ForumIslamBosnaTražiKontaktŠuraLoginRegistruj se

Privatni kutak

IB - Dućan:

Zadnji tekstovi:

Podrži IB:

Zadnji postovi:

Poruke dana
Aferim dana:
Bezze dana:


Statistika
Poruka: 610395
Tema: 64840
Članova: 53285
Najnoviji član: Herbertvig


Popularno

+  IslamBosna Forum
|-+  Forum na drugim jezicima
| |-+  Shqipe
| | |-+  Artikuj dhe tekste
0 Članova i 1 Gost citaju ovu temu. « prethodno sljedeće »
Stranica: 1 ... 11 12 [13] Idi dolje Printaj
Tema: Artikuj dhe tekste  (Čitanja 27247 puta)
Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #180 u: Decembar 18, 2011, 15:40:58 »


Tematika e misticizmit islam nė poezinė e bejtexhinjėve

Nga: Doc. Dr. Abdullah Hamiti, Prishtinė
Fakulteti i Filologjisė

Kontaktet e para tė shqiptarėve me Islamin datojnė para ardhjes sė turqėve nė trojet shqiptare. Ato ishin kontakte mė tė hershme tė Evropės, pra edhe tė shqiptarėve me arabėt respektivisht me islamin. 1 Por, sado qė paraqitja e Islamit dhe e kulturės islame ndėr shqiptarėt ndodh para ardhjes sė turqėve nė Ballkan, njohja e drejtpėrdrejtė e shqiptarėve me Islamin bėhet pas kontakteve tė tyre me turqit osmanlinj, pra pasiqė trojet shqiptare futen nėn sundimin osman. Pas rėnies nėn sundimin osman shqiptarėt me tė madhe fillojnė tė islamizohen, dhe pėr kėtė ndikonin rrethana e faktorė tė ndryshėm. Natyrisht qė dervishėt endacak dhe tarikatet kanė luajtur rol tė rėndėsishėm edhe nė islamizimin dhe ngritjen kulturore, shkencore e artistike tė shqiptarėve, pra nė zhvillimin e jetės kultuore islame. "Ato i kanė dhėnė ngjyrė dhe ton tė posaēėm atmosferės shoqėroro-politike dhe fetare nė viset tona". 2

Prandaj detyrė parėsore e jona ėshtė edhe grumbullimi, studimi dhe botimi i trashėgimisė sė shkruar nė gjuhėt orientale arabisht, persisht e turqisht, e tė mos flasim pėr krijimtarinė letrare tė shkruar shqip me grafi arabe. Kemi parasysh trashėgiminė kulturore shqiptare islame, e cila ėshtė njė nga shtyllat themelore tė karakteristikave kulturore dhe kombėtare tė popullit shqiptar.

Hulumtimi dhe studimi i kulturės shpirtėrore e materiale dhe tė trashėgimisė kulturore tė popullit tonė, e cila ka lindur si rezultat i jetės sė pėrbashkėt shumėshekullore me popujt musliman nėn Perandorinė osmane si dhe me frytet e saj kulturore me kulturėn tonė autoktone duhet tė bėhet nė mėnyrė tė institucionalizuar. Dhe kjo trashėgimi shpirtėrore e materiale e shqiptarėve e lėnė nė vepra tė ndryshme nė gjuhėt orientale e nė gjuhėn shqipe padyshim qė ishte njė kontribut i ēmuar dhe me vlerė tė konsiderueshme pėr kohėn e vet nė kulturėn orientale. Por siē konstaton edhe G. Shpuza: "Kjo pasuri me vlera tė shumanshme deri vonė nuk u muar parasysh, sepse ajo nuk konsiderohej pjesė e kulturės shqiptare pėr rjedhojė as pjesė e historisė sė saj". 3

Megjithate tash viteve tė fundit ka filluar tė mendohet ndryshe pėr kėtė trashėgimi tė begatshme kulturore, dhe kjo po bėhet preokupim mė i shpeshtė i studiuesve 4 tė cilėt e ēmojnė dhe e vlerėsojnė nivelin intelektual tė atyre shqiptarėve qė krijuanė nė gjuhėt orientale dhe kontribuan nė zhvillimin e kulturės, dijes dhe nė veēanti, letėrsisė nė gjuhėt orientale dhe i vejnė nė pah lidhjet me karakter tė ndėrsjellė tė kulturės shqiptare me kulturėn orientale-islame.

Kėshtu, mbi bazė tė kėsaj trashėgimie tė shumtė kulturore, shkencore, fetare-islame, letrare e filozofike, tė shkruar nė gjuhėt orientale, fillon tė shkruhet edhe poezia shqipe me grafi arabe. Dhe kjo poezi shqipe e shkruar me grafi arabe, ose poezia e bejtexhinjėve siē njihet nė letėrsinė tonė, ishte poezi e qarqeve tė caktuara intelektuale, por qė pėrhapej shpejt, nė njė anė pėr shkak se tashmė nėpėr tė gjitha qendrat e mėdha kishte numėr tė konsideruar intelektualėsh, tė formuar nė medresetė e shumta qė funksiononin nėpėr ato qendra dhe tė cilėt pėlqenin artin poetik dhe merreshin me pėrkthimin e veprave tė njohura poetike sidomos persiane, por edhe tė atyre arabe e turke, dhe nė anėn tjetėr edhe pėr shkak se kultura islame ishte pėrhapur nė popull dhe se ajo mė nuk ishte e huaja pėr ta, sepse tashmė shqiptarėt me shumicė i pėrkisnin fesė islame dhe rrjedhimisht edhe kėsaj kulture.

Letėrsia shqipe e shkruar me grafi arabe nuk lind rastėsisht. Ajo lind nė mjediset urbane ku kishte intelektual dhe njė masė qė dinin shkrim leximin arab, nė mjediset ku ishin formuar qarqet kulturore ku vepronin medrese tė shumta. Ajo lindi si nevojė e kohės pasiqė ata krijues qė deri dje krijonin nė gjuhėt orientale e panė se pėr tė komunikuar me masat duhej krijuar nė gjuhėn amtare. Dhe kėshtu fillon tė krijohet njė poezi shqipe e ndikuar nga poezia orientale-islame si pėr nga forma e motivet edhe pėr nga teknika poetike, por qė pėr lexuesit kjo teknikė poetike dhe kėto forma e motive poetike nuk ishin tė panjohura ngase ata poezi tė kėtillė kishin lexuar e dėgjuar nė gjuhėt orientale dhe nuk do mend se nė atė kohė alfabeti arab ishte mė i pėrhapuri ndėr shqiptarėt. Kjo poezi shqipe e shkruar me grafi arabe do tė krijohet plot dy shekuj nga e cila do tė trashėgojmė vepra tė bukura poetike me vlera tė ēmueshme artistike me autorėt e njohur tė kėsaj pjese tė letėrsisė sė vjetėr shqipe si: Ibrahim Nezimi, Hasan Zyko Kamberi, Muhamed Ēami, Zenel Bastari, Dalip Frashėri e tė tjerė dhe tė cilėt letėrsinė shqipe e pasuruan si me tema tė reja qė trajtuan si pėrshkrimi, satira, panagjirika, ashtu edhe me forma tė reja poetike, si mesnevia (poema), kasida (vjershė e gjatė-oda), ilahia (vjershė fetare), gazeli (lirika) e tė tjera.

Ne nė kėtė shkrim dėshirojmė tė vėmė nė dukje tematikėn e misticizmit islam dhe disa tipare tė ndikimit tė letėrsisė orientale-islame nė atė tė bejtexhinjėve shqiptarė. Poezia e bejtexhinjėve ka qenė mė pak e ndriēuar, e trajtuar nė mėnyrė tė sipėrfaqshme dhe disa herė e interpretuar nė mėnyrė tė gabuar. Studiuesit tanė mė tepėr janė marrė me aktivitetin shoqėror e politik tė shkrimtarit sesa me krijimtarinė letrare e artistike tė tij.

Rruga e formimit tė poetėve bejtexhinj ishte medreseja nė vise tė ndryshme tė Shqipėrisė, dhe njė numėr sosh edhe kishin vazhduar studimet islame nė Stamboll, e nė ndonjė qendėr tjetėr, ku qėndronin me vite tė tėra. Nė qendrat e tilla ata paiseshin me nhjohuri tė shkėlqyeshme Islame, kulturės dhe rrymave tė mendimit islam, sidomos mėsonin shumė pėr krijuesit letrar e filozofėt arabė, persianė e turqė, mendimet dhe pikėpamjet e tė cilėve do tė na reflektohen edhe nė krijimtarinė e tyre letrare. Pikėrisht njohja e tyre e mrekullueshme e thesarit tė pasur tė letėrsisė orientale-islame (arabe, perse e turke) bėnė qė ata tė formoheshin e tė kompletoheshin si poetė tė mirė tė kohės qė njihnin shumė mirė artin poetik.

Bejtexhinjtė, si nė mbarė poezinė islame, zakonisht poezitė i fillojnė me invokacion, falėnderim Zotit dhe lavdrim profetit Muhammed, p. sh. Nezimi shkruan se Divanin e ka nisur nė emėr tė Zotit dhe dashurisė ndaj Tij, si dhe qė zemra i rrah pėr profetin Muhammed:

Bismil-lahi nisa divanė
Pėr sevda tėnde ja Mevla,
Pėr Muhammed Mustafanė
Zemra rrate ja Mevla.
5

dhe pastaj nė frymė tė misticizmit islam, pėr tė shprehur nėnshtrimin e tij, pason bejti ku thotė se Nezimi nuk e do kėnaqėsinė dhe kėrkon nga Zoti t'i jap mundim:

Nezimi s'e do sefanė
Jepi xhefanė, ja Mevla.


Ashtu sikur vepronin poetėt e Orientit edhe bejtexhinjtė shqiptarė e ndoqėn rrugėn e tyre pėr tė pėrdorur emra poetik (mahlas) dhe si zakonisht ata vetė e shpjegojnė nė poezitė e tyre se cili ėshtė emri poetik i tyre e cili emri i vėrtetė. Kėshtu vepron edhe mė i madh i tyre Nezimi:

Benim mahlasėm Nezimdir *
Emrin e kam Ibrahim.


e kėshtu kishte vepruar edhe Muēi Zade autori i vjershės mė tė vjetėr shqiptare me grafi arabe Imzot, mos mė lerė pa kave, njė lutjeje humoristike tė pėrbėrė nga shtatėmbėdhjetė strofa katėrshe e cila daton nga viti 1725 e qė pėrfundon me kėto vargje:

Lut-iu Zotit Muēi Zade,
se heq bari shumė derde,
se s'ke as pilaf as zerde!
Imzot, mos mė lerė pa kave ! 6


Kėshtu, duke lexuar poezitė e poetėve mė tė hershėm I. Nezimit, S. Naibit, H. Z. Kamberit, M. Ēamit, Z. Bastarit, D. Frashėrit, por edhe tė atyre tė mėvonshėm Tahir Boshnjakut, Dervish Salihut, Sheh Malės e tė tjerėve mund tė hetojmė se ata nga ēdo aspekt janė nėn ndikim tė poezisė orientale-islame. Tek e fundit edhe te popujt e tjerė tė islamizuar ishte vėshtirė tė gjeje ndonjė poet krejt origjinal. Si shumė poetė turqė, edhe bejtexhinjtė shqiptarė ishin tė ndikuar shumė nga poetėt klasik tė famshėm persian duke u pėrpjekur qė mangėsinė e ideve ta kompenzojė me virtuozitete gjuhėsore e poetike.

Natyrisht me qėllim qė lexuesi ynė tė kuptoj mė mirė poezinė mistike islame, duhet tė paiset me njohuri mė tė gjera rreth misticizmit islam-tesavufit, zhvillimit tė tarikateve/rendeve dervishe nė botėn islame e nė Shqipėri pėr ēka edhe kohėve tė fundit kemi disa botime. 7

Nuk ka dyshim qė numri mė i madh i poezive tė bejtexhinjėve, duke filluar nga Nezimi janė tė karakterit fetar, janė poezi mistike islame dhe del se misticizmi islam ishte karakteristikė dalluese pėr shumė shkrimtarė shqiptarė qė shkruan me grafi arabe. Tek e fundit ata ishin formuar nė kėtė frymė, andaj edhe morali i tyre dhe pėrgjithėsisht, mendimi qė kanė pėr jetėn dhe botėn ėshtė i karakterit fetar-mistik islam. Kjo ndodh pėr shkak se tė gjithė ata dijetarė islam tė paisur me moral e dituri islame gjatė jetės janė marrė me pėrhapjen e kėtij morali dhe kėtyre diturive islame, dhe nga masa ata edhe janė konsideruar si persona tė shquar nė jetėn fetare, sidomos ata qė merreshin me doktrinėn e misticizmit islam. Natyrisht qė kjo nuk pėrjashton vetėdijen kombėtare, mbase edhe angazhimin e tyre jashtė vetėdijes fetare, si ai iluminist, patriotik e shoqėror.

Kjo poezi, e cila flet pėr moralin islam, pėr pėrsosjen shpirtėrore, tek e fundit, reflekton edhe rrjedhat shoqėrore qė nė atė kohė zhvilloheshin edhe nėpėrmjet vetėdijes fetare. Dhe duke pasqyruar kėshtu edhe preokupimet e pakėnaqėsitė shpirtėrore e fizike tė masave fetare islame tė cilave u dedikohej, ka shprehur nė kėtė mėnyrė edhe nivelin e pėrgjithshėm shoqėroro-kulturor tė kohės kur ka jetuar e vepruar poeti. Nė fund tė fundit, kjo ishte poezia e cila i pėrshtatej nivelit tė vetėdijes fetare e kulturore tė masės.

Pikėrisht poezia mistike islame e bejtexhinjėve shqiptarė kujtojmė qė mė sė paku ėshtė studiuar. 8 Ndėrsa siē dihet si temė shumė e gjerė dhe komplekse "Misticizmi islam nuk mund tė vėshtrohet i izoluar, si veprimtari e veēantė spirituale, por duhet tė merret nė kompleks tė asaj ēėshtje e cila quhet islam dhe civilizimi i tij". 9

Kėshtu, misticizmi islam ėshtė zhvilluar duke medituar dhe interpretuar temat e ndryshme Kur'anore, sidomos duke u thelluar nė kuptimet e fshehta spirituale, qė ndryshojnė nga kuptimet e dukshme e tekstuale, e nga kjo dalin edhe kuptimet themelore tė misticizmit islam. Tema qė mė sė shumti meditohej nė misticizėm, padyshim ishte pėrsiatja e njohja e Zotit tė gjithfuqishėm, i cili bėn ēka don, i cili ėshtė krijues i ēdo gjėje dhe i cili ėshtė i pėrhershėm e i pambarim, pėrderisa tė gjitha ato gjallesa e krijesa tė Tij do tė mbarojnė e shkatėrrohen.

Dy janė aspektet nė bazė tė tė cilėve mund t'i qasemi islamit: aspekti ekzoterik dhe aspekti ezoterik. Kėto dy aspekte vijnė nė shprehje qė nga faza e parė e zhvillimit tė islamit. Qė tė dy kėta aspekte tė qasjes ndaj islamit pretendojnė tė kenė mbėshtetjen e vet nė Kur'an dhe nė traditėn e profetit Muhammed (synnet). 10 Kėshtu, si bartės tė islamit egzoterik paraqiten dijetarėt tė cilėt konsiderojnė qė detyra themelore e ēdo muslimani ėshtė t'i plotėsojė normat religjioze dhe morale tė pėrcaktuara nė bazė tė ligjit hyjnor -sheriatit. Pra kjo anė e mendimit tė tė kuptuarit dhe tė zbatuarit tė fesė merret kryesisht me rregullat e jashtme tė saj. Ndėrsa dijetarėt e islamit ezoterik synojnė njohjen e Zotit. Dhe sipas tyre me respektimin e udhėzimeve praktike tė sheriatit mund tė jesh nė harmoni me hakikatin, por nuk mund tė vish deri te njohja e Tij -ma'rifa e cila ėshtė njohje e tė vėrtetės apsolute (hakikat). Tė njohėsh tė vėrtetėn, sipas tyre, domethėnė tė njėsohesh me tė, tė jesh njė me Allahun.

Gjithė kjo qė u tha, na shėrben tė shpjegojmė kompleksin e realitetit historik e fetar nga tė cilat do tė dalė tesavufi, pra misticizmi islam i cili ekzistimin e vet e ka mbėshtetur nė interpretimin ezoterik tė islamit. Misticizmi islam orientohet kah mendimi i thellė, e i lirė, qė nėnkupton mėsimin e brendshėm tė fesė. Dhe tesavufi tash, pos anės formale tė fesė, merret me esencėn e saj, me hulumtimin e tė padukshmes, tė fshehtės, pretendon njohjen e sė vėrtetės, Zotit. Pikėnisje e misticizmit islam ėshtė Tevhidi, mėsimi pėr njėshmėrinė e Zotit. Dhe, sipas misticizmit Zoti njihet me zemėr e jo me mendje dhe mund tė njihet vetėm atėhere kur uni njerėzor shlyhet pranė pambarueshmėrisė sė Zotit. Sipas pėrfaqėsuesve tė misticizmit, tė njohėsh tė vėrtetėn domethėnė tė njėsohesh me tė, tė jesh njė me Allahun. Dhe kėshtu fillon pėrhapja e rrymės sė tesavufit qė si fazė tė hershme ka atė tė shekullit VIII e pastaj fazė tė zhvillimit tė vet tė theksuar atė tė shekullit X -XII kur tashmė fillojnė tė lindin rendet (tarikatet) islame 11 dhe tashmė pos Sirisė, e Bagdadit, kjo frymė e tė menduarit mistik islam kalon nė Iran, Turqi e Indi dhe pastaj edhe nė vise tė tjera. Dhe nė kėtė mėnyrė do tė zhvillohet letėrsia shumė e pasur sufiste e joesufiste nė tė cilėn ideologjia e tesavufit edhe tematikisht edhe artistikisht do tė ndikoj thellė.

Po ashtu, shumė bejtexhinj shqiptarė kanė qenė ithtarė tė ndonjė tarikati, jo vetėm pėr faktin se nė shekujt XVIII e XIX shumė dijetar tė dalluar kanė qenė pjesėtar tė ndonjė tarikati mistik, por pėr faktin se njė numėr i madh i poezive tė shumė bejtexhinjėve, jo vetėm qė janė me karakter fetar, por thjesht kanė tė gjitha karakteristikat e poezisė sė misticizmit islam tė shkruara sipas modelit tė poezive mistike tė kohės nė tė cilėn krijohej. Nė mesin e atyre poezive mistike, ka asosh me tė cilat synohet tė formėsohet e tė mbjellet te masat mendimi fetar dhe tė njihen ata me rregullat fetare, mbi tė gjitha me ato tė tarikateve qė mėtojnė qė njeriun ta shpėnė sa mė afėr pranisė sė Perėndisė duke u pėrshkruar dervishėve mėnyrėn e rrugėn tė cilėn duhet ta ndjekin, ku duhet tė kalojnė nėpėr shkallė tė caktuara. Prandaj tė gjitha kėto shkallė e faza kalohen me kujdes tė veēantė dhe me mbikqyrje tė udhėrrėfyesit (murshidit) shpirtėror tė cilit duhet t'i nėnshtrohen bindshėm. Kėto shkallė pėrshkruhen mirė nė poezinė "Ah un i mjeri kesh tu fjet" tė Dervish Hasanit:

./.
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #181 u: Decembar 18, 2011, 15:44:47 »



Ah, un i mjeri kesh tu fjet
e m'dul gjumi per ahiret,
Me ni myrshid jom perpjek,
ēka m'kallzojti ah medet.

Ai mi ēeli kater dyer,
njonda osht ah sheriat
Osht e dyta tarikat
dera tret hakikat;

Edhe njonda osht marifet
lumi ai qi e ka gjet.12


Kėto shkallė (sheriat, tarikat, hakikat, marifet), qė dervishėt duhet t'i kalojnė me devotshmėrinė dhe adhurimin e tyre ndaj Zotit pėr tė arritur shkallėn e njeriut tė pėrsosur, tė pastėr e tė patėmeta dhe kėshtu tė mund tė arrihet te njohja e Zotit dhe te shijimi i bekimit dhe kėnaqėsisė sė Tij, pėrshkruhen nė poezi tė shumė bejtexhinjėve.

Tesavufi, pra, pėrqėndrohet nė mendimin pėr Zotin, nė dėshirėn qė tė arrihet afria e Zotit dhe mėshira e Zotit, tė njihet Ai. Ndėrkaq, Zoti mund tė njihet vetėm nė pėrputhje me fjalėt "Nuk ka hyjni pos Zotit". Sipas mėsimit sufist, organi me tė cilin njeriu e njeh praninė e Zotit nuk ėshtė mendja, por ėshtė zemra. Tash si mjet pėr t'iu afruar Zotit ėshtė dashuria ndaj Zotit (mahabba /ashk). Nė kėtė dashuri kemi procesin metafizik tė dashurisė sė njeriut ndaj Zotit. Dhe dashuria e zjarrtė e mistikėve ndaj Zotit dhe avanturat e tyre shpirtėrore tė vuajtjes si metoda tė tė afruarit ndaj Zotit kanė tėrhequr vėmendjen e studiuesve. Dashuria te mistiku ėshtė si njė medium jomaterial gjithpėrfshirės dhe energji e takimit tė njeriut dhe Zotit. Ndėrsa mistiku me Zotin nuk njėsohet (nuk bashkohet) substancialisht, por me anė tė dashurisė, krejt deri te mė e larta "Unė" nėpėrmjet tė dialogut tė zemrės dhe Zotit. Pra kur mistiku e thekson varshmėrinė apsolute ndaj Krijuesit, lind kėnaqėsia kulmore e llojit tė vet e vetėmohimit dhe tė dėshmimit tė Zotit me plot zell.

Po ashtu nga poezitė mistike tė bejtexhinjėve tanė ka asosh nė tė cilat nė veēanti trajtohet dashuria ndaj Zotit, dashuri e cila pėr mistikun ėshtė mėnyra e drejtpėrdrejtė pėr tė arritur te njohja dhe pėrfytyrimi i Zotit e qė pastaj tė pasoj shlyerja e individualitetit tė tij dhe njėsimi me Zotin. Pėr kėtė arsye Nezimi betohet se "Sirrė (fshehtėsinė) e ashkut kush nuk e di / bil-lahi qė s'ėshtė njeri", dhe sipas tij "ai qė e mohon ashkun / nuk ėshtė insan, ėshtė gomar" dhe shkon deri atje sa qė tė tillin ta konsideroj pa iman:

Njė qė shanė ashikėrinė
Ka bėrė inqar Perėndinė,
A s'e vritni faqezinė,
A s'e vritni!


ose nė tė cilat pėrshkruhet mėnyra e kryerjes sė ritualeve mistike-dhikri (ziqri), tė pėrmendurit e emrit tė Zotit zėshėm duke u pėrcjellė edhe me muzikė e vallėzim qė simbolizon aktin spiritual nė rrugė tė privimit tė vetes, ku krijohet atmosfera e ekstazės mistike e cila sufijtė i shpie nė rrugėn e vetėshkatėrrimit, nė ndarjen e shpirtit nga trupi dhe kėshtu tė arrijnė gjendjen e njėsimit me Zotin, pėrkatėsisht njohjen e Zotit. Kėshtu Sheh Jonuzi shkruan:

Me e dit nefsin, ziqer Zotin
Me e bo sabri osht ilaq,
Me nur tė ziqrit shėndoshe zemrėn
Ziqri daim ėshtė ilaq.13


Dhikrin si ceremoni e ushtrojnė tė gjitha tarikatet. Udhėtimi shpirtėror i sufiut sendėrtohet vetėm nėpėrmjet dhikrit. Dhe siē shkruan S. Eraydin, qėllimi i jetės sė njeriut ėshtė arritja e pėrsosshmėrisė dhe vėshtrimi i bukurisė hyjnore. Kjo pėrsosshmėri arrihet vetėm me ndihmėn e dhikrit. Njerėzit qė bėjnė dhikėr dalėngadalė i braktisin kėnaqėsitė e kėsaj bote dhe nė zemėr vendosin dashurinė ndaj Allahut xh. sh. Njeriu i cili e pėrkujton Allahun xh. sh. me qetėsi shpirtėrore nė fund arrin gradėn e ihsanit (bėrja e ibadetit sikur e sheh Allahun) dhe afėrsinė me Krijuesin.14

Cak i rrugės mistike, respektivisht i udhėtimit shpirtėror ėshtė tejkalimi i egos dhe kjo rrugė nuk mund tė kalohet pa murshid/rehber (udhėheqės shpirtėror). Mistiku nė kėtė udhėtim shpirtėtor futet pasi tė jetė pėrgatitur mirė, pasi tė jetė pastruar mirė zemra e tij. Ai duhet tė jetė i vendosur, i durueshėm pėr t'i pėrballuar vėshtirėsitė e ndryshme me tė cilat ballafaqohet dhe t'i nėnshtrohet udhėzimeve tė murshidit tė tij i cili nė mėnyrė graduale e shpie nė shkallė tė ndryshme shpirtėrore. Dhe natyrisht se nė kėtė rrugė peripecitė janė tė shumta sepse siē shprehet edhe Nezimi:

Pa mos hequrė njė mushkil
Kush u bė naili meram!


qė domethėnė se askush nuk e arrin qėllimin pa vuajtur e hjekur mundime nė rrugėn pėr njohjen e Zotit.

Ndėrsa gjetja e murshidit pėr mistikun qė do ta pėrcjell nė udhėtimin e tij shpirtėror ėshtė e domosdoshme, kėshtu bejtexhiu Muharrem Mahzuni Babai thotė:

Fshi lotėt nga sytė
Dhe kėrko mejdan,
Shiko gjej myrshidin
Qė tė bėn derman.15


dhe mistiku duhet t'i nėnshtrohet bindshėm udhėrrėfyesit, apo mėsuesit, sepse poqėse nuk e dėgjon dhe futet nė udhėtim shpirtėror i mbėshtetur nė iniciativėn e vet, ai nuk do tė arrij suskes kurrė dhe nuk mund tė arrij synimin qė tė pėrjetoj dritėn e njohjes sė Krijuesit. Kėtė e kuptojmė edhe nga njė strofė e njė poezie tė Nezimit ku shohim se njė salik qė ėshtė bėrė anėtar i tarikatit dhe ka marrė rrugėn e udhėtimit shpirtėror pa udhėzues ai nuk e di rrugėn dhe mundohet ta gjej sipas mendjes sė vet prandaj edhe e ka shumė tė vėshtirė vendqėndrimin tė cilin duhet kaluar gjatė udhėtimit shpirtėror:

Sot njė salik* u bė rahi*
Pa rehber* udhėnė s'e di
Rreh ta gjenj me mend tė ti
Mushkil menzili ti gajet*.


Po ashtu te bejtexhinjtė tanė terminologjia e misticizmit ėshtė pėrdorur dendur qė dėshmon pėr karakterin mistik tė poezive. Prandaj pėr t'i kuptuar e interpretuar kėto poezi duhet paisje e gjerė intelektuale islame, dhe sidomos njohje e zhvillimit tė tesavufit dhe tė tarikateve nė botėn islame, po edhe nė trojet shqiptare, e nė veēanti tė njihen e tė kuptohen nocionet e termat e shumtė, tė cilėt janė tė lidhur ngushtė me misticizmin, respektivisht me tarikatatet. Ato nuk duhet marrė thjesht si fjalė leksikore, por mė tepėr si terme e nocione me kuptim tė caktuar teorik e filozofik. Sepse kėto terme, si edhe vetė praktika e ritualeve kanė tė bėjnė me psikologjinė, etikėn, filozofinė e religjionit, kulturologjinė, letėrsinė dhe jetėn e situatat shpirtėrore, se ato janė simbole poetike. Dhe nė doktrinėn mistike simboli luan rol shumė tė rėndėsishėm pėr arsye se sipas mendimit tė mistikėve, doktrina ezoterike mund tė transmetohet vetėm me ndihmė tė simbolit.

Arsyeja pse bejtexhinjtė shqiptarė shkruajnė poezi fetare, do parė nė pėrgatitjen e tyre fetare si dhe te masa me tė cilėn komunikonin ata me poezitė e tyre nga njėra anė, dhe nga ana tjetėr, edhe nė faktin se nė kohėn e tyre, poezia mė e realizuar dhe mė e kėrkuar pėr masat e gjera popullore nė botėn islame ishte poezia mistike me poetėt e njohur tė misticizmit, qė ishin inspirim pėr poetėt e ardhshėm te tė gjithė popujt islam. Dhe, siē thamė, mėtim kryesor i poezisė sė tesavufit ishte njohja e Krijuesit dhe e Islamit. Natyrisht, nė rrugėn e tyre tė njohjes sė Krijuesit tė gjithėsisė dhe Islamit poetėt shqiptar janė nėn ndikim tė mistikėve tė njohur tė botės islame dhe tė mėsimeve tė tyre, e kjo edhe do tė ndikojė shumė nė strukturėn e poezisė sė tyre. Kėta poetė nė poezitė e tyre moto kishin krijimin e njeriut tė pėrsosur - insani kamil, njeriut me shpirt tė pastėr, me vyrtyte tė larta morale, me kulturė e vetėdije tė theksuar fetare islame duke besur se nė kėtė mėnyrė do tė mėnjanoheshin veēoritė e kėqija te njerėzit. Ata pra synojnė njė shoqėri ideale, njė shoqėri tė devotshme fetarisht e tė pastėr moralisht sipas rregullave qė pėrcakton Islami. Ndėrsa kėto edhe ishin koncepte tė pėrgjithshme nė poezinė orientale islame. Kėto ishin tema qė dominonin nė poezinė orientale islame, me forma vjershash e mjete tė njohura stilistike tė poetikės orientale.

Nga poezitė e disa bejtexhinjėve qė mund t'i lexojmė nėpėr veprat e studiuesve tanė, mund tė shihet se ata i njihnin thellė disiplinat e dijes islame, problematikėn e mendimit islam, sidomos thellimin e tyre nė ēėshtjen e transcendencės sė Zotit, pėrfytyrimin e njohjen e Zotit qė ishte bėrė bosht i poezisė sė misticizmit islam, ngase islami burimor ndalonte tė menduarit e thellė rreth kėsaj ēėshtjeje duke u mjaftuar me ato qė thotė Allahu pėr vete. Sidomos, vėrehet ndikimi i klasikėve tė njohur mistik si Xhami, Attari, Gazaliu, Hal-laxhi, Rumiu, Emre, Fuzuli etj., si edhe i teknikės letrare tė kohės, respektivisht i letėrsisė orientale islame. Madje, jo qė leht vėrehen reflektimet dhe ndikimet e poezisė orientale, porse ato janė tė shkruara si poezi shqipe e asaj shkolle, sepse lidhjet poetike tė tyre me poezinė orientale-islame janė tė natyrshme, madje edhe tė pashmangshme, pasi qė ata u shkolluan e u formuan nė ato shkolla dhe nė atė frymė. Kėshtu, jo vetėm qė kompozicioni dhe forma nė shumė poezi tė tyre plotėsisht u pėrgjigjen atyre tė natyrės sė kėtillė tė poetėve tė tjerė mistik - oriental, por edhe pjesė tė caktuara tė poezive tė tyre mistike, na dalin shumė tė ngjashme me pjesė tė poezive mistike turke, persiane e arabe. Prandaj integrimi i gjithanshėm i ndikemeve tė pėrmendur, qė mund tė argumentohen qysh te krijimtaria e Nezimit, krijuesit mė tė hershėm tė bejtexhinjėve qė njohim sot, do tė vėrehen nė tėrė krijimtarinė e bejtexhinjėve qė ėshtė pjesė pėrbėrėse e letėrsisė shqipe, dhe gjithsesi kėto ndikime duhet tė merren edhe si tregues tė nivelit tė depėrtimit tė kulturės islame te intelektualėt dhe te shtresat e gjera popullore shqiptare.

Dhe pėr fund, tė themi se kėto vepra, ( veprat shqipe me grafi arabe) tė cilat ende kanė mbetur tė pabotuara, pos fragmentarisht, nga disa poezi tė autorėve tė caktuar, pa marrė parasysh kohėn kur janė shkruar, kanė rėndėsinė dhe peshėn e vet, sepse tek e fundit i kanė kontribuar zhvillimit tė mendimit shoqėrorė, kulturės, e mbi tė gjitha zhvillimit tė letėrsisė shqipe. Fundja, shumllojshmėria e mendimit fetar e kulturor pėr ēdo popull duhet tė jetė begati, sepse ato shprehin aktivitetin e shpirtit njerėzor tė popullit tonė dhe duhet tė kuptojmė se edhe kėto vepra ishin veprimtari e shoqėrisė sonė dhe gjithnjė kanė mėtuar qė tė mos jenė njė tėrėsi e ndarė, por tė jenė si njė pjesė pėrbėrėse e njė tėrėsie kulturore, letrare shqiptare. Kėtė jo rrallė e kanė theksuar nė vargjet e tyre krijuesit e tillė. Qėndrimi i shoqėrisė sonė ndaj kėsaj pjese tė letėrsisė shqipe ka qenė inferior e mospėrfillės. Ndėrsa tashti rrethanat kanė ndryshuar, ėshtė krijuar realitet i ri nė tė menduarit dhe edhe kjo pjesė e letėrsisė sonė ka filluar tė trajtohet drejt e mbarė, dhe t'i jepet vendi qė e meriton e qė duhet ta ketė nė tėrėsinė tonė letrare-kulturore.



========

1 . Nexhat Ibrahimi, Kontaktet e para tė islamit me popujt ballkanikė nė periudhėn paraosmane, Shkup, 1997, fq. 102.
2 . Metin Izeti, Tarikati Bektashian, Tetovė, 2001, fq. 68.
3 . Gazmend Shpuza, "Jeta letrare nė gjuhėt orientale nė Shqipėri", nė: "Perla", 2001, nr. 1-4, Tiranė, fq. 3.
4 . Gazmend Shpuza, Jeta letrare nė gjuhėt orientale nė Shqipėri, nė: "Perla", 2001, nr. 1-4, fq. 3-13; Shaban Sinani, Dorėshkrime orientale dhe tradita kulturore e Shqipėrisė, nė: "Perla", 2001, nr. 1-4, fq. 24-38; shih edhe: Hasan Kaleshi, Roli i shqiptarėve nė letėrsitė orientale, nė: Seminari i kulturės shqiptare pėr tė huaj, 2/1967, Prishtinė, fq. 151-217. (Fakulteti Filozofik). Shih edhe nė: Hasan Kaleshi. Kontributi i shqiptarėve nė dituritė islame, Prizren, 1991, fq.112. etj,.
5 . Vargjet e Nezimit i citojmė nga Divanet e Nezimit qė nė dorėshkrim ruhen nė Arkivin e Shtetit nė Tiranė me signaturė F. 43, D. 2 dhe F. 43, D. 3.
* . Emri im poetik ėshtė Nezim.
6 . Cituar sipas: Osman Myderrizi, Letėrsia shqipe me alfabetin arab, nė: Buletini i shkencave shoqėrore, 2 / 1955, (fq. 148-154). E kėshtu veprojnė gati tė gjithė nė gazelet e tyre ku nė bejtin e fundit (makta) pėrmendin emrin e tyre ose edhe tė dilberit - murshidit tė tyre.
7 . Dr. Selēuk ERAYDIN, Tesavufi dhe tarikatet, Tetovė, 2001, f. 428; Jashar Rexhepagiqi, Dervishėt, rendet dhe teqetė, Dukagjini - Pejė 1999, f. 282; Hans Joahim Kisling, Derviški redovi i puēki islam, nė: SUFIZAM, Izdanje "Vuk Karadziē", Beograd, 1981, s. 118-126; Nedim Filipoviē, Tasaėėuf - islamski misticizam, nė: Prilozi za orijentalnu filologiju, XXIV / 1974, Sarajevo 1976; Metin Izeti, Tarikati bektashian, Tetovė, 2001, f. 184; Baba Rexhepi, Misticizma islame dhe bektashizma, Nju-Jork, 1970 dhe nė Tiranė, 1995; Robert Elsie, Islam and the dervish sects of Albania, nė: The Islamik Quarterly A Revieė of Islamic Culture, Volume XLII, Number 4, 1998, London, England, (fq.266-289), etj.
8 . Me sa dijmė analizėn mė tė mirė rreth karakterit mistik tė poezive tė bejtexhinjėve e ka bėrė Mr. Hajdar Salihu, shih: Poezia e bejtexhinjve, "Rilindja", Prishtinė, 1987.
9 . Nedim Filipoviē, Tasaėėuf - islamski misticizam, nė: POF, XXIV / 1974, Sarajevo, 1976, s. 13.
10 . Mė gjerėsisht shih: Dr. Selēuk Eraydin, Tesavvufi dhe tarikatet, pėrktheu Metin Izeti, Tetovė, 2001.
11 . Tarikat ėshtė shumės i fjalės Tarik qė do tė thotė: rrugė pėr tė njohur Zotin, respektivisht zhvillimi praktik i jetės i plotėsuar sipas rregullave dhe principeve tė pėrcaktuara tė asaj rruge. Ēdo tarikat ka themeluesin e vet sipas tė cilit edhe ėshtė emėrtuar. Pėr tarikatet shih: Dr. Selēuk ERAYDIN, Tesavufi dhe tarikatet, Tetovė, 2001, f. 428; Jashar Rexhepagiq, Dervishėt, rendet dhe teqetė", Dukagjini - Pejė, 1999, f. 282; Hans Joahim Kisling, Derviški redovi i puēki islam, nė: Sufizam, Izdanje "Vuk Karadziē", Beograd, 1981, s. 118-126; Metin Izeti, Tarikati Bektashian, Tetovė, 2001, fq. 184 etj.
12 . Cituar sipas: Muhamet Pirraku, Gjurmė tė veprimtarisė letrare shqipe me alfabet arab nė Kosovė, nė: DITURIA, nr. 1-2, 1978, Prishtinė, fq. 91.
13 . Cituar nga: Mr. Hajdar Salihu, Poezia e bejtexhinjėve, "Rilindja", Prishtinė, 1987.
14 . Dr. Selēuk ERAYDIN, Tesavvufi dhe tarikatet, Tetovė, 2001, fq. 117.
15 . Cituar sipas: Mr. hajdar Salihu, Poezia e bejtexhinjėve, Prishtinė, 1987.
* . Salik = pasues (anėtar) i njė tarikati, udhėtari shpirtėror.
* . Rahi = udhėtar.
* . Rehber = udhėrrėfyes.
* . Mushkil menzili ti gajet = ėshtė i vėshtirė shumė vendqėndrimi i tij.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #182 u: Decembar 18, 2011, 16:08:31 »


Tentimi per vjedhjen e trupit te Pejgamberit a.s

Historia shenoi disa tentime per ta sulmuar varrin e Pejgamberit a.s. Prej ketyre tentimeve, vecojme tentimin per ta vjedhur trupin e
Pejgamberit a.s., ne vitin 557 h. dhe 1513 m, si dhe perpjekjet per ta shkaterruar ose zbuluar varrin e Pejgamberit a.s., sikurse qe perpjekja e Rinodit ne vitin 578 h.

Gjithashtu edhe Hixhazi ishte kercenuar dy here per pushtimin e dy xhamive te shenjta nga portugezet ne mes viteve 1510-1513 dhe 1517-1520.

Perpjekja e cila ndodhi ne vitin 1513 m. per vjedhjen e trupit te Pejgamberit a.s. , ishte operacioni me i madh,i cili deshtoi nga nje
mrekulli hyjnore. Ajo qe te ben te cuditesh madje edhe ta ulesh koken nga turpi,eshte se muslimanet nuk e regjistruan kete perpjekje dhe deshtimin e saj ne historine e tyre.Kete perpjekje dhe deshtimin e saj e regjistruan vete portugezet ,te cilet edhe e organizuan.Ajo ishte argument e deshmi kunder tyre madje ajo qe eshte me e mira,se kete e vertetuan vete armiqet.Ne,n? vijim do te shkepusim disa momente te rendesishme gjate ketij operacioni:

Komandanti famekeq Afonso de Alduquer pasiqe kishte okupuar bregdetin perendimor te Indise kishte vendosur te ndermerrte nje sulm(ofenzive) ne token e Hixhazit ne pergjithesi,e ne Medinen e ndrithsme ne vecanti apo thene edhe me qarte ne varrin e Pejgamberit a.s qe ta nxirrte trupin e tij te pastert ,ta merrte e pastaj t'ia kushtezonte qeverise se Memalikeve (te cilet sundonin Egjiptin , Shamin dhe Hixhazin) kthimin e trupit te Pejgamberit a.s me dy kushte:

1-qe kishen e kijametit ne Bejti Lahm(qytet ne Palestine) tua jap atyre dhe ata ta kene ne prone e ta udheheqin

2-t'ia lejoje atij qe te sjelle nje miljon europian vullnetare ne Sudan (e qellimi i tij ishte i fshehur e dinak sepse ai synonte nderrimin e rrjedhes se lumit Nil, qe te derdhet ne Detin e Kuq e keshtu Egjipti do te vdiste nga uria e etja dhe do te dobesohej fuqia e tij ushtarake, politike e fetare) dhe keshtu ia hapin deren Evropes ,qe ta luftoje boten islame meqe Egjipti ishte nje pengese e madhe para tyre.

Ndersa sa i perket strategjise per ndermarrjen e ketij sulmi te flliqte, permblidhet ne ate qe te realizohet mbizoterim ushtarak ne qytetin Jenbe'(e ky eshte limani detar me i afert me Medinen e ndritshme.Deshmitaret okulare thone se njeriu nga kulmi i shtepise se tij ne Jenbe' ka mundesi te shof pjeset e larta te minareve te xhamise se pejgamberit a.s),e ne te njejten nate ,te organizohet nje grup prej 400 kaloresish te veshur me rroba hekuri ne udheheqjen e Alduquer-it,te cilet me nje sulm te fshehte e te shpejte ne Medinen e ndritshme,ku do te arrijne naten ,do te hyjne ne xhamine e Pejgamberit a.s , ku ne ate kohe ata qe falen jane pak,pastaj hapin varrin ,nxjerrin trupin e pastert ,e marrin me vete ne anijen luftarake me te cilen do ta sulmojne qytetin Jenbe'e e pastaj fillojne nderrimin( e trupit te Pejgamberit a.s me gjerat qe i cekem me pare) per t'i realizuar qellimet e tyre te dobeta .Kjo ishte skema e ndermarrjes se ekspedites ne forme te pergjitheshme ndersa ne vijim do te shkoqisim detajet:

1- Me 7 shkurt 1513, Afonso De Alduquer-i u nis prej Indise ne krye te nje ekspedite detare, te perbere prej 20 anijeve luftarake, nen komanden e 20 kapiteneve. Ne radhet e tyre numeronin 1700 ushtare portugale dhe 850 ushtare indiane. Kur arriten anijet luftarake ne Saktara(ujdhese ne detin e Indise),banoret e saj te krishtere i furnizuan me uje e ushqim ,e pastaj u drejtuan kah Adeni(Jemen) qe ta pushtojne ate, ne menyre qe baza e ardhshme ushtarake te jete (ne gjendje)per ndermarrje te operacioneve te ardhshme.

2- Deshtoi operacioni per pushtimin e Adenit dhe forcat portugale humben nje numer te madh te ushtareve ndersa anijet luftarake u kthye prape ne Saktara,qe ta riradhis ushtrine si dhe te kerkoj forca shtese nga India. (Ky ishte deshtimi i pare ne operacionet ushtarake).

3- Anijet e medha luftarake u nisen ne drejtim te Detit te Kuq pasi qe u forcuan e pastaj dogjen portin(limanin detar)te Jemenit,Babul Mendeb,meqe atebote, atje nuk kishte ndonje force detare qe do t'iu kundervihej. Forcat e veta i zbarkoi ne nje ujdhese te vogel perballe tokes se Jemenit.Aty gjeti 4 anije habeshije (etiopiase) tregatare dhe gjeti nje numer pasagjeresh etiopias te cileve urdheroi t'iu priten veshet e hundat e pastaj ashtu te plagosur i zbriti ne toke.Pastaj u drejtua ne te majte,ne drejtim te ujdheses Kameran,e cila ishte afer tokes se Jemenit qe ta ndermerrnin operacionin ushtarak.

Muslimanet u njoftuan per kete agresor Portugal se kishte arritur ne Detin e Kuq, andaj tubuan ushtrine e tyre ne bregdetin perballe anijeve ushtarake. Meqe muslimanet nuk dinin realitetin e kesaj lufte pervecse ate formale, derguan nje lajmetare ne Mekke qe te merrte forca te nevojshme per ta ruajtur qytetin e Xhiddes, e pastaj udheheqesit te Misrit-Egjiptit, Sulltanit Kansut El-Gawri, ti'a dergojne nje shkrese per ta informuar per rastin.

4- Ne diten e parapare te levizjeve per sulm, ne fillim te muajit Korrik,anijet luftarake ngriten velat e tyre, ushtria u armatos me
shpatat e tyre, ndersa topat u pergatiten te gjuajne. Alduquerit i erdhi verejtja qiellore se anija e tij eshte bllokuar ne dhera dhe nuk ka levizur(ky eshte deshtimi i dyte).

5- Alduqueri vendosi ta vazhdonte operacionin me anijet e mbetura, por ende pa e leshuar ujdhesen Kemeran, ndodhi mrekullia tjeter hyjnore, ne forme te eres se furishme, e cila fryente nga Hixhazi. Kjo ere shqeu velat e anijeve, pastaj nga fuqia e madhe e saj ndesheshin anijet njera me tjeteren, keshtuqe nuk paten rrugedalje tjeter pervecse te kthehen prape ne ujedhese. Alduquerin nuk e pengoi kjo ere qe te organizonte nje ekspedite te menjehereshme, por te nesermen skenari tragjik u perserite prape; era fryente sikurse diten e pare, e keshtu ngjau gjate tere Korrikut (e ky eshte deshtimi i trete, i cili u perserit disa here).

6- Ne naten e fundit te muajit Korrik, derisa Alduqueri ishte mbledhur me kapitenet e tij per te shqyrtuar menyren e kryerjes se
operacionit ne diten e neserme, pa ne qiell, ai dhe kapitenet e tij, nje shkendi prushi-zjarri- dhe flake e cila pa vonuar shume u be nje pjese e madhe flake. Filloi te levizte ne qiell, pastaj u ndal mbi anijet portugeze, pastaj levizi ne drejtim te Habeshit (Etiopise) dhe u fsheh atje. (Kjo ishte verejtja e fundit). Ketu u binden Alduqueri, kapitenet dhe ushtria e tij se ata jane duke luftuar Allahun dhe se qellimet e tyre jane kunder Allahut s.w.t., andaj Allahu ua solli kete verejtje se Ai do t'i djege nese ngulin kembe ne kufr-pabesim. Alduquerit nuk i mbeti tjeter pervecse ti nenshtrohet vullnetit te Allahut, keshtuqe nxori urdhera per tu kthyer ne Indi duke terhequr pas veti humbjet e deshtimet.

Kete mrekulli askush prej muslimaneve nuk e regjistroi ne librat e tyre, por kjo eshte marre nga raportet portugeze per luften e tyre ne nje liber i cili titullohet:"QUE OSONHO DA INDIA AFONSO DE ALDUQUERE", faqe 378-379. Me vone kjo mrekulli eshte permendur edhe ne dy libra anglez.

Perktheu: Sedat Gani Islami

31 Gusht 2003

Marrė nga revista "El-Fetwa" nr. 100, faqe 20, 1997

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #183 u: Decembar 18, 2011, 17:18:31 »


Terrorizmi i vėrtetė
 
Nga: Hajrudin Muja

Mė shumė se 600 libra, artikuj dhe ese dedikuar terrorizmit jan publikuar gjatė 20 vjetėve tė fundit. Akorduar sipas Schmid, janė regjistruar 5831 tituj deri nė vitin 1987.1 Fjala "Terror" rrjedh nga latinishtja dhe bie nė drejtimin e gjuhėve romake, gjegjėsisht gjuhėve Europjane: terrorist, terrorizėm, akt terrorizmi, anti-terrorizėm, etj. Akorduar sipas Bogdan Zlatariqit, termi Terorist pėr tė paren herė ėshtė pėrdorė pėr tė treguar Robespierren dhe shokėt e tij, pėr referimin e tij famoz nė "Komitetin e Shėndetėsisė publike" si Tribuna e Terrorit.2

Laqueur shėnon se njėri prej lėvizjeve tė hershme terroriste ishte ajo kur sekti i organizuar religjioz "Sicarii", tė cilėt konsistonin njeriun si aktivist tė rregullt nė luftėn e Zealos nė Palestinė (Viti 66 - 73 era e re). Sicarii-tė ishin "tė lejuar" tė masakronin njerėzit qė nuk i takonin besimit tė tyre. Ata gjithashtu shkatrruan shtėpitė dhe vendet e Dinastisė Herodiane, dogjen arkivat publike, etj.3 Sacirii-tė i pėrmendė Tacitus dhe autoritetet rabine si djegės tė hambareve dhe shkatrrues tė ujėsjellėsve tė Jerusalemit. Viktimė e kėtyre kryesisht ishin saducenjt dhe ēifutėt.

Kur Pelestina ishte nėn Britanin e Madhe, Zionistė ēifut organizojshin tė gjitha llojet e akteve terroriste kundėr Britanisė, Arabėve, e madje edhe kundėr ēifutėve tė tjerė jozionist. Walid Khalid i pėrmendė 12 aktet e tyre terroriste pėrpara se tė formohej shteti Izraelit:

1. Granatė nė kafene: Pėr herė tėparė kundėr Palestinezėve nė Jerusalem mė 17 Mars 1937.
2. Minė elektrike nė treg: E pėrdorusr sė pari herė kundėr Palestinezėve nė Haifa, mė 6 Korrik 1938.
3. Goditje e anijes s 7 mbushur me njerėz: sė pari herė nė Haifa mė 25 Nėntor 1940. Thuhet se nė kuvertėn e anijes kishte 1700 refugjatė ēifutė.
4,Vrasje tė zyrtarve parlamentarė jasht Palestinės pėr ēėshtjen e konfliktit Palestinez dhe Zionist: Pėr herė tė parė kundėr Britanisė nė Kairo mė 6 Nėntor 1944.
5. Marrje e njerėzve peng pėr t'i dhėnė presion govermentit, sė pari herė kundėr Britanisė nė Kairo mė 6 Nėntor 1944
6. Goditje nė zyrat e Govermentit me tė punėsuar dhe vizitorė: pėr sė pari herė kundėr Britanisė nė Kairo mė 6 Nėntor 1944.
7. Goditje nė Ambasadė (jasht Palestinės) sė pari kundėr ambasadės sė Britanisė nė Romė, me 31 Tetor 1946.
8. Njė bombė e lėnė nė makinė pėrballė ndėrtesės. Pėr sė pari herė e pėrdorur kundėr Britanisė nė Sarafand (Nė veri tė qytetit Jaffa) me 5. Dhetor 1946.
9. Rrahje e tė marrurve peng pėr tė shty govermentin qė tė realizojė diēka nga planet e tyre. Pėr sė pari herė kundėr Britanisė nė Tel Aviv, Natanya dhe Rishon Le Zion mė 29 Dhetor 1946.
10. Letėr-bombė dėrguar politikanėve jasht Palestine. Sė pari e pėrdorur kundėr britanezėve, kur 20 letėr-bomba u dėrguan nga Italia nė London prej 4 deri mė 6 Qershor 1947.
11. Vrasja e tė marrurve peng, pėr tu dhėnė represion akteve tė Govermentit. Sė pari kundėr Britanezėve nė periferinė e qytetit Natanya mė 29 Korrik 1947.
12. Bombė nė parcelė postale e dėrguar jasht Palestinės, sė pari e pėrdorur kundėr Britanisė nė London, mė 3. Shtator 1947.4

Me 17 Mars 1948, Irgun, i kryesuar nga Menachem Begin, hyri nė fshat dhe me gjakftoftėsi masakron 250 njerėz, 100 prej tė cilėve ishin gra dhe fėmij. E ē'ėshtė kjo tjetėr nėse nuk ėshtė terrorizėm institucional?. Kush apo ēka tė quhet terrorizėm. Akorduar sipas Senatit Amerikan (dhe deklaratės qė dha presidenti Bush), gjuejtja me gurė nga demonstruesit nė Palestinė ėshtė terrorizėm, ndėrkohė qė thyerja e eshtrave (njerzve tė gjallė) nga ana e forcave okupuese, nuk ėshtė terrorizėm. Ose pėrshembull, rasti i Anwar El Sadat-it mė 1980 nuk ėshtė akt terrorist, ndėrsa rasti i Papės Xhon Paul II-tė mė 1981, ėshtė akt terrorist.5

Aeroplani i parė civil, ėshtė grabitė nė lindjen e Mesme nė Dhetor 1954. Aeroplani Sirian ėshtė marrė nga forcat Izraelite dhe ėshtė detyrua tė ulet nė aeroportin Lydda (Sot Lod) pėr te kerkuar lirinėe tė zėnurve peng nė DAMASK. Grabitja tjetėr bėhet pas dy vjetėsh nė regjionin e Mediteranit, kur aeroplani civil i Marokos nga forcat franceze me udhėheqėsit e FLN, detyrohet tė fluturojė nė Francė. Disa shkrimtarė revolocionin Algjerian e konsiderojnė terror kundėr popullsisė civile Franceze. Qesharake apo jo!? Akorduar sipas fletushkės sė publikuar nga Alona Evans mė 1984, i pari arab qė akuzohet pėr grabitjen e aeroplanit Egjiptjan mė 7 shkurt 1967. Emri i tij ėshtė Hajaj Riad Kamel. Nė tetor 1976, aeroplani kubanez u dogj me njė minė, ku gjetėn vdekjen 73 njerėz. Plan i govermentit Amerikan, i realizuar nga CIA. Pas tij aeroplani tjetėr (UNITA) kur gjetėn vdekjen 266 civil tė pafajshėm Nė tetor 1985, Tass raporton se govermenti Amerikan u ka dhėnė shenjtėri dy grabitėsve sovjetik, nėpėrmes tė cilėve u mbytėn qindra njerėz.. Pėr bombardimin e Tunisit nga ana e Izraelit, pėrgjegjėsin e mban Qeveria Amerikane.6

Mė 3 Dhetor 1963, njė grup prej 40 zionistėsh, bastisėn Misionin e parlamentit Sirian pranė OKB-sė. Asnjė aksion nuk u ndėrmuar nga autoritetet e OKB-sė.

Nė fillim tė luftės, nė Qershor 1967, Izraeli godet njėsitė ushtarake Indiane tė OKB-sė.

Mė 20 tetor 1971, njė izraelit gjuan delegacionin sovjetik nė New York, kundėr tij asgjė nuk u ndėrmuar.

Mė 3 Mars 1977, njė shishe me gas ndizet nė sesionin Irakian nė OKB. Njėri prej tyre ėshtė arrestua dhe ėshtė lirua pa kurrfar dėnimi.

Nė Qibya mė 1953, njėsitė e Ariel Sharonit, nė fshatra ku kan hy kan mbytur 70 arab (gra e fėmij) nė shtėpitė e veta. Njė muaj mė parė Moshe Dayan dėrgon nė Qibya njėsitė, tė cilėt detyrojnė tė largohen nga Egjipti 4000 beduinė. Njėsitė e Sharonit mė 1953 kan mbytur edhe 20 civil tė pafajshėm nė Gaza. Kėshtu nė aktet terroriste qė Izraeli i ka bėrė apo i ka menduar, jan mbytur 25.000 civil pas vitit 1982 ...

Prendimi nėse dėshiron tė luftojė terrorizmin, ai nuk guxon tė pėrdorė dy kritere, njėri tė vlejė pėr muslimanėt, ndėrsa tjetri pėr izraelitėt dhe botėn tjetėr. Prendimi e din fare mirė se shteti i Izraelit ėshtė themeluar me terrorizėm dhe ai edhe sot e kėsaj dite pėrdorė format mė tė egra tė terrorizmit ndaj popullatės autoktone arabe. Janė tė njohura organizatat terroriste ēifute qysh para themelimit tė Izraelit si dhe ato pas themeleimit tė tij nė vitin 1948, tė cilėt luftuan edhe kundėr interesave tė Britanisė, nėn protetoratin e sė cilės edhe u themelua shteti Izraelit. Ndėrsa njėri prej prisėve tė atyre organizatave (terroriste). Ishte Menahim Begin, nė vitet e shtatdheta ai do tė arrijė nė postin e kryeministrit, si dhe do tė fitojė ēmimin Nobel pėr paqė. Prendimi ende i ka tė freskėta mjetet shpėrthyese nė formė tė paketave qė Mosadi u dėrgonte liderėve Palestinez dhe prej tė cilave gjeten vdekjen nji numėr i madh i tyre. E mos tė flasim per bombardimet izraelite nė qytete fshatra dhe shkolla arabe (pas qershorit 1967) nga te cilat gjeten vdekjen dhjetra mijėra njerėz tė pafajshėm.

Njė vit mė parė (1995), tėrė botėn e tmerroj masakra nė xhaminė e Hebronit gjatė faljes sė namazit nga e cila vdiqėn mbi 30 palestinez. Mirėpo Kėshillit tė OKB-sė iu deshėn disa mbledhje pėr ta gjykua ket akt barbar, sepse kėtė nuk donte ta bėnte Amerika.

Miqėsia mes atyre qė u ėshtė shpallė libri (dmth, kristijanė e jehudi) dhe idhujtarėve (Shih Kur'anin), tė cilėt edhe pėrkundėr botėkuptimeve tė tyre tė ndryshme, nė armiqėsi kundėr Islamit tė gjithė bashkohen. Shembuj tė tillė kemi mjaft gjatė historisė dhe nė ditėt e sotme. Nuk ėshtė i pa njohur rasti kur Jehuditė ju bashkuan idhujtarėve (kundėr muslimanėve) nė Luftėn e Hendekut. Sot, jahudi e tė krishterė, komunistė e ateistė janė tė bashkuar pėr tė luftuar muslimanin. Tragjedia e Bosnjės dhe e Kosovės nuk ėshtė gjė tjetėr veē se koment i kėtij verseti.

Nė ekranet televizive shohim se ushtria dhe policia izraelite ua hedh ne ajėr shtėpitė e te gjith atyre qė dyshohen se janė pjestar tė ndonjė lėvizjeje ēlirimtare palestineze, pastaj pason burgimi i antarve te familjes te tyre si dhe deportimi i tyre jasht vendit. Prandaj me plot te drejtė redaktori i tė pėrditshmes sė Bejrutit EL MUHAHIRR pyet: ēėshtė terrorizmi dhe kush e shpiku atė...? C'ėshtė fundamentalizmi dhe kush po e nxitė atė?

Nėn dy emra te ndryshėm ėshtė pėrmbledhė gjithė ajo ēka dėshiron Prendimi dhe Amerka. Cdo musliman qė nuk don tė dorėzohet ai ėshtė terrorist dhe ēdo musliman qė don tė ruaj identitetin e vet, ai ėshtė fundamentalist. Askush nuk ēanė kokėn pėr tė na treguar dallimin ndėrmjet atij qė lufton pėr njė qėllim tė caktuar dhe atij qė lufton pa kurrfar qėllimi, dallimin nė mes tė vrasėsit dhe tė vrarit, ndėrmjet asaj qė tė jeshė patriot dhe asaj qė tė jeshė i nėnshtruar. Muslimanėt qė i pėrgjigjen dhunės me dhunė, nuk mund tė jetė terrorist. Mjafton tia japish tokėn e tij qė tė ndalet gjaku. Mirėpo nuk mund ta vrasėsh ate ēdo ditė dhe ta akuzosh pėr terrorizėm ndėrkombėtarė, e pastaj te etiketosh reaksionin e tij i cili ėshtė akt i vetmbrojtjes me fjalėn terrorizėm. Prendimi vetė i ka shpikur te gjitha mundėsitė e terrorizmit dhe pastaj ankohet prej tij. 7

Muslimanit, qė ja rrembejnė jeten, atdheun, perparimin, e izolojnė dhe ja imponojnė tė gjitha fomat e mizorisė dhe injorancės, ai i refuzon kėto dhe kėrkon mjete per te mbijetuar per mbrojtjen e identittetit te vet. Ai nuk ėshtė terrorist as nuk gjen qetesi ne perdorimin e dhunės. Por ajo ėshtė klithja e tokės per shkak se ja ndėrrojnė zotin e saj dhe ja plaēkisin te mirat e saja. Muslimani nuk mund te jete terrorist nese kėrkon tė jetoj i lirė nė token e vet dhe kerkon ta deboje okupatorin nga toka e vet., qoftė ai nė Palestinė, Ceēeni, Bosnjė ,Kosovė a gjetkė.8

Terrori i kuq (komunizmi) jo vetėm qė u mori njerėzve tė drejtėn e pronsisė, por edhe tė drejtėn e jetės. I vrau para se tė kishin kohė tė qajnė jetėn e tyre. Komunistėt na pėrzunė prej shtėpive tona nė viset shqiptare, pastaj nė Azinė Qendrore. Izraelitėt duke na torturuar na qitėn nga Palestina. Diktatorėt nė afrikė, tiranėt nė lindjen e mesme, regjimi Pol Pot nė azinė juglindore regjimi fashist nė Ballkan, nė zemėr tė Europės.

Simbas statistikave mė tė sakta historike, numri i robėrve prej shekullit 16 e deri nė shekullin 19, tė cilėt kan kalue oqeanin Atlantik ka qenė nė mes 10 deri nė 12 milion.9 Menjėherė pas udhėtimit tė Kristofor Kolombos mė 1442, kolonialistėt Europjan kan themeluar nė Amerikė aktivitete nė miniera. Pėrveē robėrimit tė zezakėve nė afrikė, duke i transferuar e duke i shitur nė Amerikė e duke i pėrdorur si fuqi fizike. Fillimi i udhėtimeve me robėr nga Afrika pėrtej oqeanit Atlantik, ka qenė ka mesi i shekullit 15, por nga vitet e para tė shekullit 17 ka patur nga 60.000 robėr pėr ēdo vit. Zakonisht shumica e robėrve janė nxėnė nė luftra qė zhvilloheshin nė mes shteteve Afrikane. Gjahtarėt e robėrve ishin afrikan, por me kėtė punė tė "ndershme" kishin pėrfitime tė mėdha meterjale.10 Rrugėtimi pėr Amerikė ka qenė rruga mė e mundimshme dhe mė e keqe. Nė grupe tė lidhura me pranga tė hekurta, robėrit kan qenė tė dtyruar tė rrijnė me muaj tė tėrė nėpėr shpella ose kasolla prej druri, kėshtu derisa vinte anija pėr ti ngarkuar dhe pėr t'i ēuar nė Amerikė. Zakonsiht derisa mbėrrijshin nė Amerikė nga kushtet jo tė volitshme dhe torturimet, nga mosushqimi i rregullt, papastėrtia, shum vdisnin apo arrinin nė Amerikė me tė meta fizike.

Cdo anije ka qenė e ngarkuar nė maksimum kėshtuqė tregtarėt tė rrisin sa mė shumė profitin e tyre gjat njė udhėtimi tė tyre. Posada e anijes ēdo herė kan pėrdorė gratė (robėresha) pėr plotėsimin e epsheve seksuale vetėm me njė kundėrshtim apo tentim kundėrshtimi e paguajshin me jetėn. Nga dendėsia e madhe nė anije nga faktorėt e ndryshėm paraqitej epidemia. Akurduar nga statistikat historike dhe nga vetė shkrimet e pėrjetuesit tė kėsaj tragjedie OLAVDAH EQUIANO, ēdo i pesti afrikan nė anije gjatė udhėtimit pėr amerikė gjente vdekjen.

Nė kohėn e Kristofor Kolombos, kur ka shkue nė Indinė Prendimore, as kisha e as ligji nuk e kan konsiderue veprim jomoral apo jonjerzor aktin tregtisė me robėr.11 Derisa tregtia me robėr u bė mėnyra normale e profiteve shumica e shėrbyesve fetarė kan pėrdorė argumente fetare pėr tė shtuar robėrimin. Priftėrinjt protestant nė Amerikė, e kan spjeguar robėrimin si plan tė Zotit edhe se krishterizmi pėr popujt pagan nuk duhet tė ketė mėshirė as keqardhje.12

Kolonialistėt zotrinj, shkrimtarė, filozofė europjan kan folur se zezakėt nuk janė tė njėjtė me tė bardhėt... Pasojat e mendimeve tė tilla e kan shty governatorin MARTINIQUEA tė thotė: "Kam ardhur nė pėrfundim me tė cilin besoj vendosmėrisht se me zezakėt duhet sjellur si me shtazėt..." 13

E pra, ēmund tė thuhet pėr "qytetrimin prendimorė", nė zemrėn e tė cilit shohim skena tė tmerrshme pas shpėrthimit tė njė bombe nė nė njė marketė plot njerėz nė Sarajevė, Tė vdekur , tė lėnduar e ete masakruar pėr ēdo ditė nė Kosovė. Tė vdekur e tė lėnduar nė ēėshtjene Universitetit tė Tetovės. Masakra dhe gjymtime nė Ruanda. Fėmij tė uritur qė kėrkojnė ushqim nė Somali. Familje tė trulluara qė llogarisin humbjet njerzore e materjale pas njė tėrmeti nė Japoni. Viktima tė lėna pa ndihmė pas pėrmbytjeve nė Kaliforni. Skena tė tmerrshme nė Ēeēeni... Skena tė tilla me vuajtje njerzore shfaqen pėr ditė para nesh, nė programet e radiotelevizionit apo nė shtypin e pėrditshėm. Mjerisht, vėrshimi i pafund i lajmeve tragjike mund tė ketė njė ndikim mpirės nė ndjenjat njerzore apo tė afrimit nuk pėrfshin nė to. Por prendimi nuk preket nga vuajtjet e tė tjerėve, madje edhe mė keq, edhe nė kėto situata i shfrytėzon ato!

Ish Sekretari i parė i kombeve tė Bashkuara Gjenerali Butros Butros Ghali, nė fjalimin e mbajtur mė 1992, haptas deklaroi "prej se u formuan OKB-ja jan bėrė rreth 100 luftime tė mėdha e tė vogla dhe kan humbė jetėn mbi 20 milion njerėz. ("PROBUDITE SE" 8 shtator 1995) Revista WORLD WATCH shkruan se nė kėtė shekull kan humbė jetėn mė shumė njerėz krahasuar me tė gjith shekujt e kaluar sė bashku. THE WASHINGTON POST pėrcakton numrin e luftrave pas luftės sė dytė botrore nė 160, nė tė cilėn rreth 7 milion njerėz kan humbur jetėn nė luftė e rreth 30 milion tė tjerė civil. Veē kėtyre humbje tė mėdha materjale, dhunime, masakrime etj.

Vetėm mė 1738-1912 Serbia okupoi 620 fshatra shqiptare (muslimane) tė Sanxhakut dhe tė Nishit. Mė 1877/78 me dhunė largoi 350.000 shqiptarė (musliman). Llogaritet se serbia dhe Mali i Zi kanė plaēkue popullin Shqiptarė nė vlerė prej 40 milion dollarėsh (1995).

,/,
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #184 u: Decembar 18, 2011, 17:20:40 »


Mė 1913, nė Kosovė plotėsisht u dogjėn 132 fshatra nga serbėt, pėrzunė 250.000 shqiptarė dhe vollėn vlerėn e 1250.000, shemben 328 xhamia, pėrdhosėn 85 mejtepe me biblotekat e tyre. Mė 1878 - 1914 nė viset shqiptare u shkatrruan 8450 bibloteka private me njė pasuri tė paēmuar literature fetare , historike e kombėtare, dhe keto asnjeherė nuk u bėnė nė emrin e kristjanizmit...

Mė 1924 nė Rusi u mbydhėn 26.000 medrese dhe 31.0000 xhamia. Gjat 1928 1930 izoluan ylematė musliman 45000 alim. Vetėm nė BeH gjat kėsaj kohe likuiduan 24 000 musliman. Fati i muslimanėve nė Etiopi nė kohėn e perandorit Hajleselasit. Po mbytja e 7000 muslimanėve brenda ditės vetėm me tė hy nė qytetin e Jerusalemit mė 1947...?

Hitleri ka qenė katolik ashtu siē kan qenė shumica e ithtarėve tė tij, megfjithate terrori i tij nuk ka qenė terror i katolicizmit, por terror hitlerian. Vetėm nė llogoret e AUSCHWITZ-it jan mbytur rreth njė milion e 500 mij njerėz. Njė numėr i revistės CONCOLATION e vitit 1939 shkruan pėr burgun hitlerian icili kishte 40.000 njerėz tė pafajshėm nga icili vetėm pėr njė natė u mbytėn 70 vetė. Hitleri mė 1933 erdhi presidenti i shtetit gjerman. Dhe mos harro, kardinali romankatolik FAULHABER i ka shkrue hitlerit njė letėr nė fundin e sė cilės thotė: "Le ta ruaj Zoti kancelarin Reich (Hitler)". Bile pėrmendet edhe njė bashkpunim i ngushtė politik nė mes tė Hitlerit e tė Papės.15

Nė njėrėn anė luftohet me armė, nė tjetrėn me propagandė tė ashpėr (nė radio, televizor, gazeta, revista). Vetėm ideja e vėnijes sė ligjit Kur'anor nė njė shtet Islam, nė qendėr tė vemendjes propagandistike, populli i atij shteti do tė shpallet fundamentalist. Nėse shkruhet njė libėr me tematikė anti Islame, autori shpallet hero, pamvarsisht nga pasaktėsitė dhe shpifjet qė e pėrbėjnė librin. Me shpifje tė tilla anti Islame, edhe Selman Ruzhdiu e Taslime Nesrini u bėnė tė njohur. Propaganda anti Islame me gjith fuqinė e saj vepron nė mėnyra tė ndryshme, me qėllim tė largimit tė muslimanėve nga besimi Islam. Kjo mė sė shumti duket nė shtetet ish Socialiste, ku feja ka qenė e zbehur. Nė Shqipėri Pėrshembull, propagandohet tė lihet feja Islame, pėr arsye se si tė tillė Europa nuk do tė na pranojė nė gjirin e saj. Nė Kosovė, propagandohet qė tė lihet feja Islame, nė mėnyrė qė Kosova tė mos bėhet njė Bosnje e dytė, etj. Tė gjitha kėto argumentojnė thėnien e Allahut xh sh: "Vėrtetė ju (o besimtarė) do tė sprovoheni si nė pasuri, si nė vehten tuaj, madje do tė dėgjoni ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė dhėnė libri para jush dhe prej idhujtarėsh..." Prandaj, tradhėtitė e tilla mė nuk duhet ta befasojnė besimtarin, pėrkundrazi, ai duhet tė durojė duke qenė i sigurtė se e vėrteta absolute do tė triumfojė mbi tė pa vėrtetėn.

Politika amerikane ndaj Islamit dhe popullit musliman ėshtė e planifikuar nė kėtė bazė: JUXHIN RUSTO ndihmės i ministrit tė punėve tė jashtme dhe kėshilltarė i kryetarit XHONSON, pėr punė tė Lindjes sė Mesme, deri nė vitin 1967 thotė: "Duhet ta dijmė se mardhėnijet e deritsahme nė mes nesh dhe popujve arab (musliman) nuk janė nė kundėrshtime ndėrmjet shteteve apo ndėrmjet popujve. Kundėrthėnije ndėrmjet civilizimit Islam dhe atij tė krishterė."

Konsrontimi ndėrmjet krishterizmit dhe Islamit, ishte qė nga mesjeta, ata janė vazhdueshme deri nė kėtė moment nė mėnyra tė ndryshme, e qe njė shekull e gjysėm po dominon Prendimi mbi Islamin. Vėrtetė rrethanat historike dėshmojnė se Amerika ėshtė pjesė plotėsuese e botės Prendimore, filozofia e saj, ideologjia dhe rregullimi shtetrorė ėshtė i njėjtė me tė. Ajo e bėnė atė qė ėshtė kundėr botės Islame. Amerika nuk mund tė ketė qėndrim tjetėr, pėrveē tė jetė nė radhėt e atyre qė janė kundėr Islamit. E nė tė njėjtėn kohė tėmarrė anėn e botės Prendimore si shtet Cionist. RUSTO e kufizon qėllimin e kolonizimit me rrėnimin e civilizimit Islam. Formimi i shtetit Izraelit ėshtė pjesė e kėtij planifikimi, dhe vazhdim i luftrave kryqtare. Batreson Smith nė librin e tij HAJATUL MESIH ESH-SHABIJE thotė: "Luftrat kryqtare pėsuan disfatė, por ndodhi njė ngjarje e madhe Kur Anglia dėrgoj ekspeditėn e tretė kryqtare dhe kėsaj radhe fitoj". Vėrtetė, ekspedita e LENBIT mbi Jerusalem gjatė luftės sė parė Botrore, ishte kryqzata e tretė dhe e fundit. Pėr atė gazetat britanike botojnė fotografinė e LENBIT dhe nėn tė shkruajn tekstin e tij tė njohur tė cilin e tha me rastin e pushtimit tė Jerusalemit: "SOT MOREN FUND LUFTRAT KRYQTARE". Kėta gazeta botojnė edhe njė lajm tjetėr, i cili sqaron se qėndrimi i gjeneralit LENBI nuk ėshtė vetėm qėndrim i tij, por ėshtė qėndrim i pėrgjithshėm i politikės Angleze. LUID XHORXHI miinistėr i jashtėm Anglez, e pėrshėndetė dhe i uron fitoren nė ekspeditėn e fundit kryqtare gjeneral LENBIT nė parlamentin Britanik, tė cilėn ai e quajti LUFTA E TRETE KRYQTARE. Gjeneral GURU, kur e mundi ushtrinė muslimane jasht DAMASKUT, menjėherė u nis ka varri i SALAHUDIN EJUBIT te Xhamija Emevive, kur shkoj i ra sheqlm varrit dhe i tha: "shih na u kthyem o salaudin".

Kryqzatat Franceze i vėrteton ajo qė tha Ministri i punėve tė jashme me rastin e vizitės sė disa parlamentarėve francez, tė cilėt kėrkuan prej tij qė tė ndėrpritej lufta qė ishte nė vazhdimin e sipėr nė MERAKISH. Ai u pėrgjegj: "ME TE VERTETE AJO ESHTE LUFTE NE MES GJYSEMHENES DHE KRYQIT".

RENDOLF ĒERĒILI tha: "Nxjerrja e Jerusalemit nga sundimi Islam ka qenė ėndėrr e kahershme e tė krishterėve dhe e Ēifutėve. Gėzimi i tė grishterėve nuk e zvoglon gėzimin e ēifutėve. Jerusalemi dual nga duart e muslimanėve". KNESETi ēifut nxjerr aneksimin e Jerusalemit icili nuk do tu kteheht muslimanve nė kurrfar bisedimesh ndėrmjet muslimanėve dhe ēifutėve. Kur hynė forcat Izraelite nė Jerusalem mė 1967, nė krye me MOSHA DAJANIN u thubua ushtria rreth murit tė vajtimit dhe recitonin fajlėt: "Kjo ditė na pėrkujton ditėn e HAJBERIT-Vajtimin e Hajberit. Feja e Muhamedit kje dhe shkoj. Muhamedi ka vdekur, pas vedi ka lėnė vajza..." Ndihmėsit e tij dolėn nė demonstrata para luftės mė 1967 nė Paris mbanin transparente me titull: "Ndihmoni Izraelin materjalisht dhe moralisht". Nė fund nė ēdo transparenti ishin dy fjalė: "MBYTNI MUSLIMANET". Kėsaj ftese ju pėrgjigjėn francezėt tė cilėt pėr katėr ditė tubuan ndihma nė shumė prej 1000 miljona frėnga franceze. Izraeli shtypi disa panorama nė tė cilat shkruante: "disfatė gjysėmhėnės". Ato u shitėn me milijona, pėr pėrforcimin e cionizmit tė cilėt po e vazhdojnė misionin e kryqėzatave Europjane nė kėtė pjesė tė botės. Ai mision ėshtė luftė e Islamit dhe shkatrrimi i muslimanėve.

Pėrse e gjith kjo? Sipas deklaratave tė udhėheqėsve Prendimorė, ata e shohin Islamin si murė tė ēelikėt, icili qėndron nė ballė tė rezistencės, qė tė mos mbizotrojnė dhe ta shfrytėzojnė botėn. LORINS BRAUNi thotė: "Mė tė vėrtetė Islami ėshtė ai muri i vetėm nė ballė tė kolonializmit Europjan". Ish kryeministri Britanik thotė: "Sa tė ekzistojė Kur"ani nė duart e Muslimanėve, kurrsesi nuk mundė tė mbisundojė Europa mbi lindje". Njė guvernator ushtarak francez me rastin e 100 vjetorit tė kolonizimit tė Algjerit, thotė: "Me tė vėrtetė, ne nuk do tė fitojmė kundėr Algjerianėve derisa ata tė lexojnė Kur"anin dhe tė flasin Arabisht. Ne duhet tua fshijmė Kur"anin arab dhe tua ndalojmė pėrdorimin e gjuhės arabe..." Isami ėshtė murė qė qėndron nė ballė tė pengimit tė Partisė Komuniste. Nė Majė tė vitit 1952, nė faqen e parė tė gazetės sė pėrditshme Komuniste "UZBAHISTAN" nė numrin 22, redaktori i saj thotė: "Eshtė e pamundur tė forcohat komunizmi nė kėto anė, para se tė fshihet Islami pėrfundimisht".

Islami ėshtė murė qė nuk lejon pėrhapjen e krishterizmit. Njė misionarė i krishterė thotė: "Me tė vėrtetė fuqia Islame ėshtė ajo fuqi ecila ka qėndruan si pengesė nė ballė tė pėrhapjes sė krishterizmit". Islami ėshtė rreziku i vetėm para stabilizimit Cionist. BEN GURIANI ish kryeministėr i Izraelit, thotė: "frikėsohem nga ajo qė frikėsohen tė gjith, se nė botėn arabe mos po paraqitet njė Muhamed i ri..."

LORINS BRAUNi thotė: "Mė tė vėrtetė Islami ėshtė ai muri i vetėm nė ballė tė kolonializmit Europjan". Ish kryeministri Britanik thotė: "Sa tė ekzistojė Kur'ani nė duart e Muslimanėve, kurrsesi nuk mundė tė mbisundojė Europa mbi lindje". Njė guvernator ushtarak francez me rastin e 100 vjetorit tė kolonizimit tė Algjerit, thotė: "Me tė vėrtetė, ne nuk do tė fitojmė kundėr Algjerianėve derisa ata tė lexojnė Kur'anin dhe tė flasin Arabisht. Ne duhet tua fshijmė Kur'anin arab dhe tua ndalojmė pėrdorimin e gjuhės arabe..."

Njė oficer i lartė i ushtrisė arabe, i cili ra nė duar tė ēifutėve nė vitin 1948, tregon se komandanti i ushtrisė ēifute, e thirri nė zyrėn e tij para se ta lėshojnė nė liri dhe gjatė bisedės u soll nė mėnyrė korrekte me tė. Oficeri egjiptjan thotė, a mund tė pyes pse nuk e sulumat fshatin SUR BAHIR (ėshtė njė fshat afėr Kudsit- Jetusalemit)?. Komandanti Izraelit, heshti bukur gjatė e pastaj tha: "Tė pėrgjitgjem haptazi, pse nuk e sulmuam fashatin SUR BAHIR, ngase nė te kishte shumė forca vullnetare fanatike muslimane. Ne e pamė qė ata luftarė fanatikė ndryshojnė prej luftarėve tė tjerė tė rregullt. Lufta tek ata nuk ėshtė detyrė qė e bėjnė sipas urdhėrave nga eprorėt e tyre por ajo ėshtė mbrojtje me vetėmohim e menēuri. Ata u pėrngjajnė ushtarėve tanė tė cilėt luftojnė nė emėr tė ideologjisė sė tyre tė fortė pėr mbrojtjen e Izraelit. Megjithate ka ndryshim tė madh nė mes ushtrisė tonė dhe vullnetarėve muslimanė. Ushtria jonė lufton pėr themelimin e njė Atdheu qė tė jetojnė nė tė, kurse vullnetarėt musliman luftojnė qė tė vdesin. Ata e kėrkojnė vdekjen nė luftė sikur tė ishin tė ēmendur. Sulmi mbi ta ėshtė rrezik i madh mbi ata qė dėshirojnė tė jetojnė. Sulmit mbi ta i ngjanė sulmit nė njė mal plot egėrsira. E ne nuk e dėshirojmė atė. Pastaj, po ti sulmojmė ata, do ti ndikojė nė pjesėt tjera tė vendit qė edhe ata tė ndjekin rrugėn e tyre dhe do tė na prishte punė nė tėrėsi qė tė realizohet dėshira e jonė. Ajo qė i shtynė vullnetarėt nė kėtė mėnyrė ėshtė Feja Islame. Ata nuk janė vetėm rreziku i jonė, por edhe rreziku i juaj, ngase as ju nuk do tė keni paqė nė tokat muslimane derisa tė fshihen premtimet e xhennetit nė luftė pėr mbrojtjen e Atdheut (XHIHAD)..."

"Pengesė kryesore pėr sendėrtimin e qėllimeve tona kolonijaliste nė vendet Islamike janė dy gjėra tė cilat duhet likuiduar gjithsesi. E para ėshtė ky Libėr (Kur'ani)" edhe pas njė heshtje tė shkurtėr, kthehet kah lindja duke treguar me dorėn e majtė, (dhe shton) "edhe kjo Kabe" - tha presidenti Anglez Gladsoni (1809-1898).16 Nė librin "Studjuesit e Prendimit pohojnė" gjejmė edhe kėtė fjali: "...Shkapėrderdhni, asgjėsoni Islamin dhe zhdukni pjestarėt e tij..."17 Nė njė kongres, para gazetarėve; Selazari deklaroj kėshtu: "Rreziku mė i madh me tė cilin do tė ndeshet civilizimi ynė, ėshtė ai kur muslimanėt do tė pėrpiqen qė jurispundencėn botrore ta zavendėsojė me jurispundencėn Islame" Kur njė gazetarė e pyeti, se si ėshtė e mundur kjo, derisa muslimanėt nė mes vehte janė tė pėrēarė, ai ju pėrgjegj kėshtu: "Po druaj se mos do tė dalė ndonjė nga radhėt e muslimanėve dhe ata pėrēarje tė tyre do t'i fusi ndėr ne".18 Nė vitin 1952, njėri nga pėrgjegjėsit e ministrisė Franceze, rrezikun nė Europė nuk e shihte nga komunizmi, por nga Islami. Ish ministri Francez i diplomacisė sė jashtme, thoshte: "Nuk ka dyshim nė fitoren tonė. Arrijtėm t'i dobėsojmė e ti mposhtim muslimanėt. U lodhėm nga asimilimet qė ua kemi eksponuar. Porse duhet tė jemi tė vetėdijshėm se mbase mund tė vijė dita qė t'i asgjėsojmė qėllimet e tyre...

Luftrat e kryqėzatave nuk e kishin atė qėllim paqėsorė pėr ta pushtuar Kudsin (Jerusalemin), por para sė gjithash, qėllimi ishte qė tė asgjėsohen e tė coptohen muslimanėt-pohoi GARDNERI. Ish kryetari i Sh.B.A-sė, RICHARD NIXON-i nė njė rast, haptas deklaroi: "Islami ėshtė ndėr provokatorėt mė tė mėdhenj tė politikės sė jashtme amerikane.

"Ua tėrheq vėrejtjen e tė vetėdijėsoheni se Islami do tė bėhet fuqi botrore, mė ekstreme pėr shkak tė shtimit tė natalitetit tė tyre. Nė tė ardhmen, rrezik potencial pėr Prendimin do tė jenė muslimanėt, andaj mbase edhe do tė ndihet nevoja pėr bashkpunim me Moskėn, pėr ta luftuar ekzistencėn e botės Islame". Deklaratė e njė tubimi tė armiqėve tė Islamit.

Nė shkollat fillore, serbėt mėsojnė edhe poezinė "Gjuajtja e egėrsirave" nė tė cilin poeti shovinist ortodoks thotė "Muslimanėt janė drejtuar rrugėve tė djallit, e kan flliqur tokėn, e kan mbushur me gjėra tė flliqura. Le tė na kthehen tokat neve, ta pastrojmė tokėn nga mbeturinat e tyre, ta pėshtyjmė Kur'anin, tua kėpusim kokat e gjith atyre qė e besojnė dinin e qenve e qė i rreken Muhamedit; tė shajmė e tė pėshtyjmė pa kurrfar mėshire mbi ta".19 Kisha ortodokse serbosllave vazhdimisht u preferon gjeneratave tė reja: "Nėse dėshironi qė Zoti i juaj tua pranojė luftėn, dhe tė jetė mė i lumtur me ju, kėtė do ta bėjė vetėm atėherė kur ju do tė jeni tė dehur e do tė therni musliman..."

Nė mitingun serb, lideri I Rimekembjes serbe Vuk Drashkoviqi, (mbajtur mė 09. 09. 1990) nė Sanxhak, por tė tjerash tha: "Territori i Sanxhakut nuk ėshtė tokė e muslimanėve por ėshtė pjesė e Serbisė. Ju Muslimanėt nuk keni se ē'tė kėrkoni kėtu. Do tua ēelim rrugėt dhe dyert, krah mė krah do t'ju dėrgojmė nė Mekė, Medinė, Iran e Turqi, sepse ju nuk mund tė jetoni nė tokat serbe (*20) Ai edhe me vone ne konferenca shtypi sa here perseriti fjalet si papagall: "Themelet e demokracise Europjane nuk mund te sendertohen ne baze te sheriatit Islam dhe ne Europe nuk mund te hyhet duke ngritur mure te larta rreth shtepive…"
Ne Gazeten "Nasha Borba" (11-12 Korrik 1998) Peshkopi i Shabacit e Valeves Lavretnije, doli me deklaraten e tij: "Arqipeshkvi Artemije ndoshta ka te drejte kur ka propozuar me dhembje te madhe te ndaje nje pjese te Kosoves qe me se paku e duam dhe tua japim shqiptareve. Ndoshta ajo pjese e Kosoves do te jete sfide per ardhmerine e Serbise, por edhe te vete Europes, per arsye se ajo pjese do te jete nje pengese e fuqishme per depertimin e Islamit ne Veri.Nese nuk veprohet keshtu une kam frike se shqiptaret shume shpejt do te arrijne deri ne Shumadi, e ndoshta deri te porta e Beogradit. Per arsye se vetem pas dy decenieve ata numerikisht do te jene nacionaliteti numer nje ne Serbi. Sikur te rinjt shqiptar sot te rekrutoheshin ne ushtrine Jugosllave, ēdo i treti ushtar do te ishte shqiptar dhe ēdo i treti deputet ne parlamentin e Serbis do te jete shqiptarė."


Sigurisht se ai kishte mjaft serb qe mendojshin keshtu. Njeri nder ata ishte edhe ish Lideri Komunist Millosh Miniq qe akuzonte shqiptaret e Kosoves: "per fundamentalizem islamik per shkak te natalitetit te tyre te laste" dhe donin te merrnin masa sanksionuese per ta ndaluar kete dukuri, ndersa masa stimuluese per rritjen e natalitetit te tek popullata serbė.

Kryetari i Partise radikale serbe, Vojislav Sheshel nuk hezitoi haptas te jap deklaraten me terroriste qe mund te jete: "Ne momentin kur ne Serbi do te bien bombat e Natos, ne kosove nuk do te mbese me asnje shqiptare"

Ne vitin 1992, ish Governatori I Qarkut te Kosoves Millosh Simoviq, ne nje takim me delegacionin e parlamentit Rus, kishte deklaruar se: "Ne Kosove nuk po mbrohet vetem Serbizmi, por ketu para se gjithash po mbrohet para se gjithash ortodoksizmi nga invazioni Islamikė".20a

,/,
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #185 u: Decembar 18, 2011, 17:34:41 »


Ne "Nasa Borba" Dr. Mirolub Jevtiq shkruante: "Islami e perjashton multikulturen dhe krijon nje fashizem te ri ne nje forme me te vrazhde se ato qe kishte krijuar Hitleri"

Krimineli Radovan Karaxhiq deklaronte: " Islami duhet te eleminohet nga Europa"

Dobrica Qosiq thoshte: "Islami eshte armiku me i madh i ortodoksizmit"

Ish prefekti i Prishtines Dushan Simiq ne te perjavshmen amerikane "Newsweek" ne bisede ai tha: "Serbet ketu luftuan qe te shpetojne Europen nga Islami, Ne ende luftojme qe te pengojme perhapjen e Islamit ne Evrope"

Historiani serb Jovan Duciq, per popullin shqiptar shkruan: "I mallkuar nder popujt. Sot atje mbizotron muslimanizmi e degjohet nje gjuhe e keqe"

Ne librin "A Journey to the rivers - justic for Serbia" autori Peter Hendke, ka vene ne parafraze thenien e Milosh Crnjanskit (1930): "Ah, mbaj mend… me pare une nenshkruajsha letrat Varikut te varfer, e nena ime shkonte neper dyert e fqinjeve duke pyetur kush ishte ky Variku I varfer. E pra, kjo eshte jeta para luftes. Cfar ndryshimi do te behen tek ne, nese mbysim tre milion njerez. Qielli mbetet i njejte shume i kalter. Vdekja kthehet por paqa vjen. E ne do te behemi te lire e te forte"

Patriku Pavle i cili sherbeu kishes serbe per 30 vjete, mbronte vrasjet dhe torturat e shqiptareve neper protesta duke thene: "Protesta e tyre I ngjane nje njeriu te mykur nga pasuria, te cilit I eshte thene se rroga do t'I zvoglohet paksa… Ka luftra te drejta dhe te padrejta. Mbrojtja e Kososves (nga shqiptaret) eshte lufte e drejte prandaj me cdo mjet dhe ne cdo kohe duhet te debohet pushtuesi shqiptar"

Ati Dorotej per "The Guardian" deklaronte : "Ne kete prandvere do te kete lufte.Atehere shqiptaret musliman mesiguri do ta sulmojne manastirin e shekullit XIII, Edhe murgeshat do te varen, edhe kisha do te digjet. N rastin me te mire kishen do ta shendrrojne ne xhami"

Serbet ne mitingje edhe sot shprehin mbrojtjen e krimineli Millosheviq, dhe me shovinizem te terbuar haptazi deklarojne "Svuda gdje je srbska dusa koja, tamo je domovina moja…", (Gjithkund ku ekziston ndonje shpirte serbi, atje edhte atdheu im) "Oj Serbio iz tri dela, ponovo ces biti cela…" (O Serbi prej tri pjeseve, Serish do te jeshe e unjisuar) "Ne trazimo nista novo, samo Carstvo Dusanovo…", (Nuk kerkojme asgje te re vec mbreterine e Dushanit "Od Ljublane do Tirane, na mom srcu leze rane" (Prej Lublane ne Tirane, ne zemren time qendrojne plaget Kjo nuk tregon asgje tjeter vetem nje forme teorike te terrorizmit, ndersa per formen praktike, e pame shume mire gjate viteve te fundit ne Kroaci, Bosnje e Kosove.

Tė rrėfejmė njė histori tė shkurtėr. Nė vitin e dytė tė hixhretit (624) nji muslimane niset dhe shkon nė tregun e fisit Beni Kajnuka (nė Medine Munavere) dhe ulet para njė Shitorje tė njė jahudiu. Priti derisa tė hapet pėr tė blerė ca stoli ari pėr vehte. Aty arrijti njė Jahudi icili me shpejtėsi tė madhe prapa shpinės gruas ja lidhi rrobat me njė pe tė trashė. Kur ajo lėvizi pėr t'u ngritur, asaj ju xhveshėn rrobat e lidhura me pe, dhe nderi i saj u zbulua. Tė tjerėt kur e panė gruan lakuriq, filluan tė tallen me tė. Dhe ēka ndodhi mė tej. A heshtėn muslimanėt qė sapo kishin ardhė kėtu. Jo, ata e morėn si obligim moral pėr t'ja kthye ndrin motrės sė tyre. Pėr kėtė muslimanėt tėrė fisin hebre (Beni Kajnuka) e arrestuan dhe 700 ushtarė tė kėtij fisi u bėnė robėr tė muslimanėve. I njėjti rast pėrsėritet pas 211 vjetėve. Sėrish njėra nga muslimanet shkon nė tregun qė atėkohė gjendej shumė larg hilafetit. Aty ajo ofendohet nė mėnyra mė brutale. Ndihmė nuk kėrkoj prej askujt vetėm rėnkoj: O mjerė pėr Mutesimin. Pastaj njė tregtarė kėtė rėnkim e pėrcolli deri te Halifja i muslimaneve Mutesimi. Po a heshti halifja. Jo, njėmijė herė JO...!? Ai urdhėroj qė tė pėrgaditet ushtria pėr ti kthye nderin njė motre muslimane. Kurse sot femrat motrat muslimane u mirret nderi nėpėr kėmbė nė Bosnjė, nė Palestinė e gjetkė, kurse "mbretėrit musliman" nuk i bren ndėrgjegja...21

"Rreziku mė i madh me tė cilin do tė ndeshet civilizimi ynė, ėshtė ai kur muslimanėt do tė pėrpiqen qė jurispundencėn botrore ta zavendėsojė me jurispundencėn Islame" Kur njė gazetarė e pyeti, se si ėshtė e mundur kjo, derisa muslimanėt nė mes vehte janė tė pėrēarė, ai ju pėrgjegj kėshtu:"Po druaj se mos do tė dalė ndonjė nga radhėt e muslimanėve dhe ata pėrēarje tė tyre do t'i fusi ndėr ne"

Islami ėshtė mendim politik mė i sinqertė, mė i gjallė dhe mė i shėndoshė, icili ėshtė zbatuar nė botė. I ka ofruar njerėzimit kushte shumė mė tė mira pėr jetė se ēdo rend tjetėr shoqėrorė... Ramja e vetė Islami paraqitet tek atėherė kur njerėzit patėn humbur besimin nė besnikėrinė e pėrfaqsuesve tė vet.. 21

Shtetet e Bashkuara tė Amerikės kanė vendosur tė bėjnė ilegale ēdo pėrkrahje morale apo ndihmė financiare pėr 30 grupet ekstremiste. Kėto grupe - sipas saj - janė organizata terroriste, prandaj duhet tė mbesin jasht ēdo pėrkrahje a ndihmese. Grupet e akuzuara pėr grupe terroriste janė: (1) Organizata Abu Nidal "ANO" - palestineze; (2) Grupi Abu Sayyaf "ASG" - filipine; (3) Grupi i armatosur Islamik "GIA" - Algjeriane; (4) Aum Shinrikyo "AUM" japoneze; (5) Euzkadi Ta Askatasuna "ETA" Basque; (6) Fronti Demokratik pėr ēlirimin e Palestinės "DFLP" - palestineze; (7) Lėvizja e rezistencės Islamike "HAMAS" - Palestineze; (Cool Harakat Ul-Ansar "HUA" - pakistaneze; (9) Partia e Zotit "HAZBULLAH" - Libaneze; (10) Gama'a al-Islamiyya (grupi islamik "IG") - egjiptjane; (11) Armata e Kuqe Japoneze "JRA" - japoneze; (12) Al-Jihad - egjiptjane; (13) Kach - izraelite; (14) Khamer Rouge - kamboxhiane; (15) Khane Chai - izraelite; (16) Partia e punės Kurdistane "PKK" - kurdistanėt turq; (17) Tigrėt ēlirimtar tė Tamil Ealamit "LTTE" - Sri Lanka; (18) Fronti i papajtueshėm patriotik i Manuel Rodriguezit "FPMR/D" -Ēile; (19) Muhaxhidinėt e Organizatės Khalaq "MEK dhe MKO" - Iraniane; (20) Armata Nacional Ēlirimtare "ELN" - Kolumbiane; (21) Xhihadi Islamik Palestinez "PIJ" - palestineze; (22) Fronti Ēlirimtar Palestinez "PLF" - palestineze; (23) Fronti Popullorė pė ēlirimin e Palestinės "PFLP" - palestineze; (24) Fronti popullr pėr ēlirimin e Palestinės "PFLP/GC" - palestineze; (25) Forcat e Armatosura revolocionare tė Kolumbisė "FARC" - kolumbiane; (26) Organizata Revolocionare "17 Nėntori" - greke; (27) Partia popullore revolocionare pėr ēlirim "DHKP/C" - turke; (28) Pėrpjekja revolocionare popullore "ELA" - greke; (29) Rruga e shkėlqyeshme "SL" - Peruviane; (30) Lėvizja Revolocionare Tupac Amru "MRTA" - peruviane.

Nga ana tjeter, grupi i Kashmirit Harkat Ul Ansar e denoncon ShBA-nė qė edhe kėt grup e futen nė rangun e grupeve terroriste me pa tė drejtė. Gazeta e tyre lokale shkruan: "Duke e vėnė grupin tonė nė grupet terroriste, qartė reflektohet politika anti-muslimane e Amerikės. Amerika ėshtė vendi udhėheqės i terrorizmit nė botė dhe nuk ka tė drejtė tė emrojė pėr terrorizėm asnjė organizatė..." Kjo organizatė gjithashtu reagoi pėrmes Ambasadės Amerikane nė New Delhi, se ky grup nuk ėshtė grup terrorist, siē i vėhet vula nė Shtėpinė e Bardhė, por ėshtė organizatė pėr ēlirimin e vendit, pėr mbrojtjen e fėmijėve, nėnave e motrave nė vendin e vet, e pėrkrahur nė ndonjė mėnyrė edhe nga SHBA-tė. Gjithashtu edhe "Hisbollahu" libanez si mbrojtje e vetme nga terrori ēifut, futet nė listen e grupacioneve terroriste - shkruan "The Minaret".

Autori i librit "Some to Mecca turn to Pray" Mervin Hiskett ėshtė shumė mirė i "njohur" me Islamin dhe me jeten Islame, shkruan: "...Unė perosnalisht asnjėherė nuk mund tė bindem se Islami ka ndonjė alternativė tė dėshirueshme pėr kulturėn Evro-prendimore apo pėr stilin e jetės..."

Samuel P. Hungtington, mė 1996, botoi librin: "The Clash of Civilization and the Remaking of World Order" nė tė cilin shkruan: "Jo vetėm fundamentalizmi Islam, por vetė Islami ėshtė problem qė shkakton konflikte luftarake ndėrmjet civilizimeve ne konceptin e Zotit... Civilizimi Islam ėshtė i ndryshėm prej ati Prendimorė me tė cilėn ėshtė mėsue ky popull, prandaj konflikti i kėtyre civilizimeve do tė vazhdojė edhe nė tė ardhmen sikur katėrmbėdhjetė shekuj mė parė...Madje edhe tani ėshtė e qartė se ndodhemi para njė lufte tė ashpėr ndėrmjet tyre... Eshtė ndoshta e ēuditshme tė thuhet se Revolocioni Iranian i vitit 1979 ka qenė luftė e haptė e zhvilluar nė mes Prendimit e Islamit... Gjatė viteve 1980-1995, akorduar sipas Ministrisė Amerikane tė Mbrojtjes, SHBA-tė kanė qenė tė angazhuara me shtatė operacione Ushtarake nė Lindjen e Mesme, tė gjitha kėto kundėr muslimanėve. Asnjė operacion ushtarak kundėr ndonjė feje a kombi tjetėr... Sekretari i NATO-s, Kryeministri i Francės dhe Kancelari i Gjermanisė, nė fillimin e vitit 1995, publikisht deklaruan se "Islami ėshtė mė i rrezikshėm se Komunizmi".

Christopher Coker publikoi librin pėr fėmi me titull "Terrorism" nė tė cilin zė vend njė kaptinė me titull "Terorizmi Islamik". Nė kėtė kaptinė, edhe aktet terroriste tė organizuara nga jomuslimanėt, provon t'i ndėrlidhė nė ndonjė farė mėnyre me muslimanėt.

Hal Lindsey nė librin "The Final Battle" pėrmes interpretimeve biblike, mundohet tė "spjegojė" ardhjen e njė lufte tė madhe nukleare nė mes tė muslimanėve dhe Prendimit. Akorduar sipas ti, muslimanėt do tė pėsojnė disfatė, ndėrsa Islami do tė pushojė sė ekzistuari si religjion. "Ne - thotė ai - nuk duhet tė frikėsohemi prej askujt mė shumė se prej Islamit, sepse Islami ėshtė mė i rrezikshėm se Nazismi e Komunizmi. Pėr kėt arsye mendoj unė se Amerika duhet tė pėrkrahė mė shumė Izraelin..."

John Gilchrist, njė udhėheqės shpirtrorė nė Afrikėn e Jugut, i cili pėr t'ju kundėrvėnė shkrimeve dhe debateve tė Sh. Ahmed Deedat, shkroi librin: "Islamic Invasion" nga i cili shkėpusim: "Trupėzimi pa proces, pėrdorimi i torturave, vrasjet publike, premja e duarve, kėmbėve, veshėve, gjuhėve, kokave si dhe nxjerrja e syve - tė gjitha kėto janė pjesė e ligjit Islam sot, sepse janė pjesė e kulturės arabe tė shekullit tė shtatė... Prapaskena historike (e Z. Gilchrist) nė lidhje me origjinėn e emrit Allah, revelon se ky Allah, nuk mund tė jetė Zot i partriarkut biblik tė hebrenjve a kristjanėve. Eshtė vetėm njė improvizim i shenjtėrisė sė hėnės nė paganizmin arabik... Pėr gjenialitetin e Muhamedit duhet tė pajtohemi, por kur studjojmė jeten e ti, hasim se ai ishte njeri normal, si tė gjith tė tjerėt, mėkatar, rrenacak, punėtor, plot epsh, i zhgėnjyer, etj".

Kėto dhe dhumė shkrimatrė e grupe tė tjera, kan filluar tė pėrdorin edhe internetin, pėr propagandė kundėr Islamit. Aty, pėrshembull gjenė se: "...Allah ėshtė emėr i shenjtėrisė pagane nga Babilonia. Ai ka patur edhe gruan me emrin Allat me tė cilėn emrigroi 3500 vjetė mė parė nė Mekė. Allah gjithshtu pati profetin analfabet, Muhamedin tė pushtuarin e djallit, njė maniak seksual. Islami nė vehte ėshtė i ngritur mbi themelet me tė degjeneruara prej ēdo religjioni tjeter botrorė. Eshtė ēudi qė tė dėgjosh nga Papa dhe disa protestant pėr meritat e mėdha qė Islami i ka sjellė civilizimit njerėzorė. Po, Papa i jep merita Islamit, pėr arsye se edhe ai vetė ėshtė i degjeneruar...

Joshan Katz ka "Web-Site" tė shtrirė me titull: "Christian Answers to Islam" Propagandistėt anti-Islam janė tė rrezikshėm dhe aktiv nė mėnyra tė ndryshme. Qėllimi i tyre ėshtė tė poshtrojnė muslimanėt dhe tė shkatrrojnė Islamin plotėsisht. Muslimanėt nuk janė tė vetėdijshėm. pėr kėtė, sepse ata flasin shumė, por janė shkurtpamės, gėlltisin #do gjė qė u servohet pėrpara nga armiqėt mė tė mėdhenj. Sistemi edukativ nė vendet muslimane ėshtė i kontrodhuar nga qeveritė shekullore, tė cilat synojnė vetėm mbrojtjen e interesave tė tyre. Kur'ani sulmohet, hadisthet konsiderohen tė fabrikuara, tallen me Sheriatin...! Mėnyra e kėti sistemi ėshtė parapėrgaditje pėr tė kalua nga Islami nė Kristjanizėm. Grupet socialiste me liderėt e tyre diktatorial, janė tė pėrkrahur e tė ndihmuar nga Prendimi, derisa ata luftojnė dhe thejnė grupet Islame.

Nė pėrfundim, duke i patur para syshė terrorizmat dhe terroristėt e vėrtetė, kėshillojmė prendimorėt: Kujtonie Hitlerin. Kujtonie Musolinin dhe idenė e tij fashiste. Kujtonie Mikadon Japoneze. Keni dėgjuar pėr tė gjitha. Ku janė ato tani. Tė zhdukura nė harresė. Pastaj ju e harruat Historinė tuaj. Skllavėrinė, shpėrbėrjen. Mos harroni se historia pėrsėritet vetiu. Mos u kėnaqeni shum me fitoren tuaj, kush e di si mund tė bėhet nesėr. Ju keni nokautizuar vėllezėrit tanė tė besimit mė 1948, pėrsėri mė 1956, prap mė 1967, pastaj mė 1982 (nė Liban), dhe tani "Intifadah". JU keni pėrktrahur nė mėnyra tė ndryshme masakrat e papara nė Bosnjė. Ju keni qenė coptues tė trojeve shqiptare dhe ruajtės sė turbullirave atje. Ju mund tė delni fitues edhe tridhjet herė, por nuk do ta zgjdhni problemin tuaj. Vėllezėrit tanė mund tė qėndrojnė edhe nė njėqind beteja tė humbura. Keni njėqind milion tė tjerė rreth jush. Ata mund tė mbijetojnė qė tė vėrtiten sėrish e sėrish. Kurse ju nuk mund tė qėndroni qoftė se humbasni edhe njė betejė tė vetme. Vetėm njė disfatė do tė paralajmrojė fundin tuaj." Edhe njė gjė duhet ditur, se fuqia e madhe nuk ėshtė kurr permanente. Kur t'u vij rrica, masa e popullit do tė pėrgadisė djegijen e udhėheqėsive tė djeshėm.



Referencat

1. The International Terrorism A legal critique nga Muhamed Aziz Shukri, Vermont 1991, faqe XI
2. Hystory of International Terrorism and Its Legal Control Bogdan Zlatariq , 1975, faqe 474
3. Thomas De Quincey "On Murder Considered as One of the Fine Arts in the English Mail Coach and other Writings" Edinburgh 1862, f. 52
4. Walid Khalid A critical juncture: The United States and Palestinian people" Washington DC, Mars 1989, faqe 13-14. Kėtė listė Z. Walid e jep pėr tė treguar se Zionistėt dhe jo arabėt apo muslimanėt shiitė janė themeluesit dhe ruajtėsit e terrorizmit nė Lindjen e Mesme.
5. T Arnold
6. Godfrey Jensen Midle East International October 11 1985
http://www.math.gatech.edu/katz/Islam Xhelal El Alin QENDRIMI I PRENDIMIT NDAJ ISLAMIT Bptuar nė "DITURINE ISLAME" Nr. 38, 1992
8. Nga "WORLD OUR TIMES" december 1993 Pėrgaditi: Prof Idris Ajeti
9. "Probudite se" 8 Qershor 1995, faqe 4
10. Philip Curtin Specialist i tregtisė me robėr
11. 'THE RISE AND FALL OF BLACK SLAVERY"
12. AMERICAN SLAVERY
13. Edward Long 'HISTORY OF JAMAICA"
14. THE GOLDEN AGE".
15. Cituar nga H. Hfz. Sinanudin Sokoloviq nė temėn HAXHI botuar nė GLASNIK 9. 10. 1971
16. Dr. Abdul Haj El-Husein El-Fermavi nė GJAK NE FLAKE pėrkthen Rexhep Nuredini, Shkup 1993
17. Po aty
18. Gjak nė flakė
19. Gazeta SHARKUT EUSAT 19. 2. 1992
20. Xhelal El Alim QENDRIMI I PRENDIMIT NDAJ ISLAMIT botuar nė DITURIA ISLAME Nr.38 / 1992
20a. "Dituria Islame, Tetor - Nentor 1998, f.6
21. GJAK NE FLAK

Hajrudin S. Muja

Fund
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #186 u: Decembar 20, 2011, 10:52:29 »


Tirani i sulmuar me tirani

Nga: Ajaz Amir

Tiranėt mbi tiranėt shtypin trupat e Irakjanėve tė pafajshėm – tė gjithė nė emėr tė mbrojtjes dhe lirisė tė trupave qė janė duke u shtypur.

Kur fjalėt mbarohen atėherė ėshtė koha pėr dorėheqje - pėr shkak tė pajtimit tė pashmangshėm apo mė keq. Me Irakun tani po ndosh mė e keqja – njė tiran nė shtėpi duke u sulmuar me tirani prej jashtė.

Por, kėsaj herė tirani nga Bagdadi skishte ēfarė tė bėnte pėr tė shamangur luftėn. Inspektimet ishin mashtrim, apo sė paku mashtrim nga kėndvėshtrimi amerikan. Grupi i Hans Blix It ka pas mundėsi tė zbulojė njė El-Dorado tė armėve tė ndaluara kėshtu qė amerikanėt prapė do shkonin nė luftė.

Shtetet e Bashkuara, apo mė mirė me thėnė grupi luftarak nėn timonin e politikės amerikane ka agjendėn e vet, diēka qė shkon pėrtej Irakut dhe paraprin 11 Shtatorin. Grupi luftarak ka dasht njė luftė nė Lindjen e Mesme pėr disa shkaqe tė gjitha tė ndėrlidhta. Nafta, Izraeli, zgjerimi i fuqisė sė Amerikės ( sikurqė duhej ndonjė zgjerim i mėtejshėm dhe ivangjelizmi kristian, ishin tė gjithė tė angazhuar nė obligimin e Amerikės nė kėtė luftė.

Fundamentalizmi Islam nuk ėshtė problem kėtu por njė formė e fundamentalizmit kristian. Sikur tė kishte jetuar dhe sunduar ai nė pjesėn tonė tė botės pikėpėmja e Bushit pėr religjionin do e damkoste atė si fanati. Njė ajatullah nė Shtėpinė e Bardhė – i pėrkrahur me njė grup ajatullahėsh pėrrreth tij. Nėse ofendohen Shiiat pėr kėtė metafor atėherė po themi njė mulla nė Shtėpinė e Bradhė.

Duke lexuar pėr grupet luftarake dhe fijet e tyre ndėrlidhėse ato qė bashkojnė Rumsfellt, Wolfowitz, Perl, Vore, Abrams dhe kolegėt e tyre ēdokuj do i sillte tė ngjethura. Dhe, nė veēanti kur ata kanė njė shtet tė sofistikuar, mė tė fuqishmėt nė botė pėr tė shtrėnguar nė gjirin e tyre.

Bushi sundon Shtetet e Bashkuara. Kėta njerėz, qė ia mbushin mendjen Bushit e qė momenti i tyre ka ardhur e sundojnė Bushin. Me plotėkuptim kjo ėshtė mė keq se Hitleri. Askush nuk e ka shty Hitlerin nė ndonjnė luftė. Ai ishteudhėheqės i luftės dhe nė fakt nė librin e tij “Mein Kampf” lėshoi bazė tė madhe teorike pėr konflikt, nevojėn Gjermane pėr hapėsirė pėr jetė, 15 vjet para se tė filloi Lufta e Dytė Botėrore.

Bushi ishte njė izolues para 11 Shtatorit. Shumė nga ata tė grupit luftarak i kanė pregatitur planet pėr tė riberė hartėn e Lindjes sė Mesme dhe siguruar dominancėn Israelitė tė pakundėrshtuar shumė kohė mė parė. Jo Bushi. Ai bile as qė ishtė i interesuar nė politikėn e jashtme. Tani ai ėshtė udhėheqės ushtarak, triumfi i kompletė grupit luftarak.

Asgjė nuk do tė kishte mundur tė ndalonte Hitlerin nga shkuarja nė luftė. As lutjet dhe as Munihu. Ai donte luftė me ēdo kusht. Asgjė s’do kishte mundur tė parandalonte gjakėderdhjen nė Irak. Bushistėt (edhe njė emėr pėr grupin luftark) donin luftė me ēdo kusht. Sadami vetėm ndolli tė jetė njė arsye perfekte, me tė gjitha vetitė e tirani pėr tė justifikuar luftėn pėr moralitetin dhe tė drejtat humane. Sikur mos tė kishtė qėnė Sadami pėr rreth, ai do tė ishte dashur tė shpiket. Bushistėt donin luftė dhe ata e filluan atė.

Nga kandėvėshtrimi i tyre, luftė perfekte. Njė shtet i dobėt, apo sė paku i pa krahasuar me Shtetet e Bashkuara. Armata Irakjane nuk ėshtė nė gjendje tė tė bėjė atė luftė. Nga Kuvajti ku gjendet e stacionuar armata amerikane dhe bagdadit pėngesa mė e madhe ėshtė shkretira e gjerė.

Kina, edhe pse pa forcė ajrore, i dha njė mėsim Amerikėn nė Kore. Vjetnami i dha mėsim Amerokės. Bile edhe Kuba e ngushtė, kuba e patrembur, gjatė invazionit “Bay of Pigs” i dha mėsim Amerikės. Mjerisht, Iraku nuk ėshtė asnjėra e as tjetra e as lideri i saj nuk ėshtė i ngjajshėm me Ho Ēi Min apo Kastron. Iraku, prandaj, ėshtė viktimė perfekte dhe Sadami me megalomaninė e tij, pėr tė cilin populli i tij ka paguar ēmim tė rėndė, ėshtė njė arsye perfekte.

Me shkatėrrimin e Irakut a mbarojnė shkaqet e luftės? Apo apetiti i tyre do kėrkojė mė shumė? Ku janė kifijtė e arrogancės Amnerikane? Apo, me fjalė tė tjera, mbas Irakut kush ėshtė nė rradhė? Kėtė me siguri askush nuk e di.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #187 u: Decembar 20, 2011, 13:42:01 »


Tri pėrmbajtjet thelbėsore tė KURBAN BAJRAMIT

Muhidin Ahmeti

Jemi nė prag tė festės sė madhe tė Kurban Bajramit. Sė shpejti do tė kemi rastin t'i pėrjetojmė begatitė dhe dhuratat e tij tė mėdha.

Falenderojmė Zotin qė na e bėri tė mundur t'i presim edhe njėherė kėto ditė tė mėdha tė tė festės sė Kurban Bajramit. Kurban Bajrami ėshtė festa e muslimanėve, ėshtė festa e njė miliardė e gjysėm njerėzve tė botės.

Tė kremtuarit e kėtyre ditėve na pėrkujtojnė ditėt e lavdishme tė se kaluarės se ndritshme Islame dhe nxisin besimtarėt muslimanė nė angazhime mė tė vėndosura, pėr detyra mė tė reja dhe energji mė tė mėdha nė organizimin dhe krijimin e njė ardhmėrie tė mirė e tė lumtur.

Kur'ani, Haxhi dhe Kurbani janė pėrmbajtje themelore tė Kurban Bajramit, tė cilėt paraqesin tri ideale tė larta Islame. Kur'ani paraqet arsimimin dhe devotshmėrinė, Haxhi solidaritetin reciprok dhe Kurbani - sakrificėn pėr tė tjerėt.

Prandaj porosia e parė e kėti bajrami pėr tė gjithė besimtarėt musliman ėshtė tė kėrkuarit e diturisė dhe shfrytėzimi i mėndjes dhe i trurit nga ana e tyre. Feja Islame, edhe nė burimet e saja fetare por edhe nė traditėn historike, shumė qartė e ka theksuar faktin qė faktori intelektual ėshtė mbartės i afirmimit tė njeriut nė ēdo aspekt tė jetės sė tij. Jo vetėm kaq, por edhe fuqia e fes nė Islam matet me arsye. Profeti ynė, Muhammedi a.s. thoshte :

"Feja e njė njeriu ėshtė arsyeja e tij, ai qė nuk ka arsye nuk ka fe."

Kur'ani dhe Muhammedi a.s. lavdėrojnė ēdo punė fizike mėndore qė i sjell dobi individit, familjes bashkėsisė, shtetit, njerėzimit. Janė disa citate tė cilat do tė bėjnė tė qartė obligimin e muslimanėve pėr punė fizike e mėndore (pėr shkenc, filozofi, tregėti, zanate, bujqėsi etj.)

"Thuaj, o Muhammed, a mund tė jenė njėsoj ata qė dinė me ata qė nuk dinė."
"Allahun e kan frikė nga robėrit e Tij vetėm shkenctarėt."
"Shkenctarėt janė trashigimtarėt e profetėve tė Zotit."
"Nė ditėn e gjykimit do tė matat ngjyra e lapsit tė dijetarit me gjakun e dėshmorit - shehidit."

Konstatimi qė "Shkenca dhe tė mėsuarit eshte farz - detyrim pėr tė gjithė pjestarėt e Islamit" (Ibni Maxhe), vė nė dukje vlerėn e madhe tė thirrjės Islame pėr kėtė, aktivitetin mė human dhe mė tė rėndėsishėm tė tė gjithė njerėzve. Kėrkimi i diturisė, mėsimi dhe studimi ėshtė aktiviteti mė i pėlqyeshėm i cili nuk duhet tė pushojė deri nė fund tė jetės. Thirrja pėr arsimimin e gruas ėshtė thirrja e parė nė histori qė me dituri duhet tė armatoset njėsoj si mashkulli dhe femra. Ky qė njė hap deri te barazia e plotė midis mashkullit dhe femrės.

Lidhur me ēeshtjėn nė fjalė dhe situatėn qė po kalon Shqipėria duhet vėnė nė dukje gjithashtu edhe rolin e intelektualėve me qėllime dhe vullnete tė mira.

Ata janė shpresa mė e madhe e njerėzimit. Sikurse ėshtė thėnė, dijetarėt - intelektualėt janė kripa e kėsaj bote, nė qoftė se prishet kripa, do tė prishet bota. Ata janė zemra e kombit ! Nga intelektualėt kėrkohet tė flasin mė shumė, duhet tė dėgjihet zėri i tyre, mėndimi dhe qėndrimi i tyre, sepse kjo ėshtė nė dobi tė tė gjithė njerėzve. Nė qoftė se ata heshtin, hesht njerėzimi ose flasin ato qė nuk janė kompetent. Shenjė e shkatėrrimit tė kėsaj bote ėshtė kur flet injoranti ndersa hesht i mėnēuri. Mėndimet e intelektualit nuk duhet tė jenė tė programuarame interesat e individėve apo grupeve madje as me interesat pėrsonale. Ata duhet tė flasin pėr hir tė sė vėrtetės dhe drejtėsisė, pėr hir tė atdheut, kombit dhe ata duhet tė jenė inkurajuesit dhe luftėtarė tė kėtyre idealeve. Kėshtu u shpreh Pejgamberi a.s. duke thėnė qė :   

"Kontributi mė i madh qė i bėhet tė vėrtetės ėshtė qė njeriut tė padrejtė t'ia thuash tė vėrtetėn nė fytyrė." Po ashtu Muhammedi a.s. tha : "Pasardhėsit e mi do tė pėrparojnė dhe me ta do tė jetė ndihma e Allahut gjithnjė derisa mbartėsit e pushtetit nuk u nėnshtrohėn (nuk dėgjojnė fjalėn) bartėsve tė diturisė (intelektualėve)."

Tė kuptuarit drejtė tė tė domethėnjes sė dispozitave dhe institucioneve Islame nė mėnyrė tė domosdoshme kėrkon arsimim. A ėshtė e mundur, vallė, qė njė njeri i paditur tė kuptojė domethėnjėne lartė tė dispozitave Islame, me tė cilat admirohėn edhe shkenctarėt mė tė mėdhenj. Islami ėshtė fe e jetės, i cili gjithmonė zhvillohet, shkon pėrpara duke e ndėrruar stilin dhe formėn e vet. Ēdo musliman e muslimane nė pėrgjithėsi dhe tė rinjt e tė rejat nė veēanti u duhet patjetėr tė pranojnė e pėrvetėsojnė shkrim - leximin, arsimimin dhe shkencėn, si mjete tė domosdoshme pėr afirmimin mė fisnik dhe progresin jetėsor nė gjirin e fesė sė tyre tė lartė…


Porosia e dytė e Kurban Bajramit ėshtė Haxhi dhe ne pėrsėri jeni nė ditėn e tij. Pėrsėri jemi dėshmitarė tė mbajtjes sė manifestimit numerikisht mė tė madh njerėzor qė mban mend historia. Miliona njerėz nga vendet mė tė ndryshme tė botės, dhe me mund e sakrifica tė mėdha, u nisėn nė udhėtimin mė tė gjatėdhe mė tė dashur, udhėtimi i cili shpie nė takim me Zotin, historinė dhe njeriun. Haxhi i kėti viti ėshtė takimi i 1417-tė i muslimanėve nga gjithė bota.

Mė se 14 shekuj muslimanėt nga tė gjitha anėt e botės i pėrgjigjėn thirrjes sė Allahut dhe me nxitim nisėn me mjetet mė tė pėrshtatshme drejt Qabės tė cilėt i ngjajnė rrjedhės sė njė deti nė tė cilin nga tė gjitha anėt derdhėn lumejtė tė vegjėl e tė mėdhenj.

Haxhi, sikurse e thamė, ėshtė manifestimi unitetit, harmonisė dhe vėllazėrisė sė vėrtetė Islame. Sipas dispozitave fetare tė gjithė haxhinjtė gjatė kohės sė bėrjes sė haxhit, kanė tė njėjtėn uniformė (ihramin) dhe qė tė gjithė pavarėsisht nga profesioni, pozita e klasa, kanė tė drejta tė barabarta, pėr tė hyrė nė faltorėn e Zotit nė Qabe. Titujt e nderit dhe famės sė kėsaj bote aty nuk merrėn parasysh, jo mė t'i jepet vendi i parė, para dyerve tė mėshirės se Zotit tė gjithė janė tė barabartė. Aty nė mėnyrė tė veēantė manifestohen fjalėt kur'anore: "Besimtarėt janė vėllezėr". Ndoshta vetėm nė kėtė vend dhe vetėm nė kėtė rast mund tė shohim si ofiqarėt e lartė musliman tė vendeve tė ndryshme futen nė bashkėsi me tė tjerėt. Kėtu na jepet shėmbulli mė i mirė se si njerėz me ngjyrė, gjak dhe gjyhė tė ndryshme mund tė jenė vėllezėr kur nė mjedisin e tyre i japin pak mė shumė vend njerzishmėrisė dhe tė mėnduarit. Kėtu mund tė shihet mirė se si muslimanėt Rusė, Kinezė, Japonezė, Shqiptarė etj. Nė mėnyrė vėllazėrore i shtrėngojnė dorėn njėri - tjetrit dhe me lot nė sy pėrqafohėn. Ata bėjnė kėshtu sepse gjenden nė vendin ku egoizmi dhe interesat materiale tė kėsaj bote nuk kanė ndikim, ku flet ndėrgjegjja e pastėr, zemra e pastėr dhe morali i pastėr ku vėllazėria dhe paqja nuk lidhėn me fjalė dhe kushte, por me ndjenjėn e sinqertė tė zemrės sė kalitur me shkencėn e pastėr Islame.

Kėtu njeriu ka rastin mė tė mirė qė tė njhet me popujt e tjerė dhe me kushtet e tyre, ndėrsa nėpėrmjet njohjeve tė tilla reciproke duhet tė vijė deri te solidariteti i ndėrsjelltė pėr tė cilin gjithmonė ka nevojė tė domosdoshme populli. Allahu xh.sh. nė Kur'an thotė: "O njerėz. Ne ju kemi krijuar juve prej njė mashkulli dhe njė femre dhe ju kemi bėrė tė ndarė nė popuj qė tė njiheni mes vete.. Mė i miri tek Allahu ėshtė ai i cili bėn vepra tė mira." (huxhurat, 13)
Fjalimi i fundit i Muhammedit a.s. nė Haxhin lamtumirės ėshtė njė mesazh i mirė edhe pėr popullin shqiptarė dhe pėr gjendjėn nėpėr tė cilin ai po kalon.

Duke festuar Bajramin ne i konfirmojmė dhe i pėrtėrimė kėto porosi dhe qėllime tė larta, duke sakrifikuar ēdo gjė, pėr tė mirėn, paqėn, harmoninė dhe mirėqėnien ndėrnjerzore. Meqė flasim si muslimanė atėher duhet tė nisemi nga vetja, duhet tė dimė cilat janė themelete paqės sonėsi e pėrjetojmė atė dhe si arrijmė deri te pėrbėrja shpirtėrore e paqės nė vete. Pėrndryshe paqe tė vėrtetė nuk do tė ketė pėrderisa paqa nuk ngadhėnjen qėnjen njerėzore. , pėrderisa nuk bėhet dimensioni shpirtėror i njeriut. E kjo do tė arrihet kur tė jetojmė plotėsisht sipas dispozitave tė Zotit xh.sh.. Nėse nuk e pėrfillim fjalėn e Zotit xh.sh., nė qoftėse krahas ligjeve njerėzore nuk pėrfillim edhe ligjet hyjnore dhe normat e pėrcaktuara nė to, do tė jemi tė detyruar t'i pėrjetojmė sanksionet e ligjit natyror si ndėshkim dhe goditje paralajmruose pėr moszbatimin e ligjit tė parė. Kėtė e shpjegun qartė Muhammedi a.s. duke thėnė: "Pesė pėr pesė. Kur njė popull nuk e kryen obligimin ndaj Zotit, Ai do t'ju dėrgoj armikun pėr sundimtar. Nė qoftė se gjykojnė ndryshe nga ajo qė ka urdhėruar Zoti, do t'ju shfaqet varfėria. Kur tė pėrhapet nė popull imoraliteti e prostitucioni, pritnie shtimin e sėmundjeve e tė vdekjeve. Nėse heqin nė peshė (mashtrojnė nė peshė), nuk do tė ketė bereqet nė tė mbjellura dhe do tė jetė vit i lig. Dhe kur tė pėngojnė dhėnjen e zeqatit, do t'i zėjė thatėsia."
Ēėshtja e paqės dhe e pajtimit tė njerėzve ėshtė ēėshtje e shpirtit njerėzor. Paqja e vėrtetė ekziston nė shpirtrat e njerėzve o nuk ekziston fare. Marrėdhėniet reciproke nė mes njerėzve janė pasqyrė dhe reflektim i cilėsive shpirtėrore e morale. Ajo qė zihet dhe vlon nė shpirtin e njeriut patjetėr do tė shfaqėt nė veprat dhe raportet ndėrnjerėzore. Atje ku ka paqe nė shpirt atje ėshtė e vėndosur, ndėrsa atje ku nuk ka paqe nė shpirt atje duhet mbrojtur. Nuk duhet filozofi e madhe pėr tė treguar sa e keqe ėshtė njė luftė. Vetėm njė pėrfytyrim i njė lufteje tė mundshme ėshtė i mjaftueshėm pėr ata qė kan mend, tė kuptojnė sa fisnik ėshtė ai zė i cili ngrihet nė mbrojtje tė paqės dhe marrėdhėnjeve tė mira ndėrmjet popujve, feve dhe racave tė ndryshme.

Antagonizmat qė lindin nė mes besimtarėve tė feve tė ndryshme tregojnė pėr mosnjohjėn e fesė. Ata tė cilėt kan raporte tė tilla antagoniste, nuk e kanė kuptuar esencėn e fesė, shpalljen e urdhėresave e porosive dhe ligjeve tė Zotit tė cilat kanė zbritur sipas etapave nė pajtim me zhvillimin shpirtėror e intelektual te njerėzit.

Edhe e ardhmja e Shqipėrisė dhe e shqiptarve, nė mėnyrė tė veēantė e Shkodrės dhe e shkodranėve do tė jetė e lumtur, nė qoftė se pjestarėt e fesė Islame, Katolike e Ortodokse do tė pėrqafojnė e tė pėrvetėsojnė secili fenė e vetė me dije e vepėr dhe tė respektojnė fenė e tjetrit me sjellje tė mira.
Si vėllezėr nga gjuha, por edhe si besimtarė musliman e tė krishterė duhet ta kuptojmė njėherė e pėrgjithmonė se realiteti dhe fati jo vetėm i yni, por i gjithė botės, qė nga fillimi e deri nė mbarim tė saj ėshtė larmi besimesh. Ky ėshtė vullneti i Zotit dhe cili musliman apo i krishterė do ta merrte guximin tė ngrihej kundėr vullnetit tė Zotit. Njeriu ėshtė vepėr madhore e Zotit, shkatėrrim pėr atė qė cenon nderin dhe dinjitetin e veprės sė Tij. Shqiptarėt nuk do tė kenė pėrēarje fetare pėrderisa tė besojnė se fetė nė Shqipėri janė pasuri e jo fatkeqėsi dhe se Zoti i vetėm ėshtė pėr tė gjithė i njėjtė.
Ardhmėria e njerėzimit ėshtė nė maksimėn : "Beso Zotin dhe bėn vepra tė mira".

Duke i festuar ditėt e madhnueshme tė Bajramit ne pėrkujtojmė sakrificat e mėdha qė janė bėrė gjatė historisė pėr realizimin e atyre qėllimeve e synimeve sublime tė jetės njerėzore. Pėr parimin e bashkėjetesės, pėr atė qė tė realizohet atmosfera e lirisė dhe e dashurisė, shumė popuj tė botės kanė dhėnė sakrifica tė mėdha. Pa sakrifica nuk mund tė ketė as vepra tė mėdha. Njerėzit do tė bėhėn tė shquar dhe tė pavdekshėm vetėm nėse janė tė gatshėm tė sakrifikojnė, ndėrsa popujt bėhen tė mėdhenj dhe tė fuqishėm vetėm nėse stolisėn me virtyte e ndjenja sakrifikuese pėr tė mirėn e pėrgjithshme pėr tė mirėn e kombit tė atdheut.

Ditėt e gėzuara tė kėtij bajrami na pėrkujtojnė Ibrahimin, Ismailin a.s. dhe gadishmėrinė e tyre pėr tė sakrifikuar ēdo gjė pėr hir tė Zotit dhe veprės sė mirė.

Vėndosmėria e Ibrahimit tė bėje sakrificė dhe gadishmėria e Ismailit tė bėhet sakrificė, ka qėnė sprov shumė e madhe dhe e pa precedent nė histori. I gatshėm tė flijoj djalin, lindja e tė cilit ka qėnė frut i lutjes dhe i shpresės modeste nė pleqėri, gėzim i pritur gjithė jetėn. Dhuratė e Zotit qė duhej kthyer Zotit. Ta bėsh kurban atė, mendja njerzore do tė thoshte ta presėsh palmėn e gjelbėrt qė shkretėtirės sė vdėkur i prėmton shpresė nė zgjatjėn e jetės, ndėrsa pėr mendjėn profetike do tė thotė tė vėrtetuarit e nėnshtrueshmėrisė ndaj pėrcaktimit tė Zotit.

Kjo ėshtė ngritja e njeriut deri tek dashuria mė e lartė, dashuria qė shkrin ēdo dashuri tjeter, deri te vullneti i ēeliktė i cili eviton ēdo gjė qė rrezikon dorėzimin e plotė ndaj Zotit. Ai na jep ēdo tė mirė, e nė shenjė mirėnjohjeje falim namazin dhe presim kurbanin. Ai qė nuk na do do tė mbetet i papėrkujtuar, ndėrsa pėrkujtimi i ynė ėshtė Ibrahimi pėr brezat e vonshėm.

Nga sa u tha mė lartė, mund tė pėrfundojmė qė sakrifica ėshtė ajo rruga kryesore, e cila ēon te mėshira e Zotit, pse jo edhe te miqėsia e Zotit, ashtu si e fitoi Ibrahimi a.s. dhe u bė Halilullah (Mik i Allahut).

Ēdo musliman e ka pėr detyrė tė ndjekė kėtė rrugė, rrugėn e atyre prijėsve shpirtėrorė tė cilėt i ndihmuan popujt e tyre sa herė qė ata e sillnin vetėn buzė greminės. Rrugėn e profetit tė Zotit Muhammedit a.s.i cili thoshte se drejtimi i popujve ėshtė amaneti dhe pėrgjegjėsia mė e madhe nė kėtė bot dhe se popujt kan ė prijės ata qė i meritojnė.

Trashigimtari i parė i Muhammedit a.s. Ebu Bekri r.a. duke pasur para sysh kėtė, ju drejtua populli dhe i tha: "Mė vendosėt si udhėheqės tuajin, por kjo nuk do tė thotė se unė jam mė i miri prej jush. Nė qoftė se do tė punoj mirė, mė ndihmoni, nėse gaboj mė korrigjoni. Jini tė bindur ndaj meje derisa unė i bindėm Zotit dhe Profetit tė Tij. Nė qoftė se unė heq dorė nga ajo bindshmėri, mė braktisni edhe ju mua".

Njė halif tjeter Malik Ibn Hervan i nxitur nga halifėt e mėparshėm, tha : "Njerėzit mė tė mirė janė ata tė cilėn falin kur kanė mundėsi tė dėnojnė, tė cilėt janė modestė kur janė nė pozita tė larta, dhe kur janė nė piramidėn e pushtetit sillėn me drejtėsinė mė tė madhe.
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #188 u: Decembar 20, 2011, 14:52:18 »


Udhėtoni nėpėr tokė dhe shikoni se si pėrfunduan mėkatarėt

Nga: Imer Gruda

Sa e begatshme ėshtė mirėsia e All-llahut xh.sh. qė e lėshon pėr robėrit e Vet, e ndėr to janė edhe vetė urdhėrat e Tij ku ndėr mė tė parėt ėshtė ai: “Lexo – studio – kėrko”. Pra, “Lexo me emrin e Zotit tėnd i cili krijoi (ēdo gjė)” (El-Alak:1)

Shumė njerėz nė botė sot kėrkojnė. Por ē’kėrkojnė? Njė numėr i vogėl e kėrkon Zotin e vetėm tė vėrtetė, All-llahun xh.sh., shumica preferojnė zotin i cili u pėrgjigjet dėshirave tė tyre dhe paragjykimeve personale.

Sot, Zoti i vėrtetė, All-llahu xh.sh. ėshtė i dėbuar nga ana e ateistėve, agnostikėve, nga urdhėruesit e perėndive tė rrejshme dhe nga miliona njerėz tė cilėt pohojnė se besojnė nė Zot, por e mohojnė atė me veprat e tyre. Shumica i besojnė ngjajshėm filozofit gjerman tė shekullit tė 19-tė Niēes se “Zoti ka vdekur”

Shumė dijetarė hulumtojnė gjithėsinė, jetėn dhe krijesat e All-llahut xh.sh. por, e mohojnė ekzistimin e Tij. Para tyre lindin shumė pyetje si probleme tė pa zgjidhura e pėrgjigjet i kėrkojnė nė teori tė ndryshme tė cilat e zėvėndėsojnė njėra tjetrėn deri nė paraqitjen e ‘fakteve tė reja’.

Me tė vėrtetė, pėrsoshmėria e qiejve, tokės dhe krijesave nė tė ėshtė njė shprehje e mrekullueshme e cilėsive tė padukshme tė All-llahut xh.sh. e cila e argumenton ekzistimin e Tij. Besimtarin, hulumtimi i kėsaj pėrsosshmėrie e afron kah All-llahu xh.sh. kurse ato qė nuk beson e fut tė hutuar nė njė labirint tė lloj-lloj teorish tė pa argumentuara. Pėr ata All-llahu xh.sh. thotė: “A nuk e kanė vėrejtur ata se si All-llahu e nis krijimin, e pastaj atė e pėrsėrit, e kjo ėshtė e lehtė pėr All-llahun. Thuaj: “Udhėtoni nėpėr tokė e shikoni se si filloi krijimi, pastaj All-llahu e fillon krijesėn tjetėr (ringjallajen). Ėshtė e vėrtetė se All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send” (El-Ankebut: 19, 20).

“Ai ėshtė qė lėshon nga lart shiun e me tė nxori bimėn e ēdo sendi dhe prej bime gjelbėrimin dhe prej tij (prej gjelbėrimit) kokrra tė dendura nė kallinj. E nga hurmet, nga suthat e tyre kalaveshė tė afėrt (pėr ti vjelė). Edhe kopshtin me hardhi, ullinj e shega tė ngjashme (nė dukje) e tė llojllojshme (nė shije). Shikoni pra frytat e tyre kur i formojnė dhe kur piqen (tė gjitha kėto nga shiu). Edhe nė kėto ka fakte pėr njerėzit qė besojnė”. (El-Enam: 99)

All-llahu xh.sh. na jep shumė argumente tė tilla, “…Po argumentet dhe qortimet nuk bėjnė dobi ndaj njė populli qė nuk beson” (Junus: 101) sepse, “Sa e sa argumente ka nė qiej e nė tokė tė cilat i shohin por ata nuk i vėshtrojnė fare. Dhe shumica e tyre nuk e beson ndryshe All-llahun, vetėm duke i shoqėruar (zota tė tjerė)? ” (Jusuf: 105, 106).

All-llahu xh.sh. i thėrret ata qė mendojnė thellė mbi fenomenin e krijimit: “A mos u krijuan prej asgjėje apo ata vetė janė krijues? A mos ata krijuan qiejt e tokėn, jo por ata nuk duan tė besojnė. ” (Et-Tur: 35, 36) dhe “A nuk vėshtruan ata me vėmendje pushtetin e madh mė qiej e nė tokė dhe nė ēka krijoi All-llahu prej sendeve, e edhe nė atė se ndoshta u ėshtė afruar afati i tyre i vdekjes. Atėhere cilės bisedė pos kėsaj (Kur’anit) do ti besojnė? ” (El-Araf: 185).

Bėhet pyetja, ēka i pret tė gjithė kėta nė tė ardhmen? Nė kėtė pyetje pėrgjigjet vetė All-llahu xh.sh.: “Pra ata nuk janė duke pritur tjetėr vetėm gjurmėn e tė parėve, e nė ligjin e All-llahut kurrė nuk do tė hasėsh devijim. ” (El-Fati: 43). E pėr tė ditur fatin e tė parėve All-llahu xh.sh. na thotė: “Udhėtoni nėpėr tokė dhe shikoni se si pėrfunduan mėkatarėt. ” (En-Neml: 69).

Mund tė thuhet me siguri se Kur’ani a.sh. mė sė shumti insiston nė udhėtime tė kėtilla pėr studimin e themeltė dhe praktik tė historisė sė njerėzimit, sepse historia ėshtė padyshim mėsuesi mė i mirė i jetės. Historia njerėzore ėshtė e pasur me argumente dhe shembuj tė ndryshėm nga tė cilėt duhet tė marrim mėsim, pėrndryshe tė tjerėt do tė marrin mėsim nga shembujt tonė. E kjo do tė na ndihmonte pėr prosperitet e lumturi nė kėtė botė dhe nė Ahiret.

Nė shumė ajete tė Kur’anit a.sh. All-llahu xh.sh. paraqet tė kaluarėn e popujve qė janė zhdukur, duke iua bėrė tė ditur njerėzimit se rruga nė tė besuarit e All-llahut xh.sh. siratal-mustekim ėshtė rruga e fatit dhe fitores nė tė dy botėrat. Veēanėrisht janė ilustrativ shumė shembuj tė shkatėrrimit tė pupujve tė ndryshėm tė cilėt me mėnyrėn e jetesės dhe sjelljes sė tyre merituan dėnime tė ashpra. Prej tyre veēojmė: popullin e Nuhit a.s., popullin Ad – bashkėkohėsit e Hudit a.s., popullin e Lutit a.s., Medjeni, popullin i Shuajbit a.s. si dhe atė tė Musait a.s. dhe shumė tė tjerė. Tė gjithė kėta popuj u shkatėrruan me dėnimin e All-llahut xh.sh. sepse mohuan tė vėrtetėn dhe ndaj tyre u zbatua ligji i pandryshuar i All-llahut xh.sh.. Kėtė e konfirmon vetė All-llahu xh.sh. nė Kur’an duke thėnė: “Pėrpara jush kanė kaluar pupuj ndaj tė cilėve janė zbatuar ligjet, ndaj, udhėtoni nėpėr tokė dhe shikoni si qe pėrfundimi i atyre qė pėrgėnjeshtruan. ” (Ali – Imran: 137)

Gjatė gjithė historisė njerėzore, individė apo grupe tė ndryshme, kanė pėrvetėsuar pushtet dhe kanė dominuar mbi njerėzit e tjerė duke i shfrytėzuar ata dhe nevojat e tyre. Edhe sot njeriu gjithashtu dominon mbi njeriun nė dėm tė tij. Me shkatėrrimin e njė sistemi krijohet njė sistem tjetėr i cili edhe ai ėshtė poashtu i gjykuar nė shkatėrrim, pėrveē njė sistemi tė hartuar nė bazė tė ligjeve tė All-llahut xh.sh.. Pėr kėtė edhe poeti i shquar Gėte thotė:

“E shihni edhe ju vetė se asaj shkence asgjė nuk i mungon dhe se ne, me tė gjitha sistemet tona, aspak mė tutje nuk jemi larguar dhe se askush nuk ėshtė i aftė me ia arritė asaj.”

Mirėpo kur njeriu dominon mbi njeriun, aty paraqitet dhuna, amoraliteti, dhe degjenerimi shpirtėror i shoqėrisė, pėr tė cilėn shoqėri All-llahu xh.sh. thotė: “Kur dėshirojmė tė zhdukim njė qytet, atyre qė janė aty dhe janė dhėnė pas luksit dhe bėjnė mbrapshti i lėshojmė qė tė humbin nė theqafje - zbatohet fjala e dhėnė kundėr tyre – dhe e shkatėrrojmė me themel. ” (El-Isra: 16).

I vetmi garant pėr t’ia arritur qėllimit tė jetės ėshtė tė ndjekurit e rrugės sė drejtė pėr tė cilėn All-llahu xh.sh. thotė: “Ky Kur’an udhėzon nė tė vetmen udhė tė drejtė.” (El-Isra: 9) e ajo ėshtė: “Tė mė adhuroni Mua, se kjo ėshtė udha e sigurt.” (Jasin: 61).

Pas tė gjitha tė lartėpėrmendurave na mbetet qė tė mendohemi mbi pyetjen e All-llahut xh.sh.: “A ėshtė i njėjtė ai qė ėshtė i mbėshtetur nė argumente tė qarta prej Zotit tė vet si ai qė veprat e tij tė kėqija i janė hijeshuar dhe ndjekin epshet e veta?” (Muhammed: 14) dhe porosisė sė qartė: “Ti pėrmbaju fuqimisht fesė sė drejtė, para se tė vijė dita qė nuk ka kthim, pse prej All-llahut ėshtė caktuar, atė ditė ata (njerėzit) ndahen. ” (Err-Rum: 43)

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #189 u: Decembar 20, 2011, 15:01:41 »


VĖLLEZĖRIT MUSLIMANĖ DHE SUFIZMI - SPECIFIKAT DHE VEĒORITĖ E DA'VĖS SĖ IHVANĖVE

Jusuf El KARDAVI

Ata qė e kundėrshtojnė sufizmin i akuzojnė Vėllezėrit Musliman se janė lėvizje selefite duke e argumentuar kėtė me faktin se Hasan El Bena ėshtė rritur nė mesin e sufijėve tė ashtuquajtur Hasafije, sikurse qė edhe vetė ai, Allahu e mėshiroftė, e pėrmendė nė memoaret e tija dhe kur e pėrshkruan misionin e Ihvanėve thotė se ajo ėshtė esencė sufite dhe se edukata sufite ka pasur ndikim tė rėndėsishėm nė aspekte  tė shumta tek Vėllezėrit Muslimanė si p.sh. dashuria e madhe nė mesin e anėtarėve tė lėvizjes si dhe nderimi i madh ndaj shejhut tė tyre.

Por, krejtėsisht nė tė kundėrtėn, tarikatet sufite i shiqojnė Vėllezėrit Musliman  si lėvizje selefo-vehabite, lėvizje e cila mohon idetė e shumta sufite sikur dhikrin dhe sjelljet e tyre, duke i konsideruar ato si bidat (risi) nė fe dhe devijime siē ėshtė rasti me vizitat e varrezave tė njerėzve tė mirė, kėrkim shpėtimi nga ata dhe bėrja e mevludeve nė nderim tė tyre si dhe sjellje tė tjera nė vende tė ndryshme tė botės Islame.

Pėrkundrazi, da'va e Ihvanėve nė esencė ėshtė njė ndėrlidhje e pėrsosur e selefėve sufi dhe sufijėve selefi. Ajo ėshtė nė tė vėrtetė, ashtu siē e pėrmend edhe vetė themeluesi i lėvizjes, Allahu e mėshiroftė, da've selefije dhe esencė sufije.

Ajo ėshtė da've selefije sepse Vėllezėrit Muslimanė thėrrasin nė rikthimin tek burimi i pastėrt i Islamit, Libri i Allahut dhe suneti i Dėrguarit tė Tij.

Ajo ėshtė esencė sufite sepse punojnė nė parim tė pastrimit dhe fisnikėrimit tė shpirtit dhe zemrės, nė qėndrueshmėri nė tė mirė, largim nga kėnaqėsitė e pėrkohshme tė kėsaj bote, dashuri nė emėr tė Allahut dhe ndihmė nė tė mirė. Ky ėshtė Tesavuf i drejtė dhe sufizmi i vėrtetė i Hasan El Benas. Ky tesavuf nuk ėshtė as mevlud e as pėrsėritje e dhikrit, as nuk janė shoqėrime (shirkė) tė ndryshme nė Akide, as nuk janė bidate (risi) nė ibadet dhe as nuk ėshtė bindje e verbėrt nė edukim qė e bėnė muridin para shejhu porsi tė vdekurin para atij qė i bėnė guslin.

Tesavufi i vėrtetė i Hasan El Benas manifestohet nė pastėrtinė e shpirtit dhe virtytėsinė e zemrės.

Pastėrtimi i shpirtit ėshtė fillimi i rrugės sė shpėtimit. Allahu xh.sh. thotė:

Pasha shpirtin dhe Atė qė e krijoi atė dhe ia mėsoi rrugėn e mirė dhe rrugėn e gabuar. Do shpėtoj vetėm ai qė arrinė ta pastroj atė dhe do jetė i humbur ai qė nė rrugė tė gabuar e ēon atė. (Esh-Shems 7-10)

Zemra ėshtė njė copė mishi e cila nėse ėshtė e shėndoshė i gjithė trupi do jetė i shėndoshė e nėse nuk ėshtė e shėndoshė do jetė i sėmurė i gjithė trupi.. Pastėrtia e saj ėshtė baza e shpėtimit nė ditėn e gjykimit.  

"Ditėn kur nuk bėn dobi as malli, as fėmijėt. (bėn dobi) Vetėm kush i paraqitet Zotit me zemėr tė shėndoshė." (Esh-Shu'ara 88-89)

Prandaj ėshtė e domosdoshme tė bėhet pėrpjekje pėr pastrimin e zemrės, fisnikėrimin e saj dhe mbrojtja nga mėkati dhe rreziqet e tij.

Dashuria nė emėr tė Allahut - njė nga faktorėt konstruktiv nė tė cilin qėndron xhemati i besimtarėve (bashkėsia).

Sikurse qė ėshtė xhemati i ndėrlidhtė me kuptime dhe ideja tė pėrbashkėta, anėtarėt e xhematit gjithashtu i lidhė ndjenja e pėrbashkėt. E ndjenja mė e madhe, mė e thellė dhe qė zgjatė mė sė shumti nga tė gjitha ndjenjat ėshtė dashuria nė emėr tė Allahut. Ajo ėshtė dashuri qė nuk mbėshtetet nė interesin e kėsaj bote, as nė pasuri, as nė prestigj, as nė ndonjė kėnaqėsi apo diēka tė ngjashme, por mbėshtetet nė besimin e Allahut tė Lartėsuar xh.sh., pėrpjekje pėr tė ju afruar sa mė pranė dhe dėshirė qė tė ndihmohet Islami. Pjesa mė e lartė (mė e fortė) e Imanit ėshtė: dashuria nė emėr tė Allahut si dhe urrejtja nė emėr tė Allahut.

Profesor El Bena ka shfrytėzuar shumė eksperiencėn e tij sufite. Mori nga sufizmi atė qė ėshtė e pastėrt (e rregullt) dhe e largoi atė qė ėshtė e turbullt (jo e rregullt), e ky ėshtė qėndrimi i ēdo njeriu tė devotshėm. Kėtė qėndrim mund ta shohim tek shejhul Islam Ibn Tejmija dhe nxėnėsi i tij Ibn Kajimit. Ata nuk ishin krejtėsisht kundėr sufizmit, sikurse mendojnė dhe e paraqesin disa qė deklarohen si pjestarė tė shkollės sė tyre. Ata ishin dijetar tė Allahut xh.sh., tė afėrmit e Tij, tė cilėt posedonin edukatė Islame dhe sjellje tė devotshme, e kjo qartas shihet nė veprėn me dy volume "Mexhmu'al-fetava" tė Ibn Tejmisė si dhe nė disa vepra tė Ibn Kajjimit e nė veēanti nė veprėn "Medarixhusakihin sherh menazilussairin ila mekamat ijjake na'budu ve ijjake nestein".

Pėr shumė da'i nga rradha e Ihvanėve ėshtė karakteristike diēka qė pėr tė tjerėt nuk ėshtė, p.sh. ndjenja sentimentale, dashuria Islame, drita shkėlqyese, orjentimi i devotshėm, qė bėnė qė fjalimi i tyrė tė futet nė thellėsi tė zemrės dhe prek fijet shpirtėrore, duke lėnė gjurmė nė tė ashtu qė ata kanė lakmi xhenetin dhe i frikėsohen xhehenemit.

Kėtė e gjejmė tek vepra e shejh El Behija El Havlija "Tezkirutu-du'at", ku flitet nė detaje pėr qėnėsinė shpirtėrore tė shoqėrisė. Pėr kėtė flet edhe nė veprėn "Ademi a.s." si dhe nė artikuj tė shumtė tė botuar nė revistėn "Muslimun", nė tė cilėt flet  pėr dijetarėt. Gjithashtu e kemi vėrejtur edhe gjatė diskutimit me neve nė Tanė, kur ishim studentė nė ligjeratėn e tij "Kutejbetuz-Zebih", ēka do tė thotė Ismaili a.s.

E kemi gjetur kėtė edhe tek Dai'ja i cili nė rininė e tij ishte kandil i ndezur, Seid Ramadani si dhe tek shejhu ynė Muhammed Gazali , ashtu siē e kam cekur edhe nė veprėn time kushtuar atij, siē e kam quajtur "El Gazali". Gjithashtu kėto veti i kemi gjetur nė veprat e hershme tė Abdul Aliz Kamilit, Omer Telmsanit, Mustafa Meshhurit, Abas Essisijės dhe tė tjerėve.

Ka disa vite qė kam filluar tė shkruaj njė varg librash qė i kam quajtur "Fit-tarik Ilallah". Deri mė tani janė botuar katėr libra:"El-hajatur-rabbanijje vel-ilmi", "En-nijje vel-ihlas", "Et-tevekkul" dhe "Et-tevbetu Ilallah". Lus Allahun xh. sh. qė tė mė ndihmojė qė kėtė punė ta mbarojė. Pėrpiqem qė nė kėtė varg librash t'i dervishėsojė selefijėt dhe selefoj sufijėt, siē ka thėnė edhe profesor Muhammed Mubareku, Allahu e mėshiroftė. Tre vetitė mė tė rėndėsishme me tė cilat dallohen sufitė e sinqertė janė:

- Ndjekja e rrugės sė vėrtetė (istikame)
- Dashuria
- Bindja ndaj shejhut

Kėto edhe janė faktorėt kryesor tė edukatės sė Ihvanėve.

Profesori ynė, Hasan El Bena, ka qėndrimin e tij ndaj sufizmit dhe sufijėve qė e ka shėnuar nė memoaret e tija. Do tė ishte bukur qė kėtu ta citojmė pėr tu njoftuar me qėndrimin e tij, teorikė dhe praktikė ndaj tesavufit dhe tarikateve sufite dhe ndjeksit e tyre dhe dėshirės sė tyre pėr reformė. Ai, Allahu e mėshiroftė, nė lidhje me kėtė pyetje thotė:

"Nė fillim tė shekullit tė parė, kur ėshtė zgjeruar shteti Islam dhe janė shtuar pushtimet e tyre, muslimanėve ju shtua pasuria nga tė gjitha anėt. Tė gjitha llojet e prodhimeve ju kanė ardhur, ashtu qė halifi, duke ju drejtuar reve, ka thėnė: nėse shkon ti nė lindje apo nė perėndim, kudo qė tė bjerė shiu ytė do mė vinė tatimi (haraēi) i tij. Ishte e natyrshme qė t'i kthehen dunjasė, duke u dėfrye nė begatitė e saj, duke u kėnaqur  nė tė mirat e saj, nganjėherė brenda kufijve nganjėherė pėrtej mase. Prandaj ishte e natyrshme me kėto ndryshime shoqėrore nga mėnyra e mjerė e tė jetuari nė kohėn e Pejgamberi, tė futet nė jetesėn e rahatshme dhe luksoze. Mbas kėsaj, duhej qė dikush nga tė devotshmit, dijetarė tė mirė dhe tė nderuar, da'i me influencė, tė ngritet dhe t'i kėshillojė njerėzit qė tė jenė tė thjeshtė ndaj kėnaqėsive tė kėsaj bote kalimtare. Duke i kujtuar, nė tė njėjtėn kohė, nė kėnaqėsitė e pėrjetėshme tė ahireti, tė cilat ndoshta i kanė harruar, siē thotė edhe Allahu xh.sh.: "Kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se dėfrim e lojė, e jetė e vėrtetė, padyshim ėshtė ajo e botės sė ardhme (Ahireti), sikur ta dinin." (Kur'an 29:64) Ndėr tė parėt qė propaganduan kėtė da've ishte Imami dhe Vaizi i madh Hasan El Basri, tė cilit i atribuohen shumė vepra tė sinqerta. U bėnė tė njohur nė mesin e njerėzve si lėvizje qė thėrret nė dhikrullah, ahiret, thjeshtėsi ndaj kėsaj bote si dhe edukim tė njerėzve qė t'i binden Zotit dhe t'i frikėsohen Atij.

Por, ndodhi ajo qė ndodhi edhe me njohuri tė tjera Islame, morėn formė tė njohurisė e cila rregullon sjelljen e njerėzve dhe i cakton drejtim tė veēantė nė jetė, etapat e tė cilės janė: dhikri, ibadeti dhe ma'rifeti i Allahut (njohja e Allahut) si dhe qėllimi i fundit: xheneti dhe kėnaqėsia e Allahut.

Kjo periudhė e mėsimit tė tesavufit, qė e quaj "shkenca e edukatės, sjelljes", pa dyshim ėshtė qėnėsia dhe esenca e Islamit. Prandaj s'ka dyshim se dervishėt me atė kanė arritur gradėn e pastrimit tė shpirtit dhe lartėsimin e tyre e qė kėtė nuk e kanė arritur pedagogėt e tjerė. Ata, padyshim, me metodat e tyre i kanė nxitur njerėzit nė kurs praktik nė aspekt tė kryerjes sė urdhėrave tė Allahut xh.sh. dhe largimin e asaj qė Ai e ka ndaluar dhe drejtimit tė sinqertė ndaj Allahut. Nėse shpesh nė atė teprohej, si p.sh. teprimi nė tė heshtur, nė tė uritur, nė pagjumėsi dhe izolim, e gjithė kjo i ka bazat nė fe ashtuqė heshtja i ka bazat nė largim nga tė folurit e kotė, uria nė agjėrimin vullnetarė, pagjumėsia nė namazin e natės (kijam) dhe izolimi nė ruajtjen e shpirtit nga tė kėqiat dhe obligimi pėr kujdesin e tij. Prandaj, sikur ky vijim praktikė tė ndalonte nė kufijtė tė cilat Allahu i Lartėsuar i ka vurė, me siguri nė atė do tė ishte e gjithė e mira.

Por, ideja e davės sė dervishėve nuk u ndalua nė tė qėnurit e shkencės e sjelljes dhe edukatės, e sikur tė ishte kufizuar aty do tė kishte qenė mė mirė edhe pėr tė e edhe pėr njerėzit. Por, ajo e tejkaloi atė mbas periullės sė parė tė Islamit dhe filloi tė merrej me analizėn e ndjenjave dhe vėzhgimeve intuite. Mė pasė u pėrzie me shkencat e filozofisė, me logjikė dhe idetė e popujve tė mėparshėm. Ashtu qė feja u pėrzi me atė qė nuk i pėrketė dhe u hapėn dyert e zuhdit dhe murgėrisė si dhe dėshirės qė tė arrihen kėnaqėsitė shpirtėrore. Prandaj ēkado qė tė flitet dhe shkruhet pėr kėtė lėmij duhet qė me precizitet tė kontrollohet nga njė grupė dijetarėsh tė devotshėm qė duan tė mbajnė fenė e pastėrt.

Mė pasė erdhi koha nė tė cilėn praktikisht kjo idejė mori formė pėrkatėse, ashtu qė lindėn drejtime dhe tarikate tė ndryshme selefite, krahas metodave tė tyre edukuese, atėherė u pėrzien qė, kur kishte nevojė, tė gjente mbėshtetje nė tarikate. Nganjėherė grupacionet dervishe ishin tė rregulluara si organizata ushtarake e nganjėherė si organizata private. Kėshtu, me kalimin e kohės ndėrronin strukturėn derisa nė fund morėn formėn pėrfundimtare, trajtėn e re mentale, i cili bashkoi nė vete trajtat tjera historike e qė sotė i pėrfaqėsojnė Meshihati i rradhėve sufite nė Egjipt. Pa dyshim tesavufi dhe angazhimi sufitė ishin faktorėt mė me rėndėsi nė pėrhapjen e Islamit nė shumė vende. Edhe nė vendet mė tė largėta Islami arritii pėrmes Da'ive sufitė. Kėshtu ėshtė rasti me shtetet e Afrikės, shkretėtirat e saj dhe Afrikėn e mesme si dhe nė disa vende tė Azisė.

./.
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #190 u: Decembar 20, 2011, 15:30:19 »


Nuk ka dyshim qė pėrdorimi i rregullave sufite nė edukim dhe sjedhje lėnė gjurmė nė shpirt dhe zemėr. Fjalimi sufitė nė kėtė fushė ka fuqi tė cilėn nuk e ka fjalimi i njerėzve tė tjerė, por pėrzierja e sufizmit me ide tė tjera i shkatėrroi dhe prishi shumė dobi. Prandaj ėshtė vaxhib pėr reformatorėt qė mė aftėsi tė mendojnė pėr reformim tė kėtyre grupacioneve, e reformimi i tyre ėshtė i lehtė dhe i thjeshtė. Ata posedojnė gatishmėri tė plotė pėr kėtė, e ndoshta, ata mė pranė reformės, sikur tė drejtoheshin me rregull drejt saj, e ajo nuk kėrkon mė shumė sesa dedikim tė plotė tė grupit tė vėrtetė tė dijetarėve praktikė dhe dhe vaiz - thirrėsve tė sinqertė tė cilėt do i mėsonin kėto bashkėsi, shfrytėzoheshin nga kjo pasuri shkencore dhe pastronin nga ajo qė ėshtė ngjeshur pėr saj dhe mė pas si udhėheqės tė pastėrt t'i drejtonin kėto grupe."

Ndikimi i Tesavufit nė Vėllezėrit Musliman

Sa i pėrket qortimit tė Vėllezėrve Muslimanė nga ana e tyre qė e morrėn pėr tė keq dashurinė e tepėrt qė kanė pėr njėri tjetrin, kjo ėshtė nė fakt, gjurmė qė ka lėnė tek ta sufizmi. Kjo veti mund tė njihet si vlerė pozitive e Vėllezėrve Musliman e jo si dobėsi pėr tė cilėn tė qortohen. Kjo dashuri ishte shumė e dobishme pėr Vėllezėrit Musliman nė sprova tė vėshtira ku vuajtje tė tmerrshme pėrjetuan e njėri tjetrin nuk e harruan. Asnjėri nga ata nuk tha: E shpėtova veten, shpėtoni vetveten, por e ndanė edhe atė pak qė patėn nė qėlitė e tyre nė burgė. Vėllezėrit e tyre qė ishin nė liri, furnizonin dhe kujdesnin familjet e tyre qe ishin tė burgosur, duke rrezikuar dhe sakrifikuar ashtu qė shumė prej tyre janė kapur pėrderisa ndihmonin e janė dėrguar nė gjyq, por prapė se prapė ata nuk humbėn guximin pėr atė qė i gjeti nė rrugėn e Allahut.

Pėr lidhmėrinė e Vėllezėrve Musliman nė Egjipt, dashurinė e tyre dhe njenjat e ndėrlidhta ėshtė thėnė: "Ky xhemat ėshtė i tillė qė kur njėri nga ata teshtit nė Aleksandri e tjetri nė Asuanė i thotė: Allahu tė mėshiroftė." Mė kujtohet kur da'iu, jusristi i madhė, Mustafa Sabai, Allahu e mėshiroftė, e ka pėrmendur qė ka udhėtuar nga fundi i jetės pėr kurim nė Evropė. Ka qenė shumė i lodhur nga dhimbjet, por ēdo herė nė aeroportė ka gjetur vėllezėrit qė e kanė pritur dhe ia kanė kryer punėt. Shejhu thonte: "Unė, pasha Allahun, nuk i njihja ata e as nuk ishin nga vendi im por ajo ishte dashuria nė emėr tė Allahut  qė e cilėson kėtė da've", e sytė i mbusheshin me lot kur i fliste kėto fjalė.

Dashuria ndaj Hasan El Bennės

Sa i pėrket qortimit se Vėllezėrit Musliman e teprojnė nė dashurinė e tyre ndaj Hasan El Bennės saqė e bėjnė atė tė shenjtė, ky pohim ėshtė i tepruar dhe nuk mund tė pranohet dhe me tė nuk mund tė pajtohet asnjė vėlla musliman qė e njeh thirrjen e tij. Dashuria e Vėllezėrve Musliman ndaj shejhut tė tyre ėshtė dashuri natyrore ndaj udhėheqėsit dhe nderim dhe rrespekt ndaj tij. Kjo me sheriat ėshtė e lejuar, sepse kjo ėshtė dashuri nė emėr tė Allahut, nderim ndaj tė vjetrit dhe njohje e vlerės sė dijetarit. Nė hadith qėndron: "Nuk ėshtė nga neve kush nuk i mėshiron tė rinjėt tonė dhe kush nuk i rrespekton tė vjetrit tonė". E nė transmetimin tjetėr qėndronė: "Dhe nuk pranon fisnikėrinė e tė vjetėrve tonė".

Por, edhe nėse gjindet ndonjėri nga mesi i Vėllezėrve Musliman qė i tejkalon kėto kufij, ky ėshtė prejashtim dhe e papranuar dhe pėr kėtė nuk do pyetet Hasan El Benna, Allahu e mėshiroftė. Qė me kohė kanė thėnė fakihat tonė: "Nga ajo qė ėshtė e rrallė nuk vihet rregull", e si atėherė rregullat tė vendosen nė bazė tė prejashtimeve?!

Unė jam njė nga Vėllezėrit Musliman dhe nxėnės i Hasan El Bennės. Nuk kam ngurruar qė mos tė pajtohem me tė nė disa norma ixhtihadi. Prandaj, dua tė di se ku ėshtė ajo shejtėri qė thėrrasin Vėllezėrit Muslimanė ndaj udhėheqėsit tė tyre? E vėrteta ėshtė se nuk ka kurrfarė shejtėrie, as besim nė pagabueshmėri, por ajo ėshtė dashuri dhe rrespekt ndaj udhėheqėsit, e kjo ėshtė ajo qė Islami e rekomandon dhe e kėrkon. 

Nė pėrfundim: Nga vjen qėndrimi armiqėsor ndaj Vėllezėrve Musliman

Do e pėrfundoj kėtė studim me pėrgjigjje nė pyetjen: Pėrse grupe tė ndryshme u sollėn armiqėsishtė ndaj Vėllezėrve Musliman si nė botėn Islame ashtu edhe nė vendet e tjera joislame? Kush ėshtė pėrgjegjės pėr kėtė armiqėsi? A janė fajtor Vėllezėrit Musliman apo ata qė i kundėrshtojnė?

Kėtu do i sqarojė dy tė vėrteta tė qarta:

E vėrteta e parė ėshtė: se askush nuk mund t'i kėnaq tė gjithė njerėzit. Me kohė ėshtė thėnė: kėnaqėsia e njerėzve ėshtė qėllim i pa arritur. Kurse poeti thotė: Kush nga njerėzit mund tė kėnaq ēdo njėrin?! Nė mes tė dėshirave tė njerėzve ėshtė largėsi e madhe.

E vėrteta e dytė ėshtė: se gjithė universi ėshtė i vendosur nė diferencime dhe kundėrshtime. Ashtu qė nata ėshtė e kundėrta e ditės, dritės-errėsira, shikimit-verbėria, pjellurisė-shterpėsia, jetės-vdekja. Gjithashtu, e kundėrta e sė vėrtetės ėshtė gėnjeshtra, udhėzimit-rruga e gabuar, monoteizmit-politeizmi, devotshmėrisė-ēoroditja, besimtarėve-jobesimtarėt, tė devotshėmve-tė ēoroditurit, e ky ėshtė suneti (ligji) i Allahut nė krijesat e Tij.

Prandaj, nėse ka nga mesi i njerėzve qė lufton kundėr Allahut tė lartėsuar, Krijuesit tė vetė, Furnizuesit dhe Atij qė i pėrcakton tė gjitha gjėrat, siē thotė edhe vetė Allahu xh. sh.: "Mos zini mik armikun Tim dhe armikun tuaj,...". (Kur'an 60:1) Nga kjo shihet qartas se nga mesi i njerėzve ekzistojnė armiqt e Allahut e si njeriu tė presė qė mos tė ketė armiq nga njerėzit, sado i drejtė dhe i pastėrt tė jetė? Kėshtu edhe me grupin qė u lajmėrua me da've, e cila ka qėllimet dhe parimet e veta; a ėshtė e mundur qė tė gjithė njerėzit tė jenė tė kėnaqur me tė?

Nė tė vėrtetė, ekzistojnė njerėz tė cilėt nė atė da've kanė gjetur kufizime pėr vjedhjet e tyre, lakmitė, interesat si dhe privilegjet. Prandaj as nuk ėshtė pėr tu habitur se pėrse luftojnė kundėr da'vės sė Vėllezėrve Musliman, duke mbrojtur interesat e tyre qė i kanė arritur nė mėnyrė tė pa lejuar. Por, ata nuk e bėjnė kėtė haptazi. Ata armiqėsinė e tyre e mbėshtjellin me forma tė ndryshme qė tė mos  dallohet hajnia e tyre dhe amoraliteti i tyre.

Ekzistojnė edhe tė tjerėt tė cilėt kanė parė tek da'va e Ihvanėve kufizime pėr kėnaqėsitė e tyre, gjėrat e ndaluara, siē janė vera, bixhozi, femrat si dhe tė tjera qė ju sigurojnė jetė jobesimtarėsh. Prandaj ata i kundėrshtohen da'ves e cila jua ndalon atė qė e kishin nė pakufij tė lejuar. Siē ishte rasti me popullin e Lutit tė cilėt Luti a.s. i thirri tė besojnė dhe tė pastrohen nga papastėrtitė nė ēka ata janė pėrgjigjur: "pėrzeni familjen e Lutit nga fshati juaj sepse ata janė nga atė qė pastrohen".

Gjithashtu ekzistojnė ata qė i kundėrshtojnė Vėllezėrit Musliman sepse nuk e njohin esencėn e da'ves sė tyre, as nuk i njohin qėllimet e tyre, as programet e as metodat nė ēka ajo qėndron. Arabėt kanė thėnė: "Kush nuk njeh diēka, e lufton atė."

Mjetet e informimit tė orjentuar armiqėsisht kundėr Vėllezėrve Musliman kanė ndikuar si nė Perėndim ashtu edhe nė Lindje qė tė nxihet shėmbėlltyra e tyre, tė lihen njerėzit nė padituri rreth qėnėsisė dhe esencės dhe tė paraqiten nė pamje tė neveritshme sikurse ata e ndalojnė zhvillimin dhe i kthejnė njerėzit mbrapa.

Ekzistojnė edhe ata qė janė kundėr Vėllezėrve Musliman sepse ata janė kundėr Islamit, shpalljes, kulturės Islame dhe ummetit duke u friguar nga ringjallja dhe zgjimi apo shpėrthejnė nga hidhėrimi sa herė qė ndodh ndonjė lėvizje Islame apo kur e parandiejnė se muslimanėt sė shpejti do bashkohen. Ky qėndrim ėshtė i personifikuar tek rradhėt zioniste, krishtere dhe komuniste dhe atyre qė sillen pėrrreth tyre. Prandaj ėshtė e pamundur qė tė pritet nga ata qė t'i hapin zemrat e tyre ndaj Vėllezėrve Musliman dhe t'i mirėpresin idetė e tyre. Da'va e Vėllezėrve Musliman ėshtė shėnuar nė librat e tyre si da've e armiqėve tė pėrjetshėm dhe kjo ėshtė ajo qė vazhdimisht e shohim. Sado qė Ihvanėt pėrpjeken qė tė shpjegojnė elasticitetin nė da've, hapje nė vėzhgime dhe tentime pėr dialog me tė tjerėt si dhe qė ata paraqesin linjėn e mesme. Ata qė janė pak mė tė ashpėr i akuzojnė pėr zbutjen e Islamit dhe pėr bėrje lėshimesh pa kurrfarė kompensimi. Por, krahas gjithė kėsaj, perėndimi  armiqėsisht i disponuar, nėn infoluencėn e lobeve zioniste, e rritė largėsinė sa herė qė neve pėrpiqemi t'ju afrohemi dhe e frikėsojnė botėn nga zgjimi i Islamit; prandaj edhe e quajn kėtė zgjim - rrezik Islam. Ata kanė filluar tė paralajmėrojnė botėn edhe nga rreziku i Islamit tė moderuar duke thėnė: "Me tė vėrtetė Islami i moderuar ėshtė mė i rrezikshėm sepse ai lėn gjurmė pėr kohė tė gjatė."

Pėr kėta flet ajeti i Kur'anit: "As jahuditė, e as krishterėt kurrė nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri qė tė pasosh fenė e tyre." (El Bekare 120)

Kjo do tė thotė, se asgjė nuk mund t'i kėnaq ata pėrveē nėse neve e lėshojmė krejtėsisht Islamin dhe futemi nė fenė e tyre, e kjo ėshtė e pamundur.

Kur'ani e ka shpallur qėllimin e armiqėve tė Islamit, atyre tė cilėt e urrejnė atė, duke thėnė: "Ata do t'u luftojnė juve vazhdimisht pėr t'ju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj." (El Bekare 217)

Dhe shikoni nė sintagmėn "la jedhalun" e cila tregon vazhdimėsi dhe qėllim "hatta jeruddikum an dinikum" lufta vazhdon dhe ėshtė e pandėrprerė pėrderisa nė tokė tė ketė tė vėrtetė dhe tė pavėrtetė, iman dhe kufr.

E nga tė mirat e Allahut ėshtė qė ka thėnė "in istetalu" ėshtė e kufizuar me "in" kusht qė do tė thotė dyshim, prandaj, insha-Allah, ata nuk do tė kenė sukses nė atė.   

Pėrktheu Imer Gruda nga IslamBosna.com

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #191 u: Decembar 20, 2011, 15:37:35 »


VRULLI I KULTURĖS MASIVE - Identiteti nė krizė

Nga: Imer Gruda

Jo shumė kohė mė parė, ekspertėt parashikuan formimin e fshatit global, vendin ku, me ndihmėn e teknologjisė, njerėzit pėrgjatė globit do tė mund tė marrin nė ēast informacionet dhe tė dhėnat rreth vendit dhe kulturės sė njėri tjetrit. Tė marrin dhe shkėmbejnė, duke vlerėsuar dhe seleksionuar atė qė ėshtė mė e mira si pėr individin ashtu edhe pėr bashkėsinė.

Ja, fshati global nuk ėshtė mė vetėm njė ėndwrr apo dėshirė e dikujt por ėshtė njė realitet qė po merr formė aq sa tė dukshme dhe tė qartė, aq edhe pėrshtjelluese dhe tė frikshme. Rrjedhimisht bėhet pyetja se a kanė efekt nė individin kėto ndryshime globale dhe nėse po, ēfarė janė ato?

Pėrgjatė dekadės sė fundit, njė numėr analistėsh dhe komentatorėsh kanė diskutuar rreth ndryshimeve nė civilizimet njerėzore. Njė nga idetė mė tė njohura dhe mė tw pėrhapura nė shkollat sociale perėndimore ėshtė teoria e modernizimit qė: ēdo shoqėri presupozohet tė evoluoj nga shoqėria agrikulturore nė atė industriale, nga tradicionalja nė atė moderne. Nocioni industrializim ėshtė bėrė qėndror nė interpretimet tona pėr proceset globale sociale. Teza bazohet nė idenė se zhvillimi i shoqėrisė perėndimore paraqet modelin evolutiv universal nė historinė njerėzore – se hegjemonia e civilizimit perėndimor ka ndikim tė paevituar nė pjesėt e tjera tė botės.

Mė 1989 Francis Fukajama (Frances Fukuyama), nė bazė tė ndodhive tė fundit historike, me konfidencė deklaroi triumfin e Kulturės Perėndimore si dominuese dhe tė pakontestueshme nė mbarė botėn, duke e identifikuar kohėn si fundi i historisė.

Qė nga Revolucioni Industrial e deri mė sot janė bėrė shumė ndryshime sociale, ekonomike dhe politike. Janė krijuar metropole tė mėdha dhe qendra industriale tė zhvilluara. Janė bėrė emigrime dhe imigrime tė shumta duke ndryshuar strukturėn e botės me theks nga ajo rurale nė atė urbane, duke zėvėndėsuar familjet e mėdha me tė vogla e bile nė disa raste edhe martesen me bashkėjetesė. Futurologu Alvin Toffler argumenton se duke ndyshuar nė thellėsi strukturėn e shoqėrisė gjithashtu ndryshojmė edhe njeriun. Bota materiale dhe shpirtėrore janė tė ndėrlidhura nė atė masė sa qė ndryshimet nė njėrėn shkaktojnė ndryshime po edhe nė tjetrėn.

Jeta shoqėrore nuk ėshtė tė pėrforcojė individin si tė pavarur, por tė harmonizojė dhe tė mbėshtesė bashkėsinė specifike. Bashkėsinė e cila si prioritet do tė ketė interesin e ēdo individi – pjeswtari tė saj.

Por, modernja po transformon njeriun nga subjekti nė objekt, po bėn qė ai tė jetė nevojė e masės e jo e kundėrta. Edhe pse Islami pohon se njeriu ėshtė qenie shoqėrore dhe thėrret nė xhemmaat (bashkėsi) ai streson vlerėn e ēdo individi duke krahasuar jetėn e njė personi tė vetėm me mbarė njerėzimin “… kush mbyt njė njeri (pa tė drejtw), pa pasė mbytur ai ndonjė tjetėr dhe pa pasė bėrė ai ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė ėshtė si t’i kishte mbytur gjithė njerėzit. E kush e ngjall (shpėton) ėshtė si t’i kishte ngjallur (shpėtuar) tė gjithė njerėzit.” (Kur’an, 5:32)

Nė vendimmarrje grupet jane mė tė kujdesshme se individėt por nėse grupet tėhuajsohen nga vizioni dhe qėllimi qė i bashkon, atėherė, duke konsideruar se vendimet e grupit janė mė tė rrezikshme se ato tė individit, ndodh fiasko si pėr grupin ashtu edhe individin. Kėtė e mbėshtesin bindshėm shumė konflikte pėrgjatw historisė.

Sociologėt dhe psikologėt argumentojnė se ekziston njė lidhje dinake mes asaj qė ndodh nė botėn rreth njeriut dhe asaj qė ndodh brenda kokės sė njeriut. Vetėpėlqimi global ndikon nė vetėperceptimin specifik. Prandaj, pėr shkak tė vrullit tė kulturės masive, sot njeriu ėshtė nė krizėn mė tė thellė tė tij, nė krizėn e identitetit. Si tė vishem, si tė qethem, cilat syze tė mbaj, si tė flas, si tė mendoj, si tė ... Huh? Nuk qėndron mė pyetja tė jesh apo tė mos jesh, por kush jam dhe ēfarė jam. Nėse do pyesim masėn e rėndomtė se, si kush dėshiron tė jesh si Ajnshtajni, Njutoni apo ndonjw shkencwtar tjetwr, pak pėrgjigje do marrim, por nėse ėshtė nė pyetje Shfarcenegeri, Roberto Bagjo apo Eminem, kandidatėt do ishin nė infinit, sepse kėta, duke ju falenderuar mediave, janė rolmodelet nė ditėt e sotme.

Jetojmė nė njė kohė nė tė cilėn njeriu nuk mund tė qėndrojė pasiv nė takim me kulturėn e huaj tė servuar nga tė huajt. Vallė, a do t’i nėnshtrohemi trysnisė sė shekullit njėzetenjė dhe nė kėtė proces tė humbim jo vetėm formėn tradicionale tė jetuari por edhe vlerat shpirtėrore dhe tė humbim identitetin. Nė dilemėn se a duhet izoluar veten dhe ngelur nė kohė apo pa kusht tė pranojmė atė qė po ofrohet, pėrgjigjja do tė ishte se as njėra nuk ėshtė domosdoshmėri, pasiqė ekziston edhe e treta.

Ndryshimi nuk implikon patjetėr shkatėrrimin e strukturave tė vjetra dhe traditės, por progres, vizion tė ri si dhe interpretime tė reja. Kur’ani kėrkon nga muslimanėt tė ndryshojnė, nė fakt e bėn obligim mbi ta qė tė adaptohen nė kushtet ndryshuese. “Zoti nuk do e ndryshojė gjendjen e njė populli pa e ndryshuar ata vetveten(Kur’an, 13:11)”. Progresi ėshtė rezultat i edukimit dhe arsimit e jo kopjimit tė verbėr. Prandaj edhe nuk ėshtė pėr tu habitur qė fjala e parė Hyjnore qė u shpall nė Librin e fundit tė Tij ėshtė “Lexo, nė emėr tė Zotit i cili krijon ...”(Kur’an, 96:1)

“Njihe veten”, paralajmėroi filozofi grek Sokrati, kurse maksima Islame thotė “Kush njeh vetveten njeh Zotin”. E kush njeh Zotin beson nė Tė. E, vetėm besimi nė Zotin zbulon tė gjitha misteret dhe i jep kuptimin e vėrtetė jetės dhe vdekjes nė kėtė botė. Kjo e lartėson individin nė piedestalet mė tė larta tė vetėvlerėsimit dhe bllokon ndjenjat pesimiste dhe pamundėson zhgėnjimin.

Njeriu pa koncept tė qartė mbi veten ėshtė i humbur, e ai qė e njeh vetveten ndihet i lirė ndėrsa liria ėshtė pushtet.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #192 u: Decembar 20, 2011, 15:51:04 »


Vuri hixhabin, e pėrjashtuan nga puna!

11.04.2005 Nga: "Laha Magazine" nr.80

Kam lindur nė njė familje tė pasur, babai im ėshtė Dr. Ahmed Semir Salimi, Kryetar i Organizatės sė Mjekėsisė Veterinake dhe zėvėndėsministėr i agronomisė, ndėrsa nėna ėshtė kėshilltare nė Ministrinė e Financave. Kam marr pjesė nė zgjedhjen e Miss Egjiptit kur isha studente nė vitin e fundit nė fakultetin e Turizmit nė vitin 1989, ku konstatova njė kuptim tė vetėm: se bukuria e femrės nuk ėshtė vetėm nė pamjen e saj, por edhe nė kulturėn e saj. Edhe pse fitova titullin dhe vendosa tė marr pjesė nė garat e Miss Botės nė Hong Kong, u tėrhoqa dhe refuzova, pasi mėsova se ata kushtėzonin pjesėmarrjen me veshjen e kostumeve tė banjos. Por unė kam qenė njė vajzė normale, e thjeshtė dhe nuk i tejkaloja kufijtė. Nė tė njėjtėn kohė nuk kam qenė as fetare, kėtė e tregon vetė fakti i pjesėmarrjes sime nė kėto gara. M“u ofrua edhe mundėsia e pjesėmarrjes nė filma kinematografik, nė shpallje dhe reklama, por qė tė gjitha i refuzova, ngase e vetmja ėndėrr e imja ishte qė tė bėhesha pilote.

Ia paraqita familjes dėshirėn time pėr mėsimin e pilotimit, por ata nė fillim refuzuan nga frika qė kishin pėr mua dhe nga habia se si mund tė bėhet femra pilote, mirėpo kėmbėngulja ime i bėri qė tė pajtohen dhe tė mė ofrojnė ēdo ndihmė materiale dhe morale.

Udhėtova nė Amerikė, u regjistrova nė njėrėn prej shkollave mė tė njohura tė pilotimit nė Kaliforni dhe falė Allahut arrita tė merrja kualifikimin pėr pilote nga organizata amerikane FAA, diplomė qė dėshmon cilėsinė mė tė lartė tė kualifikimit nė pilotim. E tėrė kjo nuk u realizua brenda njė dite e njė nate, por mbas 275 orėsh pilotimi dhe shpenzimit tė 120 mijė paundėve egjiptian nga pasuria ime personale.

U ktheva nė Kairo dhe fillova punėn nė njė kompani private avionėsh, tė quajtur“Shuruk“. Ishte prilli i vitit 1999. Isha pilotja e parė ne kompanitė ajrore, madje numri i pilotėve nė tėrė Egjiptin ishte mė pak se dhjetė, qė do tė thotė se ishin monedhė e rrallė. U sistemova nė punė dhe pas njė kohe avancova nga ndihmėspilote (B) nė ndihmėspilote (e parė) dhe orėt e mia tė pilotimit nė vende tė ndryshme tė botės kaluan 1900 orė.

HIXHABI

Laha: Si e more vendimin pėr tu mbuluar dhe si ndodhėn problemet pėr shkak tė saj?

Nė vitin 1998 bėra haxhin, mirėpo nuk isha as e mbuluar dhe as e rregullt nė namaz. E ndieja se isha e shkujdesur nė adhurimin tim ndaj Zotit, por asnjėherė nuk e paramendoja se do tė mbulohesha. Thėnė mė mirė, po turpėrohem, ngase tėrė ajo qė bėra ishte vendosja e shamisė, e cila mė mbulonte vetėm flokėt dhe qafėn, ndėrsa rrobat e tjera ishin ato tė zakonshmet.

Vendimi pėr tė mbuluar flokėt mė erdhi nė ramazanin e disa viteve mė parė gjatė shikimit tė njė ligjėrate fetare tė shejh Muhamed Gazalit, Allahu e mėshiroftė, nė televizionin egjiptian, ku fliste pėr vdekjen dhe pėr besimtarin e vėrtetė i cili pason Zotin dhe zbaton urdhėrat e Tij, do tė gėzojė qetėsinė shpirtėrore nė dunja e do tė shpėrbėlehėt me xhenet nė ahiret. Nė atė moment i thashė burrit tim, Dr.Ali Sa'd Zaglulit, i cili ishte duke e ndjekur programin bashkė me mua: -A ke gjė kundėr nėse mbulohem? Ai tha: -Nga unė nuk ke kurrėfarė pengese, por tė kėshilloj qė tė mos ngutesh e tė mendohesh mirė, ngase ky ėshtė njė vendim i rėndė dhe do tė pėrballesh me probleme nė punėn tėnde.
Unė i thashė: -Bekimi i Allahut qoftė me ne!

Kjo ndodhi afėrsishtė dhjetė ditė pas fillimit tė Ramazanit. Me 28 nėntor shkova nė punė me hixhab‚ ndėrkohė qė kolegėt e mi mendonin se do ta mbaja hixhabin vetėm gjatė muajit tė Ramazanit. Ata u befasuan kur u thashė se do ta mbaja pėrherė, megjithatė shumica e kolegėve mė uruan dhe mė tėrhoqėn vėrejtjen pėr problemet qė mund tė kisha prej pėrgjegjėsve tė kompanisė. Unė u thashė: -Allahu ėshtė Ai prej tė Cilit kėrkohet ndihmė. Unė nuk po bėjė ndonjė gabim kurse pėr sa i pėrket uniformės, nuk po dal jashtė ligjeve tė kompanisė, shamia ėshtė me ngjyrėn e uniformės, dhe jam e gatshme ta vendos simbolin e kompanisė nė tė, ngase e kuptoj plotėsisht natyrėn e punės sime dhe jam e gatshme tė gjejmė njė zgjidhje mesatare.

Nė fakt shkova nė punė tre ditė me hixhab. Emri im u vendos nė listėn e fluturimeve nė drejtimin Kairo-Aksar-Paris, vajtje-ardhje. Problemi shpėrtheu kur dola nė tokėn e aeroportit pėr fillimin e fluturimit, piloti kapiten Tarik Anan, mė tha: -Veshja jote krijon probleme me pėrgjegjėsit e kompanisė, ndaj patjetėr duhet tė marrėsh pėlqimin e tyre. I thashė: -Unė nuk jam duke shkelur rregullat e uniformės. Ai i telefonoi kapitenit Zahir Zekij, drejtor i veprimeve, i cili tha: -Heqja e hixhabit ėshtė kusht pėr pjesmarrjen nė fluturim, ose pėr ndryshe do tė shlyhet emri yt nga lista menjėherė. Unė ngula kėmb nė mendimin tim, e ata kėmbėngulen nė kėrkesėn e tyre, kėshtu qė u caktua dikush tjetėr pėr kėtė udhėtim.Unė kėrkova zgjidhjen e problemit me admiralin Hilmi Seruri,drejtor egzekutiv i kompanisė. Shkova tek ai dhe u befasova kur ai mė ofroi ose veshjen e hixhabit, ose vazhdimin e punės dhe mė tha se nuk ishte e mundur tė bashkoheshin qė tė dyja nė tė njėjtėn kohė.

I thashė: -Rregullat e kompanisė dhe kontrata ime nuk e cekin njė gjė tė tillė, kėto janė specifikat e uniformės dhe hixhabi nuk ėshtė nė kundėrshtim me kėto udhėzime. Ai mė tha: -Kėto janė rregulla gojore, e ato tė shkruarat nuk kanė vlerė nė kėtė rast.

Ai telefonoi drejtorin e veprimeve e i tha: -Nėse nuk e heq hixhabin, i hiqet emri nga lista e punės dhe i ndalet mėditja!

Me tė vėrtetė mė pėrjashtuan nga puna me 31 dhjetor 2001 dhe nuk mė dhanė as mėditjen e dhjetorit, madje refuzuan tė ma japin edhe vendimin zyrtar me shkrim tė pėrjashtimit tim nga puna, por mė thanė se do tė ta dėrgojmė me postė. Deri mė tani, tre muaj mbasė pushimit tim nga puna, nuk mė ka arritur ky vendim me shkrim.

Ēėshtja nuk u ndal ketu, por shkoi edhe mė larg. Drejtori egzekutiv mė tha: -Ti nuk do tė punosh te ne pėrderisa nuk e heq hixhabin, sidomos nė zyrėn time. E nėse na pėlqen puna jote, atėhere vendosim se a do ta vazhdosh punėn me ne. Ai mė informoi se ata do tė kėrkonin kompensim financiar prej dyzet e pesė mijė dollarėsh.

Ky ishte dėnimi pėr atė qė jepte dorėheqje ose pėr atė qė i dėshmohej moskualifikimi i duhur. Pra, zgjedhja e vetme ishte heqja e hixhabit.

Laha: A egziston ndonjė kompani ajrore jo egjiptijane ku pilotja femėr mund tė mbajė hixhab? Po, egzistojnė disa kompani ajrore shtetėrore dhe private nė tė cilat femra nuk pengohet qė tė mbajė hixhab, p.sh. nė Pakistan, Arabi Saudite, nė Emirate tė Bashkuara Arabe.

Laha: Nėse kompania tė largon ty nga puna pėr shkak tė hixhabit, a ka ndonjė rregull qė i largon meshkujt nga puna pėr shkak tė mjekrės?

Kjo ėshtė e ēuditshme! Duke ditur se hixhabi ėshtė obligim i domosdoshėm fetar(farz), ai ėshtė i ndaluar nė kompaninė tonė, ndėrsa mbajtja e mjekrės pėr pilotėt meshkuj ėshtė e lejuar, kur e dimė se mjekra ėshtė sunet i fortė (vaxhib). A nuk ėshtė kjo njė anėshmėri, a nuk ėshtė kjo kundėr femrės?

Habitem se pėrse organizatat egjiptiane pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut dhe tė femrės nuk u angazhuan pėr pėrkrahjen dhe mbrojtjen e sė drejtės dhe lirisė sime personale.

Ankesė pa dobi

Laha: Pse nuk ėshtė ngritur ky problem deri te organet mė tė larta pėrgjegjėse tė kompanisė dhe jashtė saj?

Kam bėrė njė ankesė nė zyrėn e punės sė ministrisė sė forcave punuese dhe mė kanė dhėnė vendimin pėr kthimin tim nė punė dhe marrjen e tė gjitha tė drejtave materiale qė mė takojnė.Mirėpo pėrgjegjėsit e kompanisė vazhdojnė me arbitraritetin e tyre dhe refuzojnė ta shqyrtojnė kėtė vendim pa e hequr unė hixhabin, madje para tė gjithė pjestarėve tė kompanisė.

Unė fillova procedurėn gjygjėsore, e cila ėshtė nė shqyrtim e sipėr, e nė tė njėjtėn kohė e paraqita problemin tim edhe nė organizatėn e aviacionit civil, pėrgjigjja e sė cilės ishte se nuk egzistonte asnjė ligj qė e ndalonte veshjen e hixhabit.

Por, problemi ėshtė se kjo organizatė nuk mund t’i detyrojė kompanitė ajrore private.

Kam marrė edhe fetvanė e muftiut tė Egjiptit, nė tė cilėn thuhet se nuk i lejohet punėdhėnėsit qė ta largojė femrėn nga vendi i punės pėr shkak tė veshjes sė hixhabit, sepse hixhabi ėshtė obligim i detyrueshėm (farz) pėr ēdo muslimane dhe nuk lejohet tė pasohet krijesa nė mėkat ndaj Krijuesit.

Laha: Problemi yt na kujton atė qė ndodhi me disa spikere e reportere tė veshura me hixhab, tė cilat u larguan nga puna pėr shkak tė hixhabit. A keni ndonjė kontakt me to? A i ndiqni ligjėratat fetare nėpėr xhami?

Jo, nuk kam kontakte me to, as me ndonjė artiste tė veshur me hixhab, madje as nuk e kam paramenduar se problemi im do tė jetė nė qendėr tė vėmėndjes sė mjeteve tė informimit, kur dihet se unė i kam shkėputur raportet me mjetet e informimit qė nga zgjedhja ime si Miss Egjipti afro 13 vjet mė parė.

Nuk shkoj rregullishtė nė ligjėrata fetare por mundohem ta njoh fenė pėrmes leximit dhe tė trajtoj problemin tim nė njėren anė dhe tė pėrkujdesem pėr burrin dhe vajzen time tė vetme, thesarin tim, nė anėn tjetėr.

Laha: A jeni penduar pėr vėnien e hixhabit dhe vrasjen e ėndrrės nė botėn e aviacionit?

Jo, kurrė, por jamė penduar pėr ēdo ditė qė isha larg adhurimit tė Zotit tim.

E sa i pėrket punės sime, nuk do tė lejoj tė viktimizohet me aq lehtėsi, por do t’i mbrojė tė drejtat e mia me ēdo metodė qė ėshtė e lejuar, ngase e drejta nuk mund tė humb nėse kėrkohet.

Pėrktheu nga arabishtja

Bahri Curri

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #193 u: Decembar 21, 2011, 01:45:38 »


Xhorxh Gallovej flet mbi Irakun

Xhorxh Gallovej (George Galloway) ėshtė zėvėndės presidenti i Partisė sė Puntorėve dhe anėtar i Parlamentit. Ai ėshtė gjithashtu njė nga aktivistat mė tė shquar dhe tė ēiltėr nė botė qė pėrpiqet tė sjell vėmėndjen e publikut nė anėn tjetėr tė politikės sė jashtme tė Anglisė dhe Amerikės dhe flet ashpėr kundėr sanksioneve tė imponuara tek populli Irakjan.

Para dy vjetėsh, ai ka nisur njė autobus dy katėsh plot me ilaēe nga Londra nė Bagdad. Ai gjithashtu ndaloi embargon ajrore tė imponuar nė Irak duke autorizuar fluturimin e parė paqėsor nga Londra nė Bagdad mbas fillimit tė sanksioneve. Ai gjithashtu formoi njė organizatė tė titulluar “Mariam Appeal’, e cila fornizon me ilaēe nė vėnd tė sanksioneve fėmijėt Irakjan.

Nė Ekspeditėn Internacionale Kundėr Agresionit tė SHBA-sė nė Irak, tė mbajtur me 18-19 Dhjetor 2002 nė Kajro, Egjypt, morėn pjesė pėrveē tė tjerėve edhe ish Prokurori i Pėrgjithshėm Ramsey Clark, ish Koordinuesit Humanitar tė UN-it pėr Irakun Dennis Halliday dhe Hans von Sponeck, Galloway iu drejtua audiencės:

“Zotėri Kryetar, zotėri President, zonja dhe zotėri, vėllezėr dhė motra, partnerė dhe shokė, Eselamu Alejkum

“Njėri mė pyeti nė njė intervistė televizive kėtė mėngjes pse Britania po sillet nė atė mėnyrė pas politikės sė Shteteve tė Bashkuara. Unė u pėrgjigja se kur isha fėmij i vogėl nė shkollė, dhe u ktheva nė shtėpi e i tash gjyshit tim qė mėsuesja mė ka thėnė qė Britania ėshtė njė mbretėri e madhe saqė kurrė nė tė nuk perėndon dielli, dhe gjyshi im u pėrgjigj: ‘ajo ėshtė sepse Zoti nuk do t’i besonte kurrė Anglezit ne errėsirė!’

“Dhe shteti Britanez po sillet sikur pėr shkak se akrepi thumbon. Akrepi thumbon sepse ėshtė akrep, dhe fuqia imperialiste sillet si njė fuqi imperialiste sepse ajo edhe ėshtė tillė.

“Tani shpresoj qė do tė mė falni; dua tia kushtoj disa fjalė audiencės vendase, kėshtu qė do flasė disa momente pėr BBC-nė. Zotėriu Jack Straw, sekretari i jashtme anglez, dje nxiti krizėn duke thėnė, para se Zoti Blix kishte raportuar kėshillin e sigurimit, qė deklarimi i armėve tė Irakut ishte njė “gėnjeshtėr e qartė”. Njė “gėnjeshtėr e qartė”.

“Epo mirė zotėri Straw, qeveria juaj din njė gjė apo dy pėr “gėnjeshtrėn e qartė”. Qeveria juaj tani ekziston nė mendjen e publikut Anglez tė karakterizuar nga i gjithė vargu i “gėnjeshtrės sė vėrtetė”.

“Ndodhej njė dosje rreth armėve tė Irakut tė prodhuar nga qeveria juaj, zotėri Straw, siē e pėrshkruaja nė atė si trillim, njė arm e mashtrimit masiv.

“Nė atė dosje, ju bėni deklaratė pas deklarate, pėr vende dhe vende, tė cilat tė gjitha dolėn “gėnjeshtėra tė qarta”. Ēdo vend qė keni pėrmenduar tė vizituara nga inspektorėt janė gjetur bosh nga ato gjėra qė ju keni thėnė qė janė nė to.

“Pastaj ndodhet ‘gėnjeshtra e qartė’ nė dosjen tėnde tė dytė, nė tė cilėn ju deklaruat pėrmes tjerash historinė e pamundur tė djalit tė presidentit tė Irakut i cili personalisht ka torturuar skuadrėn e futbollit Irakjan nė gjysmėn e lojės pėr t’i bėrė ata qė tė luajnė mė mirė nė gjysmėn tjetėr tė lojės. Ju e keni publikuar kėtė nė dosjen tėnde, por FIFA – Autoritetet e Futbollit Internacional kanė thėnė qė kanė investiguar dhe kanė gjetur qė kjo ėshtė njė ‘gėnjeshtėr e qartė’.

“ Dhe pastaj ndodhet ‘gėnjeshtėr e vėrtetė’ qė keni thėnė pėr zjarrfikėsit Britanez, kur ju thatė qė meqė kemi para tė shėtisim botėn pėr tė ndezur zjarr nė shtetet e njerėzve tė tjerė, ne nuk kemi mjaft para pėr tė fikur zjarret dhe shpėtuar jetėn dhe pasurinė e njerėzve tė Anglisė.

“Dhe, mė e turpshmja nga tė gjitha, sdua tė nxis nė hidhėimin privat, ndodhen ‘gėnjėshtra tė qarta’ tė cilat mjekėt nė numrin 10 tė rrugės ‘Dowing” kanė treguar 21 ditėt e fundit rreth veprimeve private tė gruas, familjes dhe konsultuesve tė Ministrit tė Parė, konsultues tė cilėt disa nga ata dolėn batakēi tė medhenj, shumė tė praktikuar nė artin e ‘gėnjeshtrės sė qartė’.”

“Kėshtu qė zotėri Straw, problemi me ty, si edhe bota tjetėr qė shqetėsohet, ėshtė qė shumica e njerėzve besojnė qė ‘gėnjeshtrat e qarta’ po vijnė nag ti dhe jo nga Iraku.

“Tani dua tė them nė pak minuta qė mė kanė ngelur, zotėri Kryetar, njerėzit mė pyesin nė intervista se ēfarė mund tė bėhet. Epo, mė duhet tė them qė tani jemi nė orėn e njėmbėdhjetė. Nuk ka shumė kohė pėr mbledhje si kjo. Nuk ka shumė pėr konferenca dhe deklarime.

“Vepra flet mė shumė sesa fjalėt.”

“Dhe kur Amr Musa fuqishėm pėrshkruan rrezikun e hapjes sė portave tė ferrit, unė po ju them ėshtė pėrtej kohės pėr opinionin publik Arab tė demonstrohet se si portat e ferrit do tė duken.

‘Ne patėm gjysėm milion njerėz nė rrugėt e Londrės me 28 Shtator. Dhe ne do tė kemi mė shumė se gjysėm milioni nė rrugėt e Londrės me 15 Shkurt.

“Por, siē mė kanė thėnė shpesh gratė nė Irak, ‘ajn al Arab’ [Ku janė Arabėt?]. Ku janė demonstrimet Arabe? Ku janė miliona demonstrues nė Kajro, nė Damask, nė Kazablanka?

“Por, i them qeverisė Egjiptjane dhe tė gjitha qeverive tė botės Arabe; tė paktėn, tė paktėn, tė paktėn organizoni njerėzit tuaj! Organizoni demonstrime. Dėrgoni milionat e njerėzve nė rrugėt e kryeqyteteve Arabe qė t’i tregojnė qeverive Amerikane dhe Angleze se si portat e ferrit do tė duken.

Nėse jeni seriozisht tė frikėsuar, nevrikosur, tė kundėrt me ēfarė qeveria Angleze dhe Amerikane po planifikojnė tė bėjnė, tregojeni atė. Shfaqeni atė! Bėni pėr tė vetmen herė ēfarė populli juaj dėshiron qė ju tė bėni! Njerėzit tuaj, nėse do tė kishte ndonjėn demokraci, do tė kėrkojnė qė ju tė bėni! Dhe ajo ėhstė tė mobilizoni njerėzit e shtetit tuaj nė mbrojtje tė njerėzve tė Irakut.

“Nuk ka kohė pėr tė humbur; avionėt transportues janė tashmė nė Gjirin Persik. 60, 000 ushtarė Amerikan janė tashmė nė Gjirin Persik. Mijėra ushtarė Anglez janė gjatė rrugės.

‘Flas sikur njėri qė flet nga ndėrtesa ku Saiku (Sykes) dhe Pikot (Picot) kryejnė mėkatin e lindur kundėr njerėzve tė botės arabe. Dhe nė tė njėjtėn ndėrtesė qė punoj, imperialistėt e njėjtė janė aktualisht tė ulur nė tė njėjtėn tavolinė dhe po planifikojnė Sykes-Picot II.

“Dhe mė duhet t’i them opinionit publik arab: Nėse nuk doni njė shekull tjetėr skllavėrie, dobėsie dhe mosmarreveshje duhet qė tani tė ngriteni nė kėmbė! Sepse nė ndėrtesėn qė punoj nė Londėr, tė huajt qė kurrė nuk kanė vėnė kėmb nė botėn arabe, tė cilėt nuk dinė asgjė pėr ju, po planifikojnė tė ndėrtojnė shtete tė reja, po vendosin tė emėrojnė mbretėr tė ri tė korruptuar dhe presidentė kukull detyra e tė cilėve do tė jetė tė drejtojnė shtetet e tyre nė interes tė Anglisė dhe Amerikės dhe jo nė interes tė njerėzve tė tyre.

“Dhe nė pėrfundim them kėtė, zotėri Kryetar: Qeveria kukull nė rrugėn Edgeware nė Londėr, e cila pas 60 ditėsh e netėsh tė bombradimeve dhe qindra e mijėra Irakjanėve tė vdekur, qė parashikohet tė caktohet nė Bagdad, ka marrė tashmė vendimin e parė, para se tė formohet dhe tė caktohet ajo. Vendimi i saj i parė ėshtė tė privatizojė Industrinė Irakjane tė Naftės, tė dorėzojė pasurinė e arabėve kompanive tė jashtme tė naftės dhe qeverive tė tjera.

“Kjo ėshtė ēfarė ėshtė me interes kėtu. Ka mjaft presidentė kukull. Ka mjaft mbretėr korruptues nė botėn arabe. Mos lejoni ata tė emėrojnė nė Bagdad tė tjerė presidentė kukull apo mbretėr tė korruptuar. Zgjohuni para se tė jetė tepėr vonė!”




*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #194 u: Decembar 21, 2011, 01:48:50 »


Zemėrimi dhe Brengosja – Njė perspektivė Islame

Nga: Dr. Shahid Athar

Kur Zoti krijoi qeniet njerėzore, Ai krijoi shumė dėshira dhe emocione brenda tij, tė cilat ne i quajmė instinkte njerėzore. Kėto pėrfshijnė cilėsi pozitive siē janė e njohura e sė vėrtetės dhe tė shprehurit e saj, dashuria dhe mėshira, dėshirat fiziologjike si; etja, uria dhe nevoja pėr seks.

Krahas kėtyre gjenden edhe disa cilėsi negative tė tilla si urrejtja dhe zemėrimi, qė shpesh pėrfundojnė me rezultate tė dhunshme dhe brengosjeje. Engjėjt tė cilėt ishin dėshmitarėt e krijimit tė Ademit (a.s.) ishin nė dijeni tė disa prej cilėsive negative tė njeriut dhe hetuan krijimin e kėsaj qenieje tė re e cila ishte pėr tė krijuar “dinakėri nė tokė.” (Kuran 2:30)
Megjithatė nė tė njėjtėn kohė Krijuesi rrėnjosi disa mekanizma mbrojtės pėr tė luftuar kėto instinkte negative.

“Njeriu ėshtė krijuar i dobėt” thuhet nė Kuran. Gjatė momentit tė dobėsisė ne iu nėnshtrohemi planeve tė armikut tonė, qė ėshtė djalli, i cili “do tė na sulmojė ne nga para, prapa dhe anash” nė mėnyrė qė tė na devijojė nga ndjenja e Zotit dhe tė na kthejė nė natyrėn e vėrtetė shtazarake. Kėshtu zemėrimi vetė nuk ėshtė dicka jonatyrale; ėshtė zemėrimi i cili i shprehur nė mėnyrė jo tė drejtė, mund tė ēojė nė probleme. Ndryshimi ndėrmjet kafshėve tė egra dhe njerėzve tė egėr ėshtė ndryshimi i vullnetit tė lirė.
Kur njė luan ose ujk ėshtė i zemėruar ai nuk mendon. Ndėrsa kur njė njeri zemėrohet si rezultat i provokimeve, ai ka njė alternativė pėr tė kontrolluar zemėrimin, ose tė reagojė ndaj tij ashtu sic ai ėshtė mėsuar nga porositė e profetėve dhe tė shenjtėve, ose tė harrojė gjithcka e tė bėhet njė kafshė e egėr. Kshtu zemėrimi zė vėnd kur ne nuk jemi mė nė kontroll tė vetvetes, por djalli na kontrollon ne.

Zemėrimi ėshtė njė mendim i pandryshueshėm. Ėshtė emocioni mė pėrēarės ndėrmjet shoqėrisė; ai largon gjykimin e drejtė, ēon nė depresion, ēmenduri dhe veprime tė gabuara pėr tė cilat pendohemi mė vonė. Por para sė gjithash, pse zemėrohemi? Ai ose ėshtė njė provokim i paparamenduar ose njė situatė e papritur e cila reagon nė formėn e irritimit dhe inatosjes.

Gjatė zemėrimit, njeriu fizikisht ose gojarisht abuzon ndaj njė personi qė ai ose ajo do, lėndon njė qėnie tjetėr njerėzore nė mėnyrė tė dhunshme, ose gjatė brengosjes qė ėshtė fazė e zemėrimit, njeriu mund ta lėndojė atė ose veten e tij madje edhe kryej vetvrasje.
Kur zemėrimi ėshtė ushtruar ndaj njė grupi njerėzish, atėherė ajo mund tė manifestohet me terrorizėm, qoftė kundra popujve apo kombeve tė ndryshėm, madje edhe kundra qeverisė sė tij, siē ėshtė edhe rasti i bombardimit nė qytetin Oklahoma. Megjithatė inati jo gjithnjė ka natyrė djallėzore. Si mundemi ta fajėsojmė shejtanin pėr njė fėmijė i cili ėshtė i zemėruar se nuk mundet ta ketė lodrėn e tij, ose kur ai ėshtė i uritur?

Thelbi i gjithė kėsaj ėshtė plotėsimi i dėshirave natyrale, qoftė nė pikėpamjen e ushqimit apo tė seksit qė ėshtė edhe kushti paraprak pėr parandalimin e zemėrimit. Tė pranishme janė shumė kemikale dhe hormone qė ndikojnė nė sjelljen dhe gjendjen tonė. Eshtė e njohur tashmė qė hiperglicemia dhe hipertiroidizmi pėrshpejtojnė irritimin dhe zemėrimin. Ne duhet tė mundohemi t’i ruajmė hormonet tona nė njė gjendje tė balancuar nė mėnyrė qė tė shtojmė lehtėsimin e gjendjes sonė shpirtėrore.

Profeti Muhamed (a.s.) iu dėrgua njerėzimit t’i edukojė ato me sjellje tė mirė morale, dhe se si ta kontrollojnė zemėrimin ndaj jobesimtarėve dhe tė ju mėsojė atyre shprehje tė pėrshtatshme. Ai vazhdimisht fliste kundra tė qenurit i zemėruar. Njė ndėr shoqėruesit e tij e pyeti njėherė, Mė jep disa kėshilla tė shkurtra nė tė cilat tė mbėshtetem ku tė shpresoj pėr mirė nė jetėn e pėrtejme, dhe ai tha. “Mos u zemėro.” Dikush tjetėr e pyeti, Ēfarė do tė mė shpėtojė mua nga zemėrimi i Zotit, Profeti tha, “Mos e shpreh inatin.” Njė person i tretė e pyeti atė tre herė, O Profet i Zotit, mė jep njė urdhėr tė bėj njė veprim tė mirė, dhe ai tha, “Mos u zemėro.”Njėherė Profeti iu drejtoi njė pyetje shoqėruesve tė tij, “Cilin njeri e konsideroni si tė fuqishėm?” Ata thanė, ai qė mundet tė fitojė nė pėrleshje me tė tjerėt, dhe Profeti shtoi, jo nuk ėshtė ashtu. Eshtė i fortė ai qė mundet tė kontrollojė vetveten nė raste zemėrimi. Gjithashtu, ai tha se zemėrimi ėshtė si zjarri qė shkatėrron nga brenda, dhe e shprehura e zemėrimit tė padrejtė mund tė ju ēojė drejt zjarrit tė ferrit.

Tė jesh i nxehur ėshtė si tė jesh i dehur. Nė tė dyja rastet ne nuk dimė ē’bėjmė, lėndojmė veten ose tė tjerėt, dhe mė pas kur intoksikimi kalon, pendohemi.

Shejhu Hasan El-Basri tha qė njė ndėr shenjat e Besimtarėve ėshtė qė zemėrimi tė mos mbizotėrojė nė tė. Zemėrimi duhet tė dallohet ndėrmjet reagimit natyral ndaj keqbėrjes dhe mosbesimit.

Njė njeri qė nuk ka ndjenja ndaj shtypjes, keqbėrjes dhe mosbesimit ėshtė i dobėt emocionalisht. Thuhej “I ligu shfaqet atėherė kur ata pak njerėz nuk bėjnė asgjė ta kundėrshtojnė atė.” Kėshtu reagimi ndaj padrejtėsisė dhe operimit tė civilizuar ėshtė shprehja e pėrshtatshme e zemėrimit. Tė qenurit neutral ndaj padrejtėsisė ėshtė e barabartė nė kontribut nė padrejtėsi. Ndonjėherė marrja e armėve pėr tė luftuar shtypjen dhe padrejtėsinė, nė mbrojtje ėshtė baza e “luftės sė drejtė.” Megjithatė kjo “luftė e drejtė” ėshtė e pajustifikueshme nė nivelin personal.

Halifi Ali ndėrsa luftonte nė nė betejė ngarkuar nga Muslimanėt, iu kundėrvu prijėsit tė jobesimtarėve. Gjatė dyluftimit, Aliu arriti ta mposht atė, kundėrshtari ra poshtė dhe Aliu ishte gati ta vriste. Ky person, duke ditu fatin e tij tashmė, nuk kishte rrugė tjetėr, kėshtu ai pėshtyu nė fytyrėn e Aliut. Aliu u ngrit menjėherė duke lėnė kundėrshtarin vetėm. Rivali duke vrapuar u drejtua drejt tij dhe e pyeti, “Ti kishe rastin tė mė vrisje; pėrse nuk e pėrdore shpatėn tėnde?” Aliu tha, “Nuk kam ndonjė urrejtje personale ndaj teje. Po luftoja kundėr teje nga mosbesimi yt, nė emėr tė Zotit. Nėse do tė tė kisha vrarė pasi ti mė pėshtyve nė fytyrė, atėherė ai do tė ishte revanshi im personal tė cilin nuk dua ta bėj”. Prijėsi jobesimtar u kthye menjėherė nė Musliman.

Kur Profeti (a.s.) zemėrohej nė mosbesimin apo veprimet e gabuara tė tė tjerėve, ai kurrė nuk e shprehte atė me dorė apo gjuhė. Shoqėruesit e tij e dinin qė ai ishte i zemėruar duke e vėshtruar nė fytyrėn e tij, e cila do tė bėhej e kuqe ndėrsa balli i djersitur, dhe ai do ta ruante qetėsinė pėr njė moment nė mėnyrė qė ta kontrollonte vetveten.

Ēfarė ndodh me ne psikologjikisht kur jemi tė zemėruar? Ritmi i zemrės dhe tensioni i gjakut ngriten, ky ėshtė efekti i drejtpėrdrejtė i adrenalinės sė tepėrt nė sistemin tonė. Fuqia fizike shtohet ndėrsa ajo shpirtėrore zvogėlohet. Intelekti ynė ose fuqia e arsyes venitet dhe gjėrat e pajustifikueshme nė njė gjendje normale bėhen tė pranueshme. Organet e trupit tė cilat janė nėn kontrollin tonė, gjatė zemėrimit nuk janė mė nėn kontroll. Kėshtu, gjuhėt tona bėhen abusive, dhe ne do tė thonim fjalė qė lėndojnė dikė tjetėr. Duart tona janė jashtė kontrollit, dhe kėshtu do tė godisnim dikė, mbase edhe veten tonė.

Si ta kontrollojmė zemėrimin? Nė kundėrshtim me teori tė tjera, besoj se ėshtė e pamundur dhe jonatyrale ta ē’rrėnjosėsh krejtėsisht zemėrimin, dhe kjo mund tė jetė gjithashtu edhe e dėmshme. Njė person i cili nuk kontrollon ose drejton mėnyrėn e tė shprehurit tė zemėrimit mund ta ketė ngritur atė brenda personalitetit tė tij, e cila mund ta dėmtojė atė fizikisht. Pavarėsisht nga tė qėnurit i depresionuar dhe i brengosur, gjatė fazės sė zemėrimit tė pashprehur, ritmi i shpejtė i rrahjeve tė zemrės dhe ngritja e tensionit tė gjakut mund tė dėmtojnė zemrėn dhe madje ēojnė nė kriza tė saj.
Pėrkrah te qenurit i dhunshėm, gjatė fazės sė zemėrimit pėrderisa mendja nuk arsyeton, njeriu mund tė marrė vendime tė gabuara nė lidhje me profesionin e tij apo lidhjen e tij personale, tė cilat ndikojnė tė ardhmen e tij.

Pėrktheu: Elida Cenaj

*
0
*
0
Logged

Stranica: 1 ... 11 12 [13] Idi gore Printaj 
« prethodno sljedeće »
Skoci na:  

Posjetilaca: 63964683
Copyright © IslamBosna.ba
Powered by SMF 1.1.15 | SMF © 2006, Simple Machines