ForumIslamBosnaTražiKontaktŠuraLoginRegistruj se

Privatni kutak

IB - Dućan:

Zadnji tekstovi:

Podrži IB:

Zadnji postovi:

Poruke dana


Statistika
Poruka: 617257
Tema: 65154
Članova: 56921
Najnoviji član: Niderisha


Popularno

+  IslamBosna Forum
|-+  Forum na drugim jezicima
| |-+  Shqipe
| | |-+  Artikuj dhe tekste
0 Članova i 1 Gost citaju ovu temu. « prethodno sljedeće »
Stranica: 1 ... 8 9 [10] 11 12 13 Idi dolje Printaj
Tema: Artikuj dhe tekste  (Čitanja 32489 puta)
Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #135 u: Novembar 14, 2011, 03:20:11 »


Lėvizjet Islame: vetėkritika dhe rivlerėsimi

Nga Rashid Ganuēi

Nėse shiqohet rizgjimi Islam sot ngado nė botė – njė rizgjim qė ka pėr qėllim ndėrtimin individual dhe shoqėror si dhe rindėrtimin e mendimit tė kombeve bazuar nė Islam – ne e gjejmė atė nė progres. Ajo ėshtė duke korrur fitore si asnjė ideologji tjetėr nė botė. Progresi nuk ėshtė i kufizuar nė idenė, ngase vetė ideja gjendet ne rrugėn e pėrsosjes. Lėvizja Islame ka qenė nė gjėndje qė tė zbulojė fusha tė reja tė Islamit, ndėrkohė qė zbulimet vazhdojnė pėrgjatė shtigjeve tė projektuara nga njerzit e shekullit tė fundit si Xhemaludin Afgani pasuar nga Hasan El-Bena dhe Mevdudi. idetė e kėtyre personaliteteve dhanė lindjen e lėvizjeve moderne Islame tė cilat rizbuluan bazat Islame mbi tė cilat do tė ndėrtohet jeta e plotė. Islami nuk ėshtė grumbull i besimeve individuale, riteve dhe zakoneve. Ai ėshtė system gjithėpėrfshirės i jetės. Islami qė prezentohej para lėvizjes moderne Islame, kishte qenė i kuptuar si pregaditje pėr njeriun qė tė arrijė parajsėn, jo si sistem pėr ta koordinuar shoqėrinė. Pėrderisa Islami i sotėm ėshtė nė progres tė fuqishėm, sekularizmi ėshtė dobėsuar dukshėm. Ndėrkohė qė Islami zgjon interesimin e njerėzve tė cilėt po kėrkojnė drejtėsi, sekularizmi po e humb pėrkrahjen kryesore aftėsitė e tij tė mbrojė vetveten pėrveē dhunės. Sa herė qė njė shtet sekularist pėrdor dhunėn, kjo nuk dėshmon tjetėr veē falimentimit tė tij. Shteti secularist e ka humbur legjitimitetin e tij. Nė vendė qė ngriten nė mbėshtetjen e popullit, kėto shtete janė tė bazuara nė mbėshtetjen ndėrkombėtare si dhe nė dhunėn si mjet. Ndėrkohė Islami po pėrparon vertikalisht dhe horizontalisht. Ideve tė tij u pranohet peshėrėndėsia ēdo ditė e mė shumė nė tė gjitha fushat qė nga politika, ekonomia e deri te arti, burimet e zhvillimit njerėzor (pėrfshirė femrat) dhe ndėrtimin tė institucioneve. Pavarsisht nga ky progres i shėnuar ne duhet t'i bėjmė disa theksime negative, tė vėmė nė pah disa dėshtime ne aktivtetin e lėvizjes Islame, tė paralajmėrojmė disa gracka, duke qenė se nuk ėshtė e mundur qė gjithnjė tė fokusohemi nė anėn pozitive tė ēėshtjeve. Njė nga elementet e keqardhjes ėshtė rishqyrtimi. Ne duhet t'i rishqyrtojmė ēdo ditė veprimet tona. A jemi vėrtetė nė rrugėn e drejt apo mundė tė gjejmė veten nė ajetin: "ne i gjetėm baballarėt tonė duke bėrė diēka dhe ja jemi duke e bėrė tė njejtėn gjė" (Zukhruf:23). Ky ajet i referohet nė tė vėrtetė politeistėve, mirpo muslimanėt duhet tė mėsojnė ta kuptojnė domethėnien e vetėkritikės sė azhdueshme. Ky rivlersim nuk ėshtė diēka e kufizuar vetėm nė mardhėniet tona me Zotin; kjo pėrfshinė rivlersimin e vetės nė ēdo hap tė jetės sonė. Kjo ėshtė arsyeja qė vetėkritika ėshtė kaq e rėndėsishme. Pejgamberi (paqa dhe bekimi i Zotit qofshin me tė), thotė: "vlerėsoje vetevetėn para se tė jesh i vlerėsuar".

Ėshtė e domosdoshme qė secila lėvizje tė korigjojė aktivitetet e saj. Duhet tė pyetet: a ėshtė pėrmbushur plani ynė? Pse po vonojmė nė pėrmbushjen e tij? Ēfarė mund tė bėjmė tė parapengojmė vonimet nė herėn tjetėr? Nėse lėvizja ka 20 antarė tė parlamentit nė njė elektorat dhe 5 nė elektoratin e ardhshėm, a nuk duhet tė lypset arėsyeja? Nė qoftė se shteti ka komplotuar kundėr nesh, pse dhe si? Lėvizjet e tilla nuk duhet tė frustrohen nga kėrkesa jonė qė ajo ta rivlersojė vetvetėn. Ne kemi kryer rivlerėsime tė tilla nė lėvizjen tonė dhe jemi nė gjendje tė tregojmė njė numėr tė gabimeve qė ne i bėmė nė mardhėniet me regjimin nė vendin tonė.

Ajo qė jemi duke propozuar ėshtė njė lloj i komenteve qė ka hapsirė tė madhe pėr interpretime personale. Disa mundė tė pajtohen, tė mospajtohen ose pjesėrisht tė mos pajtohen. Komenti im i parė ėshtė pėr strategjinė e lėvizjes Islame nė lidhje me minoritetet. Minoritetet muslimane janė 45 % e mbarė popullatės muslimane nė botė. Ata janė njė vlerė e rėndėsishme pėr Islamin, dhe ata janė pionerė tė propagandės Islame. Ata ose ndihmojnė nė hapjen e rrugės ose do tė shuhen. Mbėshtetshmėria e kėtyre regjioneve periferike duhet tė jetė prioritare para se ato tė shuhen. Shikoni ēfarė po ngjet nė regjionin e Ballkanit. Nė kohėn e perandorisė osmane pėrhapja e Islamit ishte e pandalshme. Pas shuarjes sė Hilafetit, prezenca Islame ėshtė sikur pellgu prej nga deti ėshtė larguar, nė pritje tė thahet. Ekuilibri i fuqive internacionale nuk ėshtė nė anėn e kėtyre minoriteteve. Ata sigurisht se nuk do t'i tejkalojnė interesat e tyre dhe tė kujdesen pėr barrėn e qeverisjes Islame. Kjo vlen pėr vendet me shumicė tė popullsisė muslimane. Nė qoftė se kėto minoritete muslimane i pėrvetėsojnė idetė e qeverisjes Islame tė dhėna nga Seid Kutubi dhe tė tjerė nė kėtė ēėshtje, ata do tė vetėnėnshkruajnė fundin e tyre. Detyra qė ne ua sugjerojmė minoriteteve muslimane ėshtė riforcimi i prezencės sė Islamit nė vendet ku ata jetojnė. Dallim i madh ekziston ndėrmjet ruajtjes sė prezencės dhe themelimit tė qeverisė Islame. Ajo qė mė sė shumti kėto minoritete mundė tė shpresojnė ėshtė pjesmarrja nė politikė. Faktikisht ndėrhyrja e tyre nė fushėn e politikės nganjėherė ėshtė arsyeja kryesore pėr vėmendjen qė u kushtohet atyre. Pėr ta mė e dobishme ėshtė tė fokusohen nė punėn sociale. Politika ėshtė fusha e shtypjes. Gara pėr qeverinė ėshtė gara pėr pasuri dhe influencė. Nganjėheė ne i gjejmė minoritetet Islame duke kėrkuar pamvarsi ose shtetė tė pamvarur. Natyrisht kjo ėshtė e lejuar nga pikėpamja legale, por realisht kjo nuk duhej tė ishte e lejuar. Ne mund tė pyesim: a ėshtė ēėshtja e pavarėsisė e domosdoshme? Ose a mund tė pranojmė njė marrveshje mė tė pakėt, si vetėqeverisja, nė pregaditje pėr t'iu kthyer Islamit? Kjo vlenė pėr ēeēenėt, ku minoriteti Islam ėshtė duke kėrkuar pamvarsimin nga Rusia. Rusia ėshtė perandori qė po fundoset: Islami mundė tė futet me kohė nė tė. Prandaj pse duhet ta mbrojmė atė duke u ndarė prej saj veēanarisht nė qoftė se pamvarėsia thjeshtė ėshtė e paqėndrushme dhe do tė shpie drejt asgjėsimit tė minoritetit Islam? Gjithashtu kerkimi i pandėrperė i pavarsisė mund t'i dėmtojė mardhėniet mes botės Islame dhe kombit prej tė cilit minoriteti musliman kėrkon pamvarsimin. Nė qoftė se minoriteti muslimanė nė Kinė njė ditė pėrvetėson kėrkesėn pėr pamvarsim kurse muslimanėt gjejnė interes nė aleancė me Kinėn kundėr ndonjė armiku reciprokė, muslimanėt do tė ballafaqohen me dilema tė vėshtira. Kombet Islame kanė interes nė moshyrje nė luftė me Kinėn, Indinė e nė vendet tjera. Kudo qė minoritetet muslimane mund tė jetojnė tė sigurtė dhe praktikojnė ritet e tyre fetare lirisht, pavarsia nuk ėshtė e domosdoshme. Faktikisht, ndjekja e idesė sė pavarsisė mundė tė jetė fatale. Folur nė pėrgjithsi, minoritetet muslimane nuk janė pėrgjegjės tė qeverisin Islamikisht vendin ku ata jetojnė, tė mendojnė pėr pavarsinė, sepse kjo do tė shpie nė gjenocidin e tyre dhe do tė rrezikojė interesin e kombeve Islame.

Komenti i dytė ka tė bėjė me prioritetet. A ėshtė prioriteti ynė puna shoqėrore apo arritja e fuqisė? Kėto dy gjėra mundė tė mos pėrjashtohen reciprokisht - Islami pretendon tė Islamizojė njėkohsisht politikėn dhe shoqėrinė - por nė qoftė se interesi i punės shoqėrore misionare (da'va) bie ndesh me interesat politike, duhet ditur se interesat sociale janė para ēdo gjėje tjetėr. Eshtė argumentuar se ajo qė u arritė nė fushėn shoqėrore eshtė mė permanente dhe mė e dobishme se ajo qė u arrit politikisht. Eksperienca moderne na ka mėsuar se gjėrat e arritura nga shteti janė tė shpejta por jetėshkurtėra, ngase ato varen nga forca. Mirėpo ajo qė arrihet pėrmes  aktiviteteve shoqėrore mbetet ngase ajo bazohet nė bindje. Njerzėzve nuk u pėlqen qė gjėrat tu imponohen. Mekasit i afruan Muhamedit (paqa qoftė me tė) sundimin, por ai e refuzoi ate duke preferuar nė vend tė saj ngritjen e mesazhit tė tij. Lėvizja Islame nuk duhet ta ketė qeverinė prioritet tė parė. Zotėrimi i qeverisė nuk do tė jetė arritshmėria mė e madhe e mundshme. Arritshmėri mė e madhe do tė ishte qė njerėzit ta dojnė Islamin dhe liderin e tyre. Gjithė aktiviteti ynė ėshtė bazuar nė shtetin Islam tė Omer Abdulazizit, qė zgjati vetėm dy vite, dhe halifeve tė udhėzuar para tij. Kush mbanė mend ndonjė gjė prej hilafetit Emevit ose Abasid? Omer Abdulazizi ishte pishtar nė ripėrtrirjen e modelit Profetik tė qeverisė. Rėndėsia nuk qėndron nė atė sa gjatė kohė keni qeverisur por nė atė se ēfarė bėtė. Vitet e qeverisjes sė Omerit lanė efekt tė pashuar nė zemrat e muslimanėve pėr historinė e pastajme. Gjeja mė e rrezikshme pėr Islamistėt ėshtė tė jenė tė dashur pėr njerzit para se tė vinė nė fuqi dhe pastaj tė urrehen.

Komenti i tretė ka tė bėjė me shoqėrinė civile. Lėvizja Islame duhet tė jetė e mprehtė nė zhvillimin dhe forcimin e shoqėrisė civile madje edhe nė qoftė se shteti tashmė ėshtė themeluar. Madje qoftė shteti Islam nuk ka kontroll mbi ēdo gjė qė ėshtė nėn tė. Qeveria ėshtė pjesė e vogėl e instituticionit tė shoqėrisė civile. Ajo ėshtė tė mbėshtesė dhe forcojė shoqėrinė. Duhet tė jenė shumė instituticione tė shoqėisė civile tė mjaftueshme qė njerzit tė mos kanė nevojė vetėm pėr shtetin. Lėvizja Islame duhet tė kthejė fuqinė te shoqėria pėrmes instituticineve tė popullit. Kėto instituticione duhet tė udheheqen nga zyrtarėt e zgjedhur. Nuk duhet tė ketė institutucione ekskluzive pėr Islamistė. Mė mirė ėshtė tė ketė instituticione gjithpopullore ku ēdonjėri konkurron pėr sundim. Ėshtė humbje kohe tė jenė organizimi majtist i studentave, organizimi Islamik i studentave etj. Lėvizja Islame nuk duhet tė jetė njė shkak pėr ndarjen e njerėzve. Tė gjithė janė muslimanė, por Islami i disave nevoitet tė pėrtrihet. Madje edhe ideja pėr partinė Islame duhet tė anashkalohet. Pėrderisa fjala "Islamik" zakonisht ėshtė e ndaluar pėr arėsye politike, duke qenė nė emėr tė partive Islame, kjo aktualisht mundė tė jetė bekim. Njė parti qė Islamistėt do tė pjesmirrnin duhet tė jetė e hapur, parti kombėtare.&nbs r kėtė pyetje: shumica nuk e aprovojnė dhunėn kundėr qeverisė e cila vetėquhet Islamike. Folur paktikisht, megjithatė, tė gjitha epizodat ku Islamistėt i janė pėrgjigjur shtetit nė mėnyrė violente, kanė qenė negative. Violenca popullore, qoftė Islamike apo tjetėrfare, nuk ka qenė nė gjendje tė domtojė ndonje qėndrushmėri tė shtetit. Majtistėt dhe Islamistet kanė pėrdorur forcėn dhe kjo nuk solli asgjė veq shkatėrrimit, sikurse nė Siri. Lėvizja Islame duhet tė qėndrojė me metoda pacifiste. Ajo duhet ti refuzoi tė gjitha format e aktivitetit militarė. Ky ėshtė mėsim qė mundė ta mėsojmė nga partia Refah nė Turqi. Tė arriturat e lėvizjes Islame u konfiskuan shumėherė nga ushtria. Sikur tė thėrrisnin Islamistėt nė revulucion kundėr ushtrise, do tė ishte bėrė budallallėk i plotė me pasoja katastrofale. Sot lėvizjet Islame nė Egjipt vuajnė nga momentet e vėshtira, por liderėt e tyre refuzojnė tė pėrdrin forcėn. Kėto regjime dėshirojnė qė Islamistėt tė futėn nė arenėn e luftės duke qenė se qeveria ka mė shumė burime tė kėtij aspekti. Violenca ėshtė ajo qė kėto regjime specializojnė nė tė dhe ata janė kreatoėt e parė tė saj. Arena e Islamistėve ėshtė mendimi dhe kjo ėshtė aty ku sunduesit dėshtojnė. Ne nuk duhet tė futemi nė fushėn ku ata e kanė fitoren e sigurt.

Komenti i pestė ka tė bėjė me demokracinė. Shumė Islamistė e ndėrlidhin demokracinė mė intervenimin e jashtėm dhe me mosbesim. Por demokracia ėshtė baza e mekanizmit pėr garantimin e lirisė sė mendimit, asamblesė dhe konkurencės paqėsore pėr autoritetin qeverisės pėrmes kutive tė fletėvotimeve. Qėndrimi mospranues i lėvizjes Islame ndaj demokracisė po e mban atė prapa. Ne nuk kemi eksperiencė moderne nė aktivitetin Islam qė do ta zėvendėsonte demokracinė. Islamizimi i demokracisė ėshtė gjėja mė e afėrt pėr implementimin e shurasė (konsultimit). Ata qė e refuzojė kėtė mendim nuk kanė prodhuar asgjė tjetėr pėrveq sistemit njėpartiak tė qeverisjes. Ne kemi dy shembuj: iranin dhe Sudanin. Tė dytė janė duke hulumtuar pėr identitet, duke hulumtuar pėr formen Islamike moderne tė qeverisjes. Ne nuk kemi shembuj modern pėr implikimin e qeverisė Islamike. Tė pashkolluarit mendojnė qė programi Islamik tashmė ėshtė njė etnitet i gatshėm: vėre nė tokė dhe implimentoje atė. Nuk shohim zgjidhje tjetėr mė tė afėrt pos adaptimit tė idesė demokratike. Madje mund tė jėtė i rrezikshėm injorimi i demokracisė. Madje sprovuese do tė ishte pėr lėvizjen Islame tė arrijnė shtetin qoftė nėse arrijnė ta mbajnė atė ose nėse ai u shpėrbėhet. Opcionet e lėvizjes duhet tė jenė tė hapura ashtu qė ta garantojė ekzistencėn e saj. Ata tė cilėt pėrfitojnė mė sė shumti prej demokracisė janė muslimanėt: ata duhet tė jenė mė tė interesuarit pėr tė. Ata mundė tė vijnė nė fuqi kurdo qė zgjedhjet e lira mbahen. Sekularistė janė pakicė kohėt e fundit. Ata janė tė vetmit qė kanė problem me demokracinė. Ata janė duke e penguar demokracinė nė botėn Islame, sepse ata janė ata qė mund tė humbin. Mendja Islamike duhet tė rregullohet derisa ti sheh gjėrat nė dritėn Islame. Amerika, sionistėt dhe sekularistėt janė tė vetmit ata qė i druhen demokracisė nė botėn Islame. Pra, pse vėlla musliman do ta ndash kėtė dyshim me ta? Pse i ndihmon ata ta shkatėrrosh kėtė mendim tė mrekullueshėm? Islamistėt duhet ta kuptojnė kėtė, pavarsisht nga tė arriturat e lėvizjes Islame, balancimi i forcave thjeshtė nuk ėshtė nė favor tė tyre. Balancimi ėshtė nė favor tė sekularistėve. Qeverisja mundė tė jetė diē qė muslimanėt nuk mundė ta bėjnė vetė. Ndoshta opcioni mė i mirė ėshtė tė marrin pjesė nė qeveri pėrderisa balancimi i fuqive mbetet siq ėshtė. Kjo do tė mund ti ruante tė arriturat qė lėvizja i ka fituar gjatė kohės. Qeverisja autokratike do ti vinte Islamistėt nė qendėr tė vėmendjes dhe izolimit. Mė saktė, ata duhet tė jenė tė hapur me tė gjitha forcat politike dhe krijojnė aleancė me tė gjitha partitė e popullit. Islami ėshtė duke u pėrballuar kėrcėnimit tė sionizmit. Islamistėt duhet tė kėrkojnė bazė tė pėrbashkėt qė tė themelojnė dialogun me forcat nacionale, madje edhe me rrymat joksenofobike tė mendimin perendimorė, qė ta luftojme kanosjen e sionizmit bashkarisht. Kėrcėnimi i sionizmit ėshtė duke iu kanosur popullit Islamik dhe botės, duke kanosur vlerave, familjes dhe religjionit. Qėllim i tij ėshtė pengimi i ēdo gjėje tė dobishme pėr shoqėrinė.

Nė duhet tė punojmė pėr pėr menjanimin e konfliktit nė mes tė tendencės Islamike dhe tendencave tjera politike nė botėn Islame. Allahu na ndihmoftė. … e kush iu pėrmbahet dispozitave tė All-llahut, atij Ai i hap rrugė dhe e furnizon atė prej nga nuk e kujton fare. Kush i mbėshtetet All-llahut, Ai i mjafton atij…(Talaq: 2-3).

Premtime tė tilla duhet tė nguliten nė shpirtėrat tonė dhe nė shpirtėrat e gjeneratave tė ardhshme. Dielli i Islamit do ta ndriqojė tėrė botėn. Por ne duhet tė konfirmojmė nevojėn pėr edukimin e vetėvetės nė Islam, frikėn ndaj Zotit, observimin e lutjeve, leximin e Kur'anit dhe tė gjejmė momente qė ta ndiejmė Zotin nė jetėn tonė tė pėrditshme. Duhet tė besojmė se pa prezencėn e Zotit nuk mund tė ndėrrojmė asnjė balancė tė fuqisė."

All-llahu ėshtė mbizotėrues i punės sė vet, por shumica e njerėzve nuk e dinė (fshehtėsinė e ēėshtjeve). (Jusuf:21)

Rashid Ganuēi ėshtė udhėheqės i lėvizjes Islame "Al-Nahda" nė Tunisi dhe ėshtė njėri ndėr mendimtarėt e shquar tė sotėm Islamic. Pas fitimit tė drejtės si azilant politik u vendosė nė Britani. Konsiderohet si njėri nga liderėt Islamic mė pragmatic dhe mbeshtetės i koekzistencės dhe bashkėpunimit ndėrmjet kulturave tė ndryshme.

Pėrktheu nga anglishtja: Naim Berkolli




*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #136 u: Novembar 14, 2011, 03:46:02 »


Lufta ndaj mendjeve dhe zemrave muslimane

Nga: Aijaz Zaka Syed

A ėshtė kjo mėnyra pėr tė fituar luftėn ndaj zemrave dhe mendjeve muslimane?

Ekspertėt dhe shkrimtarėt mė tė shquar tė Perėndimit duken me tė vėrtetė tė hutuar nga reagimi i jashtėzakonshėm i muslimanėve kundrejt raporteve pėr sjelljen poshtėruese ndaj Kur’anit. Ata nuk e shprehin nė shumė fjalė por ėshtė e qartė se shpėrthimi i mllefit tek muslimanėt qė nga Maroku e deri nė Malajzi, ka lėnė Perėndimin tė hutuar dhe tė menduar. Ē’kėrkon kjo bashkėsi? Si mundet qė njė incident i vogėl qė prek librin e shenjtė i bėn ata kaq nevrik? Poblemi qėndron tek perėndimi i cili kurrė nuk mund tė kuptoj tėrėsisht lidhjen dhe simpatinė e muslimanėve me besimin e tyre. Shumica e muslimanėve besojnė qė parimet e fesė duhen tė praktikohen nė tė gjitha sferat e jetės sė tyre tė pėrditshme, meqė janė dėrguar nga Allahu i gjithfuqishėm pėr tė mirėn e tė gjithė njerėzimit dhe ai duhet tė shėrbejė si burim i pėrhershėm udhėzues pėr tė gjitha kohrat.

Nga ana tjetėr, Perėndimi apo bota krishtere ka krijuar njė skeptizėm tė vrazhdė, apo pėrbuzje, kundrejt ēdo gjėje qė ėshtė fetare. Ēdo gjė qė ėshtė e shenjtė pėr pjesėn tjetėr tė botės nuk ėshtė e shenjtė nė sytė e Perėndimit.

Nėse shumica e Perėndimit kristian ka patur gjatė shekujve njė zhgėnjim tė shqetėsuar me besimin e tyre dhe sot nė pėrgjithėsi e shikon atė mė shumė si njė ēėshtje private e cila mė sė miri duhet tė mbetet brenda katėr mureve tė njė kishe lokale, vetė kisha ėshtė fajtore pėr kėtė.

Kontrolli i tepruar i Kishės ndaj bashkėsisė sė saj gjatė shekujve shtypės, (Epokės sė Errėt) e deri nė Rilindjen Evropjane (e kujtoni Inkuizicionin Spanjoll apo, si Kisha persekutoi Galile Galileun pėr besimet e tij shkencore?), dhe kundėrshtimet e saj tė palogjikshme kundrejt tė gjitha kėrkimeve shkencore shkaktuan njė lėkundje tė madhe tek masat. Si rrjedhim, shoqėria perėndimore dėboi Kishėn pėrgjithmonė nga jeta e tyre dhe nga ekzistenca e pėrditshme. Ēfarė ėshtė mė e rėndėsishme, ėshtė qė ky konflikt i pashpresė me kishėn shkaktoi edhe mosbindje tė thellė dhe pėrbuzje pėr tė gjitha religjionet e tjera tek mendjet perėndimore, dhe kjo vėshtirė qė mund tė ndryshohet.

Ky ėshtė shkaku pse shoqėria perėndimore nuk reagon kur religjioni i tyre, dhe ēdo gjė qė simbolizon atė, pėrqeshet, dhe poshtėrohet. Asnjė nuk habitet nė Perėndim kur Jezusi apo nėna e tij Maria pėrēmohen nga profetėt e rinj tė kulturės pop. Asnjė nuk ndjehet ofendues nėse gjysėm–metali siē ėshtė Madona pėrdridhet duke shkėrryer kryqin nė dysheme. Nuk ka pasur protesta nė rrugėt perėndimore kur filmat siē ėshtė edhe “Yshtėsi” (The Exorcist), shfaq adhuruesit e djallit duke njollosur kryqin dhe duke pėrqeshur Jezusin. Kėto gjėra injorohen nė perėndim meqė janė pjesė e tė ashtuquajturės liri artistike apo liri fjale.

Pėrkundrazi, nė shoqėrinė muslimane, sjellje tė tilla ndaj fesė e madje edhe ndaj atyre qė e predikojnė atė, shkaktojnė shqetėsime dhe neveri. Perėndimi nuk mund tė kuptoj se sa shumė dhimbje dhe ankth, njė shprehje e parespektueshme ndaj Profetit, dhe Librit mund tė shkaktojė tek muslimanėt. Nderimi i fesė dhe gjithēka qė lidhet me tė ėshtė pjesė esenciale dhe fundamentale e besimit dhe e psiqikės sė muslimanit. Dhe ky respekt nuk ėshtė i kufizuar vetėm nė Kur'anin e shenjtė dhe nė Profetin Muhamed, paqja qoftė mbi tė, por ėshtė edhe pėr tė gjithė tė Dėrguarit e Zotit dhe tė gjitha Shkrimet e shenjta tė dėrguara nga Ai.

Nėse perėndimi kėrkon tė kuptojė kėtė aspekt tė psiqikės muslimane, ai kurrė nuk mund tė vlerėsojė pse vargjet e Salman Rushdisė (Vargjet Satanike) nxorrėn nė rrugė besimtarėt anė e mbanė botės muslimane. Apo pse afganistanezėt pėrballuan me guxim zjarrin e policisė nė Kabull pėr tė protestuar nėpėrkėmbjen e Kur'anit nė Guantanamu Bay.

Por edhe sikur tė themi qė ushtarėt amerikan nuk ishin nė dijeni pėr kėtė sensibilitet tė muslimanėve, ėshtė e vėshtirė tė pranohet fakti se sjellja poshtėruese ndaj Kur'anit ishte akt i pakujdesshėm i ushtarėve tė padijshėm. Dua tė them se sa zemėrgur dhe sa indiferent mund tė bėhesh pėr kėtė? Dhe sa herė autoritetet amerikane do tė fajėsojnė kėsilloj aktesh fyese mbi “disa molla tė kalbura”? Qė nga Afganistani nė Abu Ghraib e deri nė Guantanamu Bay ėshtė njė varg i pafund me “molla tė kalbura”, i gjithė koshi duket se, ėshtė prekur nga kalbėsira.

Ēfarėdolloj shpjegimi qė mund tė ketė Washingtoni pėr kėto akte tė pajustifikuara, kjo pa dyshim nuk ėshtė mėnyra pėr tė fituar luftėn ndaj zemrave dhe mendjeve muslimane. Nėse kjo ėshtė ēfarė kishte nė mendje Presidenti amerikan Xhorxh W. Bush, kur ai premtoi “liri njerėzore dhe demokraci” pėr njerėzit nė tokat muslimane, bota Islame do t'ia kalonte mė mirė pa dhuratat amerikane. Faleminderit por jo faleminderit!

Shqipėroi nga anglishtja: Ilda SADRIU

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #137 u: Novembar 19, 2011, 00:24:05 »


Mė dėgjoni madje njėherė
 
Nga: Fahredin Shehu

Tani me shekuj tė tėrė ēkado qė Ishte Islame qe pėrkthyer nė gjuhėn latine nga shkaku qė tė kuptohet mė mirė ajo mė thelbėsore, me efekt qė tė mos mirret hėpėrhė vlera burimore islame nė origjinal, ndėrsa dobia nga po ky burim shfrytėzohet nė jetėn e pėrditėshme perendimore dhe bėhet pjesė e identitetit perendimor.

I gjithė ky kompozicin fjalėsh ka pėr nijet njė sebeb pėr ta hapur kėtė muhabet tė nxitur nga njė afsh sa poetik aq edhe estetik, sa rutinor aq edhe ontologjik.

Kur flitet pėr vlerėn mė me qejf flas pėr vlera islame (lexo globale jo globaliste) sepse Islami nuk ka njohur asgjė jerėzore si tė huaj. Nėse Ibrahimi A.S. Babilonas, Idrisi A.S. Pellazg, Musa A.S. Hebre, Muhamedi A.S. Arab e tė gjithė musliman I pranojnė kėta si musliman vetėm pse Ishin nėnshtruar vullnetit tė Perendisė, atėherė nuk ka dilemė pėrse neve na erdhėn nėpėrmjet Kur’anit nė gjuhėn arabe dhe ne I pranuam ashtu tė pėrkthyer nė gjuhėn arabe dhe e pam historikisht sa larg shkoi islami nė shkencė. Krijoi bazėn pėr shkencėn moderne dhe metodėn eksperimentale. Dituria u pėrcoll si stafetė nga Lindja nė Perendim.

Derisa ne Meraga u hap observatoriumi pėr vėzhgimin e yjeve nė Perendim (lexo Sorbone-Francė) nxėnėsit lexonin nė kashtė sepse ajo ishte shtoje e vetme, kurse ne Ispahan endeshin dhe thureshin qilimat nga mė tė llojllojshėm sa qė disa me manipulimin e xhinėve edhe fluturonin. Kjo ishte shkencė e cila tash po merr hov tė madh nė Perendim.

Prap nuk dua qė ky krahasim tė konsiderohet si garė se kush ēka ishte por le tė jetė ilustrim sa pėr zgjim nga letargjia, nga heshtja e cila e kaploi botėn islame.

Nėse fillojmė nga teza se e tėrė bota do tė jetė Amerikė nė shekullin e ardhshėm (paragjykimi se nė ēdo vend tė botės ka baza amerikane e nė Amerikė nuk ka asnjė bazė tė huaj- thotė nobelisti Jose Saramago) atėherė duhet tė presim njė transformim tė vetėdijes globale e cila tenton kah ajo globaliste. Ku jemi ne nė kėtė vorbull? ēfarė fitojmė ne e ēfarė humbim?

Pėr kėtė kam shkruar nė librin tim tė dytė SHUMĖSI E PADUKSHME – se “…jetoj nė njė popullacion ketmanėsh tė cilėt e ndrrojnė fenė pėr njė darkė”. Disa mė kritikuan se isha tepėr kritik por qysh atėherė Allahu xheleshanuhu mė dha disa vizione gjatė pėrsiatjeve tė gjata dhe lutjeve tė tilla, se diēka apokaliptike do tė ndodh. Dhė ēka po ndodh?

Atė qė viteve tė 60-ta tė shekjullit tė kaluar regjimi i ish Jugosllavisė u pėrpoq qė t’I zhduk shamiat, tani nė mėnyrė mė perfide, me media dhe njė art bashkėkohor ( kontemporan) si i thonė kėta tė gegėnishtes sė re, e tėrė trashigimia islame po shuhet si mjegulla para diellit.

Kritikat kėtu u drejtohen institucioneve islame qė janė nė letargji, qė nuk botojnė libra artistik islam, ne nuk kemi pėrmbledhje poetike islame as pikturė islame, as shfaqje teatrale islame etj. E si t’i ofrohesh rinisė kur mosha e adoloshencės ėshtė e prirur dhe e nxitur pėr ta artikuluar vetėn, ndėrsa mediumi mė i mirė ( psikologjikishte e vėrtetuar) ėshtė arti.

Pse nuk ka shkollė pėr kaligrafi? Pse nuk ka shkollė pėr Ebru? Pse nuk ka shfaqje teatrale. Unė di por e pyes lexuesin. Them se lexuesi mendon se kėto janė punė tė kota. Ndoshta pėr lexuesin e moshuar por jo edhe pėr tė riun. I riu kėrkon ta demonstroj fuqinė, potencialin kreativ, inteligjencėn pikėrisht si filozofi kurreshtar, artisti i lėnė anash tė hulumtoj nė botėn e imagjinatės.

Nėse grafisiti holandez hebrej, Mauritz Cornelius Escher ka mundur tė inspirohet nga arabeskat e Alhambras dhe tw krijoj vepra marrwmendws arti, pwrse njė musliman nuk mund tė inspirohet nga dramat e Teufik Al Hakimit, apo nga Profeti i Khalil Gibranit, apo nga Kasidat e Imr ul- Kaisit, apo nga Ilahitė e Yunus Emres?

Gjėnė e parė qė e kisha dashur ta bėj ėshtė ta hap njė shkollė pėr dėgjim. Njė shkollė mėsojmė tė lexojmė, tw shkruajmė, tw mėsojmė, por askush nuk na mėson si tė dėgjojmė. Dhe nėse dėgjojmė ne marrim informata tė panjohura sepse kjo nuk na ėshtė dhėnė nė gjuhėn e kuptueshme. Ja pėrse Ibna Arabi ka qenė Doctor Maximus, Ibn Rushd ka qenė Averroės, pėrse Hayy ibn Yaqzan i Ibn Tufaylit u transformua nė Robinson Crusso tė Daniel Defoes, pėrse e tėrė eskatologjia islame dhe sistemi numerologjik Xhefr u transformua nė Komedinė Huyjnore tw Dante Alighierit etj. Pra, sepse janė pėrkthyer nė gjuhėn e kuptueshme.

Nėse tė dėgjoj por nuk tė kuptoj ėshtė problem. Nėse nuk tė dėgjoj e tė kuptoj por nuk je atraktiv problemi ėshtė prap i yti. Nėse u duam tė mirėn tjetrit atėherė duhet tė kuptjomė se janė tė tepėrt dhe duhet tė flasin ashtu si kėrkohet “…folju njerėzve sipas nivelit tė tyre tė tė kuptuarit- thotė Muhamedi A.S.

Nėse donė shfaqje, ofroju, nėse donė ligjeratė teologjike, ofroju, nėse donė picture, ofroju pikturė

Nėse e kuptojmė realitetin si diēka qė ēdoherė e tejlkalon vizionin tone, atėherė e kuptojmė mė sė miri.

Nėse vetėm pak ndalemi dhe i monitoriojmė mediat tona, cilatdo, do tė vėrejmė se secili e kritikon tjeterin dhe shumė pak shihet se dikush e lavdėron dike. Nga kjo mund tė konlkudojmė se vėrtet jemi nė njė krizė morale.

Dhe para ēdo kėrkese tė mėsimbesimit nėpėr shkolla tė cilėn e konsiderojnė tendencioz, kisha propozuar qė nė shkolla tė futet lėnda ETIKĖ DHE MORAL. Prap edhe kjo tė jetė nė gjuhėn e kuptueshme. Prap edhe kjo tė jetė nė metoda tė tė dėgjuarit e drejtė.


*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #138 u: Novembar 19, 2011, 00:28:28 »


Mesazhi i Kurban Bajramit

Nga: Arben HALLUNI

Pa dyshim se kam nderin dhe kėnaqėsinė qė marrė pjesė nė kėtė veprimtari fetare-artistike qė e organizon Bshkėsia tashmė e mirėnjohur Islame e Ulqinit, vėlla i nderuar dhe koleg fisnik i qytetit tė Shkodrės, me rastin e njė festė madhėshore siē ėshtė Kurban Bajrami, ku nė emrin tim personal i pėrshėndes drejtuesit e nderuar tė kėsaj Bashkėsije pėr kėtė organizim kaq tė mrekullueshėm me kėta pjesėmarrės tė mrekullueshėm dhe ndėrkohė shpreh falenderimet dhe mirėnjohjet e mia tė sinqerta nda tyre pėr ftesėn qė mė bėnė pėr tė marrė pjesė nė kėtė sofėr shpirtėrore dhe pėr tė paraqituar para kėtij auditori tė nderuar ligjėratėn me temė: “Mesazhi i Kurban Bajramit”.

Tė nderuar pjesėmarrės, Zakonisht bajramet te myslimanėt vijnė mbas pėrfundimit tė njė obligimi specifik tė caktuar nga Allahu xh.sh. Pėr shembull Fitėr Bajrami vjen mbas pėrfundimit tė agjėrimit tė Ramazanit, ndėrsa Kurban Bajrami vjen mbasi besimtarėt kryejnė obligimin e Haxhit. Bajramet nė vetvete konsiderohen kohė e pėrkohshme pushimi qė vjen mbas njė udhėtimi tė vėshtirė. Ato pa dyshim janė pushim i trupit qė ia jep Allahu xh.sh besimtarit, i cili i ėshtė pėrgjigjur me tė gjitha virtytet e pranuara urdhėrave tė Tij dhe porosive tė tė Dėrguarit a.s.

Ėshtė e natyrshme se ai qė ngarkohet pėr tė kryer njė punė tė vėshtirė mbas kryerjes sė saj merr njė pushim tė pėrkohshėm me anė tė tė cilit shijon udhqimin e lumturisė, tė gėzimit dhe tė begatisė.


Megjithėse bajramet tė ligjėruar nga feja jonė janė ditė feste dhe gėzimi ato nuk mund t’i shmangin besimtarėt Islamė nga rregulli i adhurimit pėr tė cilin ne jemi krijuar. Besimtari ėshtė rob i Allahut xh.sh nė tė gjitha aspektet e kėsaj jete tė pėrkohshme. Feja Islame nuk dėshiron kurrė dhe pėr asnjė ēast qė robi tė humbasė lidhjen me Zotin e Tij. Sipas konceptit tė fesė jeta ėshtė njė udhėtim. Nė ēdo fazė tė saj ka njė moment pushimi, ku njeriu besimtar vazhdon jetėn e tij me njė tjetėr fazė nga fazat e xhihadit shpirtėror.

Nga ana tjetėr, nė kėndėvėshtrimin e Islamit bajramet janė njė mesazh social dhe rast pėr ēdo mysliman qė tė bashkohet nė gėzimin e pėrbashkėt tė bijve tė ummetit mysliman pavarėsisht nga moshat, nivelet, racat, gjuhėt, kulturat etj. Feja islame e ka karakterizuar Kurban Bajramin me njė vlerė nga vlerat sociale e ajo ėshtė: sakrifica. Njė nga kuptimet e sakrificės nė Islam ėshtė qė individi tė zbresė nga njė pjesė qė zotėron pėr tė cilėn nuk ka nevojė dhe t’ia japė atij qė nuk e zotėron gjė dhe qė ėshtė i nevojshėm.

Njė sakrificė e tillė duhet tė pėrdoret nė ditėt e Kurban Bajramit, ku besimtari i mundshėm duhet tė bėjė kurban. Njė pjesė tė kurbanit duhet t’ua shpėrndajė tė varfėrve, njė pjesė tė afėrmėve dhe miqve dhe njė pjesė pėr familjen e tij.

Allahu xh.sh e ka bėrė kėtė sakrificė qė tė shfrytėzohet nga besimtarėt nė ceremoni madhėshtore pėr ummetin e pastėr Islam qysh nė kohėn e Ibrahimit a.s, i cili pėr tė zbatuar urdhėrin e Zotit Fuqiplotė pėr pak sa bėri kurban tė birin me qėllim qė tė reflektojė sakrificėn dhe besimin qė kishte pėr Krijuesin e gjithėsisė. Allahu xh.sh nga mėshira e Tij e pakufishme e zėvendėsojė Ismailin a.s, djalin e Ibrahimit a.s me dėrgimin e njė dashi tė madh. Me qėndrimin nė jetė tė Ismailit a.s do tė vinte koha e shumėpritur qė nga preardhja e tij tė dilte Muhamedi a.s, vula dhe kunora e mbarė Pejgamberėve.

Ndėrkaq. duhet ta dimė se tek Allahu xh.sh nėpėrmjet bėrjes kurban nuk arrin mishi dhe as gjaku, por ajo qė mbėrrin te Madhnia e Tij ėshtė pikėrisht bindja dhe devotshmėria Islame, lidhja e robit me Zotin, plotėsimi i njė pjesė tė nevojės te nevojtarėt dhe forcimi i dashurisė dhe i bashkimit midis kontribuesit dhe atij qė ėshtė nė nevojė materiale.

Jo vetėm kaq, por ditėt e Bajramit janė ditėt mė tė shenjta pėr ne myslimanėt dhe ndėrkohė nga festat mė tė lumtura. Nė kėtė ditė besimtarėt falenderojnė Zotin Fuqiplotė. Shprehin ndaj Tij mirėnjohjet e thella dhe tė sinqerta.

Bajramet pėr ne myslimanėt janė festat Hyjnore tė cilat fillojnė me tekbir (madhėshti). Kėtė e thekson njė hadith fisnik i Pejgamberit a.s: “Zbukuroni bajramet (festat) tuaja me tekbir”, gjithashtu nė ajetin 185 tė sures El-Bekare thuhet: “Tė madhėroni Allahun pėr atė, se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni”.

Tekbiri thuhet me qėllim qė myslimani dhe myslimaneja ta dijė se ēdo gjė materiale nė kėtė botė lėndore qė njeriu mund ta zotėrojė nuk ėshtė mė e madhe se Hyjnia dhe Madhėria e Allahut xh.sh. Nėse njeriu jepet pas pasurisė, le ta dijė se Zoti xh.sh ėshtė mė i madh dhe mė madhėshtor. Nė lidhje me kėtė nė njė ajet Kur’anor thuhet: ”O ju qė keni besuar, a t’ju tregoj pėr njė tregti tė bujshme qė ju shpėton prej njė dėnimi tė dhembshėm.

T’i besoni Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij, tė luftoni nė rrugėn e Allahut me pasurinė tuaj dhe veten tuaj, e kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, nėse jeni qė e dini”. Nėse njeriu jepet shumė mbas fėmijėve le ta dijnė se Krijuesi i gjithėsisė ėshtė mė i shenjtė se ēdo gjė tjetėr nė kėtė univers. Pėr kėtė nė njė ajet Kur’nor thuhet: “S’ka dyshim se pasuaria e juaj dhe fėmijėt tuaj janė sprovė, ndėrsa ajo qė ėshtė tek Allahu ėshtė shpėrblim i madh”.

Gjithashtu, nė qoftė se njeriu i kushtohet vetėm marrjes sė pozitave, le ta dijė se Zoti xh.sh ėshtė mė madhėshtor. Pėr kėtė Profeti a.s. thotė nė njė hadith tė tij fisnik: “Shumė prej jush do tė keni dėshirė tė keni nė dorė punė tė myslimanėve dhe autoritet(pozitė), por ruheni, se do tė bėhet shkak pendimi pėr ju ditėn e Kijametit”.

Pra, Bajrami i cili fillon me tekbir dhe me namaz, nuk do tė thotė siē mendojnė ca njerėz vijim i epsheve tė palejuara trupore, por shprehje e kėnaqėsive pėr arritjen e njė suksesi tė madh..

Po ashtu myslimani dhe myslimaneja gėzohet pėr mirėsinė qė i ka dhėnė Zoti Fuqiplotė dhe pėr nėnshtrimin qė ai apo ajo ka bėrė. Pėr kėtė nė njė ajet thuhet: “Thuaj: Vetėm mirėsisė sė Allahut dhe mėshirės sė Tij t’i gėzohen, se ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė grumbullojnė”.

Pėrveē kėtij gėzimi qė shprehet nė kėtė ditė madhėshtore ėshtė edhe ai fitores sė Islamit, feja e vetme e pranuar tek Allahu xh.sh, ditė nė tė cilėn ngrihet lartė flamuri i Kur’anit Famėlartė libri i vetėm i pandryshuar e qė do tė tė mbesin nė kėtė gjendje deri nė ditėn e kijametit, ditė nė tė cilėn i gjithė ummeti Islam ėshtė i bashkuar mbas dėshmisė Islame “La ilahe il-lall-llah Muhameden Resulull-llah”, shprehje qė ka burimin nga Kur’ani dhe tradita profetike. Pėr kėtė nė njė ajet Kur’anor thuhet: “Dhe se kjo ėshtė rruga (feja) Ime e drejtė(qė caktova pėr ju), pra pėrmbajuni kėsaj e mos ndiqni rrugė tė tjera e t’ju ndajnė nga rruga e Tij. Kėto janė porositė e Tij pėr ju, ashtu qė tė ruheni”.

Nė anėn tjetėr, kjo ditė na mbledh tė gjithėve sė bashku, nė mėnyrė qė tė njihemi njėri me tjetrin, t’i japim dorėn njėri-tjetrit dhe tė shprehim frymėn e pėrkrahjes, forcimin e mėtejshėm dhe tė zhvilluar tė unitetit dhe tė vėllazėrimit duke zbatuar kėshtė thėniet Kur’anore: “O ju njerėz, vėrtetė Ne ju krijuam juve prej njė mashkulli dhe njė femre, ju bėmė popuj e fise qė tė njiheni ndėrmjet vetes e s’ka dyshim se tek Allahu mė e ndershmi ndėr ju ėshtė ai qe mė tepėr ėshtė ruajtur(nga tė kėqijat) e Allahu ėshtė shumė i dijshėm dhe hollėsisht i njohur pėr ēdo gjė”.

Thirrja pėr unitet dhe vėllazėrim nė mes tė myslimanėve gjėndet nė shumė ajete kur’anore dhe hadithe tė Pejgamberit a.s.. Kur’ani famėlartė i bėn me dije njerėzit se Allahu xh.sh. i ka krijuar prej njė babe (Ademi) dhe prej njė nėne (Havaja) dhe nė tė njėjtėn kohė ai kujton se ata janė vėllezėr “Nė tė vėrtetė besimtarėt janė vėllezėr”, dhe pse kanė dallime nė prejardhje, racė, gjuhė etj. Ata janė vėllezėr, edhe pse janė tė ndarė nė popuj dhe fise. Degėzimi i tyre nė popuj dhe fise ėshtė njė ligj i pashmangshėm, ėshtė nė tė mirė tė njerėzimit dhe i garanton atij faktorėt e pėrparimit.

tyre. Pėrmes shkėmbimit tė begative tė Allahut xh.sh. formohet edhe njėfarė njohjeje vėllazėrore ndėrmjet dy vendeve dhe arrihet bashkėpunimi dhe bashkimi nė mes tyre. Kjo ėshtė vetėm njė pjesė e urtėsisė Hyjnore pėr gėzimin e njerėzimit.

Njė urtėsi tjetėr pėr ndarjen e njerėzimit nė popuj dhe fise e gjejmė mė sė miri nė kėtė ajet Kur’anor famėlartė: “Sikur tė donte Allahu, do t’ju bėnte njė popull (nė fe e nė sheriat), por deshi t’ju sprovojė nė atė qė ju dha juve, andaj ju (besimtarė) pėrpiquni pėr punė tė mira.”

Pėr ta mbajtur gjallė dhe tė pėrhershėm unitetin dhe vėllazėrimin nė mes tė myslimanėve duhet qė tė kapemi mbas lidhjes sė besimit dhe jo mbas lidhjes sė gjakut apo tė racės. Kjo e fundit mund tė ndodhė qė edhe tė shkėputet, p.sh. a keni vėnė re qė dy vėllezėr apo dy motra nuk flasin me njėri-tjetrin, pra janė tė ndarė, fenomen ky qė ėshtė tepėr i pėrhapur nė ditėt e sotme? Pse ndodh njė gjė e tillė? Sepse nuk kanė vendosur para ēdo gjėje lidhjen e besimit, e cila ėshtė e fortė, e pėrhershme dhe qė pėrsėritet vazhdimisht. Myslimanėt e pėrmendin lidhjen e besimit nė shehadetin (deklarata) Islam, nė namaz, zekat, agjėrim, haxh dhe tė gjitha ibadetet e tjera nė Islam. Prandaj Kur’ani famėlartė na ka urdhėruar qė tė bashkohemi fuqishėm mbas lidhjes sė besimit tė vėrtetė Islam dhe ndėrkohė na ka tėrhequr vėmendjen pėr pėrēarje, konflikte dhe ndarje. Nė Kur’an thuhet: “Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kur’anin) e Allahut e mos u pėrēani. Pėrkujtoni nimetin e Allahut ndaj jush, kur ju (para se pranoni fenė Islame) ishit tė armiqėsuar, e Ai bashkoi zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntinė e Tij aguat tė jeni vėllezėr. Madje ishit nė buzė tė greminės sė Xhehenemit, Ai ju shpėtoi prej tij. Po kėshtu Allahu ua sqaron juve argumentat e veta qė ju tė gjeni tė vėrtetėn e lumtur.”

E si tė mos bėjmė thirrje pėr vėllazėrim dhe unitet tė ēeliktė midis radhėve tė myslimanėve, kur pėr kėtė ne jemi tė urdhėruar nga Zoti fuqiplotė dhe nga Pejgamberi i Islamit a.s..?

A e ke vėnė re, i nderuar auditor se ēifutėt, politeistėt, paganėt, ateistėt etj., kur duan tė sulmojnė myslimanėt dhe tė vendosin fitne nė rradhėt e tyre, ata afrohen, bashkohen dhe bėjnė aleanca nė mes vetes haptas dhe fshehtas pėr tė realizuar plane armiqėsore ndaj besimtarėve tė Islamit.

Atėherė, neve si mysliman tė fesė sonė tė dlirtė na del pėr detyrė qė jo vetėm ta forcojmė por ta ruajmė atė nga rrjetet pėrēarėse qė vijnė nga kundėshtarėt tanė nė adresė tė islamit. A nuk thotė Allahu xh.sh. nė librin e Tij tė shenjtė: “Dhe kapuni tė gjithė mbas litarit (fesė dhe Kur’anit) tė Allahut dhe mos u pėrēani”, “e mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi qė u patėm zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė dhėmbshėm”, “Bashkėpunoni nė mes vedi me tė mira dhe nė tė mbara, e jo nė mėkate e nė armiqėsi.”

Atėherė, duke e parė rėndėsinė dhe mesazhet qė jep kjo festė madhėshtore, Kurban Bajrami, na del si detyrė qė t’i forcojmė mė tepėr themelet dhe bazat e tij tė shenjta, nė mėnyrė qė t’i bėjmė ballė forcave armiqėsore, tė cilat shprehen dhe veprojnė ēdo ditė kundra kėtij ummeti. Ne e dimė shumė mirė se armiqtė e ummetit Islam (i preferuar nga Allahu xh.sh.) duan dhe pėrpiqen qė nė radhėt tona dhe nė mes tė myslimanėve tė nxisin tendenca dhe provokacione tė ndryshme, siē janė p.sh. pėrpjekjet e fundit nga disa provokator tė dėshtuar nė rojet shqiptare, kryesisht nė Shkodrėn Islame e cila pėr hirė tė sė vėrtetės dhe tė reliatetit (jo se jam prej Shkodrės) ka qenė, ėshtė kalaja e Islamit dhe do ta mbajmė tė tillė para sfidave si kala e Islamit pėr tė gjithė Shqipėrinė.

Tė nderuar vėllezėr Islam dhe motra tė respektuara Islame, ne kemi rast tė zotohemi sot e pėrgjithsmonė qė tė zhvillojmė mė tepėr lidhjet tona vėllazėrore,
-sepse tė gjithė sė bashku, si vėllezėr islam i drejtohemi njėlloj kibles gjatė namazit,
- sepse ne tė gjithė njėsoj dėshmojmė: “La ilahe il-lallah Muhamedun resulullah” (Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut dhe Muhamedi ėshtė i dėrguari i Tij),
- sepse tė gjithė ne si ithtarė tė kėtij ummeti i besojmė me plot zemėr kushtet e besimit tė vėrtetė Islam,
- sepse tė gjithė ne i besojmė dhe nė tė njėjtėn kohė i aplikojmė
shtyllat e Islamit,
- sepse tė gjithė ne jemi qė punojmė dhe bashkėpunojmė me njėri-tjetrin pėr tė ngulitur nė zemrat tona moralin e lartė Islam,
- sepse tė gjithė ne myslimanėt jemi tė njė fjale dhe veprimi pėr tė refuzuar ateizmin, sionizmin ndėrkombėtar, masonizmin, liberalizmin etj,
- sepse tė gjithė ne jemi qė i bėjmė rezistencė padrejtėsive tė ndryshme qė ndodhin nė botė.

Pra, le tė bashkėpunojmė dhe le tė vazhdojmė tė bashkėpunojmė nė tė gjitha kėto ēeshtje tė cilat duan pėrpjekje dhe kontribute tė ēmuara dhe njėkohėsisht le tė qėndrojmė sė bashku nė njė rresht pėr tė mposhtur ashtu siē janė mposhtur nga myslimanėt e devotshėm tė mėparshėm mjetet pėrēarėse tė kundėrshtarėve tė Islamit. “Allahu i do ata qė luftojnė nė rrugėn e Tij, tė rreshtuar si tė jetė njė ndėrtesė e fortifikuar” [Es-Saf: 4].

Nė pėrfundim i drejtohem vetes dhe gjithė vėllezėrve tė mi besimtarė qė nė ditėt e Kurban Bajramit tė shijojmė vlerat qė ka ai. Tė mos lėmė pasdore asnjė moment nga momentet shpirtėrore qė ka bajrami si: ndjenja pėr tė kėnaqur tė tjerėt ashtu siē kemi dėshirė tė na kėnaqė dikush me njė mirėsi, shprehja e pastėrtisė shpirtėrore si rasti pėr t’u filtruar nga ēdo e metė dhe gabim, pėr t’u kthyer drejt zhvillimit tė besimit ose forcimit tė metejshėm tė imanit, sepse nė kėtė mėnyrė arrihet tė jemi pjesėtarė tė denjė dhe tė meritueshėm tė njė bajrami mė tė madh qė ėshtė kėnaqėsia e fitimit tė mėshirės dhe shpėrblimit tė pakufishėm nė tė dy jetėt nga Ai qė na ka krijuar, udhėzuar dhe na mban, Allahu xh.sh.

E lus Allahun xh.sh qė tė na mėshirojė nė kėto ditė feste, na pronoftė ēdo adhurim qė kryejmė pėr hire tė Tij, na forcoftė besimin, na udhėzoftė gjithmonė nė rrugėn e mbarė dhe Allahu xh.sh ja pranoftė tė gjithėve haxhilerėve tė cilėt gjinden nė kėto momente ne vendet e shenjta Islame ritet e lutjet e tyre Islame.

Alluhu ju nderoftė, dhe ju falenderojė dhe u jam shumė mirėnjohės pėr pjesėmarrjen dhe dėgjimin e kėsaj ligjėrate qė lus Allahun xh.sh qė t’ju ketė sjellė dobi dhe tė ma pranojė.

Edhe njėherė ju faleminderit dhe Es-selamu aljekum ve rahmetull-llah.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #139 u: Novembar 20, 2011, 23:54:57 »


Mesjeta Arabo-Islame

Nga: Arlind Boshnjaku

Nuk duhet qenė shumė mendjemprehtė pėr tė kuptuar se bota arabe ėshtė duke pėrjetuar njė krizė tė madhe intelektuale dhe sociale. Institucionet tradicionale qė njė kohė kanė mbėshtetur dhe kanė propaguar ortodoksinė islame, tolerancėn dhe kanė margjinalizuar ekstremizmin islam, kanė pushuar sė funksionuari. Edhe qendrat e civilizimit arabo-islam, qė mė parė ishin ēerdhe individualistėsh e aventurierėsh shpirtėrorė dhe kėrkimtarėsh tė paetur tė dijes dhe mistereve tė pafundme tė universit, kanė humbur qėmoti gjallėrinė e intelektualizmit produktiv tė doajenėve tė kreativizmit njerėzor. Magjistarėt e mendjes dhe shpirtit kanė humbur qėmoti magjinė e tyre. Por ēelėsat e kėsaj magjie vazhdojnė t’u takojnė vetėm atyre qė pėr¬lavdojnė ma¬dhėsh¬tinė e Zotit.

"Na ishte njė herė njė civilizim, mė i madhi nė botė. Ai arriti tė krijonte njė super-shtet kontinental qė shtrihej prej njėrit nė oqeanin tjetėr, prej klimave veriore deri te tropikėt dhe shkretėtirat. Brenda kufijve tė tij jetonin qindra miliona njerėz tė besimeve dhe origjinave tė ndryshme etnike. Njė nga gjuhėt e tij u bė gjuhė universale pėr pjesėn mė tė madhe tė botės, urė ndėrmjet njerėzve tė qindra tokave. Ushtritė e tij pėrmbanin njerėz tė kombėsive tė shumta, dhe mbrojtja e tij ushtarake lejonte shkallė tė tillė paqeje dhe pėrparimi qė nuk ishte njohur asnjėherė mė parė. Tregtia qė zhvillohej nė kėtė civilizim zgjerohej nga Amerika Latine deri nė Kinė, dhe ēdokund brenda kėtyre kufijve.

Dhe nė kėtė civilizim printe para sė gjithash novatorizmi. Arkitektėt e tij konstruktuan pallate qė sfidonin gravitetin. Matematikanėt e tij krijuan algjebrėn dhe algoritmet, qė do tė mundėsojnė ndėrtimin e kompjuterėve tė parė, dhe krijimin e enkriptimit. Mjekėt e tij ekzaminuan trupin e njeriut dhe gjetėn ilaēe tė reja pėr sėmundje tė ndryshme. Astronomėt e tij vėshtruan nė qiej, i emėruan yjet dhe trasuan rrugėn pėr udhėtimet dhe hulumtimet kozmike. Shkrimtarėt e tij krijuan mijėra storie. Storie trimėrie, romance dhe magjie. Poetėt e tij shkruan pėr dashurinė, kur tė tjerėve para tyre kjo u kallte frikė edhe po tė mendonin pėr diēka tė tillė.

Kur popujt e tjerė ishin tepėr tė frikėsuar nga idetė, ky civilizim gėlonte prej tyre dhe i mbante ato tė gjalla. Kur censorėt kėrcėnoheshin pėr tė zhdukur dijen nga civilizimet e kaluara, ky civilizim mbajti njohuritė dhe dijen gjallė dhe ua pėrcolli tė tjerėve."

Kėto fjalė jane pjesė e njė fjalimi tė Karli Fiorinės, drejtores sė kompanisė sė mirėnjohur amerikane Hewlett Packard, pėr rolin e lidershipit nė botėn e sotme.

Mirėpo, kjo sot do t'i ngjante mė shumė njė prej atyre pėrrallave tė bukura tė 1001 netve. Sepse po t'i hidhje njė sy botės arabo-islame sot nuk do tė mund t'u besohej lehtė fjalėve te amerikanes sė sipėrpėrmendur. Prapambeturia mbizotėruese intelektuale, fryma obskurantiste, zhvillimi i ulėt ekonomik, analfabetizmi i madh, mungesa e lirive tė mendimit dhe aktivitetit multipartiak nė shumė vende arabe, ringjallja e militantizmit islamik dhe e koncepteve puritane tė pseudointelektualėve tė shterpėt, geto-mentaliteti i dukshėm nė tė gjitha sferat e tė menduarit dhe tė vepruarit fetar dhe laik, janė dėshmi lucide e stagnimit tė zhvillimit njerėzor nė kėtė pjesė tė botės, posaēėrisht nė botėn arabe.

Vulė kėsaj i jep edhe njė raport i bėrė publik kėto ditė nė Kajro.

Disa ditė mbrapa Programi pėr Zhvillim i Kombeve tė Bashkuara, nė bashkėpunim me Fondin Arab pėr Zhvillimin Ekonomik dhe Social, publikoi Raportin pėr Zhvillimin Njerėzor Arab, ku analizohen tri arsyet kryesore pėr stagnimin e botės arabe nė raport me pjesėn tjetėr tė botės. Planifikimet pėr kėtė raport "filluan njė vit mė parė, duke parė se ekziston njė problem serioz zhvillimi nė vendet arabe," - deklaroi Rima Halef Hunejdi, drejtuese e byrosė rajonale arabe nė Programin pėr Zhvillim tė Kombeve tė Bashkuara, dhe nxitėse kryesore pėr pėrpilimin e kėtij raporti. "Vėrejtėm disa sinjale frikėsuese qė ishin tė veēanta pėr vendet arabe dhe jo pėr rajonet e tjera."

Botuesi i raportit, ekonomisti egjiptian Nadir Fergani, tha se kanė studiuar njė varg elementesh pėr botėn arabe: mungesėn e lirive e deri te problemet qė rezultojnė nga rritja e madhe e popullsisė, qė pritet tė jetė mbi 400 milionė brenda 20 vjetve. Raporti pėrfshin 22 vendet arabe tė banuara nga 280 milionė njerėz. Ai zbulon se shtetet arabe kanė bėrė pėrparim tė dukshėm ekonomik dhe social gjatė tri dekadave tė fundit. Por nė fillim tė shekullit tė njėzetenjėtė ato duhet tė pėrballojnė probleme tė thella dhe komplekse ekonomike dhe sociale qė ndikojnė negativisht nė tė tashmen dhe tė ardhmen e tyre. Kėto probleme pėrfshijnė: shkallėn e lartė tė analfabetizmit, keqėsimet nė gjendjen e edukimit, uljet nė ritmin e hulumtimeve shkencore dhe zhvillimeve teknologjike, bazėn e varfėr prodhuese dhe kapacitetin e dobėt konkurrues, varfėrinė e madhe dhe shkallėt nė rritje tė papunėsisė.

Raporti vė re se nga shtatė rajonet kryesore tė botės, ai arab shėnon rezultate mė tė dobėta nė lėmin e lirive tė njeriut, qė pėrfshijnė liritė qytetare, tė drejtat politike, zėrin e popullit, pavarėsinė e mediave dhe pėrgjegjėsinė e pushtetit. Nė tė thuhet se "vala e demokracisė qė transformoi pushtetet e Amerikės Latine dhe tė Azisė Lindore nė vitet e 80-ta dhe nė fillim tė 90-tave pothuajse nuk ka prekur fare vendet arabe. Ky deficit lirie ėshtė pengesė nė zhvillimin njerėzor."

Situata nė edukim, ndonėse e pėrmirėsur nė dekadat e fundit, ende vuan nga 65 milionė analfabetė, 10 milionė fėmijė qė nuk vijojnė mėsimet dhe nga shkalla mė e lartė nė botė e papunėsisė prej 15 pėrqind.

Nuk ka shifra tė sigurt pėr prodhimin e librave, por shumė tregues sugjerojnė pėr mangėsi tė mėdha nė lėmin e shkrimit; njė pjesė e madhe e tregut pėrbėhet nga librat religjiozė dhe publikimet edukative qė janė tė kufizuara nė pėrmbajtjen e tyre kreative. Edhe shifrat pėr librat e pėrkthyer janė tmerruese. Bota arabe, me 280 milionė njerėz, pėrkthen rreth 330 libra nė vit, qė ėshtė njė e pesta e numrit tė librave tė pėrkthyer nga Greqia. Totali kumulativ i librave tė pėrkthyer qė nga koha e kalifit Me'mun (shekulli nėntė) ėshtė pėrafėrsisht 100 000, pothuajse mesatarja e librave tė pėrkthyer nė Spanjė pėr njė vjet. Pastaj, pėrkundėr pėrparimit nė numrin e tė regjistruarve pėr studime, ende mbesin 65 milionė analfabetė, njė e treta e tė cilėve jane gra, tė cilat pothuajse gjithkund privohen nga e drejta pėr pėrparim, pėr tė zėnė vend nėpėr zyra, nė parlamente dhe pėr tė nisur biznese private. Shkalla e vdekshmėrisė amėnore ėshtė dy herė mė e madhe se nė Amerikėn Latine dhe katėr herė mė e madhe se nė Azinė Lindore.

"Mjerisht, bota arabe ėshtė duke i privuar vetes krativitetin dhe produktivitetin e gjysmės sė qytetarėve tė vet," pėrfundon raporti.

Sa i pėrket zhvillimit ekonomik, raporti vė re se ndonėse tė hyrat nga eskporti i naftės kanė transformuar infrastrukturėn e disa vendeve arabe, rajoni mbetet "akoma mė tepėr i pasur sesa i zhvilluar." Tė ardhurat pėr krye banori nė 20 vjetėt e fundit janė zvogėluar deri nė njė shkallė pak mė tė lartė se tė Afrikės sė nėnSaharės. Prodhimtaria ėshtė nė rėnie e sipėr. Hulumtimet shkencore dhe zhvillimore janė tė dobėta ose nuk ekzistojnė fare. Shkenca dhe teknologjia janė tė pėrgjumura. GDP-ja ose bruto produkti kombėtar i Spanjės ėshtė mė i madh se i tė njėzet e dy shteteve arabe tė bėra bashkė.

Pėr tė reformuar strukurėn socio-ekonomike dhe intelektuale, raporti konkludon se shtetet arabe duhet t'i rreken rindėrtimit tė shoqėrive tė tyre nė baza tė:

* Respektimit tė plotė tė tė drejtave njerėzore dhe lirive tė njeriut, si gurthemele tė qeverisjes sė mirė, qė shpien drejt zhvillimit njerėzor.
* Sigurimit tė plotė tė tė drejtave dhe mundėsive pėr gratė arabe, duke shfrytėzuar tė gjitha mundėsitė pėr zhvillimin e aftėsive tė tyre dhe pėr ushtrimin maksimal tė atyre aftėsive.
* Konsolidimit tė nxėnies sė dijes dhe pėrdorimit tė saj tė efektshėm. Si shtysė kryesore e progresit, dija duhet tė mbartet nė mėnyrė efikase dhe produktive nė tė gjitha aspektet e shoqėrisė, me qėllim tė shtimit tė mirėqenies njerėzore nė gjithė rajonin.

Prandaj, siē konkludon raporti: "Bota arabe ėshtė nė udhėkryq. Pyetja thelbėsore ėshtė se a do tė vazhdojė trajektorja e saj tė karakterizohet nga inercia...dhe nga politikat e paefektshme qė kanė prodhuar sfida tė mėdha zhvillimore nė rajon; apo do tė kėrkohen nė mėnyrė aktive modele me perspektivė pėr zhvilim njerėzor drejt njė rilindjeje arabe."

Mirėpo, gjėja mė pozitive nga ky raport ėshtė fakti se i tėri ėshtė punuar nga njė grup intelektualėsh tė mirėnjohur arabė qė besonin se "vetėm njė analizė e paanshme dhe objektive mund tė ndihmojė popullin arab dhe politikanėt e tij pėr tė kėrkuar njė tė ardhme mė tė mirė." Njė shenjė shpresėdhėnėse pėr agimin e ndryshimeve pozitive nė realitetin arab, i cili vuan nga mungesa e kreativitetit modern dhe nga geto-mentaliteti superficial, qė shkaktojnė auto-inkuizicion tė mendjes dhe shpirtit dhe frenojnė riformėsimin ose interpretimin de novo tė teologjisė islame. Kėshtu, nė vend qė tė krijojnė teori tė larmishme konspirative pėr gjendjen e tyre tė mjerė, arabėt po ndėrmarrin hapa pozitivė drejt njė vetėkritike konstruktive pėr t'u shndėrruar, ndoshta, nga njė burim i ngecjes intelektuale dhe ideologjizmave tė shterpėta izolacionuese nė njė ēerdhe stabile dhe progresive e intelektualizmit pozitiv islam dhe njerėzor. Por, pėr tė njėmendėsuar kėtė vizion intelektualėt arabė duhet tė shėrohen nga nostalgjia pėr tė kaluarėn e madhėrishme tė civilizimit islam dhe tė krijojnė nostalgji pėr njė vizion tė ardhshėm tė botės, ku ata dhe myslimanėt e tjerė do tė jenė pishtarė tė kreativitetit shkencor, filozofik dhe njerėzor, ndėrtues autentikė tė paqes, tolerancės dhe mirėkuptimit ndėrcivilizues dhe pėrfaqėsues tė njėmendtė tė porosisė universale islame.

Arlind Boshnjaku
arlindboshnjaku@yahoo.com

« Last Edit: Novembar 21, 2011, 22:22:08 od Muhamed Dolaku »
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #140 u: Novembar 21, 2011, 00:02:18 »


Mi’raxhi - Ngritje dhe Porosi
 
Nga: Muhidin Ahmeti

“Qoftė lartėsuar Ai i cili e kaloi robin e vet nė njė pjesė tė natės prej Mesxidi Haramit (Mekkės) deri nė Mesxhidi Aksa (Jerusalim), rrethinėn e tė cilit e kemi bekuar, nė mėnyrė qė t’i tregojmė disa nga agumentet tona. Ai me tė vėrtetė dėgjon dhe sheh ēdo gjė”.

Me njė ngjarje e pėrjetim jo tė zakonshėm, All-llahu xh.sh. i bėri nder Pejgamberit tė Tij tė fundit - Muhmmedit a.s. duke ia mundėsuar tė bėjė Isran -Udhėtimin dhe Mi’raxhin - ngritjen nė ēastet mė tė vėshtira tė jetės sė tij.

Ishte viti i dhjetė i Shpalljės hyjnore dhe nė atė kohė Muhammedi a.s. i humbi dy njerėzit mė tė dashur. Fillimiht i vdiē axha Ebu Talibi - mbrojtėsi i tij besnik dhe pėrkrahėsi i fuqishėm nė ēastet mė tė vėshtira tė jetės sė tij, e pastaj i vdiē edhe Hadixhja, gruaja e tij e parė, muslimaneja e parė dhe bashkėshortja e jetės.

Me vdekjen e tyre e humbi pėrkrahjen morale, madje edhe fizike dhe ra nė krizzė tė thellė, tė cilėn idhujtarėt kurejshit do ta shfrytėzojnė maksimalisht duk i sjellė fatkeqėsi tė papara. Nė kėtė gjendje dėshprimi, Pejgambei a.s. u nis pėr nė Taif (qytet jo largė Mekkės) duke shpresuar se atje do tė gjejė pėrkrahje dhe vend tė pėrshtatshėm pėr tė kultivuar farėn e fjalės sė Zotit. Mirėpo, meqė shpirtrat e paganve taifas akoma nuk ishin tė gatshėm ta pranojnė Porosinė hyjnore, rinia, tė nxitur nga prindėrit e sulmuan ashpėr me gurė dhe pėr herė tė parė u derdh gjaku i Pejgambrit tė All-llahut - Muhammedit (s.a.v.s.). Prandaj ai vit u quajt“Sennetu-l-Huzni-Viti dėshprimit”. Nė kėtė krizė tė thelė dhe nė kėtė gjendje tė rėndė dėshprimi, Pejgamberi a.s. gjeti strehim tė njė kopsht, i ngriti duart lartė kah qielli duke iu lutur All-llahut thellė nga shpirti pėr ndihmė e pėrkrahje:

“O Zoti im, Ty tė ankohem pėr dobėsin e paaftėsinė time dhe pėr njerėzit, qė nuk mė kuptojnė. Ma shpejto ngadhėnjimin e sė vėrtetės ose ma merr shpirtin dhe mė thirrė te Vetja jote nė botėn tjetėr mė tė mirė.”

Nė ato ēaste tė rėnda tė jetės sė tij, me tė kthyer nė Mekke, All-llahu xh.sh ia pranoi lutjen Pejgamberit a.s. duke e pėrgėzuar dhe duke ia plotėsuar atė me njė ngjarje tė jashtėzakonshme me Isranė dhe Mi’raxhin.

Isra’ dhe Mi’raxh ėshtė njėra nga katėr netėt e mėdha tė zgjedhura tė muslimanėve tė cilėn ata e presin dhe e kalojnė nė ibadet duke e pėrkujtuar kėtė ngjarje me rėndėsi tė jashtėzakonshme si pėr Muhammedin a.s. ashtu edhe pėr tė gjith muslimanėt.

Isra’ do tė thotė udhėtim i Muhammedit a.s. me ndihmėn e All-llahut xh.sh. prej Mekkės deri nė Kuds-Jerusalim, kurse Mi’raxh eshtė ngjitja e tij prej Kudsit deri nė hapsirat mė tė larta qiellore tė cilat s’mund t’i kap e t’i kuptojė mendja e njeriut.

Ky ishte njė udhėtim i pazakonshėm me tė cilin Muhammedit a.s. mori pėrkrahje tė madhe nga All-llahu xh.sh. dhe iu tregua respekt i veēantė qė nuk e kishte pasur askush mė parė. Tė shohim si ndodhi kjo ngjitje shpirtėrore pėrgjatė vertikales sė botėrave qiellore.

Muhammedi a.s. po atė natė, natės e Israsė nga Mesxhidi Aksaja (jeruslaimi) u nis pėr nė lartėsitė qiellore, kurse meleku Xhebrail i hapte rrugėt, tė cilat ishin tė lejuara pėr tė dy. Ishte kjo njė natė e bekuar dhe fatlume. Buraku, qė ėshtė mė i shpejtė se drita e vetėtima, ishte pėrgatitur tė bartė atė i cili ishte caktuar tė vizitojė mbretėrinė kozmike tė Zotit. Me njė shpejtėsi tė paimagjinuar arriti nė botėn e parė qiellore. Kur ja, aty e pa Ademin a.s.- babain e njerėzimit, i cili e pėrshendeti dhe i shprehi mirėseardhje, kurse Alejhiselami e ripėrshendeti dhe e vėrtetoi Pejgambėrllėkun e vet. Pastaj vazhdoi udhėtimin nė botėn e dytė qiellore, e cila iu hap dhe nė tė cilėn takoi dy Pejgamber tė Zotit (xh.sh) Jahjha ibėn Zekerijanė dhe Isa ibėn Merjeme, tė cilėt e pėrshendesin dhe i shprehin mirėseardhje, kurse Muhammedi ia kthen selamin dhe aty e dėshmon Pejgambėrllėkun e vet. Mė pastaj Muhammedi a.s. u ngjit nė botėn e tretė qiellore ku takon Jusufin a.s., i cili jep selam dhe i shpreh mirėseardhje, kurse Muhammedi a.s. ia kthen selamin dhe pėrsėri e vėrtetton edhe aty pejgambėrllėkun e vet. Duke vazhduar rrugėn e vet tė Mi’raxhit, Pejgamberi a.s. hyri nė sferėn e katėrt qiellore , kur ja aty i doli para Idrisi a.s.,duke e pėrshendetur njėrti tjetrin dhe duke e konfirmuar edhe njėherė pejgambėrllėkun e vet, Muhammedi a.s. ngjitet nė botėn e pestė qiellore dhe me atė rast i paraqitet Haruni a.s. Duke konfirmuar edhe aty misinonin e vet dhe duke e lėnė prapa botėn qiellore tė Harunit, ngjitet nė qiellin e gjashtė ku papritmas i shfaqet Musau a.s. Si gjithkund edhe kėtu iu tregua rrespekt e mirėseardhje dhe iu konfirmua pejgamberllėku i tij. Mirėpo, kur Pejgamberi a.s. kaloi pranė kėsaj sfere Musau a.s. filloi tė qajė dhe nė pyetjen e Muhammedit a.s. se ē’tė bėri tė qash? Ai u pėrgjigj: “ Pjestarėt e pejgamberėve tė Zotit mė tė rinj sė unė, do tė hynė nė Xhennet mė shumė se pjestarėet e mij”. Duke u ngjitur edhe mė lartė, Pejgambei a.s. arriti nė botėn e shtatė qiellore, kur ja aty Ibrahimi a.s. i mbėshtetur pėr Qabe , nė tė cilėn hynin ēdo ditė shtatėdhjetė mijė melekė , dhe nuk ktheheshin mė. Me atė rast Ibrahimi a.s. e pėrshendeti, i shprehu mirėseardhje Pejgamberit a.s. dhe i tha: “O Muhammed dėrgoi selam prej meje Ummetit tėnd dhe urdhėroi ata tė pėrgatisin e tė mbjellin sa tė munden farė xhenneti, sepse trualli i Xhennetit ėshtė pjellor kurse toka ėshtė shumė e gjerė. Por cila ėshtė fara e Xhennetit, e pyeti Pejgamberi a.s.:

“La havle ve la kuvvete il-la bil-lahi -l- alijji-l-adhim”- “S’ka transformim as forcė pėrveē me ndihmėn e All-llahut tė Lartėmadhėrishėm”, iu pėrgjigj Ibrahimi a.s.

Pas takimit me Ibrahimin, Pejgamberi a.s. vazhdoi rrugėn dhe arriti deri nė Sidretu’l-Munteha – perdja e fundit deri ku arrin mendja e njeriut, deri atje ku ėshtė kufiri, tė cilin askush nuk e ka shkelur dhe as qė do te jėtė i kaluar ndonjėherė nė tė ardhmen, deri atje ku pushon ēdo njohuri dhe ēdo mendje e tė gjitha krijesave tė Zotit dhe prapa tė cilit fillon bota e gajbit (bota e sekreteve), bota shpirtėrore, Sidren e kishte mbuluar njė mbulesė me gjėra tė Zotit qė askush nga krijesat e tij nuk ėshtė nė gjendje tė pėrshkruajė bukurinė e saj, Aty Pejgamberi a.s. e pa Xhebrailin nė formėn dhe natyrėn e tij tė vėrtetė, e pa Xhennetin: bukuritė dhe mrekullitė mė madhėshtore tė Zotit. Ja si e pėrshkruan All-llahu xh. sh. Kėtė ngjarje tė jashtėzakonshme nė Kur’anin e Tij famėlartė:

“Pasha yllin kur perėndon. Shoku juaj nuk ėshtė larguar nga rruga e drejtė dhe as nuk ėshtė i humbur. Ai nuk flet me hamendje. Ai (Kur’ani) nuk ėshtė tjetėr, vetėm se shpallje qė i shpallet. E mėson njė melek me forcė tė madhe. Pastaj iu afrua dhe iu afrua shumė. Afėr sa dy harqe apo edhe mė afėr. Dhe i shpalli robit tė Vet atė qė i shpalli. Zemra nuk e mohoi atė qė e pa. A polemizoni me tė pėr atė ēfarė ka parė? Ai e ka parė edhe herėn tjetėr. Nė Sidretu’l-Munteha. Aty ėshtė pranė Xhenneti. Kur Sidren e mbuloi ēfarė e mbuloi. Shikimin nuk ia kthei as s’e hutoi! Pa mrekullitė mė madhėshtore tė Zotit tė vet.” (En-Nexhm: 1-17)


Aty Pejgameri a.s. mori urdhėrin qė t’u kmunikojė ithtarėve tė vet se janė tė obliguar t’i drejtohen me lutje Zotit dhe ta falin namazin 50 herė brenda 24 orėve. Me propozimin e Musaut pėr ta zvogėluar kėtė numėr, i cili mė herėt e kishte provuar paaftėsinė dhe dėgjueshmėrinė e nėnshtrueshmėrinė e dobėt tė popullit izraelitė, Muhammedi a.s. kėrkoi nga All-llahu xh. sh. lehtėsim pėr ymmetin. All-llahu xh.sh. ia pranoi kėrkesėn Pejgamberit duke i reduktuar prej 50 kohėve nė pesė kohė namazi, por shpėrblimi do tė jetė plotėsisht i barabartė me 50 namaze.
Nėse duam edhe mė tej ta ndjekim Pejgamberin e Zotit nė Mi’raxhin e tij, mos ta ndahemi nga falja e namazit. I kemi dhėnė besėn Zotit se namazin do ta falim dhe Pejgamberin a.s. nė Mi’raxhin e tij do ta ndjekim.


Udhėtimi i Mi’raxhit vazhdon dhe Pejgamberi a.s. e tejkaon me sukses ēdo pengesė qė i del pėrpara. Duke e pėrshkruar kėtė udhėtim tė mrekullueshėm tė ngritjes sė intelektit njerėzor drejt atij hyjnor, Pejgamberi a.s. thotė: “Mė barten prej njė perdeje nė tjetrėn derisa i kalova 70 perde, e gjerėsia e sė cilės ishte pesqind vjet udhėtimi; atje u lėshua njė mbulesė e gjelbėrt (refrefi), drita e sė cilės ishte mė e fuqishme se drita e Dielit, e cila m’i vėrboi sytė. Mė vendosen pėrmbi atė refref dhe arrita nė Arshin e All-llahut. “Kur hyra nė Arsh, desha tė zbathem. Por dėgjova njė zė nga All-llahu: “Mos u zbath! Arshi dhe Kursijj (Froni) janė tė nderuara nėn kėpucet tua”. Thash: “O Zoti im, vėllaut tim Musaut i the: “Zbathu, ti je nė malin e shenjtė Tuva!” I lartmadhėrishmi u pėrgjigj: “Afrohmu, o Ebu’l-Kasim! Musau nuk e ka tek Unė atė shkalė qė ke ti. Po, Musau ka folur me Mua, por, ti je i dashuri Im. Musau kėrkoi tė Mė shohė. Unė i thash: Nuk do t’mė shohėsh para tė dashurit Tim. Pastaj dėgjova njė zė sipėr meje: “Unė e heq hixhabin (perden) qė ėshtė mes Meje dhe teje!” “Kur All-llahu xh.sh. e ngiti hixhabin (perden), i mahnitur thash: O edukuesi im:


Et-tehijjatu lil’lahi ves-salavatu vet-tajjibatu! – Selamet mė tė mira, respekti dhe tė gjitha tė mirat qofshin pėr All-llahun!”


“Es-Selamu alejke ejjuhe’n-nebijju ve rahmetullahi ve berekatuhu!” – Edhe ty selam o Pejgamber dhe mėshira dhe bekimet e All-llahut”, tha All-llahu i Lartėsuar. Unė i shtova:


“Es-Selamu alejna ve ala ibadil’lahi’s-salihin”! - Selam tė gjithė neve dhe tė gjithė robėve tė mirė tė All-llahut”! Kurse Xhebraili a.s. lėshoi njė pshėretimė:
“Esh’hedu en la ilahe il’lallah ve esh’hedu ene Muhammeden abduhu ve resuluhu!” – Dėshmoj se nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė robi dhe Pejgamberi i Tij.”



Pas kėsaj i Lartėsuari tha: “Afrohu o Ebu’l-Kasim!”, dhe unė iu afrova nė distancėn mė tė afėrt. Ai mė pyeti: “Me se do t’Mė nderon o i dashuri Im?” “Me robėri ndaj Teje”, iu pėrgjigja. Atėherė i Lartėsuari e shpalli:


“Qoftė lartėsuar Ai qė e kaloi robin e Vet nė njė pjesė tė natės prej Mesxhidi Haramit (Qabes) deri nė Mesxhidi Aksa (Jerusalim), rrethinėn e tė cilit e kemi bekuar, nė mėnyrė qė t’i tregojmė disa nga argumentet Tona. Ai me tė vėrtetė dėgjon dhe sheh ēdo gjė”. (Isra: 1)


Kjo ishte ngjitja e Pejgamberit (s.a.v.s.) pėr gjatė vertikales sė shtatė botėve qiellore qė simbolizojnė shtatė shkallet e ngritjes sė njeriut pėr gjatė vertikales sė tij nė pėrkryerjen shpirtėrore.


Porositė e Mi’raxhit



Ishte afruar koha qė Pejgamberi a.s. tė kthehet nga Mi’raxhi nė Tokė dhe tė na sjellė porosinė qiellore, Fjalėn e Zotit. Pėr vepra tė mėdha, duhen inspirime tė medha. Pėr veprėn madhėshtore tė Muhammedit – udhėtimi i Mi’raxhit natėn deri tek burimi i Librit – ishte pėrsėri njė inspirim dhe dėshmi e madhe baras me atė tė Ramazanit nė shpellėn Hira. Ky frymėzim i Mi’raxhit ishte njė garanci pėr Pejgamberin a.s. pėr ndihmėn dhe suskset qė do t’i ofrojė All-llahu xh.sh. nė rrugėn dhe misionin e tij tė te shenjtė. Mi’raxhi paralejmėroi fitoren e fesė islame dhe pėrhapjen e saj tė pandalshme. Mi’raxhi hapi dyert e shpresės njerėzore dhe mundėsitė e suksesit pėr ēdo individ veē e veē dhe pėr bashkėsinė nė pėrgjithėsi.


Rruga e kthimit tė Muhammedit a.s. nga Mi’raxhi pėr nė Bejtu’l-Makdis po ashtu ishte frymėzuese sikur edhe ngjitja e tij. Duke u kthyer, Pejgamberi a.s. hasi nė disa pamje dhe shfaqje tė ēuditshme qė i bėnė mjaft pėrshtypje, mirėpo kuptimin e tyre nuk e dinte. Pėr kėtė All-llahu xh.sh. i kishte caktuar shoqėruesin – melekun Xhibril, i cili do t’i shpjegonte domethėniet e tyre. Nė njė hadith qė e transmeton Taberaniu thuhet se Pejgamberi a.s. kaloi pranė njė grupi njerėzish qė mbillnin dhe tė njėjtėn ditė e korrnin atė qė e kishin mbjellė. Posa e korrnin ajo bėhej si kishte qenė mė parė. E pyeta: ē‘ėshtė kjo o Xhibril? Kėta janė muxhahidėt – luftėtarėt nė rrugėn e Zotit – vepra e mirė shtatė qind herė shpėrblehet. Ēdo gjė qė kanė sakrifikuar ajo i shoqėron, sepse All-llahu ėshtė Shpėrblyesi mė i mirė, iu pėrgjigj Xhebraili.


Pastaj thotė Pejgamberi a.s. kalova pranė njė turme njerėzish, tė cilėt i binin shkėmbit me kokė, sa herė qė i thėrmonin kokat, ktheheshin nė gjendjen e mė parshme dhe kėshtu vazhdimisht, por kjo nuk ua lehtėsonte vuajtjen. E pyeta: “ē‘janė kėta o Xhebrail. Ai m’u pėrgjigj: “Kėta janė ata tė cilėve u ka ardhurė vėshtirė tė falin namazin”.


Me kėto dy shfaqje dhe shumė tė tjera qė s’mund t’i pėrmendim kėtu pėr shkak tė kohės sė kufizuar, deshėm tė tregojmė lidhjen qė ka Mi’raxhi me jetėn tonė tė pėrditshme. Janė kėto dy porositė mė kryesore tė Mi’raxhit: xhihadi – pėrpjekja dhe puna maksimale nė rrugėn e All-llahut dhe namazi – lidhja mė direkte e njeriut me Zotin – krijuesin e tij.


Mi’raxhi ėshtė treguesi mė i mirė se si besimtari musliman duke marrė si model tė pėrkryer Muhammedin a.s., duhet tė ballafaqohet nė mėnyrė heroike me jetėn dhe problemet e saj, me vėshtirėsitė dhe krizat e ventuale dhe nė fund tė dalė fitimtar. Mi’raxhi qe dhe mbeti pishtar dhe dritė e pėrjetshme pėr shpirtin religjioz tė muslimanit. Veēanėrisht me imitacionin e tij prej 5 namazeve brenda ditės qė u bėnė farz nė Mi’raxh (Mi’raxhi i vogėl). Tė nderuar besimtarė, tė pėrkujtojmė kėtė natė tė madhe, kėtė udhėtim nate, sepse ai edhe sot e gjithėherė do tė jetė forcė e lėvizje e gjallė nė Islam. Vetėm se duhet tė jemi tė aftė e tė fuqishėm shpirtėrisht qė tė kuptojmė vertetėsisht rėndėsinė e vlerėn e Mi’raxhit dhe t’i shfrytėzojmė nė mėnyrė tė drejtė e konstruktive frytet e tij. Kush e kupton dhe e pėrjeton kėtė ngjarje, mund tė themi se ai ka bėrė mi’raxh me Pejgamberin a.s.

« Last Edit: Novembar 21, 2011, 22:27:26 od Muhamed Dolaku »
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #141 u: Novembar 21, 2011, 22:28:59 »


Morali nė krizė - E kush pra ėshtė fajtor?

Nga: Ilda SADRIU

Morali ėshtė nė krizė!

Pėr kėtė dikush fajėson politikanėt, dikush mėsuesit, e dikush thotė se babai si pėrgjegjės i familjes ėshtė fajtor. Tė tjerėt thonė se e ėma si edukator i parė ėshtė fajtore.

Duke mohuar apo mosnjohur pėrgjegjėsinė vetjake dhe duke fajėsuar njėri tjetrin faji ngel jetim.

Albert Bandura, psikologu i njohur i shekullit njėzetė, pėrmes eksperimenteve tė tij rreth ēėshtjes sė agresionit tek adoleshentėt argumentoi se bota dhe sjellja e individit plotėsojnė njėri tjetrin. Ai thotė qė jo vetėm se mjedisi shkakton sjelljen por sjellja shkakton mjedisin gjithashtu, dhe kėtė fenomen e quan determinizėm reciprok.

Por, ku do tė mbėrrim nėse kthehemi prapa nė tė kaluarėn duke analizuar problemet dhe shkaqet e tyre? Vėshtirė qė do mund tė identifikojmė fillimin e fajit pasiqė ēdo ndodhi ka njė shkak e ēdo shkak ėshtė njė ndodhi si rezultat i njė shkaku paraprak.

Fajin dhe fajtorin duhet kėrkuar nė kohėn tonė nga mesi ynė, e jo nė tė kaluarėn apo tė ardhmen.

Kur zinxhirėt shkėputen a ka faj vetėm hallka qė ēahet apo tė gjitha ato qė ngrehin njėra tjetrėn? Kur ata shkėputen ne themi qė zinxhirėt ishin tė dobėt e jo vetėm hallka qė lėshoi.

Kėshtu, nėse analizojmė dhe shqyrtojmė me hollėsi krizėn morale pėr tė cilėn po kalon shoqėria e sotme, do tė gjejmė se tė gjithė kanė faj, dikush mė pak e dikush mė shumė.

Nė shoqėrinė stabile patriarkale, ku institucioni familje ėshtė i shenjtė, babai - i zoti i shtėpisė, furnizuesi dhe mbrojtėsi i pjestarėve tjerė tė familjes flet fjalėn e fundit. Por, kur shoqėria fillon tė degjenerohet ai ėshtė i pari qė degradon rolin e vet. Atėherė, kaosi dhe anarkia mbizotėrojnė.

Sami Frashėri pat thėnė se fėmia i njė gruaje tė edukuar e tė mėsuar nė vend qė tė dėgjoj pėrralla kundėr logjikės e qė ta prishi moralin, mbi gogolin dhe kulēedrėn, bashkė me nina-nanat e ėmbla tė sė ėmės do tė dėgjojė pėrralla shumė tė bukura qė do t'i ndreqin moralin, qė do t'i zbusin zemrėn dhe do t'i zhvillojnė mėndjen. Fatkeqėsisht nė shoqėrinė tonė shumica e nėnave janė tė pa arsimuara. Pėr kėtė ato mė pak janė fajtore duke pasur parasysh mentalitetin tradicional shqiptar. Thuhej se femra nuk duhet tė arsimohej, madje as tė mėsoj shkrim leximin, sepse ajo duhet tė merret vetėm me punėt e shtėpisė, tė rrisė fėmijėt dhe ti shėrbejė burrit tė saj si dhe prindėrve tė tij. Ky rol i saj i atribuohej ligjeve tė Zotit duke thėnė se ajo vetėm pėr kėtė ėshtė krijuar. Pa dyshim qė Zoti e obligoi femrėn me rolin e nėnės por atė nuk e privoi, me asnjė urdhėr, nga kėrkimi i diturisė.

Ēka mund tė thuhet pėr shoqėrinė nė tė cilėn prindėrit turpėrohen me fėmijėt e vetė! Rinia e sotshme ėshtė tepėr egoiste ndaj vetvetės sė saj. Ajo nuk ka besim tek njerėzit e afėrm si dhe nė familjen e vet. Janė mė se tė bindur se vetėm ata kanė tė drejtė. Kėshtu, mohojnė vlerat tradicionale dhe kapen pėr atyre moderne, tė pa seleksionuara dhe tė pa definuara. Moto kryesore kanė lirinė absolute nga ēfarėdolloj pėrgjegjėsie.

Edhe djemtė me rezultate shumė tė dobėta nė mėsim nė shkollat e mesme dhe mosinteresim pėr studime tė larta, futen nė tė njėjtin kallup. Tek ata dominon mungesa e njė vizioni tė qartė rreth sė ardhmės sė tyre e qė drejtėpėrsėdrejti ndikon nė vullnetin dhe dėshirėn e tyre pėr tė ndryshuar diēka nė ambientin qė i rrethon. Si rrjellojė, morali i tyre ėshtė nė krizė sepse pasiviteti, dembelizmi dhe pavėndosshmėria ndikojnė nė moralin dhe karakterin e tyre.

Kur femra del e zhveshur nė publikė, qoftė nė shkollė apo nė treg a shėtitje, a thua ajo me kėtė demonstron kėtė liri? A demonstron se prindėrit e saj nuk kanė pushtet mbi tė? E nėse nuk kanė ēfarė ka ndodhur qė ata ta humbin atė? A ka ndodhur nė mėnyrė spontane, a u rebelua ajo brenda natės apo gradualisht kaloi pushteti nga njėra palė nė tjetrėn? Apo ndoshta as njėra e as tjetra por prindėrit me heshtjen e tyre e aprovojnė (zh)veshjen e saj. Kjo e fundit duket mė e logjikshme dhe nė njėfarė mase mposhtė teorinė e rebelimit dhe argumenton degjenerimin kolektiv. Pra, argumenton se tė gjithė kanė faj.

Edhe pse nuk mund tė flitet pėr amoralitetin seksual si fenomen tė gjėrė, nėse kėtė ēėshtje e trajtojmė me njė spektėr mė tė gjėrė sesa vetėm seks, por siē e quan Islami “rruga qė ēon nė zina” atėherė, lakuriqėsia, barsaletat banale, mesazhet telefonike, serialet televizive, dhe shumė elemente tė tjerė, qartas na lėnė tė kuptojnė qė amoraliteti nė shoqėrinė tonė ėshtė nė shkallė tė lartė.

Njeriu pėrgjatė kohės dėshmoi qė Zoti e krijoi atė qė nė moshė tė caktuar tė jetė nė gjendje tė ballafaqohet me rrethana tė caktuara qė i paraqiten duke evolouar (pjekur) nga mosha nė moshė. Tė kurdisur qė hormonet specifike tė paraqiten vetėm e vetėm atėherė kur atij i duhen. Kėshtu ndodh edhe me hormonet seksuale, do i zhvillohen nė kohėn e pubertitetit kur njeriu kalon nga faza e fėmijrisė nė atė tė pjekurisė. Por, psikologėt shpjegojnė se nėse fėmija ekspozohet me lakuriqėsi apo pornografi, qoftė nga televizori, revistat dhe interneti, hormonet seksuale zhvillohen parakohės sė natyrshme. Kjo shkakton stres dhe ēorientim dhe ndikon negativisht nė vlerat dhe moralin e tyre.

Humbja e vlerave, problemi mė i madh i shekullit XX, ėshtė rezultat drejtėpėrdrejtė i dobėsimit dhe humbjes sė besimit nė Zot. Niēeja (Nietzsche) deklaroi se nėse Zoti ka vdekur, atėherė ēdo gjė lejohet. Por, pa besim nė Zot s’ka moral, tha Alija Izetbegoviq. E Zoti s’ka as fillim e as mbarim. Vėrtetė, Muhamedi a.s. 14 shekuj mė parė na mėsoi se kush s’ka turp bėn gjithēka!

Tė gjithė e pranojnė qė morali ėshtė nė krizė, por duke trajtuar kėtė si problem kolektiv pėrpjekjet individuale qė ushtrohen pėr tė zgjedhur problemin janė mospėrfillėse nė krahasim se sa do tė ishin sikur ēdo kush tė trajtonte problemin si ēėshtje personale, si obligim moral dhe si pėrgjithėsi para Zotit.

Vetėm besimi i sinqertė nė Zotin do na nxjerr nga kjo krizė qė po kėrcėnon jo vetėm shoqėrinė tonė por mbarė njerėzimin.
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #142 u: Novembar 21, 2011, 22:38:28 »


Muhamedi a.s. nė ditėt e para tė Pejgamberisė

Nga: Rifat efendi JUSUFI, Ulqin

Pejgamberin a.s., shpirtėpastėr, me logjikė tė shėndoshė, kur filloi t’iu afrohet tė dyzetave, gjithnjė e mė shumė filloi ta brejė injoranca e popullit tė vet. Mundohej tė gjejė ngushėllim shpirtėror pėr kėtė. Qetėsinė mundohej ta gjejė nė vetmi, filloi tė izolohej nga populli, tė tėrhiqej nga shoqėria e ēoroditur, ngjitej nė kodrėn e lartė disa kilometra larg Ka’bes, atje thellohej nė kontemplacion, meditonte rreth krijimit tė qiejve dhe Tokės, duke qortuar kurejshitėt, tė cilėt u ishin dhėnė epsheve dhe jetės sė shfrenuar, kishin lėnė besimin e vėrtetė dhe ishin dhėnė pas adhurimit tė idhujve, gjė qė ishte e pakapshme pėr logjikėn e shėndoshė. Muhamedi a.s. kalonte ditė tė tėra ne vetmi nė shpellėn Hira. Kur i mbushi Muhamedi a.s. katėrdhjet vjet, e dėrgoi Zoti xh.sh. mėshirė pėr botrat, pėrgėzues pėr tė gjithė njerėzit.

Fjalėt e para qė i zbritėn nga Zoti xh.sh. ishin:

“Lexo, me emrin e Zotit tėnd i cili krijoi (ēdo gjė). Krijoi njeriun prej njė gjaku tė ngjizur (nė mitrėn e nėnės). Lexo! Se Zoti yt ėshtė mė bujari! Ai qė e mėsoi (njeriun) tė shkruaj me pendė. I mėsoi njeriut atė qė nuk dinte.” ( El - Alak, 1 – 5)

Muhamedi a.s. filloi ta zbatojė urdhėrin e Zotit xh.sh., tė thėrrasė nė adhurim nė njė Zot Fuqiplotė dhe t’i asgjėsojė idhujt. Por, ftesa ka qenė e fshehtė nga frika qė mos t’i befasojė Kurejshitėt tė cilėt ishin kėmbėngulės nė shirkun dhe idhujtarinė e tyre, andaj Muhamedi a.s. nuk e publikoi ftesėn nė tubimet e mėdha tė Kurejshitėve, dhe nuk i ftoi nė besim pėrveē tė afėrmit e ngushtė ose ata qė i njihte mė heret. Tė parėt qė e pėrqafuan fenė Islame ishin: Hadixhja, Aliu, Zejd iben Harithi, Ebu Bekri, Uthmani, etj.

Kontaktet e tyre me Pejgamberin a.s. ishin tė fshehta. Kur arriti numri i besimtarėve nė 30 burra dhe gra, Muhamedi a.s. zgjodhi pėr vendtubim shtėpinė e Erkam bin Erkamit. Nė atė shtėpi ata merrnin udhėzime dhe mėsonin. Numri i atyre tė cilėt e pranuan Islamin tani shtohet nė 40 burra dhe gra, ku shumica prej tyre ishin tė varfėr dhe nuk kishin famė ndėr Kurejshitėt.

Lajmi pėr thirrjen nė Islam edhe pse nė fillet e para ishte individual dhe sekret, ai arrin tė depėrtojė nė mesin e mushrikėve kurejsh tė cilėt filluan t’i frikėsohen rritjes sė numrit tė besimtarėve dhe pėrkrahėsve tė Islamit. Mė vonė zbret ajeti Kur’anor:

“Dhe tėrhiqu vėrejtjen farefisit tėnd mė tė afėrt” (Shura, 214)

Pas zbritjes sė kėtij ajeti, Pejgamberi a.s. njė ditė prej ditėsh hypi nė kodrėn Safa, i tuboi kurejshėt dhe u tha: “Ēka mendoni, sikur t’u kisha informuar se armiku ėshtė nė luginė pas kėsaj kodre e do t’ju sulmojė, a do tė mė kishit besuar”? Ata iu pėrgjigjėn: “Po, sepse kurrė nuk kemi parė tė rrejsh”. Atėherė Pejgamberi a.s. u tha: “Pra, me tė vėrtetė unė ua tėrhjek vėrejtjen pėr njė ndėshkim tė ashpėr nėse nuk i bindeni All-llahut tė Lartmadhėruar”. Sapo mbaroi bisedėn, u ngrit Ebu Lehebi dhe duke e injoruar Muhammedin a.s. tha: “A pėr kėtė na ke thirrur, hė tu thafshin duart!”. Kjo pėrbuzje dhe ky injorim qė iu bė Muhammedit a.s. nga Ebu Lehebi dhe mushrikėt tjerė, ishte shkak i zbritjes sė sures Mesed.

Thirrja Islame e cila kishte karakter tė reformizmit ideo-moral, shoqėror e individual, hasi nė rezistencė serioze tė mekasit. Islami kėrkonte ndryshime nė shoqėrinė e tillė nė tė gjitha fushat e jetės njerėzore, prandaj edhe tė shumtė ishin ata tė cilėt u ngritėn nė mėnyra tė ndryshme kundėr Pejgamberit a.s. dhe rrugės nė tė cilėn ftonte ai.

Tė parėt, qė reaguan padyshim, ishin fanatikėt arabė, tė cilėt duke mos e inkuadruar as tė menduarit mė tė thjeshtė, u qėndronin besnikė idoleve dhe idhujtarisė. Tė dytėt ishin aristokratėt, tė cilėt me keqardhje e pritėn aktivitetin reformist tė Muhamedit a.s.. Shoqėria mekase, e cila fund e krye ishte injoruese ndaj predikimeve tė reja tė Muhammedit a.s., udhėhiqej nga tė pasurit, tė cilėt tėrė atė pasuri e kishin arritur nė kurriz tė tė tjerėve dhe nė mėnyrė tė pandershme. Aplikimi i mėsimit, tė cilin e predikonte Muhamedi a.s. pėrjashtonte ēdo mundėsi tė manipulimit me njerėz dhe pronė.

Tė tretėt ishin ata tė cilėt nuk e kontrollonin veten e ishin zhytur nė amoralitet dhe korrupsion. Ata ishin duke i humbur edhe virtytet e fundit tė moralit.

Tė katėrt ishin materialistėt, sipas tė cilėve jeta ishte vetėm e kėsaj bote. Me vdekjen e njeriut, sipas bindjes sė tyre mbaronte gjithēka.

Tė pestėt ishin paria, tė cilėt gėzonin autoritet tė madh mes njerėzve. Ata vendosnin pėr ēėshtjet me rėndėsi dhe para tyre nuk guxonte kush tė ngrejė zėrin. Kėshtuqė ftesa qė bėnte Pejgamberi a.s. thėrriste pėr barazi dhe tė drejta mes njerėzve pa dallim kombi, race, gjuhe ata i pengonin Mushrikėt kurejsh.

Edhe pse nė fillim shumica nuk e pranuan fenė Islame, Pejgamberi a.s. vazhdoi misionin e tij. Mėnyrat e ftesės sė Muhamedit a.s. ishin tė ndryshme. Ai kur i paraqitej ndonjė individi apo tubimi, sė pari citonte disa verse nga Kur’ani, me zė pėrkėdhelės dhe entuziazėm, pastaj shkurtimisht i komentonte dhe nė fund i ftonte dėgjuesit nė besim. Poashtu filloi t’ju sqarojė njerėzve se kėta idhuj i ka ndėrtuar vetė dora e njeriut, ato nuk kanė mundėsi t’i sjellin kurrfarė tė mire vetvetes, e atėherė si kanė mundėsi tu sjellin tė mira njerėzve.

Idhujtarėt u ndien tė nėnēmuar me ftesėn-misionin e Muhamedit a.s. dhe vendosėn qė tė marrin hapa qė ta ndalojnė. U zgjodhėn njė grup prej tyre, u ankuan te Ebu Talibi dhe kėrkuan qė ta ndalojė ai Muhamedin a.s., mirėpo Ebu Talibi nuk e pranoi kėtė detyrė.

Kur kurejshitėt panė se Muhamedin a.s. nuk mund ta pengonte asgjė nga interpretimi i fesė sė re dhe pėrhapjen e saj, filluan pėrsėri tė mendojnė pėr mėnyrėn e pengimit tė veprimtarisė sė Pejgamberit a.s. dhe shokėve tė tij. Ndėr mėnyrat dhe format e presionit dhe tė propagandės qė ushtronin mushrikėt kurejsh kundėr Muhammedit a.s. ishte edhe ironia, tallja, shpotia dhe pėrgėnjeshtrimi tė cilat ishin mjete tė para tė pėrdorimit kundėr muslimanėve. Ata filluan t’i poshtėrojnė muslimanėt me emra fyese, kurse Resulull-llahun a.s. e akuzuan rėndė, duke thėnė se ėshtė i ēmendur.

Shtrembėrimi i mėsimit tė Resulull-llahut a.s., shkaktimi i dyshimit, propagandimi i agjitacioneve tė rrejshme, pėrhapja e fjalėve tė pabaza rreth kėtij mėsimi dhe rreth personalitetit tė Resulull-llahut a.s., duke e tepruar nė tė gjitha kėto, kishin pėr qėllim qė njerėzve mos t’u mbetet kohė tė mendojnė pėr kėtė fe.

E kundėrshtonin Kur’anin me trillimet e popujve tė lashtė qė me kėto t’i zbavisin njerėzit pėr t’i larguar nga mėsimi i Kur’anit.

Orvatjet e mushrikėve kurejsh pėr tė gjetur njė mesatare tė pėrbashkėt mes Islamit dhe idhujtarisė kishte pėr qėllim qė tė arrihej njė marrveshje mes dy palėve duke u tėrhequr tė dyja palėt nga disa rite fetare.

Pastaj mushrikėt kurejsh duke parė vendosmėrinė e Muhammedit a.s. i afruan Atij pasuri, pozitė, vetėm qė Muhamedi a.s. ta braktisė thirrjen nė Islam dhe fyerjen e idhujve.

Kur e panė se kjo mėnyrė e veprimtarisė sė tyre nuk po sillte kurrfarė rezultati, u tubuan sėrisht dhe formuan njė komision prej 25 anėtarėsh nga paria mekase. Kryetar u zgjodh Ebu Lehebi, xhaxhai i Resulull-llahut a.s.. Pas mendimeve dhe konsultimeve tė shumta, ky grup njerėzish mori vendim definitiv kundėr Resulull-llahut a.s. dhe shokėve tė tij. Vendosėn tė mos kursejnė asgjė kundėr Islamit. Vendosėn ta torturojnė Resulull-llahun a.s. dhe tė gjithė ata qė e pėrqafuan Islamin, duke ushtruar ndaj tyre tė gjitha trysnitė e mundimshme.

Si rast konkret tė ushtrimit tė masave tė tyre po e pėrmendim Ebu Lehebin, i cili kishte tė martuar dy bijtė e tij pėr dy bijat e Pejgamberit a.s. dhe urdhėroi qė t’i ndajnė – shkurorėzojnė. I njėjti e ndiqte Muhamedin a.s. dhe publikisht e quante gėnjeshtar. Po ashtu bashkėshortja e Ebu Lehebit Umu Xhemilja, vendoste ferra nė vendet ku kalonte Muhamedi a.s., e nė derėn e Pejgamberit a.s. vendoste ndyrėsira.

Kundėrshtari mė i rreptė i Muhammedit a.s., Ebu Xhehli tentoi qė tia qesė shkėmbin mbi kokė gjersa ishte nė sexhde Pejgamberi a.s. Nė tė njėjtėn pozitė Ukbe bin ebi Muait ia qiti zorrėt e deves mbi kokė tė Dėrguarit tė Zotit a.s., kurse nė njė rast tjetėr tentoi qė t’ia zė frymėn (duke e shtrėnguar nė fyt) me kėmishė gjatė kryerjes sė namazit rreth Ka’bes.

Umeje bin Halefi e torturoi shėrbėtorin e tij Bilalin duke e shtrirė nė vapėn e shkretėtirės, duke i vendosur gurė tė medhenj mbi trupin e tij dhe duke i thėnė: “Kėshtu do tė torturojė gjersa tė vdesėsh ose ta mohosh Muhammedin (si Pejgamber) dhe tė adhurosh Latin dhe Uzanė”.

Ndėrsa Amėr bin Jasirin dhe dy prindėrit e tij i kishte lidhur Ebu Xhehli nė vapėn e shkretėtirės nė drunj qė tė vuajnė, vetėm pse kishin pranuar Islamin. Atij nuk i mjaftoi vetėm kjo por, ai pastaj e mbyti nėnėn e Amrit para syve tė tij duke ia shpuar zemrėn me hu, kurse babai i Amrit vdiq prej plagėve.

Pastaj Ebu Fukejheti u torturua nga pronari i tij Abdi-d-Dari, duke e lidhur prej kėmbėsh dhe e tėrhiqnin zvarritur pėr tokė.

Mėnyra tjetėr pėr t’i larguar nga besimi Islam ishte dhe bojkotimi – izolimi i atyre qe e pėrkrahnin idenė e Muhamedit a.s. i cili zgjati tri vjet me radhė.

Analistėt kanė radhitur disa faqe me emrat e personave tė cilėt e sulmonin Pejgamberin a.s. dhe muslimanėt e parė. Nė ato faqe janė pėrfshirė tė gjitha familjet e njohura mekase. Ėshtė vėshtirė tė kuptohet kjo kur e dimė se prej tė gjitha atyre familjeve ka pasur muslimanė, tė cilėt ishin vėllezėr, kushėrinj po edhe bijtė e armiqėve tė pėrbetuar tė Islamit.

Ndėr mė tė torturuarit ishte vetė Muhamedi a.s., po edhe shokėt e tij nuk u kursyen nga mundimet e rrepta tė idhujtarėve. Robėrit, tė cilėt pranuan Islamin, ishin tė pambrojtur, u torturuan pamėshirshėm sa qė edhe u mbytėn. E gjithė kjo qė ndodhte, nuk e luhati Pejgamberin a.s. dhe shokėt e tij qė tė largohen nga Islami. Ebu Talibit nė njė rast i erdhi delegacioni prej idhujtarėve qė t’i ankohen pėr Muhamedin a.s.. Kur shkuan kurejshėt, e thirri Muhamedin a.s. dhe i tha: “O djali i vėllait tim! Mė kanė ardhur kurejshitėt dhe mė kanė kėrcėnuar. Mė ruaj mua dhe veten dhe mos mė ngarko me atė qė nuk mund ta bėj!” Pejgamberi a.s. mendoi se axhės sė tij i ka lindur ndonjė mendim qė ta dorėzojė atė (Muhamedin a.s.) dhe se ėshtė dobėsuar dhe nuk mund t’i ndihmojė qė ta mbrojė. Pejgamberi i tha: “O xhaxhai im, betohem nė Allahun se sikur tė ma venė diellin nė anėn e djathtė dhe hėnėn nė anėn e majtė, me qėllim qė ta lė kėtė thirrje, nuk e lė derisa tė na ndihmojė All-llahu ose tė vdes pėr tė”.

Nuk dihet saktė si reagoi Muhamedi a.s. ndaj kėsaj padrejtėsie, por mund tė konkludojmė nė bazė tė ngjarjeve tė cilat ndodhėn disa vite mė vonė: nė luftėn e Uhudit, viti i tretė hixhrij, Pejgamberi a.s. u plagos, shokėt i propozuan qė ta lusė Allahun xh. sh. qė t’i dėnojė armiqtė e tij; Muhamedi a.s. ngriti duart nga qielli dhe tha: “O Zot, udhėzoje popullin tim, se ata nuk dinė”. Rast konkret kemi kur Muhamedi a.s. kaloi pranė familjes sė Jasirit dhe u tha: “Kini durim, o familje e Jasirit! Vendbanimi i juaj do tė jetė xhenneti”. Duke i parė vuajtjet e mėdha qė u sillnin idhujtarėt besimtarėve, Muhamedi a.s. u propozoi atyre qė tė emigrojnė nė Abesinij. Emigrimi i parė u bė nė vitin e pestė pas shpalljes, ku emigruan 11 burra dhe 4 gra tė cilėt udhėtuan nė kėmbė gjerė nė bregdet e pastaj me anije. Emigrimin e dytė e pėrbėnin 83 ose 82 burra dhe 18 gra, tė cilėt qėndruan nė Abesini gjer nė vitin e shtatė tė shpalljes. Nė vitin e dhjetė pas shpalljes Muhamedi a.s. shkoi nė Taif. Arsyeja ishte se, pasi i kishin vdekur dy mbrojtėsit mė tė mirė tė tij, Ebu Talibi dhe bashkėshortja e tij Hadixheja r. a., idhujtarėt i shtuan torturat ndaj Muhamedit a.s.. Qėllimi i udhėtimit ishte qė tė gjejė vend mė tė pėrshtatshėm dhe pėrkrahje pėr da’ve. Jeta e Muhamedit a.s. dhe e besimtarėve nė Mekė u vėshtirėsua nga torturat e armiqėve tė Islamit, mirėpo, kurrė nuk arritėn qė t’i largojė nga kjo vepėr e shenjtė dhe rruga e vėrtetė. Muhamedi a.s. i ndiqte grupet e ndryshme, tė cilėt arrinin nė Mekė nėpėr vendqėndrimet e tyre, shkonte dhe ua paraqiste tė vėrtetat e Islamit dhe kėrkonte qė ta dėshmojnė se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut me qėllim qė tė shpėtojnė. Po ashtu, Pejgamberi a.s. iu drejtohej njerėzve duke u thėnė: “A ka ndonjė i cili do tė mė ēojė te populli i tij, sepse kurejshėt mė ndalojnė qė t’i kumtojė fjalėt e Zotit tim”. Thirrja e Pejgamberi a.s. ngjallte interesim te tė pranishmit, tuboheshin rreth tij, por askush nuk kishte guxim qė t’i pėrgjigjet thirrjes sė tij. Haxhi ishte momenti mė i pėrshtatshėm pėr thirrje. Pejgamberi a.s. hasi nė njė grup tė cilėt kishin ardhur prej Medine, ua paraqiti Islamin e ata e pranuan. Lajmi i Pejgamberit a.s. tė pritur, ngjalli interesim nė mesin e medinasve. Kjo bėri qė vitin e ardhshėm tė vijnė nė Meke 12 tė deleguar nga Medina. Kur u nisėn medinasit tė kthehen nė Medine, Pejgamberi a.s. e dėrgoi Mus’ab ibėn Umerin me ta qė t’ua mėsojė parimet Islame dhe t’u prijė nė namaz. Mus’ab ibėn Umejri r.a. e kreu me sukses detyrėn qė i ishte besuar dhe vitin e ardhshėm erdhi bashkė me disa muslimanė tė tjerė (73 vetė, nė mesin e tė cilėve, ishin edhe dy gra), dhe e bėnė Beslidhjen e Dytė nė Akabe, e cila ishte hap i parė i kalimit tė muslimanėve tė Mekės pėr nė Medine. Kalimi i besimtarėve prej Mekės nė Jethrib u bė ilegal, nė mėnyrė individuale ose nė grupe tė vogla, pėr arsye se idhujtarėt vėzhgonin ēdo lėvizje tė muslimanėve dhe ndalonin emigrimin. Ka pasur raste qė kanė emigruar haptazi sikur Umer bin Hatabi, Zubejr bin Avami, Uthman bin Afani etj. Pejgamberi a.s. doli nga shtėpia e vet natėn e 27 tė muajit sefer, tė vitit 14 tė pejgamberllėkut gjegjėsisht 12/13. 09. 622, fshehurazi pėr arsye se paria e mushrikėve Kurejsh vendosėn qė ta mbysin Muhammedin a.s.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #143 u: Novembar 23, 2011, 20:26:20 »


Murtaja e heshtjes

Nga: Arlind Boshnjaku

Fundi i vitit ėshtė kohė pėrsiatjesh prapavėshtruese. Viti 2002 u shėnua nė pėrgjithėsi nga tė njėjtat tregime: lufta e ShBA-sė kundėr terrorizmit, pėrgatitjet amerikane pėr tė sulmuar Irakun, konflikti arabo-izraelit, ēėshtja ēeēene, ftohja e marrėdhėnieve Evropė-Amerikė, etj.

Por nė mars tė kėtij viti agjencitė botėrore tė lajmeve raportuan edhe pėr njė ngjarje morbide qė u zhvillua nė qytetin e shenjtė tė Mekės. Ajo dėshmon pėr gjendjen e rėndė shpirtėrore dhe intelektuale tė botės arabo-islame, tė cilėn e vėrteton edhe Raporti pėr Zhvillimin Njerėzor Arab i pėrgatitur nga Fondi Arab pėr Zhvillimin Ekonomik dhe Social.

Kėshtu duket pėrafėrsisht lajmi qė u dha nga agjencitė botėrore:

Sipas raportit nga Reuters, media saudite dhe familjet e viktimave janė tė tmerruara dhe tė tėrbuara me vdekjen e vajzave nė zjarrin qė kaploi njė shkollė nė qytetin e Mekės. Shumė nga vajza vdiqėn nga shkeljet e turmės qė po pėrpiqej t’i ikte zjarrit. Media saudite kanė akuzuar policinė religjioze qė penguan pėrpjekjet pėr shpėtimin e 15 vajzave qė gjeten vdekjen brenda njė shkolle tė pėrfshirė nga zjarri, raportonte agjencia e lajmeve Reuters.

CNN raportonte se e pėrditshmja el-Iktisadiah kishte shkruar se zjarrėfikėsit ishin fjalosur me anėtarėt e policisė religjioze, tė njohur edhe si “mutawin”, pasi ata kishin provuar t’i mbanin vajzat brenda ndėrtesės qė digjej, ngase ato nuk kishin vėnė shamitė e kokės dhe abajat (rroba tė zeza), siē kėrkohet nga interpretimi strikt i Islamit nė mbretėri.

CNN-i tha se gazeta nė gjuhėn angleze Saudi Gazette, nė njė kryeraport, kishte cituar dėshmitarėt tė thonė se anėtarėt e policisė qė njihet si Komisioni pėr Pėrkrahjen e Virtytit dhe Ndalimin e Vesit, kishin ndaluar njerėzit pėr t’u ndihmuar vajzave, duke u thėnė se “ėshtė mėkat t’u afroheni atyre.”

Njė oficer nga mbrojtja civile i tha el-Iktisadias se kishte parė tre anėtarė tė policisė religjioze “duke i rrahur vajzat e reja qė tė mos i lėnė ato tė dalin nga shkolla, sepse ato nuk i kishin veshur abajat”, raporton CNN.

“Ne u thamė atyre se situatė ishte tejet kritike dhe se nuk ishte momenti pėr njė sjellje tė tillė. Por ata bėrtitnin dhe refuzonin tė largoheshin nga dyert,” citonte gazeta oficerin nė njė raport dėrguar CNN-it. Babai i njė prej vajzave tė vdekura kishte akuzuar rojat e shkollės qė kishin refuzuar madje edhe tė hapnin dyert pėr t’i lėnė vajzat tė dilnin jashtė, raportonte Saudi Gazette.

Nė tė, gjithashtu, thuhej se: “Dikush do tė mund tė kishte shpėtuar po tė mos ishte ndalur nga anėtarėt e Komisionit pėr Pėrkrahjen e Virtytit dhe Ndalimin e Vesit.”

Ndoshta ky rast nuk mund tė krahasohet me vdekjet nė Palestinė, ose nė Ēeēeni, nė Nju-Jork, nė Bali, nė Kosovė, etj, por ėshtė tregues dhe shembull simptomatik i njė dukurie tė rėndėsishme qė na prek tė gjithėvė, ėshtė simbol pėr vrasjen e dinjitetit njerėzor, pėr vdekjen e ndėrgjegjes, dhe pėr shkatėrrimin e tė gjitha vlerave mbi tė cilat ndėrtohet porosia islame. Dhe njė ngjarje e tillė tė kujton kohėn parakuranore tė gadishullit arab kur vajzat e porsalindura varroseshin sė gjalli. Dhe tė kujton inkuizicionet qė digjnin sė gjalli ata qė dyshoheshin pėr herezi. Por gjėja mė e tmerrshme ėshtė se kjo ndodh nė vendin mė tė shenjtė islam, nė qytetin e Mekės. Aty ku u shpall porosia se ai qė vret njė person tė pafajshėm ėshtė sikur tė vrasė tėrė njerėzimin. Dhe, ē‘ėshtė edhe mė tmerruese, kjo bėhet nga policia “religjioze”, nga “Pėrkrahėsit e Virtytit”, nga kujdestarėt e Ve! ndeve tė Shenjta. A nuk ėshtė kjo pėr t’u brengosur dhe pėr t’u frikėsuar? Si mund t’i tregohet botės se Islami ėshtė fe e mėshirės, dashurisė, paqes, kur nė qendėr tė qytetit mė tė shenjtė islam, nė njė mbretėri “islame”, nga njerėz myslimanė dhe nė emėr tė Islamit bėhen gjėra qė janė normale vetėm pėr tė ēmendurit dhe kriminelėt mė tė mėdhenj qė nuk kanė fare ndėrgjegje? Dhe ēfarė bėjnė myslimanėt e tjerė anekėnd botė? Heshtin.

Heshtin institucionet islame, heshtin komuntitetet islame, sepse Islami ėshtė bėrė peng i petro-dollarit arab. Islami ėshtė bėrė peng i militantėve, i diktatorėve, i inkuizitorėve qė brumosen nėpėr shkollat qė mėsojnė se parajsa ėshtė e rezervuar vetėm pėr ata qė kanė mjekra. Se mėshira e Zotit ėshtė privilegj vetėm pėr ata qė bėhen anėtarė tė “Grupit tė Shpėtuar dhe Palės sė Ndihmuar (GShPN).”

Por Islami ėshtė bėrė peng edhe i atyre qė heshtin. Pjesa dėrrmuese e botės islame hesht, derisa fanatikėt zemėrngushtė shtrembėrojnė konceptet mė tė shenjta tė besimit tonė. Myslimanėt heshtin ashtu si heshtnin edhe tė krishterėt kur kryqėzatat bėnin plojė nė Jerusalem. Errėsira qė pėrjetonin atėbotė tė krishterėt ėshtė nata qė ka mbuluar edhe botėn islame tanimė njė kohė tė gjatė. Rilindja evropiane ndodhi atėherė kur tė krishterėt thyen murtajėn e heshtjes dhe kuptuan se Zoti nuk ėshtė monopol i atyre qe dinė latinisht dhe mbajnė kollare priftėrinjsh. Kur kuptuan se kisha nuk ėshtė autoritet absolut, por vetėm e Vėrteta. Dhe e Vėrteta nuk ėshtė monopol i askujt. Rėndėsia e Humanizmit, dhe e Rilindjes nė pėrgjithėsi, qėndron nė ndihmėn qė i dha njeriut tė ēlirohet nga kufizimet mentale tė imponuara nga censorėt e mendimit tė lirė, nga monopolizuesit e sė Vėrtetės, nga ! inkuizitorėt e mendjes dhe shpirtit.

Prandaj, edhe myslimanėt duhet tė kuptojnė se Islami nuk ėshtė monopol i askujt, nuk ėshtė pronė a atyre qė dinė arabisht, e as atyre qė mbajnė mjekra, e as atyre qė mbajne ēallma hoxhallarėsh. E Vėrteta nuk ėshtė as mall i atyre qė kundėrmojnė nga devocioni artificial dhe puritanizmi hipokrit, por i tė gjithė atyre qė zemėrdėlirė kėrkojnė mėshirėn dhe dashurinė e Zotit.

Mirėpo, indiferenca e treguar me dhjetėra vjet ndaj zhvillimit tė fanatizmit nė mesin tonė dhe ideve neoislamike tė ekstremistėve qė urrejtjen e kanė bėrė raison d’etre, ka bėrė qė Islami tė rrėmbehet dhe tė shndėrrohet nė monopol tė atyre qė nė emėr tė Allahut vrasin njerėz tė pafajshėm gjithandej globit. Prapambeturia e madhe nė botėn islame dhe aktet e njėpasnjėshme terroriste janė argumente tė forta pėr gjithė ata qė parashikonin se pėrleshja e qytetėrimeve ėshtė e pashmangshme, se Islami ėshtė njė “kulturė e dobėt” qė do tė ndeshet me “kulturėn mė tė mirė” qė mbron demokracinė, lirinė, individualizmin, tė drejtat e njeriut dhe barazinė e grupeve dhe gjinive. Tezat se Islami, pas shkatėrrimit tė bllokut sovjetik, do tė shndėrrohet nė njė gogol tė ri pėr botėn janė duke grumbulluar gjithnjė e mė shumė pėrkr! ahės. Por si ėshtė e mundshme qė Islami, si fe e paqes, e drejtėsisė, e mėshirės, tė paraqesė rrezik pėr paqen dhe sigurinė nė botė?

Kjo mund tė jetė e vėrtetė nėse vazhdojmė tė heshtim dhe t’i mbyllim sytė para rritjes sė papenguar tė fanatizmit nė mesin tonė. Nėse vendosim tė shpėrfillim arrogancėn e atyre qė vetėquhen martirė dhe pėrēudnojnė konceptet themelore islame, do tė jemi bashkėpjesėmarrės nė mbytjen e tė gjitha pėrpjekjeve pėr njė vetėpėrtėritje shpirtėrore dhe kulturore tė komunitetit global islam. Nėse shumica e heshtur nuk i jep fund kėtij vetėposhtėrimi, atėherė unė dhe ju do tė jemi njėsoj fajtor pėr vdekjen e atyre vajzave nė Mekė dhe fajtorė aq sa edhe ai qė nė emėr tė Islamit hedh veten nė erė duke vrarė fėmijė e njerėz tė pafajshėm.

Arlind Boshnjaku
arlindboshnjaku@yahoo.com

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #144 u: Novembar 23, 2011, 20:30:13 »


NATYRA E VĖRTETĖ E ARMIQĖSISĖ NDĖRMJET MUSLIMANĖVE DHE JAHUDIVE

Shejh Muhammed Salih El Munaxhid

Lavdia i takon All-llahut xh.sh. dhe paqa dhe bekimi Muhammedit a.s. familjės sė tij dhe sahabeve tė tij. Kėto ditė ummeti musliman po kalon njė periudhė me vuajtje dhe vėshtirėsi ku pa dyshim mė e hidhura ėshtė dominimi i jahudive ndaj muslimanėve nė Palestinė. Atje burrat dhe rinia vriten, gratė dhe fėmija tmerrohen, xhamitė djegen dhe shtėpitė e tyre shkatėrrohen, i rrethojnė dhe i torturojnė me uri. Mėnyra se si muslimanėt i shikojnė kėto ngjarje dhe se si i vlerėsojnė bazohet nė Kur'an dhe sunnet. Po i ofrojmė komentet vijuese nė lidhje me kėtė ēėshtje qė t'ia kujtojmė vetvetes nė ēfarė mėnyre do tė duhej tė trajtohej ky problem dhe ta mėsojmė se si tė sillemi ndaj armikut tonė.

Pėrse ne i urrejmė Jahuditė? I urrejmė pa pėrjashtim pėr hir tė All-llahut xh.sh. sepse ata janė qė shpifnin dhe i vritnin tė Derguarit e All-llahut. Ata janė ata pėr tė cilėt All-llahu xh.sh. nė librin e Tij thotė: "Jahuditė thanė: "Dora e All-llahut ėshtė e shtrėnguar!" Qofshin tė shtangur duart e tyre dhe qofshin tė mallkuar, pse thanė atė. Jo, duart e Tij janė tė shlira. Ai furnizon ashtu si tė dojė. Kjo qė tu zbrit ty do tu shtojė disave nga ata (nga paria fetare) shumė largimin dhe mohimin. Ne ndėrmjet tyre hodhėm armiqėsi dhe urrejtje qė do tu vazhdojė deri nė ditėn e kijametit. Sa herė qė ndezėn zjarr pėr luftė, All-llahu e shuajti atė, e ata pėrpiqen pėr shkatėrrime nė tokė. All-llahu nuk i do ngatėrrestarėt." [El Maide 64]

Ata janė ata qė thonė: "All-llahu ėshtė i varfėr e ne jemi tė pasur! Ne do tė shėnjojmė atė qė thanė ata dhe qė i mbytėn pejgamberėt pa kurrfarė faji, e do t'ju themi: "Vuane mundimin e djegjes sė zjarrit. [Ali Imran 181]

Ata janė nga ata qė i pėrshkruajn All-llahut djalė: "E jehuditė thanė: Uzejri ėshtė djali i All-llahut". [Tevbe 30] I Lartėsuar ėshtė All-llahu nga ajo qė ata thonė! "Ai ėshtė qė vetėm Atij i takon sundimi i qiejve dhe i tokės, Ai nuk ka as fėmijė e as nuk ka shok nė sundimin e Tij. Ai krijoi ēdo gjė, duke e pėrsosur nė mėnyrė tė qartė e tė matur." [Furkan 2]

Nė tė vetėquajturin "Talmudin" ata thonė se Zoti (kerkojmė falje nga Ai) nuk ėshtė i pagabuar, pohojnė se Ai nuk ėshtė i liruar nga tė vepruarit e marrėzirave dhe gjithashtu pohojnė se Zoti hidhėrohet dhe gėnjen. Lavdi qoftė mbi All-llahun i cili ėshtė larg gjithė asaj ēka thonė pėr Tė: "Ne nuk e krijuam qiellin, tokėn e ēdo gjė ēka mes tyre shkel e shko (pa qėllim tė caktuar). Sikur tė kishim dashur tė zbavitemi dhe sikur tė donim ta bėnim atė, Ne do tė zbaviteshim nė kompetencėn Tonė, por Ne nuk bėmė atė. Pėrkundrazi, Ne tė pavėrtetėn e godasim me tė vėrtetėn dhe ajo triumfon mbi tė ndėrsa ajo (gėnjeshtra) zhduket. E juve (jobesimtarėve) u takon shkatėrrimi, pėr atė qė i pėrshkruani (Zotit, si fėmijė etj. ). [Enbija 16-18]

Ata gjithashtu nė "Talmudin" e tyre thonė se Zoti konsultohet me Rabinėt nė tokė kur paraqitet ndonjė problem pėr tė cilin Ai nuk mundet me gjet zggidhje. Larg ėshtė All-llahu nga ajo qė ata thonė! A ekzistonė ndonjė send qė Zoti ynėe nuk mund ta bėjė? Lavdi i qoftė Atij dhe i Lartėsuar ėshtė All-llahu, Ai me tė vėrtetė ėshtė i aftė tė bejė gjithēka! "Kur Ai dėshiron ndonjė send, urdhėri i Tij ėshtė vetėm t'i thotė: "Bėhu!" Ai menjėherė bėhet." [Jasin 82]

Nė "Talmud" ata me kėmbėngulje thonė se mėsimi i rabinėve tė tyre nuk mundė tė hiqet e as ndryshohet edhe nė qoftė se vetė Zoti atė e urdhėron. Lvdi All-llahut i cili pėr jahuditė thotė: "O ju qė besuat, vėrtet njė shumicė e parisė fetare e jahudive dhe e tė krishterėve, nė mėnyrė tė paligjshme e hanė pasurinė e njerėzve dhe pengojnė tė tjerėt nga rruga e All-llahut" [Tevbe 34]

Jahuditė janė ata tė cilėt mendojnė se janė tė vetmit tė vlefshėm nė kėtė botė e gjithė tė tjerėt janė thjeshtė asgjė. Nė mes tjerash qė gjendet nė librin e tyre "Talmudin" nė lidhje me ata qė nuk janė jahudi qėndron edhe kjo qė vijonė: Sperma e jo-jahudiut ėshtė sikurse sperma e cilėsdo kafshė. Ēdo jahudi duhet qė maksimalisht tė angazhohet qė mos t'i lėjojnė popujt tjerė tė mbėrrinė nė postet nė botė ashtu qė vetėm jahuditė tė kenė fuqi dhe pushtet. Sikur Zoti mos t'i kishte krijuar jahuditė nuk do tė kishte mėshirė nė botė. Ata qė janė jashtė besimit tė jahudive, do tė thotė jo-jahuditė, janė derra tė pistė. Shpirtėrat e jahudive janė mė tė dashurit pėr Zotin kurse shpirtėrat e atyre qė nuk janė jahudi janė shpitėra tė shejtanit qė ju ngjajnė shpirtėrave tė kafshėve. Jahudia e ka tė lejuar qė tė sulmojė nderin e femrės qė nuk ėshtė jahudie sepse ēdo marėdhėnie martesone nė mes jo-jahudive janė tė pavlerė, femra qė nuk ėshtė jahudie ėshtė kafshė e nė mes kafshėve nuk ka marėdhėnie. Jahudia ka tė drejtė tė pėrdhunojė femrėn qė nuk ėshtė jahidie. Gruaja jahudie nuk ka tė drejtė tė ankohet nėse burri i sajė bėnė zina  nė shtėpinė e tyre me femrėn qė nuk ėshtė jahudie. Nuk ėshtė pėr tu ēuditur qė ata flasin kėso gjėrash kur e dimė se All-llahu xh.sh. pėr ta thotė: "Kėtė (e bėjnė) pėr arsye se ata thonin: "Ne nuk kemi kurrfarė pėrgjegjėsie ndaj (pasurisė qė u marrim) tė tė paditurėve." Pra duke e ditur tė vertetėn, ata bėjnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut." [Ali Imran 75]

Ndėr besimin nė lidhje me botėn tjetėr dhe ata qė nuk janė jahudi qėndronė: Xheneti ėshtė vetėqėndrim pėr shpirtėrat e jahudive dhe askush kush nuki ėshtė jahudi nuk do tė futet nė xhenet. All-llahu xh.sh. nė lidhje me kėtė pohim tė tyre thotė: "Ata edhe thanė: "Kurrsesi nuk ka pėr tė hyrė kush nė Xhennet, pėrveē atij qė ėshtė jehudi ose i krishterė! Ato janė fantazi tė tyre! Thuaju: "Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni tė drejtė? [El Bekare 111]

Jahuditė janė ata qė kanė vrarė tė Derguarit e All-llahut dhe qė kanė shpifur pėr ta. Nė "Talmud" ata thonė pėr Isan a.s. se ai ka qenė fėmijė jashta martese dhe qė nėna e tij ėshtė mbarsue kur ajo ishte me periodat e menstruacioni dhe qė ai ishte mashtrues, ai qė i ēon njerėzit nė rrugė tė gabuar, budalla dhe gėnjeshtar. Thonė se ėshtė kryqėzuar dhe vrarė dhe qė ndodhet nė xhehenem ku dėnohet nė kazan pėrplotė me ujė tė nxehtė dhe tė pistė. "Dhe pėr shkak tė thyerjes sė besės sė dhėnė, tė mohimit tė ajeteve (shpalljes) tė All-llahut, tė mbytjes sė pejgamberėve pa kurrfarė tė drejtė dhe thėnies sė tyre: "Zemrat tona janė tė mbuluara" (me perde). Jo, por pėr shkak tė mohimit tė tyre All-llahu ua vulosi ato (zemrat), e nuk besojnė prej tyre vetėm pakkush. Edhe pėr shkak tė mosbesimit dhe tė thėnies sė tyre shpifėse kundėr Merjemes;madje pėr shkak tė thėhies sė tyre: "Ne e kemi mbytur mesihun, Isain, birin e Merjemes, tė dėrguarin e All-llahut". Po ata asnuk e mbytėn as nuk e gozhduan (nuk e kryqėzuan nė gozhda), por atyre u pėrngjau. Ata qė nuk u pajtuan rreth (mbytjes sė) tij, janė nė dilemė pėr tė (pėr mbytje) e nuk kanė pėr tė kurrfarė dije tė saktė, pėrveē qė iluzojnė. E ata me siguri nuk e mbytėn atė. [En Nisa 155-157]

Ata janė tė cilėt u sillėn armiqėsishtė ndaj tė Dėrguarit Muhammedit a.s., nė "Talmud" ata thonė: "Pasiqė Krishti (Isaja a.s.) ka qenė gėnjeshtarė e Muhamedi e ka pranuar dhe vėrtetuar, e ai qė pranon gėnjeshtarin vetė ai ėshtė gėnjeshtarė, prandaj duhet tė luftojmė kundėr gėnjeshtarit tjetėr (Muhammedit a.s.) ashtu siē e kemi luftuar tė parin (Isan a.s.)

Ata thonė se Zoti ėshtė pėnduar qė ka krijuar Palestinezėt, e kanė mbėshtjellė kokėn e viēi nė fletė tė Mus'hafi nė tė cilėn ėshtė shkruajtur emri "Muhammed" dhe e kanė hedhur nė Mezxhidul Aksa, vizatojnė derra nėpėr mure tė xhamive dhe aty shkruajn emrin e Pejgamberit tonė dhe mbi tė vėnė yllin e Davudi (yllin jahudi). Armiqėsia jonė ndaj tyre ėshtė e natyrės ideologjike e jo politike. Ne nuk i urrejmė ata vetėm pėrse ata janė okupator. Kjo armiqėsi i ka rrėnjėt e thella siē u cek mė parė.

Gjithashtu i urrejmė se kanė sulmuar dhe ndye shtėpinė e Allahut, Mesxhidul Aksan dhe pėr shkakė tė ndezjės sė sajė dhe planit qė ta shkatėrrojnė si dhe hpjes sė kanalit nėn tė.

I urrejmė sepse ata i vrasin vėllezėrit tonė duke pėrdorur armė vdekjeprurėse, plumbat tė cilėt shpėrthejnė kokat e muslimanėve dhe mė pasė eksplodojnė nė brendėsi. Dhejtė plumba tė gjetur nė kokėn e njė fėmije musliman, plumbi i kėrsitur nga arma me mbytės zhurme qė muslimanėt mos tė kenė mundėsi tė zbulojnė se dikush ėshtė plagosur pėr tė mos patur kohė qė t'i ofrojnė ndihmė, bomba qė eksplodon nė qendėr tė njė grupi muslimanėsh tė paarmatosur ashtuqė as mė tė afėrmit nuk mund tė njohnin pjestarėt e familjes sė tyre pasiqė trupat e tyre ishin shkatėrruar krejtėsishtė, helmi vdekjeprurės pėr tė cilin thonė se e pėrdorin pėr t'i dėbuar demonstruesit e qė nė tė vėrtetė zė frymėn dhe sjėll vdekjen, gjuajtja e veturės sė ambulancės, vrasja e disa doktorėve dhe plagosja e disa tė tjerėve, pėngimi i veturės qė mbante gruan muslimane shtatzanė pėr tė shkuar nė spital pėr tė lindur ashtu qė fimija duhet tė lindė nė veturė, pėrdorimi i municionit dum-dum qė shkakton shkatėrrimin total lė kafkės sė njeriut, hemikaljet qė i lėshojnė nė depot e ujit pėr t'i bėrė muslimanet sterire dhe tė paafta pėr tė lindur. Ndėrrimi i plan programit pėr fėmijėt musliman do tė thotė shtimi i asaj qė atyre (jahudive) ju konvenon dhe hjekja e asaj qė nuk ju pėlqen ...

I cituam disa vepra tė kėqia qė jahuditė ua bėjnė vėllezėrve dhe motrave tona nė Palestinė. Ne besojme se e gjithė kjo dhe tė ngjajshmet sado qė duket e mjerė dhe e dhimbshur pėr ne muslimanėt duhet tė kenė edhe disa aspekte pozitive. Ky ėshtė besimi i Ehli Sunne vel Xhemaat. Pėrgjat kėtyre ngjjarjeve tė pėrgjakura tė cilat po ndodhin nė Palestinė mund tė shohim edhe disa aspekte pozitive tek ummeti qė u japin muslimanėve shpresa qė fitorja po vjen, Insha-Allah.

 
Ndėr aspektet pozitive do i pėrmendnim kėto: vetėbesimi i thellė i masave tė gjera tė muslimanėve qė e vetmja mėnyrė qė jahuditė tė mundėn ėshtė xjihadi, lufta nė rrugėn e All0llahut, qė nė tė njėjtėn kohė ėshtė edhe kulmi i Islamit dhe ekziston nevoja e madhe qė tė praktikohet kjo pjesė e besimit.

Pėrmbysja e flamurit tė nacionalizmit, revolucionit, demokracisė dhe tė gjitha formave tė tjerė tė xhahilijetit dhe ngritja e flamurit "La Ilahe Ilallah" ndėr muslimanėt.

Kthimi tek principet e Islamit siē ėshtė bashkimi i muslimanėve, siē ka thėnė edhe vetė Pejgamberi a.s.: Shėmbulli i muslimanėve nė marrėveshjėn, dashurinė, mėshirėn dhe keqardhjėn ėshtė si shėmbulli i njė trupi, kur njė pjesė e trupit sėmuret e gjithė pjesa tjeter e trupit e ndien dhimbjen." [Hadith Sahih]

Shtimi i numrit tė donacioneve tė cilat muslimanėt i japin pėr vėllezėrit nė Palestinė. Gjithashtu shpėrndarja e atyre qė janė tė plagosur nė vende tė ndryshme tė botės ku mund tė trajtohėn pėr kurim.

Imamėt nė mbar botėn nė hutbet e tyre flasin pėr vuajtjet e vėllezėrve dhe motrave. Gjithashtu ata i nxisin besimtarėt qė tė bėjnė dua pėr vėllezėrit e tyre nė Palestinė. Kėshtu muslimanėt e tregojnė solidaritetin ndaj vėllezėrve tė tyre.

Muslimanėt pėr ēdo ditė bėhėn mė tė vetėdijshėm se ēfarė rėndėsie ka Mesxhidul Aksa pėr ta.

Thėnja qė mė sė shumti i pėngon jahuditė ėshtė: "Hajber, Hajber o jahudi.Ushtria e Muhammedit do tė kthehet." Njė nga jahuditė thotė: "Duhet tė jemi tė vetėdijshėm sesa ėshtė e vėshtirė gjendja jonė, ne e dimė se kur muslimanėt e thonė kėtė ata nuk mėndojnė qė ushtria do tė vinė nga Bregu Perėndimorė dhe Gaza. Ata mendojnė qė kjo ushtri do tė vijė nga tė gjitha pjesėt e botės, ku besohet se Muhammedi ėshtė i Derguari i All-llahut xh.sh dhe ku ai ndjeket dhe respektohet. Kur kjo ushtri do tė vinė atėherė nuk ka vend pėr marrėveshje.

Procesi i normalizimit tė marėdhėnieve me jahuditė duhet tė ndalohet apo sė paku tė ngadalsohet. Ky proces i "normalizimi" tė marėdhėnieve me armikun mė tė madhė tė All-llahut xh.sh. ėshtė njė nga rreziqet pėr ummetin. Zėrat qė thėrrasin nė paqė dhe dialog pėr ēdo ditė po heshtin mė shumė sepse edhe ata po bėhėn tė vetėdijshėm se jahuditė tė gjitha marrėveshjet dhe premtimet i thejnė dhe ndryshojnė. All-llahu xh.sh thotė pėr ta: "Saherė qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por shumica e tyre nuk beson." [El Bekare 100]

Por, krahas shumė gjerave qė i shohim dhe qė na japin shpresa nuk duhet t'i harrojmė faktet vijuese:

Shkaku i kėtyre nėnēmimeve pėr tė cilat neve sot po kalojmė qėndrojnė nė vetvetėn tonė. tė gjitha gjėrat e kėqia qė po na nollin vinė nga vetja jonė, nėse duam nga All-llahu xh.sh. tė na e largoj nėnēmimin nė tė cilin gjendemi tani nuk kemi zgjidhje tjeter pėrveēse t'i kthehemi All-llahut xh.sh. siē thotė edhe vetė Ai: "Me tė vėrtetė All-llahu nuk do t'ia ndryshoj gjendjėn njė populli pėrderisa mos ta ndryshoj ai vetvetėn." [Er Ra'ad 11]

Ummeti duhet t'i pėndohet All-llahut xh.sh. nga shirku nė tė cilin ka hyrė pėr shkak tė risive qė i praktikon dhe nga mekatet qė i bėnė. Disa njerėz nga ummeti ende janė tė hutuar, kėrkojnė ndihmė nga mushrikėt dhe kufri dhe e pėrziejn flamurin e Islamit me flamurin e kufrit. Ndėr kushtet e fitores ėshtė qė kjy mashtrim duhet tė largohet: "Tė shkatėrrojė me argument atė qė u shkatėrrua dhe tė bėjė tė jetojė me argumentet atė qė jetoi." [El Enfal 42]

Rruga jonė fillon me fjalėt e tevhidi, La Ilahe Ilallah, dhe ndjekjėn e tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh, paqa dhe mėshira qoftė mbi tė. E gjatė ėshtė rruga deri tek fitorja.

Ēka bėjmė neve? Sa pregatitemi qė tė plotėsojmė obligimin e dhėnė nga Zoti i botrave? Allahu xh.sh. thotė: "E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake e kuaj tė caktuar pėr betejė kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė, (me pėrgatitje) ta frikėsoni armikun e All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt, tė cilėt ju nuk i dini (se kush janė), e All-llahu i di ata. ēkado qė shpenzoni pėr rrugė tė All-llahut, ajo do t'ju konpenzohet dhe nuk do t'ju bėhet padrejtė." [El Enfal 60]

Dhe nė fund, lusim Allahun xh.sh. tė shpėtojė dhe kurojė tė dobėtit dhe ndihmojė besimtarėt dhe t'i pėruli jahuditė dhe mushrikėt, dhe t'jua dhurojė fitorėn pasuesve tė tevhidit. Lusim qė t'i dėbojė jahuditė nga Bejtul Makdis (Jerusalemi). Le tė jetė paqa dhe bekimi mbi tė Dėrguarin tonė Muhammedin a.s., familjėn e tij, shokėt e tij dhe tė gjithė pasuesit e tij deri nė ditėn e gjykimit. AMIN

________________________________________

Ppėrktheu Imer Gruda, nga Islam Questions & Answers www.slam-qa.com




*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #145 u: Novembar 23, 2011, 20:47:46 »


Ndalimi i dhunės

Nga: Ramzy Baroud

Pėrderisa ne do i injorojmė popujt e shkelur terrorizmi nuk do tė zhduket.

Ndalimi i dhunės

“Pra, a e dėnoni ju terrorizmin apo jo?” me shqetėsim dhe sarkazėm mė pyeti njė gazetar i ri dhe i papėrvojė.

Unė refuzova tė pėrgjigjem.

Unė i thash atij se e urrejė termin e ndyrė dhe pretendues “terrorizmi” . Ai mendoi se ajo ishte njė tentativė e varfėr pėr t’i ikur dėnimit tė zakonshėm tė tėrrorizmit qė ėshtė e nevojshme pėr tė gjithė ata qė duan tė jenė tė pranuar nė shoqėritė e civilizuara, veēanarisht nė perėndimi.

Por, patjetėr unė e dėnoj terrorizmin nėse tėrrorizm do tė thotė vrasja e njerėzve tė pafajshėm me qėllim tė pėrfitimit tė influencės politike, apo pėr ndėshkim apo thjeshtė pėr tė avancuar nė marrėveshje. Unė i dėnoj tė gjitha format e terrorizmit – atė tė nivelit shtetėror, sado i fuqishėm qė ėshtė aq sa e urrej edhe atė tė personit i cili me snajpėr i vret meshkujt dhe femrat e pafajshėm. Por nė realitet, janė tė dobdwt ata tė cilėt ndėshkohen pėr tė.

Terrorizmi shikohet vetėm nė njė kontekst: efekti, por kurrė shkaku, sikur shpėrthimet vetėvrasėse, kriza e pengjeve nė teatrin e Moskės, sulmet e vazhdueshme tė rebelėve kurd ndaj ushtrisė turke janė tė lindur nė vakum.

Nė njė intėrvistė nė Radion Publike Kombėtare dy muaj mbas sulmeve vdekjeprurėse me 11 shtator 2001 unė thashė: “Ne duhet tė tentojmė tė shohim pėrmes vuajtjeve tė mijėra tė vrarėve tė pafajshėm nė atė ditė tė tmerrshme. Ne nuk duhet tė jemi tė verbėr nga hidhėrimi deri nė atė masė saqė mos tė mund tė shohim se si dhuna shkakton dhunėn. Nė qoftė se ne jemi me tė vėrtetė tė interesuar tė ndalojmė terrorizmin ne duhet tė kemi kuroajo tė shqyrtojmė rrėnjėt e tij.”

Tė rritur pėr tė qėnė vetėvrasės bombė thjeshtė nuk ėshtė sjellje normale humane. Lėnjė e fėmijėve mbas nė Grozni, shkuarja nė Moskė dhe zėrja peng me qindra njerėz nė njė teatėr nuk ėshtė njė akt i lindur nga ndonje ēeēen injorant nga urrejtja ndaj rusėve. Si dhe as kurdėt nuk kanė luftuar mė shumė se 15 vjet thjeshtė sepse ata janė, nė njė mėnyrė misterioze, popull i keq, pėrplot urrejtje tė pa shpjeguar.

Nuk mė ėshtė besuar kur kam dėgjuar se sa shumė njerėz janė helmuar nga pėrdorimi i gazit helmues nga rusėt pėr tė rimarrur teatrin nė Moskė. Por e pranoj: unė jam pikėlluar pėr vdekjen e 50 revelėve. Mė dėnoni nėse ju dėshironi, por unė nuk kam mundur ti ndaloj lotėt kur kam parė pamjen e mė shumė se 10 femrave ēeēene, qartasi tė reja, tė strukura nė gjunjė, disa prej tyre tė ngulitura drejt qiellit, tė gjitha tė vdekura.

Ne nuk jemi tė programuar qė tė na dhimbet njė popull i tillė: ata janė qė kanė filluar dhunėn; ata janė rebelėt, terroristėt. Gjithė atė qė ua kemi pėr borxh atyre ėshtė dėnim i padiskutuar.

Por unė do shtroj pyetjen. Kur grupet sigur Vėzhguesii e Tė Drejtave Humane (Human Rights Ėatch) dhe Amnestia (Amnesty International) thėrrasin pėr hetim ndėrkombėtar tė aksioneve ruse nė Ēeēeni, pėrse Kombet e Bashkuara, administrata Amerikane dhe qevertitė e tjera perėndimore nuk kėmbėngulen nė ēeshtje? Pėrse rusisė i ėshtė lejuar dorė e lirė ne Ēeēeni? Pėrse ēeēenėt kanė duruar aq shumė masakra nga duartė e ushtrisė ruse?

Neve vetėm mund tė shpresojmė qė Moska do vij nė vete nga ankthi dhe tė kthehet nė gjendjen normale. Por ne nukmund tė shpresojmė njė gjė tė tillė pėr Grozni. Ushtria ruse ende gjindet atje. Lufta, okupimi, qeveria kukull, terrori ditor, arrestet masive, turturat dhe dhunimet ende vazhdojnė. Vėzhguesit e tė Drejtave Humane, nė pėrgjithėsi tė vetmuar vazhdon me plotėsimin rutin tė krimeve kundėr popullatės civile. Por, kush ka kohė tė lexojė?

Vuajtja ēeēene nuk e arsyeton marrjen e pengjeve tė dhunshmė por ajo e shpjegon atė. Ne mund tė fusim kokėn tonė nė rėrė si struci dhe tė bėrtasim me zė “asgjė nuk e justifikon terrorizmin”. Ne mund ti bllokojmė veshėt tonė dhe trurin tonė dhe tė akuzojmė ata qė nuk pajtohen me neve si “simpatizues tė terrorizmit” apo edhe si terroristė. Por kjo nuk do tė ndryshojė asgjė. Moska ka shans qė tė gjej veten prapė viktimė tė sulmeve tė tjera tė ēeēeneve tė dėshpėruar. Armpushimi i njanshėm i kurdėve nė Turqi ka shumė mundėsi qė tė ndėrpritet nga dhuna e vazhduar e ushtrisė turke kundėr popullsisė kurde. Shpėrthimet vetėvrasėse nė Lindjen e Mesme mund tė zėvėndėsohen apo tė ndėrrojnė stilin por ato kurrė nuk do tė pushojnė.

“Tė luftuarit e terrorit” ėshtė njė koncept i ri pėrderisa shtetet e fuqishme dhe agresive i shtypin armiqtė e tyre tė dobėrt, duke i provuar atyre lirinė, drejtėsinė humane, i terrorizojnė ata, i degradojnė, i arrrestojnė ata nė masė. I provojnė armėt e tyre nė ta – pėrderisa vazhdojnė ti akuzojnė ata pėr tė gjitha tė kėaqijat nė botė.

Dhe neve, popujt e kėsaj bote qė mendojnė mirė por dėshtojnė tė veprojmė, pritet qė tė besojmė ēdo gjė qė na thonė. Izraeli e mbron veten sikur palestinezėt janė ata tė cilėt kanė okupuar territoret izraelite, rrethuar popullin izraelit, shkatėrruar shtėpitė e tyre, vjellur tokat e tyre dhe vrarė fėmijėt e tyre. Pritet qė neve ti urrejmė rebelėt kurd dhe tė mohojmė ēdo ndjenjė simpatie ndaj ēeēenėve, sepse tė fuqishmit e caktojnė pulsin e luftės, definicjonin – ēka e meriton tė dėnohet dhe ēka konsiderohet fitore.

Kur do i trajtojmė neve jetėt e tė gjithė popujve me nivel tė barabartė, qofshin ata amerikanė, afgan, irakjan, izraelit, palestinez, turk, kurd, rus, ēeēen dhe tė tjerėt? Deri kur ne do tė qėndrojmė tė verbėr nga parullat boshe, urrejtjet e pashpjeguara dhe dėnimet me pretendime?

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #146 u: Novembar 23, 2011, 20:59:26 »


Njerėzit pa besim tė vėrtetė janė tė tronditur shpirtėrisht

Dr. Bajram Xhafa

Parafolėsit qė ishin programuar tė flasin nė kėtė promovim libri pėr disa nga rezultatet shkencore tė tij, u shprehėn se do tė japin vetėm nė mėnytė modeste disa mėndime pėr lidhjen dhe pėrputhjen nė mes tė zbulimeve tė shkencave qė ata mbulojnė si specialistė dhe tė dhėnave qė gjenden nė Kur'an dhe Sunnet. Nė tė vėrtetė diskutimet e tyre ishin kumtime tė mirėfillta shkencore dhe si nga kohėzgjatja dhe ca mė shumė nga pėrmbajtja, mė shumė se njė promovim libri, veprimtaria mori kuptimin e njė simpoziumi shkencor. Edhe pse jashtė rradhe gjithsesi nuk mundė tė mposht tundimin emocional qė tė them diēka rreth kėtij libri shumė tė mirėpritur, edhe pse mund tė pėrsėris ndonjė ide tė thėnė nga parafolėsit.

Kur mbaron sė lexuari librin "Mrekullitė shkencore tė Kur'anit" tė Dr. Abdul Mexhid Ez Zendanit, pėr shkak tė ideve e zbulimeve interesante qė shpalos ai, njeriu jo vetėm qė provon njė shtytje emocionale por nė radhė tė parė shtytjen dhe nevojėn intelektuale, diturore qė tė flasė e tė debatojė pėr tė, qė pėrmbajtja dhe idetė tė bėhėn pronė pėr sa mė shumė njerėz, pėr ndriēimin e tyre me dijen e vėrtetė.

Nga e gjithė pėrmbajtja e librit konkludohet e vėrteta e shprehur edhe drejt per sė drejti se mrekullitė e Kur'anit nuk kanė fund, se nė mes tė fesė sė vėrtetė dhe shkencės sė vėrtetė nuk ka kundėrthėnje. Kundėrthėnjet janė produkt i pseudoshkencės dhe ateizmit tė paraqitur nė ēfarėdo varianti apo forme. Libri "Mrekullitė shkencire tė Kur'anit" tregon pėr disa nga lidhjet dhe pėrputhjet e tė dhėnave tė Kur'anit tė madhėrueshėm qė u ėshtė kumtuar njerėzve nga Alklahu xh.sh. nėpėrmjet Profetit a,s, para 1400 vetėsh, dhe rezultateve mė tė fundit tė shkencave ekzakte si; embrionologjia, gjinekologjia, gjeografia e oqeanografia etj. Krahasimi i tė dhėnave tė Kur'anit me ato tė shkencave ekzakte, tė cilat ofrojnė zbulime konkrete dhe rezultate kokėforta e bėjnė atė tė pakundėrshtueshmė dhe mė tė besueshme nga njė publik mė i gjėrė.

Prandaj ky libėr mbush njė boshllėk tė madh tė krijuar nga politika ateiste e shtetit tė nėparshėm shqiptar, diktaturės komuniste, e cila propagandoi kundėrvėnjet nė mes tė shkencės dhe fesė sė vėrtetė.

Aktualisht ka mungesa tė shumta nė studime e libra pėr kontributun e Kur'anit dhe tė gjithė filozofisė islame ėe buron nga ai, nė krijimin e raporteve midis grupeve shoqėrore, midis popujve, racave e besimeve, pėr kontributin nė shkencat shoqėrore, nė ato tė sė drejtės ndėrkombėtare, tė sė drejtės sė luftės, tė sė drejtės civile, penale, familjare etj. Historia e xhvillimit tė shoqėrisė, pranon se gjatė periullės sė mesjetės, shoqėritė pėrėndimore edhe sllave, ishin tė ndėrtuara mbi institucionin e bujkrobėrisė dhe tė ndarjes sė popullsisė nė rende. Gjithė superstruktura politike e juridike, fetare e filozofike ishin ngritur mbi kėtė sistem, sistemin feudal dhe e kishin konsakruar kėtė ndarje tė shoqėrisė nė rende, si njė ndarje qė vinte vetė nga Pėrėndia. Ndėrsa vendet e lindjes nuk e njihnin sistemin e bujkrobėrisė. Eshtė interesant tė dihet pėr lidhjet dhe ndikimin e Kur'anit dhe mungesės sė bujkrobėrisė nė vendet ku ishte pėrhapur Islami.

Nė Evropėn pėrėndimore vetėm pas 1789 - tės fillon hapja e tė drejtės feudale me Revolucionin e madh francez, ndaj edhe quhet i madh sepse hapi njė epokė tė re, tė barazisė sė njerėzve para ligjit. Me "Deklaratėn e tė Drejtave tė njeriut dhe Qytetarit" tė vitit 1879 fillon epoka e heqjes sė rendeve shoqėrore nė Evropėn Pėrėndimore kur njė pjesė e njerėzve nuk do tė ishin mė tė ndarė nė rende me tituj e privilegje tė trashėgueshme, por tė gjithė pa pėrjashtim do tė ishin "qytetarė" me pozitė juridike tė barabartė pėrpara ligjit.

Nė vendet e Islamit ku Kur'ani ishte si bazė filozofike e juridike mbi parimet e tė cilit udhėhiqej shteti dhe shoqėria gjatė mesjetės, pozita civile dhe juridike e tė drejtat e liritė e njeriut ishin krejt tė ndryshme nga pėrėndimi, kjo sepse Kur'ani famėlartė pėrcaktoi liri dhe barazi tė njerėzve jo vetėm para Zotit, por edhe nė shtet.

Nė kėtė drejtim lypsen mė shumė libra e monografipėr lidhjen nė mes tė Kur'anit dhe arritjeve mė tė mira nė fushėn e shkencave shoqėrore, tė pozitės sė njeriut nė shoqėri, sidomos nė fushėn e sė drejtės. Pėrgėzim pėr ata qė na mundėsuan kėtė libėr shumė tė vlefshėm i cili na vjen pas librit "Rreth pėrhapjes sė Islamit ndėr shqiptarėt" gjithashtu me shumė vlerė. Por do tė shtoja "merakun" dhe shqetėsimin se mos shkencat she shkenctarėt qė pėrmėndėn aty, duke pranuar parashikimet e Kur'anit, do tė akuzohėn nga propaganda "jonė" zyrtare si fundamentalistė, sidomos po tė kemi parasysh edhe deklaratėn e fundit nė mbledhjėn e qeverisė pėr angazhimin e saj nė luftėn kundėr tė ashtuquajturit fundamentalizėm (islamik) nė Shqipėri si edhe pėr gjoja lėvizje kundėr stabilitetit dhe rendit qė na qėnka organizuar e veproka me thirrjet "pėr Allah"!

Nė libėr ka ide universale me vlera aktuale pėr momentin qė kalon shoqėria shqiptare. Midis tyre ėshtė ai qė buron nga thėnja Profetike: "Sa herė qė shfaqet imoraliteti nė mėnyrė tė hapur nė njė popull, tek ai popull do tė bien epidemi dhe shumė sėmundje tė tjera qė nuk ekzistonin mė parė." Prandaj duhet tė ruhemi qė tė mos biem pre e politikės imoraletė imponuar nga politikanėt tanė tė cilėt veprojnė si klientela tė huaja, pėrndryshe na presin epidemi dhe sėmundje tė provuara dhe tė pa provuara. Njė tjetėr ide Islame qė bart libri ėshtė ajo se; "Njerzit pa besim tė drejtė janė tė shqetėsuar dhe tė tronditur shpirtėrisht". Njerėz, qeveritar, politikan tė tronditur e tė ēroditur, kemi shumė sot. Ata janė pėrpjekur dhe pėrpiqėn vazhdimisht dhe jo pa sukses qė tė ērodisin gjithė shoqėrinė aktualisht.

E gjithė shoqėria shqiptare po pėrjeton njė krizė tė thellė e tė gjithanshme shpirtėrore. Kjo provon se jemi larguar shumė nga besimi i vėrtetė.

Zoti i madhėruar ka thėnė e ka urdhėruar: "Njė popull qė urren njėri tjetrin, edhe Unė do ti urrej ata (sepse muslimanėt e kanė tė urdhėruar tė ndihmojnė e tė pėrkrahin njėri tjetrin). Dhe ata qė nuk e lėnė zullimin dhe bėjnė shkatėrrime mbi tok. Unė do t'i dėnoj nga qielli dhe nga toka ose do t'i ndaj nėpėr grupe tė ndryshme tė cilėt kanė pėr tė shijuar dėnimin e njėri - tjetrit". Kėto mesazhe e paralajmrime Kur'anore janė njė apel i hapur sot, sidomos pėr ne shqiptarėt pėr tė mos ushqyer ndjenje tė urrejshme ndaj njėri tjetrit. Por, kjo kėrkon nė rradhė tė parė nga ata qė e kanė nė dorė dhe qė e kanė mundėsinė, tė mos kryejn vepra tė urrejtshme.




*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #147 u: Novembar 23, 2011, 21:04:07 »


Njeriu nė epokėn e teknologjisė informative

Nga: Imer Gruda

Shkencėtarėt dhe teknologėt kishin njė ėndėrr; tė ndėrtojnė njė robot qė ėshtė e pėrsosur sikur qė ne jemi, tė mėndojė, tė mėsojė e madje edhe tė dashurojė sikur qė neve mundemi. Megjithatė, nė thellėsinė e imagjinatės sė tyre qėndronte frika se njė ditė roboti do tė marrė pushtetin mbi neve dhe do tė humbim qėllimin e vėrtetė tė jetės sonė, duke u bėrė robėr tė asaj qė dikur ndėrtuam. Fatkeqėsisht, kjo nuk ėshtė mė pjesė e imagjinatės sė ndonjė shkrimtari fantastiko-shkencor por ky ėshtė realiteti qė na rrethon – epoka e teknologjisė informative – koha kur njerėzit posedojnė aq shumė fuqi por pak dituri se si ta pėrdorin atė.

Sot jemi dėshmitarė tė shpejtėsisė sė madhe nė avansime dhe ndryshime nė fushėn e shkencės, teknologjisė, kulturės dhe shoqėrisė si dhe arritjes sė informacioneve tė tepėrta qė askush nuk mund tė ballafaqohet me to.

Pa dyshim, kjo shpejtėsi mahnitėse e ndryshimeve tė shkaktuara nga teknologjia krijon strese tė rėnda, ēorjentim dhe kaos nė individė dhe shoqėri.

Ēdo popull ka tregimet dhe mitet e veta rreth sė ardhmes. Njerėzit gjithmonė e kanė ndier tė nevojshme tė dinė se ku do shkojnė, ēfarė do tė jetė ardhmėria e tyre e afėrt si dhe ajo e largėta. Nė shoqėrinė e sotme teknologjike shkencėtarėt, filozofėt dhe shkrimtarėt janė ata tė cilėt mundohen tė imagjinojnė ardhmėrinė. Vizionet dhe parashikimet e tyre ndahen nė dy doktrina, atė optimiste dhe atė pesimiste. Optimistėt besojnė qė progresi i plotėsuar me hulumtime shkencore do tė vazhdoj tė bėjė jetėn tonė mė tė mirė duke mposhtur tėrė problemet. Pesimistėt, nė tė kundėrtėn, besojnė qė problemet pėrcjellin vetė njerėzimin, dhe teknologjia vetėm sa i shton ato, duke i liruar forcat e errėta njerėzore qė mund tė dalin kontrollit pėrgjithmonė.

Njė ndėr optimistėt ishte filozofi marksist Henri Lefebvre. Ai deklaroi qė: “Niveli mė i lartė i lirisė do tė arrihet vetėm nė njė shoqėri nė tė cilėn teknologjia evoluon tė gjithė potencialin e saj.” Megjithatė, ndryshimet nė shoqėrinė tonė tė sotshme janė tė shoqėruara me njė sėrė problemesh tė shkaktuara nga shpejtėsia shumė e madhe e avancimeve. Sa shpejt mundemi ne njerėazit tė ndryshojmė? Sa shpejt mund tė evoluojmė? A jemi ne tė mbingarkuar psiqikisht dhe shoqėrisht nga ritmi i tė ardhmes qė vjen? Futuristi Alvin Tofler nė librin e tij “Tronditjet e sė ardhmes”, shqyrton kėto pyetje. Ai parashikon qė zhvillimi i shpejtė teknologjisė shpie nė njė mori shqetėsimesh fizike dhe mentale tė cilat ai e quan simptom tė tronditjeve tė sė ardhmes.

Bota jonė moderne po na bombardon me shumė gjėra tė ndryshme, qė vijnė e shkojnė shumė shpejt pėr ne duke mos qenė nė gjendje tė dimė ēfarė po ndodh rreth nesh dhe ku po shkojmė.

Avancimet teknologjike kanė bėrė rimarrjen, paraqitjen dhe shpėrndarjen e informacionit shumė mė tė lehtė se nė periudhat e mėparshme, kjo ka bėrė heqjen e proēeseve natyrale tė seleksionimit tė cilat nuk do tė pranonin tjetėr, pėrveēse informacionin mė kryesor. Ne dėgjojmė tepėr nga ajo ēfarė nuk na intereson, shumė zhurmė dhe banalitet, informacione tė degraduara qė prodhojnė moral tė ulėt, vandalizėm dhe krim. Megjithėse teknologjia kontribuon nė pasurimin e shumėllojshmėrisė sė informacionit, shumėllojshmėria, gjithashtu mund tė jetė e mėrzitshme kur nuk ka gjė pėr tė thėnė, kur shkakton tek ne zhurmė, hutim dhe mungesė lidhjeje, duke e bėrė edhe mė tė vėshtirė kuptimin qė kėrkojmė”

Nė vend qė tė kemi njė “varg” idesh tė lidhura, tė organizuara dhe tė sistematizuara pėr ne, ne jemi ēdo herė e mė shumė tė ekspozuar me module tė shkurtra informatash, komanda, teori, copa lajmesh, copėza tė prera, tė shkurtėra qė refuzojnė tė pėrshtaten qartė me skedarėt e paraegzistuar nė mendjen tonė. Kėto “mjegullira tė dhėnash” ēojnė drejt njė numri efektesh negative tek individi, siē janė; ankthi, dobėsim nė vendimmarrje, vėshtirėsi nė memorizim dhe mbajtjen pėrmendsh. Sipas disa psikologėve dhe hulumtuesve, “mjegullira tė dhėnash” qė na bombardojnė ēdo ditė mund tė na bėjnė tė sėmurė duke ndėrhyrė nė gjumin tonė, duke sabotuar koncentrimin tonė dhe duke shkatėrruar sistemin tonė imun. Jo vetėm kaq, gjithashtu edhe shoqėria si e tėrė mund tė pasoj kėto efekte tė mbingarkesės sė informacioneve.

Nė ditėt e sotme ne kemi njė shoqėri informacioni, njė shoqėri me pranim tė lartė tė dhėnash, e cila gjithashtu ėshtė edhe njė shoqėri e zhurmshe. Ne jetojmė nė njė zhurmė tė pėrhershme mediash, me tė cilėn vazhdimisht adaptohemi. Botėn tonė sot me shpejtėsi po e drejtojnė kombinimi i informacioneve dhe vlerat argėtuese, dhe qė tė dyja kėto janė tė promovuara nga shpėrthimi i shpejtė i mjeteve tė ndryshme pėr kombinim, veēanarisht mjetet elektronike siē janė sateliti dhe interneti.

Media gjithnjė e mė shumė po zė vendin kryesor nė jetėn tonė tė pėrditshme. Ajo po definon ēfarė ėshtė e rėndėsishme dhe ēfarė nuk ėshtė; ēfarė ėshtė e mirė dhe ēfarė e keqe. Ajo po formon idetė tona, mendimet tona si dhe pėrceptimin e botės qė na rrethon.

Kualiteti i jetės, madje vetė vazhdimėsia dhe identiteti ynė, nė njė mėnyrė apo tjetėr varet nga informacionet qė marrim vazhdimisht pėrmes mediave.

Nė kohėn tonė, sikurse pėrgjatė gjithė historisė njerėzore, njerėzimi dhe teknologjia kanė evoluar reciprokisht. Ndryshimet dhe avancimet nė njė sferė kanė nxitur dhe mbėshtetur ndryshimet nė sferėn tjetėr, dhe nė tė kundėrtėn. Teknologjia e lartė bashkėkohore i ofron premtime tė mėdha njerėzimit. Ajo tenton tė depėrtoj nė ēdo fushė tė jetės sonė pėr hir tė pėrsosshmėrisė sė saj. Arritjet nė shkencat e mjeksisė, ekonomisė, transportit, sikurse edhe teknologjisė informative i japin njė mundėsi mė shumė njerėzimit pėr njė jetė mė tė mirė. Ndėrkohė mbas gjithė kėtij optimizmi nund tė pyesim; a do tė thotė qė jeta jonė ėshėt mė e kompletuar, mė e sigurt, mė e lumtur dhe mė njerėzore? Pėrgjigjja padyshim ėshtė “JO”.

Familja si njė institucion bazė e shoqėrisė ka kaluar nėpėr njė ndryshim drastik qė ka ndikuar nė tė gjitha nivelet e shoqėrisė. Sociologu J. Henslim nė librin e tij “Problemet Sociale” numėron njėmbėdhjetė efekte negative tė industrializimit mbi familjen, ndėr tė cilat janė: largimi i babait nga shtėpia, varėsia ekonomike, lėvizjet e pakontrolluara nga zonat rurale nė ato urbane, ndėrrimi i rolit tė femrės nė shtėpi, paksimi i lindjeve, si dhe shtimi i numrit tė divorceve. Tė gjitha kėto ndryshime kanė ērrėnjosur familjen, kanė dėmtuar rregullat fundamentale tė jetės, si dhe kanė shkaktuar probleme tė mėdha sociale.

Pėr shkak tė ndryshimeve teknologjike me tė cilat sot bota po ballafaqohet, vlerat tradicionale qė pėrcaktojnė se ēfarė ėshtė e mirė dhe ēfarė e keqe, po bėhen gjithnjė e mė pak bazė modeli pėr sjelljen dhe veprimet njerėzore.

Gjėrat qė tradicionalisht perceptoheshin tė mira, sot shpesh shihen si tė liga, pėrderisa gjėrat qė dikur trajtoheshin tė kėqija sot shihen mė pozitivisht.

Sėmundjet shoqėrore siē janė; vrasja dhe vetėvrasja, devijimet seksuale si dhe abuzimet seksuale tė fėmijėve, homoseksualiteti – lezbianizmi dhe prostitucioni, droga dhe alkoholi, divorci dhe abortimi, janė gjėra tė zakonshme nė shoqėrinė bashkėkohore. Shkalla e kėtyre krimeve ėshtė direkt e lidhur me nivelin e zhvillimit tė teknologjisė.

Ne tė gjithė e dimė qė ndryshimet shoqėrore janė tė paevituara por ne duhet tė kemi kujdes dhe duhet tė jemi tė vetėdijshėm pėr njė ndryshim partikular nėse ai ėshtė njė progres apo njė hap prapa.

Nė pėrfundim

Duket se problemi mė i madh qė po pėrballon sot njerėzimi nuk ėshtė se ka pak progres por nė tė kundėrtėn ka tė tepėrt.

Siē shihet nga shkrimi i mėsipėrm, tė gjitha argumentet e pėrmendura kanė njė domethėnie kuptimplote dhe qartė na paralajmėrojnė qė tė kemi kujdes gjatė ndėrtimit tė sė ardhmes sonė. Albert Kamus pas hedhjes sė bombės nė Hiroshimė pati thėnė: “Ne duhet tė zgjedhim, nė tė ardhmen e afėrt, mes vetėvrasjes kolektive apo pėrdorimit inteligjent tė arritjeve tona shkencore.”

Thelbi i preokupimit tonė duhet tė jetė zerma e njeriut si dhe vlerat humane dhe shpirtėrore e jo roboti e ndėrtuar nga vetė njeriu. Nuk ėshtė teknologjia ajo qė e bėn shoqėrinė e fortė por janė vlerat morale dhe besimi.

Historia shėnon shėmbjen e shumė civilizimeve tė mėdha pamvarėsisht nga fuqia qė posedonin ato. Ilustrimi mė i mirė pėr kėtė gjendet nė verset 6-13 tė Kaptinės 90 tė Kur’anit tė shenjtė.

Teknologjia mund tė zhytet nė natyrė, por ne duhet ta kuptojmė qė teknologjia ėshtė pjesė e natyrės, dhe jo mbi tė.

Botuar nė Gazetėn Islame “ELIF” nr.11 tė BI nė Mal tė Zi

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #148 u: Novembar 23, 2011, 21:16:08 »


Paqeruajtėsit gjakatarė

Nga: Imer Gruda

Thuhet se i forti ka tė drejtė. Duket se ėshtė e vėrtetė. Ēfarė ka ngelė nga shpresa kur padrejtėsia definohet nga tė padrejtėt dhe kur paqja mbahet me terror! Gjatė luftės sė Bosnjės, qyteti i Srebenicės ishte njė nga qytetet e rrethuara nga Serbėt por e mbrojtur nga KB-ja. Paqeruajtėsit ishin aty tė mbrojnė, por megjithatė serbėt u futėn nė qytet dhe ekzekutuan mbi 7000 muslimanė. Paqeruajtėsit humbėn kuptimin e vėrtetė. Dhe tani ka vetėm njė superfuqi qė dėshmojnė se ata janė tė vetmit paqeruajtės nė botė. Detyra e tyre ėshtė tė mbrojnė tė drejtat bazė tė ēdo individi nė glob. Por diēka nuk i pėrshtatet dėshmisė sė tyre. Interesantė, nga e vetmja superfuqi paqeruajtėse e gjithė bota po frigėsohet. Ēfarėdo qė shkon kundėr interesit tė tyre ėshtė e gabuar dhe duhet ndryshuar. Kushdo qė sundon kundėr vullnetit tė tyre ėshtė diktator dhe duhet zėvėndėsuar. Luftėtarėt pėr liri janė armiq dhe heronjėt janė terroristė. Ēfarė tė drejte morale, politike apo legale ka njė regjim tė kėrkoj largimin e njė regjimi tjetėr! Kush ka tė drejtė tė definojė se ēfarė ėshtė terrorizmi dhe se kush lufton pėr liri? Po, ėshtė e vėrtetė se ka shumė popuj tė shtypur nėn sundimin e diktatorėve por, me siguri askush nuk i don paqeruajtėsit gjakatarė.

Thuhet se i forti ka tė drejtė. Duket se ėshtė e vėrtetė. Ēfarė ka ngelė nga shpresa kur padrejtėsia definohet nga tė padrejtėt dhe kur paqja mbahet me terror! Gjatė luftės sė Bosnjės, qyteti i Srebenicės ishte njė nga qytetet e rrethuara nga Serbėt por e mbrojtur nga KB-ja. Paqeruajtėsit ishin aty tė mbrojnė, por megjithatė serbėt u futėn nė qytet dhe ekzekutuan mbi 7000 muslimanė. Paqeruajtėsit humbėn kuptimin e vėrtetė. Dhe tani ka vetėm njė superfuqi qė dėshmojnė se ata janė tė vetmit paqeruajtės nė botė. Detyra e tyre ėshtė tė mbrojnė tė drejtat bazė tė ēdo individi nė glob. Por diēka nuk i pėrshtatet dėshmisė sė tyre. Interesantė, nga e vetmja superfuqi paqeruajtėse e gjithė bota po frigėsohet. Ēfarėdo qė shkon kundėr interesit tė tyre ėshtė e gabuar dhe duhet ndryshuar. Kushdo qė sundon kundėr vullnetit tė tyre ėshtė diktator dhe duhet zėvėndėsuar. Luftėtarėt pėr liri janė armiq dhe heronjėt janė terroristė. Ēfarė tė drejte morale, politike apo legale ka njė regjim tė kėrkoj largimin e njė regjimi tjetėr! Kush ka tė drejtė tė definojė se ēfarė ėshtė terrorizmi dhe se kush lufton pėr liri? Po, ėshtė e vėrtetė se ka shumė popuj tė shtypur nėn sundimin e diktatorėve por, me siguri askush nuk i don paqeruajtėsit gjakatarė.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #149 u: Novembar 23, 2011, 21:26:35 »


Pėr njė ringjallje kulturore tė muslimanėve nė botė

Nga: Liridon Kadriu

Muslimanėt dhe arti i shtatė

Ky problem madhor siē ėshtė filmi, i cili nuk ėshtė zhvilluar po thuajse fare nga ana e muslimanėve, falė neglizhencės dhe disa mendimeve kinse filmi ėshtė risi, dhe ēdo gjė risi ėshtė haram ėshtė duke i kushtuar shumė rėndė botės Islame nė pėrgjithėsi.

Mos zhvillimi i artit tė shtatė nga bota islame sot po i kushton shumė shtrenjėt botės Islame e nė veēanti rinisė Islame tė sotshme dhe do ti kushtojė shumė rėndė edhe nė tė ardhmen .

Para se tė paraqiteshin filma tė botės perendimore tė cilėt po thuajse tė tėrėt me pėrmbajtje degjeneruese dhe shumė rrallė ndonjė film edukativ, ne si muslimanė ėshtė dashur qė ti u ofrojmė tė rinjėve tanė filma me pėrmbajtje edukative nga tė gjitha aspektet e jetės dhe do tė kishim fatin qė sallat e filmit nė vendet muslimane tė mbusheshin me filma me pėrmbatje tė mirė e edukative, sot fatkeqsisht sallat nė botėn Islame mbushen me filma tė ndytė tė botės perindomore dhe rinia jonė islame deziorentohet dhe infektohet me filma pa pėrmbajtje dhe degjenerues tė botės perendimore. Sot ata tė cilėt thirren e thonė se filma edukativ janė vetėm ata filma tė cilėt kanė tė bėjnė me haxhin e me namazin janė gabuar rėndė se Islami nuk ka tė bėjė vetėm me haxhin e namazin por Islami ėshtė njė sistem i pėrsosur i jetės sė njeriut se dhe filmi ka vendė nė tė, ata tė cilėt mendojnė kėshtu janė kundėr Islamit dhe nuk e marrin nė tėrsi Kuranin .

Filmi ėshtė njė shpikje tejet e rėndėsishme dhe tejet serioze nėsė shfrytėzohet ashtu si duhet. Sot nė vendė qė tė kemi filma tė mirėfilltė islam si p.sh: me jetėne e ndritshme dhe thirrjet pėr tė mirė tė pejgamberėve tė Islamit,me jeten dhe vepren e shehidėve islam, me jeten e thirrėsve islam,filma pėr fėmijė me pėrmbatje edukative, filma nė lidhje me luften e padrejtė qė po benė Izraeli ndaj popullit tė pafajshėm paleztinez, filma me mrekullitė e panumėrta tė Kuranit, me jetėn bashkshortore tė lumtur tė njė ēifti musliman e shumė e shumė ngjarje tė panumėrta qė na rrethojnė. Ne nuk i kemi asnjė nga kėta filma e nė vendė tė kėtyre filmave neve na servohen filma tė perendimit nga mė tė ndytit, nga mė anti islam, nga mė anti njerėzor.

Filmi Pasioni i Krishtit i regjisorit dhe aktorit me famė botėrore Mel Gibson mbushi sallat e Dubait dhe nxorri fitime milionėshe, pse tė ndodh kjo, pse njė film i huaj dhe atė i treguar nė mėnyrėn krishtere tė mbush sallat muslimane tė filmit ku nė vend tė tij tė kemi filimin origjinal e burimor nga vetė muslimanėt nė lidhje me Isanė a.s

Sot fatkeqėsisht edhe nė televiziomet arabe e turke sheh shumė filma e seriale tė importuar nga jashtė tė cilėt janė anti islam dhe e shtrembėrojnė islamin, siē ėshtė edhe me serialin Zhade i cili e paraqet Islamin dhe shoqėrinė muslimane ashtu siē nuk janė dhe fatėkeqsisht ky serial jipet edhe nė telezionit tonė 21 dhe popullta e cila nuk ėshtė mirė e infromuar pėr Islamin, mendon se Islami ėshtė ai qė e shofim nė Zhade .

Ėshtė koha e fundit dhe nuk ka kohė mė pėr tė pritur. Ėshtė koha kur duhet tė themelohet Akademia Botėrore e Arteve tė Bukura Islame nga e cila do tė dilin kuadro tė afta dhe filma burimorė islam dhe do ti thuhej njė herė e pėrgjithmonė JO dominitmit kulturor perndimore nė jeten kulture Islame nė tė gjitha fushat .

Nga kjo Akademi do tė dilnin miliarda fitime materiale dhe zėri i sė vėrtetės sė Islamit do tė kumbohej e shikohej nė mbarė botėn.

Kjo Akademi do tė ishtė njė rimėmkėmje e madhe e muslimanėve nė tė gjithė rruzullin botėror.

Liridon Kadriu, student i Fakultet tė Filologjisė, dega e Orientalistikės, Prishtinė

*
0
*
0
Logged

Stranica: 1 ... 8 9 [10] 11 12 13 Idi gore Printaj 
« prethodno sljedeće »
Skoci na:  

Posjetilaca: 70428482
Copyright © IslamBosna.ba
Powered by SMF 1.1.15 | SMF © 2006, Simple Machines