ForumIslamBosnaTražiKontaktŠuraLoginRegistruj se

Privatni kutak

IB - Dućan:

Zadnji tekstovi:

Podrži IB:

Zadnji postovi:

Poruke dana


Statistika
Poruka: 616817
Tema: 65144
Članova: 56877
Najnoviji član: jaca68


Popularno

+  IslamBosna Forum
|-+  Forum na drugim jezicima
| |-+  Shqipe
| | |-+  Artikuj dhe tekste
0 Članova i 1 Gost citaju ovu temu. « prethodno sljedeće »
Stranica: 1 ... 4 5 [6] 7 8 ... 13 Idi dolje Printaj
Tema: Artikuj dhe tekste  (Čitanja 31801 puta)
Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #75 u: Oktobar 09, 2011, 09:13:50 »


Fryma e shekullaritetit, pamėdyshje, tepėr shpesh gjatė historisė ka qenė dhe akoma ėshtė e deformuar nga shekullarizmi dhe prirja e tij pėr nxitjen e propogandės antireligjioze, madje edhe me agnosticizėm zyrtar. Ai nuk arriti tė sigurojė jo vetėm tė drejtat e lirive fetare, por as te drejtat e njeriut nė pėrgjithėsi. Nuk ka vend nė tė cilin fryma shekullariste nuk ka nxitur propagandėn antireligjioze duke u treguar si mėsim antireligjioz. Nė mėnyrė tė veēantė nė vendet nė tė cilat nė mėnyrė tė vrazhdė janė asfiksuar liritė fetare, punėtorėt arsimorė janė sjellė nė pozitė qė kafshata e bukės u ėshtė kushtėzuar me braktisjen e besimit. Gjithė ai numėr njerėzish ėshtė keqtarjtuar pėr shkak tė besimit tė tij dhe ėshtė detyruar qė nga botėkuptimi i tij dhe bindjet e tij politike, t’i pėrjashtojė edhe njohuritė fetare edhe ndjenjat fetare.Gjithė ato sulme janė bėrė kundėr religjionit nė kohėn e shekullarizmit. U pa qartė dhe u dėshmua se nuk ekziston ndonjė lidhje esenciale ndėrmjet shekullarizmit dhe demokracisė.

Sot kemi njė varg tė tėrė argumentesh qė edukimi/arsimimi nuk e kėrkon shekullaritetin e kryer. Shekullariteti i kryer ėshtė shekullarizėm. Shekullarizmi, pra ėshtė larg qė tė jetė humanizėm, por nuk ėshtė larg qė tė jetė antiteizėm. Ndonėse shekullarizmi nuk ėshtė i njėjtė me antiteizmin, nė instancėn e fundit ai synon tė bėhet antireligjiozitet. Ndonėse edukimi nuk ėshtė njėsoj si edhe morali dhe feja, por nė instancėn e fundit synon tė bėhet moral dhe fe. Kėto janė dy rrugė krejtėsisht tė ndryshme, qė burojnė, jo nga tekja apo mostekja politike, por nga vetė esenca e atyre dukurive.

As teorikisht nuk ėshtė e mundur t’i pėrgjigjemi devijimit tė pangopur shekullarist. Duke ndjekur logjikėn e shekullaritetit tė kryer, d.m.th. shekullarizmit si ndarje rrėnjėsore e shkollės nga religjioni, si do tė siellemi nė mėnyrė pedagogjike pėr shembull, me detajet vijuese tė tekstit letrar:

“Nata ėshtė e kthjelltė, e qetė e korrikut, lumi i gjėrė, e nga ai ngrihet avulli dhe na freskon, peshku kishte llokoēitur, zogjtė kishin rėnė nė qetėsi, ēdo gjė ėshtė nė qetėsi, mrekulli, tė gjithė i luten Zotit. Vetėm ne tė dy nuk flejmė, unė dhe ai djaloshi, dhe ne zhvilluam bisedėn pėr bukurinė e kėsaj bote tė Zotit dhe pėr fshehtėsinė e Tij tė madhe. Ēdo fije bari, ēdo grremēė, bubrrec, bleta e artė, tė gjithė, edhe pse nuk kanė arsye, ata e dinė nė mėnyrė tė habitshme me saktėsi rrugėn e tyre, dėshmojnė pėr fshehtėsinė e Zotit prandaj edhe pa pushuar e zbatojnė, dhe unė e hetoj sa i ėshtė kėndellur zemra djaloshit tė dashur.”

“O djalosh, mos i harro lutjet. Ēdo herė nė lutjen tėnde, nėse ėshtė e sinqert, lind njė ndjenjė e re, e me tė edhe njė mendim i ri, tė cilin nuk e ke njohur mė parė dhe i cili do tė jap kurrajo dhe ti do ta kuptosh qė lutja ėshtė edukim. Mbaje nė mend edhe kėtė: ēdo ditė sa herė tė mundesh, pėrsėrite nė vete: “O Zot mėshiroi tė gjithė ata qė sot kanė dalė para Teje”.

“O i Madhi Zot, filloi tė pėshpėrit nė vete, kam gabuar kur kam thėnė se ti nuk ekziston – tani po pendohem! Tė gjithė thonin se ti nuk ekziston, edhe unė ėshtė dashur patjetėr qė tė mos ndahem nga shoqėria, por edhe atėherė nė vete kam besuar qė diēka nga ti ka atje ku ne nuk e dimė. O Zot i dashur, i madhi, i gjithfuqishmi, bėrė qė tė mos mė godasin! Kam dy fėmijė, mos tė mbeten jetimė sikurse isha vetė kur m’u martua nėna – mė mbro, tė paktėn pėr shkak tyre dhe mė mbulo me dorėn tėnde. Ja tani para tė gjithėve bėj kryq, ja qė tė shohėsh. Le tė shohin edhe ata, nga njėra dhe tjetra anė, dhe tė gjithė le tė tallen me mua - nuk ēaj kokėn pėr ta, unė vetėm tek ti kam shpresė dhe tė lutem sot dhe deri nė fund tė jetės,

Si do t’u shpjegojmė, fėmijėve kėto dhe detaje tjera tekstesh tė ngjashme, me logjikėn e shekullarizmit?

Apo nga romani i Tolstoit “Lufta dhe Paqja” si do ta interpretojmė kėtė mendim: “Po tė mos ekzistonte Zoti, ju dhe unė nuk do tė flisnim pėr tė, zotėri”. Vallė, a nuk i sygjeron logjika shekullariste mėsimdhėnėsit (nėse tashmė nuk e obligon) qė me rastin e zhvillimit tė mėsimit rreth dėmit tė alkoolit, drogės dhe duhanit, tė mos thotė, ndonėse e di, qė pėrdorimi i tyre sipas mėsimit islam ėshtė haram/i ndaluar. Duke mos u futur nė atė si do t’i interpretojė kėto dhe detaje tė tilla tė ngjashme, mėsuesi besimtar dhe mėsuesi ateist, ėshtė fakt qė nėpėr vepart letrare, artistike, muzikore promovohen idetė, besimet, mendimet, vlerat dhe veprimet religjioze nė qindra detaje me tė cilat socializohet personaliteti. Dhe jo vetėm kaq. Nė kėtė mėnyrė religjioni vendos kontrollin mbi sjelljen, u pajtuan apo nuk u pajtuan me kėtė shekullaristėt. Mbase pėr shkak tė dvijimeve, nxitjeve dhe arsyeve shekullariste nuk do t’i anashkalojmė tė gjitha kėto, t’i falsifikojmė me komentimet tona, t’i lėmė nė heshtje, apo mos dhashtė Zoti, t’i asgjėsojmė veprat letrare, muzikore dhe artistike vetėm pėr shkak se promovojnė fenė dhe besimin. Ndarja rrėnjėsore e shkollės nga feja do tė nėnkuptonte edhe kėtė marrėzi njerėzore.

Po ta merrnim nė konsiderat pikėpamjen shekullariste nė kuptimin e saj radikal, atėherė njė hapėsirė e madhe e artit: muzika e gjithmabrshme, arkitektura, letėrsia, poezia, do tė ishin gati krejtėsisht tė pėrjashtuara nga edukimi. Ndarja rrėnjėsore e shkollės dhe religjionit, ashtu si duan shekullaristėt, do tė kėrkonte t’i asgjėsojmė dhe zhdukim gjithė ato vepra letrare, muzikore apo artstike, qoftė duke heshtur pėr to, anashkaluar apo falsifikuar me interpretimet tona atė qė promovojnė kėto vepra nga fusha e fesė dhe besimit. Njė shkollė nė tė cilėn do tė bėhej njė gjė e tillė do tė ishte shkollė e keqe.

Nga kėto vėshtrime tė shkurtėra nuk ėshtė vėshtirė tė kuptojmė pėrse sot nė Evropė, ku lindi shekullarizmi, mendohet dhe punohet pėr organizimin e sistemit edukativo- arsimor nė demokracinė kulturore dhe politike dhe pluralizmin fetar. Fatkeqėsisht, disa demokratė shekullarist tė sotėm, kėtė as nuk e ndjejnė as nuk e shohin. Ata jo vetėm qė nuk durojnė dhe nuk duan fare tė preokupohen me metafizikėn, veē ofrojnė nje tipologji tė thjeshtėzuar njerėzish qė duan t’i reprodukojnė edhe me anė tė edukimit/arsimimit. Domethėnė, demokratėt shekullaristė tė gjithė njerėzit i ndajnė nė dy grupe: “tė majtė” dhe“tė djathtė”. Kjo tipologji funksionon, jo vetėm si karakteristikė automatike e mėnyrės sė tė mendtuarit tė domokratėve shekullaristė pėr problemet mė tė rėndėishme shoqėrore, ekonomike dhe ndėrkombėtare, por edhe si karakteristikė automatike e mėnyrės sė tė menduarit edhe pėr edukimin/arsimimin, pėr vetė njeriun dhe gjininė njerėzore. Kjo formė e simplifikuar (thjeshtėzuar) e njerėzve pedagogjinė antropologjike e shpjer nė ideologji. A mund vetėm tė paramendojmė se ēfarė statusi shkencor do tė kishte zoologjia dhe ēfarė njohje do tė na ofronte ajo po tė rduktonte dijen pėr majmunėt nė ndarjen e tyre me bishtė dhe pabishtė!?

Demokratėt shekullaristė fare nuk mendojnė si duhet shkolla tė bėhet vend i pėrfshirjes nė shumėllojshmėrinė e pėrbashkėt kulturore, vend i njohjes sė komunikimeve ndėkulturore dhe orientimit nė tė drejtat e njeriut. Pasioni i tyre shekullarist ėshtė pedagogjia dhe psikologjia e tyre ndėrkulturore. Ata fare nuk e shohin qė individi patjetėr duhet tė jetė i informuar dhe mjaft i arsimuar, nė mėnyrė qė pranimi ose mospranimi i tij i cilitdo mėsim qoftė, e kuptohet edhe i atij religjioz, tė jetė i arsyeshėm dhe me kuptim. Vallė, a mos padituria dhe joinformimi mundėsojnė lirinė e pėrcaktimit?! Ata asnjėherė vetes nuk ia shtrojnė pyetjen: Si ėshtė e mundur tė evitojmė gjykimin e gabuar, tek i cili detyrimisht shpjer padituria. Nėse pėr fenė nuk kemi as njė numėr tė domosdoshėm informacioni, nėse nuk posedojmė dije elemntare? Vallė, a mundet ky mosinformim tė garantojė mirėkuptimin dhe respektimin e besimtarit?

Demokratėt shekullaristė tė sėmurė nga mospėrfillja ndaj fesė dhe besimit dhe tė dehur nga pasioni shekullarist, demokracinė e butė e shndėrrojnė nė shekullarizėm tė vrazhdė – nė deviacion shekullarist. Fenė dhe besimin, sipas tyre duhet varrosur, dėbuar nė privatėrinė mė tė thellė. Pėr dallim nga pasioni shekullarist, pasioni i zjarrtė i sė vėrtetės dhe humanizmit, na shtynė tė pyesim qė shekullarizmi buron nga esenca e edukimit apo nga diēka qė ėshtė jashtė tij, nga rrethanat qė gjenden jashtė edukimit? Kjo do tė thotė se para se tė ofrojmė pėrēimin mekanik tė strukturės shekullare tė shtetit nė hapėsirėn edukativo-arsimore, fillimisht duhet argumentuar qė esenca e edukimit e duron shekullarizmin, d.m.th. qė shekullarizmi buron nga vetė thelbi i edukimit-arsimimit; duhet argumentuar qė shekullarizmi ėshtė bėrthama morale e shtetit, qė shteti ėshtė institucion edukativ apo ndonjė qendėr pėr arsimim, qė politika ėshtė teoria e edukimit dhe arsimimit, d.m.th. qė qėllimet e politikės dhe mjetet e realizimit tė tyre, shkojnė paralel me qėllimet e edukimit dhe arsimimit, pastaj qė fenomeni edukativo-arsimor nuk ėshtė fenomen kulturor, veē politik. Po tė ishte e mundur qė kjo shkencėrisht tė argumentohet, atėherė nuk do tė ishte e vėshtirė tė konkludojmė qė “shkullarizmi edukativ” i dikurshėm ėshtė mė i mirė se synimi i sotėm i Evropės qė hapėsirėn edukativo-arsimore tė organizojė sipas parimeve tė demokracisė politike, demokracisė kulturore dhe pluralizmit fetar. Mirėpo, edukimi nuk duron qėllime (synime) qė janė tė huaja pėr qenėsinė e tij, qė nuk i pėrgjigjen esencės sė tij. Meqė qėllimet e politikės nuk shkojnė paralel me qėllimet e edukimit/ arsimimit dhe meqė mjetet e realizimit tė tyre nuk janė tė njėjta, meqė shteti nuk ėshtė institucion edukativ as qendėr pėr arsim, dhe meqė edukimi/arsimimi ėshtė fenomen kulturor e jo politik, atėherė organizimi shekullarist i shtetit, nė kuptimin tekstual, nuk mund tė transferohet nė hapėsirėn edukativo-arsimore. Pėr teorinė e edukimit/ arsimimit ėshtė me inetres shteti si rend juridiko-moral e jo si forcė dhe fuqi, jo si instrument sundimi. Shteti si rend juridiko-moral ėshtė njė e mirė, e cila nė ēdo teori edukimi duhet tė trajtohet (edhe) si “e mirė arsimuese”. Shteti si forcė dhe fuqi, si instrument sundimi, ka dy detyra themelore, tė cilat teoria e edukimit/ arsimimit vetėm i konstaton. Ato dy detyra janė: a) tė mbrojė tė dretjtėn natyrore tė edukimit dhe arsimimit pėr ēdo njeri, d.m.th. t’u bėjė tė mundur tė gjithė qytetarėve tė vet institucionet e domosdoshme arsimore dhe b) tė sigurojė financimin e sistemit shkollor.

Meqė veprimtaria edukativo-arsimore ėshtė fenomen kulturor e jo politik, rrugėzgjidhja e saj nuk ėshtė nė shekullarizėm por nė interkulturalizėm. Tė orientuarit e edukimit/arsimimit nga interkulturalizmi jep rezultate tjera, ndėrsa tė orientuarit nė shekullarizėm tjera. I pari i pėrshtatet vetė natyrės sė edukimit/arsimimit, i dyti i kundėrvihet asaj natyre; me tė parin respektojmė dhe ruajmė vetė natyrėn e edukimit/arsimimit, me tė dytin e injrorojmė atė natyrė.

Drejtėsia ėshtė bėrthama morale e shtetit si bashkėsi e vlerave, e jo shekullarizmi. Nė qoftė se shekullarizmi nuk ėshtė bėrthama morale e shtetit, aq mė tepėr nuk mund tė jetė bėrthama morale e teorisė sė edukimit dhe arsimimit. Logjika dhe esenca e shekullarizmit nuk ėshtė edhe logjika dhe esenca e drejtėsisė. Meqė drejtėsia ėshtė mė sė afėrti me dlirėsinė, dlirėsinė drejtė sė cilės aspiron vetėm edukimi, ajo poashtu mund tė jetė bėrthamė morale e teorisė sė edukimit dhe arsimimit. Prandaj, demokracia kulturore ėshtė nė pėrputhshmėri me esencėn e fenomenit edukativo-arsimor. Demokracia politike ėshtė nė pėrputhshmėri me ekzistencėn e tij shoqėrore. Kėshtu, mund tė thuhet se pėr edukimin ėshtė e rėndėsishme demokracia kulturore, pėrderisa demokracia politike paraqitet vetėm si i nevojė.

Dhe sė fundi, po qe se do tė duhej tė vlerėsojmė pėrmbajtjen kulturore tė arsimimit shkollor, do tė thoshim: shkolla ėshtė pjesė pėrbėrėse e civilizimit; ajo kontribuon kulturėn vetėm nėse nuk ėshtė dresurė, nėse zhvillon mėnyrėn e tė menduarit kritik, nėse i lė hapėsirė lirisė shpirtėrore tė njeriut. Shkolla qė servon dhe imponon zgjidhjet e gatshme etike e politike, nga aspekti i kulturės ėshtė barbare. Ajo nuk krijon personalitete tė lira, veē tė nėnshtruara dhe si e tillė mbase kontribuon civilizimin, por e shpie prapa kulturėn.

Literatura:

A. Izetbegoviq, Islami ndėrmjet Lindjes e perėndimit, Shkup, 2000.
Duhovnost i mentalno zdravlje (grup autorėsh), Sarajevė, 2002.
F. M. Dostojevski, Braca Karamazovi, - I – Zagreb, 1979.
Liljan, 20 Korrik, 1994.
Mual’lim, nr. 1/ 2000, Sarajevė.
Mual’lim, nr. 6/ 2001, Sarajevė.
Preporod, nr. 19/ 1990, Sarajevė.
Preporod, nr. 1/ 2003, Sarajevė.
Religijski pogledi, Sarajevė, nr. 4/ 2000.
Takvim, 1999, Sarajevė, 1999.
Zemzem, 119/ 2000, Sarajevė.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #76 u: Oktobar 09, 2011, 19:44:00 »


E keqja kjo brengė e kohės 

Nga Jetmira Teli

Kur njerėzit e humbasin esencėn e besimit atėherė shfaqen shumė tė kėqija. Njerėzit kundėr njerėzve, vėllezėr kundėr vėllezerve, miq kundėr miqve, pėrse? Pėrse kjo brengė e kohės na mundon?

Deri kur?

Kthehuni nga Zoti vėllezėr,dėgjoni fjalėt e Tij, fjalėt e sė vėrtetės. E kėto fjalė sillni si rėfren tė njė kėnge fituese,tė asaj kėnge qė mė plot tė drejt thotė "mos urre". Mos urre njerinė vėllaun tėnd, motrėn, shoqen tėnde, mundohu tė urresh vetė urrejtjen. Mundohu me urtėsi tė fitosh mbi tė, sepse vetėm kėshtu do tė njohėsh veten. Do tė falėsh e do tė nisėsh njė mision tė ri nė njė jetė tė re, nė jetė tė rilindur. E vetėm kėshtu do tė jeshė misionar i devotshėm ne rrugėn e All-llahut.

Njerėz pėrse na i bėni  tė lotojnė? Pėrse motrave,nuseve,nėnave doni t'u vini shami tė zeza? Atu u sollėn nė jetė, pėr jetė, pėr ditė tė bukura, jo pėr lot plumbash. Pėrse doni te harroni prapė Zotin tuaj? Tundu vėlla, mik, shok,  tundu se Zoti ėshtė me ty, pranė teje; mė dėgjon? Ai ėshtė nė tė gjithė qėnien tėnde njerėzore. Ej vėlla, mik, shok po tė quaj si tė duash ti, tė lutem ndalu ē'bėn?

Tė lutem mos e prish bukurinė e ditėve me dasmorė,mos e lėr motrėn pa burrė,nipin pa baba,nėnėn pa djalė, vėllain pa vėlla. Tė lutem me zė tė drithėruar mos e braktis Zotin tėnd,Ai tė dha jetė,Ai tė fal ne qoftė se pendohesh, ndaj flake tej atė pushkė tė mallkuar, bėj me zemėr qe plumbat vdekjeprurės tė mos ndihen mė,mos gjymto jetė. Po ikin jetė pa faj vėlla. Tė lutem kthehu nga Zoti yt, utju Atij kėrkoi falje Atij. Ule atė grykė tė mallkuar qė vjell e ndjell kob, errėsirė, ule pėr hatėr tė syve me lot tė pa tharė. Po lulet, lulet vėlla tė mos i blejmė pėr varre tė ftohtė akull. Le t'i blejmė ato pėr nuset e bukura, qė njė ditė do tė mbushin Shqipėrinq plot me djem e vajza,plot me jetė. Le tė nisin jetėt e kėtyre vogėlushėve pa krisma, pa gjak, pa urrejtje.

E keto jetė tė lira, mendoj se do tė na largojnė tė keqėn, urrejtjen, kėtė brengė tė kohės. Tė lutem vėlla,mik,shok ktheju Zotit tėnd. Tek Ai do tė gjesh tė vėrteten e jetės, do tė zbulosh karakterin tėnd. A e di ti se ē'do tė thotė "Bismilah"? Mėsoje, dhe filloje edhe ti jetėn tėnde tė re sė bashku me atė tė vogėlushėve tė porsalindur. E Zoti do te falė,pra falė edhe ti. Jetoje dhe gėzoje jetėn ashtu si e ke ne thellėsi tė shpirtit tėnd,pa gjak,me lule. Ju o shoqe tė mija, o motra muslimane "ndaluni" mos shani e mos llomotitni nga smira. Mos u bėni hokatare, se kėshtu nuk ushqeni zgjuarsinė, trimėrinė,mirėsinė. Nuk ushqeni jetėn, por bėheni vetėm burim i sė keqės, burim urrejtjeje qė sjell errėsirė, padituri pėr kombin tonė. E njė komb pa dije ska tė ardhme. Ushqeni ju nė shpirtin tuaj ato ndjenja qė Zoti ju ka dhuruar, falni ju, qė vėllezėrit tuaj tė falin, ta lėnė atė pushkė tė mallkuar.

O Zot, tė lutem Ty, largona kėtė perde marrėmendėse qė  po na i vėrbon, falu mendjeve e zemrave shqiptare pak dritė, pak qetėsi. Tė lutem o Zot, tė lutem ndihmona ta kalojmė kėtė prag tė rrėnuar e mbi tė tė ngremė njė prag tė ri.

Le tė jetė qėllimi ynė,ai pėr tė cilin Ti na ke sjellė nė jetė. Vetėm kėshtu ne do tė prekim tė gjitha skutat e errėta tė shpirtit tonė, do tė mund tė gjejmė lumturinė. Duke gjetur lumturinė, ne do tė kemi zgjedhur tė gjitha problemet tona. Do tė ulemi nė prehrin e sė vėrtetės,kėshtu do tė arrijmė qėllimin final tė jetės. Ndėrsa e keqja kjo brengė e kohės, sė bashku me urrejtjen e pushkėn do tė varrosen njėherė e pėrgjithmonė.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #77 u: Oktobar 09, 2011, 20:47:40 »


E vėrteta e harruar

Nga: Arlind Boshnjaku

Shumė myslimanėve sot u pėlqen t'i referohen epokės sė artė tė Islamit nė Bagdadin e shekujve VIII dhe IX, dhe nė Andaluzinė myslimane. Intelektualėt myslimanė plot nostalgji kėrkojnė ringjalljen e kėsaj epoke tė artė tė Islamit. Ata, tė mbytur nga ndjenja e inferioritetit, kėrkojnė shpėtimin nė argumentimet shkencore tė Kur'anit, nė pėrpjekjet e vazhdueshme pėr tė bindur veten dhe tė tjerėt, posaēėrisht jomyslimanėt, se Islami dhe myslimanėt janė forca shpirtėrore dhe intelektuale pas Rilindjes dhe se ēdo gjė e mirė, e drejtė vjen vetėm nga Islami. Dhe pikė! Ironia mė e madhe ėshtė tė dėgjosh disa nga kėta nostalgjikė tė thonė se njerėzit si Ibn Rushdi, Ibn Sina, Ibn Arabi, Ibn Tufejli, Farabiu dhe pothuajse tė gjithė ata qė kontribuan qė kėto momente tė historisė tė quhen tė arta, nuk janė asgjė mė shumė se heretikė dhe njerėz tė urryer. Edhe Rumi, pėr shembull, ndonėse as nga Bagdadi, as nga Andaluzia, poeti mė i madh mistik i Islamit dhe ndėr poetėt mė tė mėdhenj mistikė tė njerėzimit, pėr ta ėshtė njė njeri i pavlefshėm pėr t'u pėrmendur.

Epoka e artė e Bagdadit ėshtė vėrtet prodhim autentik islam, por ideali i myslimanėve tė atėhershėm, tė prirė nga Mensuri, Mehdiu, Me'muni dhe Harun er-Rashidi ėshtė pothuajse nė kundėrshtim tė plotė me idealin e myslimanėve qė sot kėrkojnė ringjalljen e Andaluzisė sė Abdurrahmanit II, ose epokėn e artė tė Bagdadit. Derisa lėvizjet moderne islame, tė bazuara nė filozofinė e tyre tė getos dhe nė interpretimet intolerante tė teksteve tė shenjta, synojnė njė botė tė reduktuar nė dy taborė: myslimanė dhe tė tjerė, ideali i myslimanėve tė epokės sė artė nė Bagdad e Andaluzi ishte tjetėr. Atmosfera e tolerancės sė madhe nė kėto dy vende dhe nė kėto periudha tė posaēme historike u ndėrtua mbi parimet kur'anore tė dashurisė dhe drejtėsisė, dhe mbi tė gjitha mbi parimin mė fundamental se e Vėrteta nuk ėshtė monopol i asnjė teologjie dhe i asnjė filozofie, por si myslimani, ashtu edhe jomyslimani janė tė barabartė nė kėrkimin e kėsaj sė Vėrtete, nė kėrkim tė Rrugės sė Drejtė. Vetėm tė besosh se Kur'ani ėshtė i vėrtetė nuk tė bėn aspak mė tė mirė se njė tjetėr qė thotė se Jezui ėshtė Bir i Zotit ose mė superior se ndonjė budist nė Tibet ose ndonjė hindus nė Bombei. Ėshtė nė tė vėrtetė dashuria ndaj sė Vėrtetės, sė Mirės, Drejtėsisė dhe modestia e jo mendjemadhėsia nė kėrkimin e Urtėsisė ato qė ngrenė shkallėt e njeriut para Zotit. Ėshtė mu kjo porosi e madhe qė fshihet, mendoj, pas ajetit Ihdines-siratal-mustekim (O Zot, na udhėzo nė Rrugėn e Drejtė), se myslimani i vėrtetė ėshtė ai qė i bindur nė injorancėn e vet, nga e cila mund ta shpėtojė vetėm Zoti, kėrkon udhėzimin nga Zoti, kėrkon njohjen e Tij. Ai e di se vetėm atėherė kur ta shohė Fytyrėn e Allahut do tė jetė i kėnaqur me veten. Nė tė kundėrtėn, nė momentin kur ai mendon se ėshtė i kėnaqur me dijen e vet, ose me gjendjen e vet, atėherė ai ka mbyllur dyert e mėshirės dhe dijes. Ka reduktuar ajetin e sipėrpėrmendur nė njė ajet tė pavlefshėm, ngase si mund tė vlejė kjo lutje pėr atė qė mendon se ka gjetur Rrugėn e Drejtė?! Dyert e dijes janė tė hapura vetėm pėr ata qė janė vazhdimisht tė hapur ndaj sė Vėrtetės, dhe tė cilėt e kėrkojnė atė me ngulm, ngasė besimtari i mirėfilltė e di se ėshtė Allahu Ai qė udhėzon e jo teksti ose tė mėsuarit pėrmendsh tė ajeteve e haditheve. Pa kėtė udhėzim direkt tė Zotit dhe nėse qėllimi i adhurimit dhe veprave tė tij nuk ėshtė pastrimi i zemrės dhe kthimi Natyrshmėrisė Origjinale (Fitreh), Kur'ani do tė mbesė vetėm njė libėr tjetėr i thjeshtė pa ndonjė dobi pėr ngritjen e tij shpirtėrore. Vetėm Drita e Zemrės ose Prekja Hyjnore ėshtė ajo qė mund ta ndriēojė mendjen dhe t'i shenjtėrojė veprat dhe ritualet e tij. Nė mungesė tė kėsaj Drite qė ushqen shpirtin dhe trupin me energji hyjnore, veprat e njeriut do tė jenė tė thata, ndėrsa ritualet do tė shndėrrohen nė devocion artificial.

T'i kthehemi Bagdadit dhe Andaluzisė dhe tė shohim si ėshtė njėmendėsuar ky ideal nė mėnyrė praktike.

Arritjet e mėdha tė myslimanėve nė Bagdad ishin nė shumė raste ndėrtime mbi arritjet e qytetėrimeve tė mėhershme: tė qytetėrimit grek, kinez, indian e persian. Tė bazuar nė filozofinė e sipėrpėrmendur tė sė Vėrtetės ata treguan kureshtje tė jashtėzakonshme pėr urtėsitė dhe tė mirat e qytetėrimeve tė tjera duke i pėrvetėsuar ato dhe duke i ngritur ato nė shkallėt mė tė pėrkryera.

Tė ndalemi te matematika. Nga fundi i shekullit tė tetė, njė tregtar indian solli nė Bagdad dy vepra bazė tė matematikės. Njėra ishte Bramhasphuta Siddhanta, e njohur pėr arabėt si Sindhind, autor i sė cilės ishte matematikani i madh indian i shekulli tė shtatė Brahmagupta. Ajo pėrmbante idetė e hershme pėr el-xhebr, pėr t'i dhėnė algjebrės emrin e vet arab. Ėshtė mu kjo vepėr tė cilėn Muhammed el-Havarizmi nė shekullin e nėntė do ta zgjeronte me aq sukses. Havarizmi u bė i njohur si "babai i algjebrės" dhe me emrin e vet i quajti algoritmet.

I njėjti tregtar indian solli gjithashtu edhe njė dorėshkrim qė pėr herė tė parė prezantoi jashtė Indisė nėntė numrat hindu qė i pėrdorim deri mė sot dhe qė tani i quajmė numra arabė. (Para kėsaj, numrat shkruheshin si fjalė ose shėnoheshin me germa alfabeti.) Ky dokument pėrmendte pėr herė tė parė edhe zeron, tė cilėn arabėt e quanin zefirum, nga rrjedhin edhe fjalėt tona zero dhe shifėr. Prapėseprapė, ishin arabėt ata qė ndėrtuan mbi kėto inovacione tė rėndėsishme, pėr tė krijuar atė qė njė historian i matematikės e ka quajtur "hegjemoni arabe." Pėrveē Havarizmit, ky grup pėrfshinte Ibn Turkun, el-Karhin, el-Birunin, el-Hejthemin (nė Perėndim i njohur si Alhazen), Nasir Eddinin dhe Omar Kajjamin (i famshėm pėr "Rubaitė").
Bagdadi u shqua edhe nė shumė lėmenj tė tjerė tė jetės, duke pranuar ide tė huaja dhe duke i adoptuar ato nė mėnyrė tė shkėlqyeshme. Spitali ishte ide persiane qė nga shekulli i gjashtė, nėn emrin "bimaristan." Por nė Bagdad ky institucion u bė shumė mė i sofistikuar, me pavijone tė posaēme pėr raste tė infektimeve dhe pėr pacientė psikiatrikė. U futėn nė funksion edhe spitalet fushore qė shoqėronin ushtritė arabe.

Pastaj edhe teknologjia dhe prodhimi i letrės. Ajo ishte zbulim kinez i shekullit tė parė pas Krishtit, por ėshtė tjetėr fakt qė arabėt ishin ata qė nė Bagdad prodhimin e letrės e ngrenė nė lartėsi tė mėdha. Dhe arritja e tyre nuk ishte vetėm teknologjike; sasia e madhe e letrės ndihmoi nė krijimin e njė luzme tė re njerėzish tė edukuar. Nė disa shkolla tė Lindjes sė Mesme nė shekullin e nėntė, letra ishte gratis.

Dhe ndoshta kontributi mė i madh historik i myslimanėve nė epokėn e artė tė Bagdadit ėshtė pėrkthimi i trashėgimisė filozofike greke. Shumė nga dijetarėt qė pėrkthyen dorėshkrimet e grekėve, indianėve dhe kinezėve, dhe qė u mblodhėn tufė nė Bagdad nė epokėn e artė, ishin tė krishterė, hebrenj dhe paganė. Nga pėrkthyesit mė tė rėndėsishėm ishin arabė tė krishterė, si Husein ibn Isaku, i cili ishte edhe mjek i madh, si edhe persianė si Ibn Mukaffa, i cili luajti njė rol tė rėndėsishėm nė krijimin e stilit tė ri tė prozės arabe tė pėrshtatshėm pėr tė shprehurit filozofik dhe shkencor. Lėvizja e madhe e pėrkthimit nisi nė fillim tė shekullit VIII dhe zgjati deri nga fundi i shekullit IX, duke arritur kulminacionin me themelimin e Shtėpisė sė Urtėsisė (Bejt ul-Hikmeh) nga kalifi el-Me'mun nė fillim tė shekullit tė nėntė.

U pėrkthyen nė arabisht veprat mė tė rėndėsishme filozofike dhe shkencore tė Aristotelit dhe shkollės sė tij, si dhe tė shkollės sė Platonit dhe Pitagorės, dhe veprat kryesore greke nga astronomia, matematika dhe mjekėsia, si Almagesti i Ptolemeut, Elementet nga Euklidi, dhe veprat e Hipokratit dhe Galenit. U pėrkthyen edhe shumė vepra tė rėndėsishme nga astronomia, matematika dhe mjekėsia edhe nga sanskritishtja dhe gjuha pahlavi e Persisė.

Pėrkthimi i kėtyre teksteve do tė mundėsojė lindjen e figurave tė mėdha nė historinė e filozofisė, tė mjekėsisė dhe tė shkencės nė pėrgjithėsi. El-Gazali, ibn Sina (Avicenna) dhe Ibn Halduni do t'i shfrytėzojnė kėto pėrkthime, posaēėrisht ato tė Aristotelit, pėr tė zhvilluar teologjitė dhe filozofitė e tyre. Pėrveē kėsaj, el-Farabi interpretoi Platonin, el-Razi (Razesi) ndėrtoi mbi themelet e Galenit dhe Hipokratit, dhe Ibn Kurrah i shtoi Euklidit dhe Arkimedit.

Edhe nė Andaluzinė myslimane u pėrsėrit i njėjti model, posaēėrisht nė shekujt e hershėm tė sundimit islam. Pėr shembull nė raportet me hebrenjtė.

Nė Spanjėn myslimane hebrenjtė shėrbenin nė qeveri dhe merrnin pjesė aktivisht nė ēėshtjet politike dhe marrėdhėniet shoqėrore dhe intelektuale me rrethet intelektuale tė popullatės myslimane. Hisdai ibn Shapruti, mjek, pėrkthyes, ishte njėkohėsisht edhe kėshilltar i kalifėve tė Kordobės dhe burrėshtetas i fuqishėm qė mori pjesė nė shumė negociata tė rėndėsishme diplomatike. Pastaj familjet hebraike Ibn Nagrela, Ibn Ezra, Ibn Megash, dhe Ibn Albalia dhanė vezirė e zyrtarė tė lartė nė Grenadė dhe Sevilje.

Pjesė e politikės shtetėrore myslimane ishte pėrkrahja e fuqishme e kulturės letrare dhe intelektuale nė pėrgjithėsi, prandaj atmosfera e krijuar gjeneroi njė kreativitet tė paparė nė disiplinat klasike hebraike, si dhe nė shkencat tė kultivuara nga myslimanėt. Kjo periudhė e shkėlqimit tė komunitetit hebraik nėn pushtetin mysliman, pėrafėrsisht ndėrmjet viteteve 1000 dhe 1148, do tė njihet mė vonė si Epoka e Artė e Hebrenjvė (The Golden Jewish Age). Ajo qė mė sė shumti shquante kulturėn hebraike tė kėsaj epoke nuk ishte vetėm vlera e lartė e poezisė sė tyre, por edhe fryma e re nė ekzaminimin relativisht tė lirė dhe racional tė teksteve dhe doktrinave tė shenjta, dhe zgjerimi i perspektivės kulturore hebraike nė horizonte plotėsisht tė reja - nė matematikė, astronomi, mjekėsi, filozofi, teori politike e estetikė.

Ndėr poetėt, filozofėt e teologėt mė tė mėdhenj tė hebraizmit lindėn nė atė kohė. Filozofi dhe poeti Solomon ben Jehuda ibn Gabiroli ose Avicebroni, kritiku dhe poeti Moses ibn Ezra (i njohur edhe si Musa ebu Harun), mjeku, pėrkthyesi dhe politikani Hisdai ebu Jusuf ben Isaak ben Ezra ibn Shaprut, poeti dhe gramatikani Dunash ben Labrati, poeti dhe filozofi religjioz Judah ben Shemeul ha-Levi, filozofi dhe historiani i madh Abraham ibn Daud, si dhe Moses Maimonidi filozof, jurist, mjek dhe figura mė e madhe intelektuale e hebraizmit mesjetar, lindėn nė Andaluzinė myslimane.
Shumė vepra klasike greke mbėrritėn nė Evropė nėpėrmjet Toledos myslimane, nė Spanjė, ku u pėrkthyen nga arabishtja nė latinishte. Njė klasė e re e filozofėve hebrenj nė shekullin XIII qė sponsoruan pėrkthimin e literaturės arabe nė hebraishte dhe tė asaj hebraike dhe arabe nė latinishte bėri qė hebrenjtė dhe mendimi i tyre tė depėrtojnė nė rrjedhat kryesore tė filozofisė perėndimore.

Prandaj projekti i pėrkthimeve nė Bagdad dhe Andaluzi u realizua sė bashku me jomyslimanėt, tė cilėt sė bashku me myslimanėt kontribuan nė ruajtjen e trashėgimisė kulturore botėrore. Dijetarėt myslimanė duke e ditur se e Vėrteta ėshtė e pranishme edhe nė traditat filozofike dhe religjioze tė qytetėrimeve tė tjera, nuk ngurruan pėr t'i studiuar ato, pėr t'i shqyrtuar nė mėnyrė kritike dhe pėr t'i asimiluar tė gjitha ato ide qė pėrputheshin me perspektivėn islame tė Teuhidit.

Pra, si nė Bagdad, ashtu edhe nė Andaluzi ishte toleranca e myslimanėve ajo qė mundėsoi njė bashkėjetesė tė paparė nė histori tė religjioneve. Ishte kjo tolerancė e bazuar nė filozofinė kur'anore se diversiteti i religjioneve dhe popujve ėshtė nė pėrputhje me dėshirėn e Zotit dhe se qėllimi i tyre ėshtė tė njihen me njėri-tjetrin dhe tė mėsojnė nga njėri-tjetri. Prandaj, hapja e myslimanėve ndaj ndikimeve dhe ideve tė huaja mundėsoi integrimin e shkėlqyeshėm tė arritjeve tė qytetėrimeve tė tjera nė shoqėrinė myslimane.

Tė bazuar nė parimet kur'anore se diversiteti religjioz i njerėzimit ėshtė sprovė qė duhet tejkaluar nėpėrmjet njohjes mė tė thellė tė traditave tė ndryshme filozofike e religjioze drejt zbulimit tė tė Vėrtetave esenciale dhe tė pėrjetshme nė tė gjitha traditat, dijetarėt myslimanė synuan universalizmin dhe sintezėn e kėtyre urtėsive dhe traditave tė ndryshme, duke ditur se perspektiva ose dritarja e tyre nga e Vėrteta nuk ėshtė aspak mė superiore se perspektiva e njė tė krishteri, e nje hebreu, e njė budisti ose e ndonjė filozofi pagan grek. Ata kuptuan njė tė vertėtė fundamentale kur'anore se secilit popull, madje secilit njeri, i ėshtė caktuar njė Drejtim (Kur'an 2:148), dhe se "ngado qė tė ktheheni ėshtė Fytyra e Allahut" (Kur'an 2:115), prandaj Drejtimi i njėrit nga e Vėrteta ose nga Fytyra e Allahut nuk ėshtė mė superior se Drejtimi i tjetrit, qoftė ky tjetri mysliman, i krishterė, hebre, budist, hindus, etj. Mosbesimi i vėrtetė konsiston nė kufizimin e Zotit vetėm nė perspektivėn personale ose vetėm nė njė teologji a filozofi tė caktuar dhe nė idenė se vetėm ajo teologji a filozofi ka tė drejtėn ekskluzive pėr interpretimin e sė Vėrtetės, e jo nė mospranimin e teologjisė a filozofisė islame. Dijetarėt myslimanė e kuptuan se Rruga e Drejtė realizohet jo vetėm nėpėrmjet mjeteve racionale, por, para sė gjithash, nėpėrmjet njohjes sė drejtpėrdrejtė ose intuitive tė Realitetit mė tė Lartė, Zotit. Ngase vetėm Zoti mund tė udhėzojė, vetėm Ai mund tė dhurojė Urtėsi ose aftėsi pėr tė diskriminuar tė vėrtetėn nga kotėsia, vetėm Ai mund tė ndriēojė mendjet tona pėr t'i kuptuar tekstet e shenjta, dhe ky udhėzim ėshtė privilegj si pėr myslimanin, ashtu edhe pėr jomyslimanin, dhe vetėm tė besosh nė filozofinė dhe teologjinė islame nuk tė bėn aspak mė superior se njė cilido besimtar i ndonjė religjioni tjetėr, ngase, fundja, nuk ėshtė vetėm pranimi formal i njė doktrine ose praktikimi formal i religjionit ai qė shpėton, por dėlirėsia e zemrės. Nė mungesė tė kėsaj ēiltėrsie, format janė tė pavlefshme. Vetėm zemra ėshtė ajo qė mund t'i shenjtėrojė veprat dhe ritualet e njeriut. Vetėm zemra e dashuruar nė Zotin e saj mund t'i vlerėsojė veprat dhe ritualet e tij.

Teologjia dhe filozofia religjioze qė dėshton pėr tė theksuar kėtė porosi fundamentale ėshtė e dėnuar pėr t'i shkėputur ithtarėt e tyre nga Burimi i fuqisė shpirtėrore, nga i cili duhet tė ushqehen vazhdimisht nėse duan tė realizojnė Islamin ose Njohjen e Zotit. Teologjia dhe filozofia islame, dhe joislame, qė monopolizon tė Vėrtetėn duke pretenduar tė drejtėn ekskluzive pėr ta interpretuar atė, shkatėrron ēdo mundėsi pėr ndėrtimin e njė shoqėrie pluraliste dhe tolerante dhe mbyll tė gjitha dyert drejt njė dialogu tė mirėfilltė ndėrreligjioz dhe ndėrqytetėrues. Ē'ėshtė e vėrteta, teologjia e tillė, e cila shkakton probleme shumė tė mėdha jo vetėm brenda botės islame, por edhe karshi botės tjetėr, ėshtė sot aq shumė e pranishme nė botėn islame vetėm ngase intelektualėt myslimanė tanimė njė kohė tė gjatė kanė dėshtuar tė theksojnė kėtė aspekt thelbėsor tė Islamit, pra, aspektin shpirtėror tė saj, pa tė cilin Islami do tė vazhdojė tė mbesė vetėm njė religjion ritualesh dhe dogmash. Ideali i myslimanėve qė mundėsoi Epokėn e Artė nė Bagdad dhe Andaluzi mund tė njėmendėsohet sot vetėm nėse e ringjallim kėtė tė vėrtetė tė harruar.


Arlind Boshnjaku
arlindboshnjaku@yahoo.com
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #78 u: Oktobar 10, 2011, 01:13:28 »


Ebu Hamid el-Gazaliu
(450-505 h. / 1059-1111 m.)

Nga arabishtja: Sali Shasivari

Fėmijėrinė e vet e kaloi nė Tus, njė nga provincat e Hurasanit … Mori pseudonimin “el-Gazali” (tjerrėsi), pėr shkak se babai i tij punonte nė tjerrjen e leshit. Qė nė fillim u dallua pėr nga pjekuria, intelegjenca, diapazoni i gjerė i diturisė, imagjinata, dhe mendimi i tij kritik. Shkoi nė Nisabur pėr tė mėsuar, dhe e dėgjoi ilmu-l-kelamin nga njėri prej dijetarėve mė tė mėdhenj tė asaj kohe, e ai ishte Imamu-l-haremejni Ebi-l-Meali el-Xhuvejni. Poashtu e mėsoi edhe retorikėn dhe logjikėn, si dhe e lexoi filozofinė, duke u shėrbyer dhe ndihmuar me shkrimet e Farabiut dhe Ibėn Sinasė.

Veziri Nidhamu-l-Mulk e thirri atė nė Bagdad, dhe e caktoi profesor nė shkollėn “Nidhamijje”, e cila qe universiteti i parė nė kuptimin bashkėkohorė (484 h. / 1091 m.), ku arriti autoritet tė madh.

Shkroi librin “Mekasidu-l-felasifeh” (“Qėllimet e filozofėve”), liber ky nė tė cilin i shpjegoi mendimet e filozofėve, dhe i cili dallohej pėr nga metodologjia shkencore si dhe pėr nga qėndrimi neutral dhe objektiv, duke u orvatur qė t’i qetėsojė dyshimet e tija mendore, e mėpastaj e shkroi librin e tij tė njohur “Tehafutu-l-felasifeh” (“Pėrgėnjeshtrimi i filozofėve”), nė tė cilin libėr i kritikoi mendimet e filozofėve.

Madje u largua nga arsimi, pėr ta kėrkuar tė vėrtetėn vetvetiu. Filloi ta refuzojė imitimin si rrugė pėr tė arritur tek e vėrteta, me ē’rast kaloi nė njė periudhė tė orvatjes sė rėndė personale, dhe arriti nė pėrfundim se shqisat nuk janė tė sigurta, dhe se mendja nuk ėshtė nė gjendje tė njohė ēdo gjė. Madje, u bind se shembėlltyra e tij mė e lartė ka qenė mė e lartė se kjo botė, dhe se ai duhet tė pasojė njė rrugė tjetėr, pėrmes sė cilės do tė ngritet mbi kėtė botė, me qėllim qė tė arrijė nė thellėsitė e sė vėrtetės. Atėherė e kuptoi se e vėrteta vjen pėrmes intuitės sė besimit dhe pėrmes zbulesės-shfaqjes nga ana e Zotit. Mė nė fund, arriti nė pėrfundim se, metodat e njohjes shkallėzohen prej ndijimit, kah dallimi-perceptimi, njohja, e mėpastaj intuita dhe zbulesa-shfaqja nga ana e Zotit, ndėrsa shpallja ėshtė shkalla mė e lartė e njohjes.

Filloi ta preferojė asketizmin, dhe udhėtoi pėr nė Mekė, Aleksandri, Kuds (Jerusalem) dhe nė Damask, dhe pas njė ndėrprerje dhe largimi nga sfera e arsimit, e cila zgjati mė tepėr se dhjetė vite, ai pėrsėri iu kthye arsimit, nė shkollat e Bagdadit, Nisaburit dhe Tusit, dhe se nė kėtė periudhė e shkroi librin “Ihjau ulumid-din” (“Pėrtėritja e shkencave - njohurive fetare”), libėr ky nė tė cilin i shpjegoi parimet e sheriatit (ligjit islam), akaidit (shkencės sė besimit), ēėshtjet e muamelatit (marrėdhėnieve ndėrnjerėzore), si dhe ibadatit (obligimet e robit ndaj Krijuesit, ēėshtjet e adhurimit tė Zotit). Mirėpo, kulminacioni i mendimit tė tij qe nė librin e tij: “El-munkidhu mined-dalal” (“Shpėtuesi nga humbja”), nė tė cilin libėr i paraqiti periudhat e zhvillimit tė tij mendorė, dhe kalimin nga polemizimi i mendimeve tė ndryshme, duke arritur tek “e vėrteta e plotė”.

* * * * *

Imam Gazaliu

Dituria nė mes tė dyshimit dhe bindjes

Qė prej kohės sė rinisė, prej kohės kur hyra nė moshėn madhore, para se ti mbushi njėzet vite, e deri tani, kur tashmė i kam kaluar tė pesėdhjetat, po zhytem nė errėsirėn e kėtij deti tė thellė posi guximtar dhe pa frikė, e jo si frikacak i kujdesshėm. Po zhytem nė ēdo errėsirė, i qasem ēdo problematike dhe zėnke, madje e studjoj besimin e ēdo frakcioni, dhe i zbuloj fshehtėsitė e ēdo drejtimi dhe grupi, me qėllim qė ta dalloj tė drejtin nga jo i drejti, atė i cili e pason sunnetin nga “mubtediu”[1]. Nuk lej pasdore asnjė batinij (pjestar tė frakcionit shi’it), gjersa t’e studjoj besimin e tij tė fshehtė-latent-interior; asnjė dhahirij (formalist)[2], gjersa t’e kuptoj rezultatin e formalizmit tė tij; asnjė filozof, gjersa tė ndalem nė brendinė e filozofisė sė tij; asnjė mutekel-lim (retor-apologjet), gjersa tė orvatem qė tė kuptoj qėllimin e fjalėve dhe polemikave tė tij; asnjė sufist (mistik), gjersa t’e kuptoj fshehtėsinė e sufizmit (misticizmit) tė tij; asnjė adhurues, gjersa t’e shoh rezultatin e adhurimit tė tij, dhe asnjė zindik[3] muat-til[4], gjersa tė tėrheq vėrejtjen nė lidhje me shkaqet e mohimit dhe ateizmit tė tij.

Qė nė moshėn time tė hershme, kam qenė i etshėm pėr njohjen e sė vėrtetės sė gjėrave, gjė kjo e cila ka qenė instikt dhe natyrė e vėnduar nė mua nga ana e Zotit, e jo si rezultat i zgjedhjes dhe dėshirės sime, gjersa nga unė u largua lidhja e ndjekjes-imitimit, dhe u thyen besimet e trashėguara, edhe atė, qė nė kohėn e fėmijėrisė, kur pashė fėmijėt e krishterė tė cilėt rriteshin nė ambient krishter, fėmijėt hebrenj tė cilėt rriteshin nė ambient hebrej, dhe fėmijėt musliman tė cilėt rriteshin nė ambient islam. Madje e dėgjova hadithin e transmetuar nga Pejgamberi a.s., nė tė cilin thotė: “Ēdo fėmijė lind me natyrė tė pastėr, e mėpastaj, prindėrit e tij e bėjnė hebrej, krishter ose zjarrputist…”[5], me ē’rast, nė brendinė time lindi dėshira pėr t’e kėrkuar tė vėrtetėn e natyrės burimore, tė vėrtetėn e besimeve tė ndryshme tė cilat vijnė si rezultat i imitimit tė prindėrve ose mėsuesve, dhe dallimin nė mes tė kėtyre imitimeve, dhe se nė tė dalluarit e tė vėrtetės sė tyre nga jo e vėrteta ka shumė mospajtime. Madje, thash nė vetvete: Sė pari, prej meje kėrkohet qė t’e njoh tė vėrtetėn e gjėrave, andaj detyrimisht duhet kėrkuar tė vėrtetėn mbi diturinė, se ē’ėshtė ajo? M’u bė e qartė se dituria e vėrtetė (bindėse) ėshtė ajo dituri nė tė cilėn zbulohet e njohura nė atė mėnyrė, sa qė tė mos mbetet nė tė asnjė dyshim, dhe se nuk mund tė shoqėrohet me gabim dhe imagjinatė; madje zemra nuk mund t’e vlerėsojė atė, porse siguria nga gabimi duhet t’e shoqėrojė bindjen nė atė mėnyrė, sa qė, po qe se dikush e sfidon njė gjė tė tillė, duke u munduar ta paraqesė gabimin e saj, p. sh. sikurse ai i cili e shndėrron gurin nė ar, apose shkopin nė gjarpėr, njė gjė e tillė nuk shkakton kurrfarė dyshimi dhe mohimi, pasi, unė, po qe se e dij se dhjeta ėshtė mė e madhe se sa treshi, nėse dikush mė thotė mua: Jo, treshi ėshtė mė i madh se dhjeta, duke u argumentuar me faktin se ai ėshtė nė gjendje t’e shndėrrojė shkopin nė gjarpėr, dhe e bėn njė gjė tė tillė para syve tė mi, unė nuk mund tė dyshoj nė njohurinė time pėr kėtė shkak apo veprim, dhe se nga njė veprim i tillė unė vetėm mund tė habitem nga mundėsia dhe aftėsia e tij pėr tė bėrė njė gjė tė tillė, kurse sa i takon dyshimit mbi atė qė kam njohur, assesi!

Madje, e kuptova se ēdo gjė qė nuk e njoh nė kėtė mėnyrė dhe nuk jam i bindur kėsisoji bindshėm, ajo ėshtė dituri e pabesueshme dhe jo e sigurt, dhe se ēdo dituri e pasigurtė nuk ėshtė dituri bindėse.

Mendimet e sofistėve[6] dhe drita e sė vėrtetės

Madje i kontrollova njohuritė e mia, dhe e gjeta veten tė paaftė nė sferėn e diturisė sė cilėsuar me kėtė cilėsi, pėrveē gjėrave tė dukshme-konkrete dhe atyre tė patjetėrsueshme. Madje, thash: Tashmė, pas kėtij pesimizmi, nuk kam mundėsi ti gjej problemet, pos duke filluar nga gjėrat e dukshme-konkrete, e ato janė gjėrat tė cilat perceptohen, dhe ato tė patjetėrsueshmet. Andaj, sė pari, duhet patjetėr tė bindem se, besimi im ndaj gjėrave tė dukshme, dhe siguria ime prej gabimit nė gjėrat e patjetėrsueshme, ėshtė e llojit tė sigurisė sime tė cilėn e pata mė parė nė ēėshtjet e imituara (tradicionale), dhe prej llojit tė sigurisė sė shumicės sė krijesave nė gjėrat e dukshme, apose siguri e vėrtetuar, nė tė cilėn nuk ka tradhėti dhe mashtrim? Prandaj, me njė seriozitet tė madh u koncentrova, dhe fillova ti meditoj dhe vėshtroj gjėrat e dukshme-konkrete, si dhe ato tė petjetėrsueshme, dhe shikova se a mund ta bėj vehten tė dyshimtė ndaj tyre. Mė nė fund, pas gjithė kėtij dyshimi arrita nė pėrfundim se vetvetja nuk lejoi poashtu qė tė shfaqė sigurinė ndaj gjėrave tė dukshme-konkrete, madje, filloi ta zgjerojė sferėn e dyshimit ndaj gjėrave tė tilla, duke thėnė: Prej nga besimi ndaj gjėrave konkrete, kur mė e forta prej tyre ėshtė shqisa e tė pamurit, e cila e shikon hijen, dhe e sheh atė stabile dhe tė palėvizshme, dhe gjykon se ajo nuk lėviz. E mėpastaj, pėrmes eksperimentit dhe vėzhgimit-analizės, pas njė ore, e kupton se ajo (hija) ėshtė e lėvizshme, dhe se ajo nuk ka lėvizur pėrnjėherė dhe spontanisht, por gradualisht, atom pas atomi, sa qė ajo ka qenė vazhdimisht nė lėvizje. Poashtu, shikon yllin nė qiell, dhe e sheh atė tė vogėl sa njė monedhė dinari, kurse argumentet inxhinjerike dėshmojnė se ai ėshtė me sipėrfaqe mė tė madhe se sa Toka. Nė kėtė shembull dhe shumė e shumė shembuj tjerė nė lidhje me gjėrat e dukshme, gjykon shqisa me ligjet e saj, ndėrsa njė gjykim tė tillė e pėrgėnjeshtron fuqia gjykuese e mendjes me njė pėrgėnjeshtrim aq tė madh, sa qė nuk le rrugė pėr mbrojtje. Andaj thash: U humb besimi ndaj gjėrave konkrete-tė dukshme, dhe ndoshta nuk ekziston besim pos ndaj gjėrave mendore, tė cilat janė parėsore, sikurse thėniet tona: “Dhjeta ėshtė mė e madhe se treshi”; “mohimi dhe pohimi nuk bashkohen nė njė gjė”; “njė gjė nuk mund tė jetė nė tė njejtėn kohė e re dhe e vjetėr, ekzistuese dhe joekzistuese, e patjetėrsueshme dhe absurde”… Nė kėtė ēast, gjėrat konkrete thanė: A thua je i sigurt se besimi yt ndaj gjėrave mendore nuk ėshtė sikurse besimi yt ndaj gjėrave konkrete, kur dihet se ti edhe ndaj neve kishe besim, mirėpo, erdhi gjykimi mendorė dhe na pėrgėnjeshtroi, dhe se po tė mos ishte gjykimi mendorė, ti do tė vazhdoje tė na besosh neve. Andaj, ndoshta edhe prapa gjykimit mendor ka ndonjė gjykatės tjetėr, i cili, po qe se manifestohet, do ta pėrgėnjeshtrojė mendjen nė gjykimin e saj, sikurse qė u manifestua gjykatėsi mendorė dhe e pėrgėnjeshtroi gjykatėsin e shqisės nė gjykimin e saj, dhe se, mosmanifestimi i njė kuptimi-gjykatėsi tė tillė nuk ėshtė argument mbi absurditetin e tij. Shpirti u ndal pak nė pėrgjigjen ndaj njė ēėshtjeje tė kėtillė, madje kėtė ēėshtje e mbėshteti pėrmes shembullit tė gjumit, dhe tha: A nuk sheh se si nė gjum ti beson nė disa gjėra, imagjinon disa gjendje, dhe mendon se ato gjėra janė tė vėrteta dhe stabile, dhe se nuk dyshon pėr gjendjen e tyre si tė tilla. Mėpastaj zgjohesh dhe kupton se tė gjitha imagjinatat dhe bindjet e tua nuk kanė kurrfarė bazamenti? Andaj, a thua kush tė siguron se tė gjitha gjėrat tė cilat i kupton dhe mendon pėrmes shqisės apo mendjes gjatė momentit kur je i zgjuar, kush tė siguron se tė gjitha kėto gjėra janė tė vėrteta, duke e pasur parasysh edhe gjendjen tėnde (nė tė cilėn gjendesh), kurse, nė anėn tjetėr, mund tė paraqitet ndonjė gjendje, me ē’rast, relacioni i saj ndaj zgjimit do tė jetė sikurse relacioni i zgjimit ndaj gjumit, dhe krahas saj, zgjimi yt do tė jetė gjum! Po qe se ndodhė njė gjė e tillė, do tė bindesh se tė gjitha gjėrat tė cilat i imagjinove me mendjen tėnde janė iluzione dhe tė pavlera, dhe se ndoshta kjo ėshtė ajo gjendja tė cilėn e pretendojnė sufistėt pėr gjendje tė tyre, me ē’rast pretendojnė se, ato, nė gjendjet e tyre, tė cilat janė tė posaēme pėr to, nėse zhyten nė vetvete dhe largohen nga shqisat e tyre, shohin gjendje tė cilat nuk janė nė pėlqyeshmėri-pajtim me gjėrat mendore. Ndoshta ajo gjendje ėshtė vdekja, ku, Pejgamberi a.s. thotė: “Njerėzit janė nė gjumė, e, kur vdesin, zgjohen”. Andaj, ndoshta jeta e kėsaj bote ėshtė gjum, nė krahasim me Botėn Tjetėr (Ahiretin). E, kur njeriu vdes, atij i paraqiten gjėrat ndryshe nga ajo qė i sheh tani. Kur m’u kujtuan gjėrat e kėtilla, u mundova tė gjej bar-ilaē, mirėpo nuk munda tė gjej, pasi gjėrat e kėtilla mundej tė mbroheshin vetėm me argument, mirėpo nuk munda tė gjej argument pėrveēse pėrmes komponimit tė diturive parėsore. E nėse kėto dituri nuk ishin nė rregull, nuk mundesha ta formoj argumentin. Andaj, kjo sėmundje u rrėnjos, dhe zgjati rreth dy muaj, dhe se gjatė kėsaj periudhe unė gjendesha nė drejtimin e sofistėve, me gjykimin e realitetit, e jo sipas gjykimit tė shprehjes dhe thėnies, gjersa mė shėroi Allahu xh.sh. nga njė sėmundje e tillė, me ē’rast shpirti u kthye nė gjendjen e tij tė shėndoshė dhe nė pėrmbajtėsi, dhe se gjėrat e patjetėrsueshme mendore u kthyen si tė pranuara, duke qenė nė to i bindur dhe i sigurt, gjė kjo e cila nuk ndodhi si rezultat i sistematizimit tė ndonjė argumenti apo rregullimit tė ndonjė fjale, porse, pėrmes njė dritė tė cilėn e hodhi nė gjoksin tim Allahu xh.sh., dritė kjo e cila ėshtė ēelėsi i shumicės sė njohurive-diturive.

./.
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #79 u: Oktobar 10, 2011, 01:14:16 »


“Shpėtuesi nga humbja”: Kėtė libėr Gazaliu e shkroi nė ditėt e fundit tė jetės sė tij, dhe se ky libėr konsiderohet prej librave mė tė rėndėsishėm mendorė nė kėtė sferė-tematikė nė tė gjitha krijimtaritė botėrore. Nė kėtė libėr, ai (Gazaliu), pėrmes njė lloji tė biografisė sė tij personale mendore, na shpjegon zhvillimin e mendimit tė tij, dhe metodat e gjurmimit-kėrkimit tė tij pas sė vėrtetės, si dhe na i paraqet neve dyshimet dhe metodat e tij nė zbulimin dhe polemizimin e mendimeve, para arritjes tek mendimi tek i cili qetėsohet-bindet.

Rėndėsia e Gazaliut nė mendimin arabo-islam qėndron nė faktin e qėndrimit tė tij negativ ndaj filozofisė greke, si dhe nė themelimin e njė filozofie tė posaēme nga ana e tij pėr ēėshtjet e njohjes, e cila filozofi u ndėrtua nė baza tė vėshtrimit preciz, shikimit tė mprehtė dhe mendimit tė thellė. Ai e studjoi teorinė e njohjes, boshtin-sferėn e bindjes, dhe se pas dyshimit, arriti nė shpjegimin e sė vėrtetės mbi diturinė, edhe atė pėrmes metodės sė intuitės sė brendėshme, dhe pėrmes njė mėnyre karakteristike, me ē’rast i tejkaloi nė kėtė aspekt disa figura tė ndritshme tė filozofisė bashkėkohore evropiane, si psh, Dejvid Hjumin[7] (1711-1776), i cili e kritikoi ligjin shkajkorė (shkak-pasojė), duke thėnė, ashtu siē tha Gazaliu para tij, se: Nuk ekziston argument logjik mbi patjetėrsueshmėrinė e ekzistimit tė raportit-lidhjes nė mes tė shkakut dhe pasojės, porse, shprehia-tė mėsuarit tonė qė vazhdimisht ta shohim pasojėn si rezultat i cili pason pas shkakut, nė tė gjitha shikimet dhe vėshtrimet tona, na ka bėrė tė pretendojmė dhe mendojmė se i pari, shkaku, ėshtė shkaktar i ekzistimit tė pasojės. Ndėrsa ky shikim-vėshtrim nuk mjafton qė tė vėrtetojmė ekzistimin e njė raporti tė domosdoshėm nė mes tė kėtyre dy ēėshtjeve, siē qėndron nė ligjin e pėrgjithshėm shkajkorė. Ibėn Rushdi e kritikoi dhe demantoi kėtė mendim tė Gazaliut, duke thėnė: “Ai i cili i anashkalon shkaqet, ai e anashkalon mendjen dhe e shkatėrron shkencėn..”[8].

Mirėpo, Gazaliu nuk i mohon tė vėrtetat shkencore, qofshin ato matematikore apo natyrore, porse thotė: Shkenca ėshtė e kufizuar, dhe se ėshtė budallaki ndėrtimi i shkencės nė baza tė besimit-bindjes, sikurse qė nuk bėn qė shkenca tė kufizohet brenda kufijve dhe rregullave tė mendjes dhe argumenteve tė logjikės, pasi, ēdonjėra prej tyre, sikurse njohja shkencore, poashtu edhe njohja fetare kanė burime tė posaēme. Kėshtu, shkenca bazohet nė mendje, kurse besimi rrjedh nga zemra.

Dituria tek Gazaliu nėnkupton diturinė bindėse, dhe se, sipas tij, kushtet e kėtij lloji tė diturisė janė: “Dituria e vėrtetė-bindėse ėshtė ajo dituri nė tė cilėn zbulohet e njohura nė atė mėnyrė, sa qė tė mos mbetet nė tė asnjė dyshim, dhe se nuk mund tė shoqėrohet me gabim dhe imagjinatė, madje zemra nuk mund ta vlerėsojė atė, pasi siguria nga gabimi duhet ta shoqėrojė bindjen nė atė mėnyrė, sa qė, po qe se dikush e sfidon njė gjė tė tillė duke u munduar ta paraqesė gabimin e saj, p.sh. sikurse ai i cili e shndėrron gurin nė ar, apose shkopin nė gjarpėr, njė gjė e tillė nuk shkakton kurrfarė dyshimi dhe mohimi”[9]. Nga kjo kuptohet se kriteri i diturisė tek Gazaliu ėshtė bindja absolute, e kriteri i saj (bindjes) ėshtė besnikėria-besimi, kurse kriteri i besimit ėshtė zbulimi-paraqitja e tė njohurės nė atė formė nė tė cilėn nuk mbetet kurrfarė dyshimi.

E, nėse kthehemi tek Dekarti[10] (1596-1650), i cili ėshtė themelues i filozofisė bashkėkohore evropjane, me veprat e tij: “Meditime” dhe “Ligjeratė mbi metodėn”, do ta kuptojmė vlerėn e kriterit tė diturisė tek Gazaliu, dhe kushtėzimin e qartėsisė sė mendimeve nė bindje, si dhe zbulimin e tė vėrtetave ndaj mendjes nė mėnyrė natyrore, ose pėrmes zbulimit tė brendshėm, e, kjo ėshtė njė ndėr ēėshtjet mė madhėshtore e cila ėshtė thėnė nė veprėn “El-munkidhu mined-dalal”, dhe se kjo ēėshtje pėlqehet nė njė masė tė madhe me metodėn e Dekartit si dhe me parakushtin e tij pėr transferim kah njohja bindėse pėrmes intuitės mendore dhe pėrmes orvatjes pėr njohjen e vetvetes. Me njė analizė tė thellė nė mes tė metodės sė ēdonjėrit prej kėtyre dy mendimtarėve, Gazaliut dhe Dekartit, na bėhet e qartė thellėsia e jetės mendore dhe shpirtėrore nė civilizimin arabo-islam, ku, Gazaliu konsiderohet njė ndėr pėrfaqėsuesit mė tė njohur tė saj.


Literatura:

-Ebu Hamid el-Gazali: “El-munkidhu mined-dalal ve-l-muusilu ila dhi-l-izzeti ve -l- xhelal”, El-xhamiatus-surijje, Damask, 1956.

-Kemal el-Jazexhi: “Mealimu -l-fikril-arabijj”, Bejrut, 1954.

-De Bor: “Tarihu-l-felsefeti fil-islam”, Lexhnetut-te’lifi vet-terxhemeti ven-neshėr, 1957.

-Umer Ferruh: “Tarihu-l-fikri-l-arabijji ila ejjami Ibni Haldun”, Bejrut, 1966.

-Abbas Mahmudu-l-Akkad: “Etheru-l-arabi fil-hadareti-l-urubbijjeti”, Kajro, 1960.

* * * * * *


Endnotat:

[1] Mubtedi’: Rrjedh nga fjala bid’a, e cila nė kuptimin gjuhėsorė do tė thotė: Zbulim, e mėpastaj u pėrdor pėr ndonjė ndodhi tė papėlqyer nė fe. Madje fjala mubtedi’ gati nuk pėrmendet pėr gjėra tjera pos pėr qortim.

[2] Dhahirijtė: Grup (frakcion) i cili i mveshet Davud edh-Dhahiriut, grup ky i cili merr nė konsideratė aspektin formal-tė jashtėm tė Kur’anit dhe Hadithit, dhe nuk orvatet qė tė bėjė shpjegime dhe komente mė tė largėta.

[3] Nė fjalorin: “Lisanu-l-arab” qėndron: Ez-zindik: Ėshtė ai i cili beson se koha (jeta) ėshtė absolute-e pakufishme, dhe se kjo ėshtė fjalė e arabizuar nga fjala ”zendeker” d.m.th. ai i cili pohon se koha ėshtė absolute.. Madje dijetarėt nuk janė tė njė mendimi nė lidhje me atė se a thua “Ez-zendeka” ėshtė drejtim-frakcion i caktuar, apose kjo fjalė i ngjeshet ēdo ateisti? Ibėn Kutejbe, nė librin e tij “El-mearif”, nė bisedėn e tij mbi fetė tek arabėt nė kohėn e injorancės (xhahilijetit), thotė: “Krishterizmi ishte prezent nė Rebia, Hebreizmi ishte prezent nė Himjer…, ndėrsa “zendeka” ishte prezente tek Kurejshitėt, tė cilėt e kishin marrur prej Hijre”. Poashtu, El-Hajjati (i cili i takon frakcionit mu’tezilit), nė librin e tij “El-intisar”, kėtė fjalė e pėrdor nė kuptim tė njė frakcioni tė posaēėm. Mirėpo, Ibėn Mendhuri, nė “Lisanu-l-arab” pėrmend se Ahmed bin Jahja thotė se nė gj. arabe nuk ekziston fjala “zindik”, porse nėse arabėt duan tė shprehin fjalėn tė cilėn e pėrdor populli, thonė “mulhid” (ateist) ose “dehrij”.

Pėr mė gjėrėsisht, kthehu nė librin “Fexhru-l-Islam” tė Ahmed Eminit, faq. 128 (Botimi i parė), dhe nė librin “Duha-l-Islam”, tė po tė njėjtit autor, faq. 137.

[4] El-muattil: Prej fjalės “ta’til”, e cila ka kuptimin e mohimit tė cilėsive tė Krijuesit.

[5] Njė pjesė nga hadithi tė cilin e transmeton Buhariu nė “Sahihun” e tij…

[6] Filozofėt arab thonė se kjo fjalė rrjedh nga fjala “sofia” qė do tė thotė urtėsi, dhe fjalės “astis” qė do tė thotė e falsifikuar, kamoflazhė. Mirėpo, nė tė vėrtetė, kjo fjalė ėshtė e marrur nga fjala greke “sophisma” qė do tė thotė vyeshmėria nė punė-ēėshtje-vepra, dhe se nga kjo fjalė rrjedh edhe fjala greke “sophistes”. Mirėpo, kjo fjalė filloi tė pėrdoret pėr emėrimin e atyre tė cilėt pėrdorin fjalė mirakėndėse, pasi ato punonin nė sferėn e arsimit, andaj edhe i mėsonin nxėnėsit e tyre se si tė triumfojnė apo tė hedhin poshtė ēfarėdo mendimi, kurdo qė tė duan, pa mos e marrė parasysh tė vėrtetėn dhe tė drejtėn; siē qėndron nė fjalorin “Laland” dhe “Frank”….

[7] Dejvid Hjumi: Filozof dhe historian skotlandez, i cili jetoi nė shek. e XVIII-tė. Ka shkruar njė vepėr me rėndėsi, me titull: “Mbi natyrėn njerėzore”, dhe disa shkrime tjera, nė tė cilat i qaset teorisė sė njohjes, duke u bazuar nė metodėn eksperimentale dhe atė tė vėzhgimit.

[8] Shih: Ibėn Rushd, “Tehafutut-tehafut” (“Pėrgėnjeshtrimi i pėrgėnjeshtruesve”).

[9] “El-munkidhu mined-dalal”, faq. 20.

[10] Rene Dekarti: Filozof dhe matematicient francez. Veprat e tij mė tė njohura janė: “Ligjeratė mbi metodėn” dhe “Parimet e filozofisė”. U mundua qė t’e ēlirojė filozofinė evropjane nga prangat e mendimit tė shekujve tė mesjetės dhe nga sundimi i njerėzve tė kishės. Vėndoi rregulla tė reja tė njė filozofie metafizike, nė tė cilėn filozofi filloi me mohimin e ēdo njohurie tė mėparshme pėr tė cilėn nuk ka argument, ndėrsa i la mendimet tė cilat janė tė dyshimta, dhe se prej dyshimit, d.m.th. mendimit, arriti tek ekzistenca: “Cogito, ego sum” (“Mendoj, pra jam”), dhe se pėrmes analizės mendore arriti deri tek bindja mbi ekzistimin e botės sė jashtme.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #80 u: Oktobar 10, 2011, 09:41:27 »


Efekti i tė folurit pėr shaminė

Nga: Gėzim Selaci

Pa dashur tė hyjė nė debatin pėr apo kundėr shamisė qė kohėve tė fundit po bėhet nėpėr disa gazeta kosovare, do tė bėjė njė koment nė lidhje me efektin e kėtij debati dhe debateve tė ngjashme nė lidhje me ato qė dikush i quan “simbole fetare”, dikush “detyra fetare” apo madje “tradita tė vjetėrsuara”.

Duke u kuptuar dhe akuzuar si burim i problemeve nė shoqėrinė shekullariste dhe moderne, muslimanėt shqiptarė po bien nė pozitė ku ose po pozicionohen kundėr Islamit (si faktor regresiv) ose po regrutohen nė tė ashtuquajtur islamistė. Kėta tė fundit, duke u ndier tė sfiduar, me qėllim qė tė pajtojnė besimin me praktikėn e tyre, detyrohen tė pranojnė njė qėndrim reaktiv dhe tė gjejnė zgjedhje pėr tė pajtuar besimin dhe praktikėn fetare. Kjo pėrpjekje e tyre e frustruar po prezantohet nė opinion si Feja islame. Mėnyra se si Islami po rezenohet nga ana e tyre nė shoqėrinė tonė nuk ėshtė pa pasoja.

Kėshtu, duke mos patur hapėsirė dhe rehati pėr tė menduar mė drejtė dhe pėr tė rishqyrtuar trashigiminė kulturore dhe ligjore tė sė drejtės islame, vetė islamistėt, fatkeqėsisht, humbin sensin pėr pėrparėsitė jo vetėm nė kuptim tė mėnyrės se si prezentojnė besimin e tyre, mirėpo edhe nė mėnyrėn se si e konceptojnė atė. Tė detyruar ta definojnė veten nė shoqėrinė ku jetojnė si pakicė dhe ku shihen si burim i problemeve dhe konflikteve, ata e kryejnė kėtė punė nė mėnyrėn qė ėshtė e dėmshme pėr fenė dhe jetėn shpirtėrore tė tyre.

Kėshtu i shohim ata si e ngushtojnė fenė nė ndalesa dhe urdhėresa, nė tė ndaluara (haram) dhe tė lejuara (hallall) dhe idealizojnė shkencat islame. Nė tė vėrtetė, shkencat islame i pėrmbledhin dhe i fusin nė njė sėrė rregullash tė shkencės sė tė drejtės (fikh), njohja e sė cilės merret si garanci e mjaftueshme pėr tė gjetur pėrgjigje tė pranueshme pėr tė gjitha problemet. Nė kėtė mėnyrė, pėrparėsitė/prioritetet kthehen mbrapsht dhe ne hyjmė nė njė rreth nga i cili nuk dalim dot. Me fjalė tė tjera, mėnyra se si muslimanėt e devotshėm dhe islamistėt shihen dhe trajtohen i vė ata nė njė pozitė reaktive dhe mbrojtėse/defanzive, gjė kjo e cila mė pas i ndalon tė formojnė qėndrime tė qarta dhe burimore.

Nė kėtė rast ėshtė e domosdoshme dhe tejet e rėndėsishme tė dalim nga ky rreth akuzues nė mėnyrė qė tė arrihen dimenzionet mė tė thella tė mėsimit islam. Kjo qasje ėshtė skajshmėrisht e dobishme dhe e domosdoshme si pėr islamistėt ashtu edhe pėr shoqėrinė tonė nė pėrgjithėsi. Para se tė flitet pėr ēfarėdo zhvillimi, pėrshtatje apo modernizim tė ligjit islam, ėshtė e patjetėrsueshme tė merremi me mėsimet thelbėsore tė Islamit, me bazat shpirtėrore tė tij dhe me dimensionin e tij universal. Nė mėnyrė tė njėjtė, ėshtė e nevojshme qė tė mos idealizohet shkenca e sė drejtės islame (fikh) por qė nė tė gjitha disciplinat e shkencave islame tė gjindet ajo qė duhet pėr ta kuptuar dhe prezentuar Islamin nė tėrėsinė e tij. Njė metodologji e tillė mund tė japė ide nė koncepte dhe mėnyra tė cilat sot na duhen kur tė rimendojmė dhe rishqyrtojmė elementin fetar islam nė kulturėn tonė kombėtare. Shkencėtarėt e teorisė sė tė drejtės apo bazat e sė drejtės islame (usul al-fikh) me shekuj kanė zhvilluar metodologjinė e cila bazohet nė themele tė drejta dhe tė shėndosha tė cilat sot janė shumė tė dobishme pėr muslimanėt, meqė u mundėson atyre tė mbesim besnik ndaj Porosisė sė shpalur dhe njėherazi nuk u pengon tė merren me ndryshime nė rrethin e tyre, apo me evoluimin e historisė.

Pėr ata qė janė pozicionuar kundėr shamisė

Nėse ata qė pėr ndonjė arsye nuk e kanė nė qejf kulturėn islame ndalen sė akuzuari muslimanėt qė kanė zgjedhė Islamin si program jete tė tyrin dhe u japin hapėsirė atyre pėr tė menduar mė drejt pėr Islamin, islamistėt do tė kenė mundėsi tė fillojmė njė rimendim konstruktiv dhe dinamik i cili ėshtė larg akuzimit dhe pozicionimit. Pėrmes njė mendimi tė tillė, ata do tė mund tė definojnė, duke marrė parasysh pėrparėsitė dhe shpirtin e Fesė, se ēka domethėnė tė jesh musliman nė trendet e globalizimit dhe nė kėtė realitet tė ri tė kombit tonė si dhe tė mendojnė se ēfarė mund tė kontribuojnė pėr tė mirėn e emancipimit dhe zhvillimit kombėtar. Kjo u mundėson muslimanėve tė njohin burimet e tyre dhe t’i kuptojnė ato pėrmes instrumenteve tė shkencės sė tė drejtės nga e cila lindin interpretime dinamike pėr tė rejat dhe gjithm! onė tė jenė nė kėrkim tė alternativave.

Pėr ata qė janė pozicionuar pėr shaminė – Rėndėsia e njohjes sė objektivave tė ligjit islam

Islamistėt duhet tė kuptojnė se pozita e Islamit nė rrethanat aktuale tė kombit tonė ėshtė njė dukuri qė po ngjan pėr herė tė parė nė histori. Atėherė kur humbet sensi pėr prioritetet dhe parimet e pėrgjithshme dhe feja humbet shpirtin dhe mbetet vetėm forma e saj, harrohet se objektivi kryesor i Ligjit islam ėshtė qė me urdhėresat dhe ndalesat e tij, synon tė realizojė dhe tė sigurojė tė mirat e pėrgjithshme apo interesat e njerėzve duke promovuar mirėqenien e tyre si individė dhe si trup kolektiv dhe duke larguar dėmin nga ata.

Gjithė Ligji islam duhet tė kuptohet nė dritė tė objektivave tė tij. Ligjet nuk kuptohen drejt nėse nuk njihen qėllimet e pėrgjithshme dhe tė veēanta tė secilit ligj, rastet dhe shkaqet pėr tė cilat kanė zbritur ligjet qofshin ato nga Kur’ani apo nga Sunneti (tekstet burimore tė Ligjit islam).

Ligji islam ka metodė tė veēantė dhe tė pashoqe nė realizimin kėtij objektivi tė madh. Ėshtė pikėrisht shkenca e gjerė e Teorisė sė tė drejtės dhe bazave tė Ligjit islam (usul al-fikh) nga e cila studiuesit e shkencave islame duhet tė marrin parimet bazė pėr tė kuptuar Ligjin islam, prej tė cilave si ndėr mė tė rėndėsishmet po cekim parimin e pėrparėsisė si dhe parimet: i ipet pėrparėsi largimit tė sė dėmshmes ndaj sjelljes apo mbrojtjes tė sė dobishmes si dhe pėr hir tė largimit tė sė dėmshmes mė tė madhe pranohet dėmi mė i vogėl. Konkretisht nuk e shoh tė pajtueshme me kėto parime ngarendjen e fanatikėve fetarė pėr tė mbrojtur shaminė (apo ndonjė tjetėr simbol apo - nė daēi - detyrė fetare tė ngjashme) ndėrsa nė anėn tjetėr zhvendoset vėmendja nga tė folurit pėr shpirtin dhe esencėn e Fesė.


Gėzim Selaci, absolvent nė Degėn Filozofi-Socologji, UP.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #81 u: Oktobar 10, 2011, 22:52:56 »


Ekskluzivizmi dhe iluzionet e kishės katolike tė kosovės nė emėr tė kombėtares

Nga: Dr. Feti Mehdiu, Prishtinė ( Fakulteti i Filologjisė)

Historia nuk dėnon vetėm pėr atė ēka e ke bėrė, por ajo dėnon edhe pėr atė qė nuk e ke bėrė – kur ėshtė dashur ta bėsh.

Kenedi nuk thoshte kot, problenmet i krijojnė njerėzit, dhe ata duhet t’i zgjidhin.

Libri i Dr.Muhamet Pirrakut: Jo katedrale nė emėr tė shqiptarėsisė sė imagjinuar, ėshtė shembulli mė tipik ku shihet se si njerėzit krijojnė probleme.

Madje ėshtė edhe mė keq kur njerėzit, pėr qėllime ku ta di se ēfare, i japin tė drejtė vetes ta vejnė nė shėrbim tė personal edhe kapitalin te i cili nuk kanė investuar as mė tė voglin mund personal.

Ky kapital ėshtė feja. Feja, burimisht, ėshtė pėr njeriun por nuk ėshtė pjellė njerėzore siē pretnedojnė ta plasojnė individė e shkolla tė ndryshme filozofike, pėrfshi kėtu edhe autoritete fetare tė konfesioneve tė ndryshme me anė tė parollave Feja e shqiptarit ėshtė shqiptarija! Kjo ėshtė edhe mė e keqe, kur prijsa fetarė tė cilėt besojnė ndryshe, por flasin ndryshe. Ata qė hanė bukėn pėr shėrbime fetare dhe deklarojnė Leni kishat dhe xhamijat… cila t’u besohet tė tillėve? Puna qė bėjnė a fjalėt qė flesin! Shumė e qartė – atyre asnjėra nuk u besohet sepse nuk janė tė sinqertė. Prandaj askujt nuk i lejohet ta keqpėrdor kėtė kapital tė shenjt pėr qėllime individuale as kolektive, madje qoftė edhe nėn maskėn e ardhmėrisė kombėtare.

Kontributi i dr. M. Pirrakut me kėtė botim tė veēantė pėr njė ēeshtje e cila i ka nisė pėr nė greminė njė varg faktorėsh, fatkeqėsisht, me fuqi e kompetencė formale vendimmarrėse, siē janė organet e pushtetit lokal tė Prishtinės, madje edhe ndonjė pseudopolitikanė, ndonjė pseudointelektualė, sa pėr sy e faqe, me bagazh bukur me peshė, por qė nuk mendon me kokėn e vet, qėndron nė faktin se i bie ziles pėr orėn 12 pa njė minut.

Kjo cingėrimė ėshtė pėr ata politikanė pushtetarė tė Prishtinės, nė radhe tė parė, por edhe tė mbarė Kosovės, pėr ata intelektual, pėr tė cilėt kjo Kosovė ka investuar tė arrijnė deri te epiteti intelektual. Ajo pari fetare qė thirret nė Zot, ajo gjeneratė qė pati fatin, gatishmėrinė dhe guximin tė flijohet pėr ēlirimin e kosovės – jo nga kulltuku e altari por nė katrahurat qė i pėrjetoi Kosova – duhet tė mendojė me kokėn e vet pėr ardhmėrinė e popullit tė vet, pėr historinė e popullit tė vet dhe tė mos marrin pjesė nė manipulimin dhe keqpėrdorimin e ndjenjės fetare pėr ta vėnė fenė krishtere te shqiptarėt, mė konkretisht Kishėn Katolike tė Kosovės, nė pozitat e kishės ortodokse serbe.

Tė gjitha faltoret: Sinagogat, Kishat, Xhamiat ndėrtohen pėr besimtarėt qė u pėrkasin atyre feve, u pėrmbahen burimeve themelore tė feve tė tyre, e jo pėr t’u vėnė nė shėrbim tė politikės ditore shkurtpamėse, e cila politikė shpie drejt hendekut ndėrfetarė te shqiptarėt, ngjashėm sikur Kisha Katolike e shekullit 16,17 nė Francė, Zvicėr, Gjermani… (Shih: Kisha dhe historia e saj, libri 7. botimi shqip, Ferizaj-Zagreb) Ky veprim ėshtė i gjykuar tė dėshtojė, por si rezultat ka dezintegrimin kombėtarė.

Pas kėtij botimi, “ … ata fakirė… qė pėrpiqen “… pėr t’i gjetur fillet e qytetėrimit tonė “oksidentalist” qė tė bėhemi edhe ne … pjesė e Evropės sė Bashkuar” ( fq. 116), nuk do tė mund ta lajnė pėrgjegjėsinė e tyre pėr rerzikun qė i kanoset popullit tė tyre fisnik, i cili deri tash diti tė jetojė bashkėrisht me dy fe: Musliman e tė krishterė; diti t’u shmanget grackave qė ia pėrgatiste armiku serbosllav me mashat e tij, nė fillim tė shekullit 20, (me inskenimet nėpėr xhamia me gjak e zorrė derri ditėve festive…). Ata nuk do tė mund t’i shpėtojnė gjykimit tė historisė pėr imponimin e iluzioneve dhe ekskluzivizmit krishterė me projektin pėr ndėrtim tė Katedrales mbi themelet e gjimnazit Xhevdet Doda, tė cilat themele duhet t’i rrėnojė paraprakisht pėr Katedrale politike.

Nė fillim tė shekullit 21 njė provokim i tillė vjen nga vetė shqiptarėt. Nga vėllezėrit e gjakut e tė gjuhės, por tė fesė krishtere, me pėrkrahjen e atyre qė nuk i pėrkasin asnjėrės fe tė konsoliduar nė arealin shqiptarė: nuk jan as Musliman as tė Krishterė. Ata tė cilėt deri dje i thanė dhe i bėnė tė gjitha tė zezat pėr fenė, e sot…

Arsyetimi pėr ndėrtimin e njė “katredalje shqiptare ( fq.47) “ siē ka qenė, pėr shembull, nė shekullin VI…” ( f.47), do tė thotė atėherė kur nuk ka pasė fare as kish katolike e lere mė katedrale!!!) mbėshtetet nė njė platformė tė mjegulluar qė i afrohet opinionit tonė pėrplot iluzione kulturore dhe ekskluzivizėm fetar kristijan.

Deklarimet me kėmbėngulje se Kosova u ēlirua nė saje tė lutjeve tona drejtuar Zotit… dhe bashkpunimit tonė me faktorin ndėrkombėtarė dhe me Zotin… ėshtė njė iluzion me tė cilin degradohet edhe nocioni Zot – nėse ėshtė fjala pėr Krijuesin e Gjithėsisė, nė tė cilin thonė se besojnė tė gjith besimtarėt e feve monotesite.

Kosova u ēlirua nga serbėt jo “ … me dashuri dhe paqe…” por me pėrgjigjen flak pėr flakė. Ky ėshtė realiteti pėr ēlirimin e Kosovės. Bashkėsia ndėrkombėtare u ndihmoi tė gjallėve! Tė vdekurit le tė pushojnė tė qetė! Por akoma tė pavarrosur as me hoxhė as me prift.

Edhe kishė edhe kozmopolite nuk shkojnė bashkė! Kisha ka shejtni hyjnore kozmopolitizmi ka ideologjinė njerėzore.

Pėrsėritja e vazhdueshme se duhet “ta njohim dhe ta ndriēojmė traditėn… ta gjejmė a ta rigjejmė veten… ( f77); “ krishterimi ishte i vetmi shteg i tė ardhmes sonė ( f.41); “… pėr tė gjithė ne shqiptarėt… Jezu Krishti ėshtė identiteti ynė”! “Kosovarė dhe kosovare,… t’Iikthehemi vetėvetes dhe tė sė vėrtetės… ta gjejmė apo rigjejmė vetveten” Kjo thirrje ėshtė pėr ata qė nuk e dinė ku janė dhe kush janė, por jo pėr tėrė shqiptarėt e as pėr tėrė kosovarėt. Kėto deklarime I ngjajnė platformės sė Kishės nga shekulli 16 kur “ …tė gjithė thonė sė e ėshtė e drejtė tė imponohet feja e vėrtetė me dhunė dhe se nuk ėshtė gjė ekeqe tė shtypen ata qė jetojnė nė gėnjeshtėr” ( Kisha dhe historia e saj, libri 7. &15)

Iluzionizėm dhe ekskluzivizėm bashkė, ėshtė pėrpjekja pėr tė imponuar bindjen se “ me kėtė katedrale… mbyllet ndikimi oriental i kishės sė ritit lindor … ( f.128). Vallė mundet kisha pa Krisht – e Krishti nė Orienta?!

Sa e sa herė ėshtė dėshmuar se iluzionet shpiejnė nė dėshtim kurse ekskluzivizmi nė shkatrrim.

Po ashtu plasohet, thua se shqiptarėt deri tash kanė quar jetė pagane, platforma qė: “… shqiptarėt ta kuptojnė identitetin e vet historik se me mendje dhe me shpirtė kanė qenė dhe kanė mbetur botė perendimore” ( f.128.) Mos po fillon identiteti historic I shqiptarėve nė shekullin 11. me Kishėn Katolike?! A nuk ėshtė kjo njė deklaratė patetike jasht historike dhe jashtgjeografike, t’u thuash sot shqiptarėve – pas gjashtė shekujsh bashkėjetese dyfetare, pa asnjė ngatrresė, se nuk kanė identitet historic e fetarė?!

Po fenė prej nga e mori bota perendimore?! Mos vallė ka lind ndonjė Jezu Krisht nė..Prishtinė a Pariz, Budim a Beograd, Londėr apo Ljubljanė!

Kjo ėshtė diēka pėrtej iluzioneve dhe ekskluzivizmit!

Mendoj dhe jam i bindur se edhe feja burimore krishtere nuk i lejon fjalimet qė mbahen nė kishė t’u imponohen gjithė shqiptarėve, kur dihet se shqiptarėt janė kėshtu si janė:

Musliman e tė krishterė
Perendija na ka bėrė
Jemi vėllezėr tė tėrė( Ēajupi)

Dhe as qė e kanė mendjen ta t’i pėrgjigjen ēirrjes qė vjen nga shqiptarėt e asnjė feje pėr ta “ pėrmirsuar gabimin akcidental”, siē u thuhet pėr shkak se kanė pranuar fenė islame. Madje as thirrjet e autoriteteve tė klerit Katolik tė Kosovės nuk do ta arrinė kėtė, sepse i njejti ujė nuk kalon kurrė kah e njėjta urė. Ata qė e dėshirojnė kėtė vetėm mund ta trubullojė ujt dhe do tė vdesin tė etshėm.

U takon atyre qė i bėjnė problemet t’ i zgjidhin. Por edhe tė tjerėt qė i shohin gabimet u takon t’u tėrheqin vėrejtjen se janė duke shkuar drejt greminės.

Bota ėshtė e vjetėr dhe e gjerė, shqiptarėt jan fare pak dhe ēdo herė u ngushtohet hapėsira. Nuk ka vend pėr gjithė ata probleme qė dėshiron dikush t’i mbjellė te shqiptarėt.

Shqiptarėve u mjaftojnė kėto dy fe qė i kanė: Krishterė dhe Islame, por kėtė duhet ta kuptojnė nė radhė tė parė kleri dhe parija fetare se satanizmi e sa izma tjera nuk janė fe. Burimi islam u thotė besimtarėve se sikur tė kishte dashur All-llahu, tė gjithė njerėzit do t’i kishte bėrė njė bashkėsi.

Prishtinės nėse i duhet kishė duhet ta ndėrojė atje ku ka besimtarė tė krishterė, po nėse i duhet pėr politikė, atėherė Kompleksi Tempulli i paqės prej 28 hektarėsh duhet tė hapė zemrėn pėr : Sinagogėn – Kishėn dhe Xhaminė me hapėsirė, nė pėrputhshmėri me nevojat e popullatės nga e cila I merr votat pėr t’u vendos nė kolltuk e pastaj luan me ndjenjat e tyre fetare dhe kombėtare.

Sa mė heret zbulohet sėmundja aq mė efektiv ėshtė shėrimi. Nuk duhet mė tė luhet me karta tė mjegulluara hipokrite kush pėr komb e kush pėr fe. Feja dhe kombi janė binjakė sijamezė. Ai qė nuk i do, mjafton ta mbysė njėrinn dhe tjetra vdes vetė.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #82 u: Oktobar 11, 2011, 20:41:35 »


Euthanazia – Vdekja e Ndihmuar nga Mjeku

Nga: Shahid Athar

Nė emėr tė Allahut, mėshiruesit dhe mėshirėbėrėsit

Shenjtėria e jetės njerėzore ėshtė dekretuar nė Kuran: “Thuaj: “Ejani t’ju lexojė atė qė me tė vėrtetė ju ndaloi Zoti juaj: tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė silleni mirė me prindėrit, tė mos i mbytni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne u ushqejmė juve dhe ata, tė mos u afroheni mėkateve tė hapta apo tė fshehta, mos e mbtni njeriun sepse mbytjen e tij e ndaloi All-llahu, pėrpos kur ėshtė me vend. Kėto janė porositė e Tij, kėshtu tė mendoni thellė.” (6:151) dhe

“Pėr kėtė (shkak tė atij krimi) Neu shpallėm (ligji) beni israilve se kush mbyt njė njeri (pa tė drejtė), pa pasė mbytur ai ndonjė tjatėr dhe p pasė bėrė ai ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė (krimi i tij) ėshtė si t’i kishte mbytur gjithė njerėzit. E kush e ngjall (bėhet shkak qė tė jetė ai gjallė) ėshtė si t’i kishte ngjallur (shpėtuar) tė gjithė njerėzit. Atyre (beni israilve) u erdhėn tė dėrguarit Tanė me argumente, mandej edhe pas kėtij (vendimi) shumė prej tyre e teprojnė (kalojnė kufinjt nė mbytje) nė kėtė tokė.” (5:32).

Rreth vetvrasjes, Kurani ėshtė shumė i qartė: “O ju qė besuat, mos e hani mallin e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė cilėn keni pajtueshmėri mes vee, dhe mos mbytni veten tuaj (duke mbytur njėri-tjetrin). Vėrtet, All-llahu ėshtė i mėshirueshėm pėr ju.” (4:29)

“Thuaj: “O robėrit e Mi qė keni besuar, kini frikė ndaj Zotit tuaj. Ata qė bėnė mirė nė kėtė jetė, kanė tė mirė tė madhe, e Toka e All-llahut ėshtė e gjėrė, ndėrsa tė durueshmive u jepet shpėrblimi i tyre pa masė!” (39:10)

“O djali im, fale namazin, urdhėro pėr punė tė mira, e ndalo nga tė kėqiat, pėrballo me durim ēdo gjė qė tė godet, vėrtet, kėto janė nga ēėshtjet mė tė preferuara.” (31:17)

Ndėrsa mjekėt muslimanė nuk janė tė inkujaruar tė shtojnė mjerimin artificialisht nė mėnyrė vegjetative, ata janė tė urdhėruar tė ndihmojnė qė ta lehtėsojnė dhimbjen. Kurani thotė, “Pėr kėtė (shkak tė atij krimi) Neu shpallėm (ligji) beni israilve se kush mbyt njė njeri (pa tė drejtė), pa pasė mbytur ai ndonjė tjatėr dhe p pasė bėrė ai ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė (krimi i tij) ėshtė si t’i kishte mbytur gjithė njerėzit. E kush e ngjall (bėhet shkak qė tė jetė ai gjallė) ėshtė si t’i kishte ngjallur (shpėtuar) tė gjithė njerėzit. Atyre (beni israilve) u erdhėn tė dėrguarit Tanė me argumente, mandej edhe pas kėtij (vendimi) shumė prej tyre e teprojnė (kalojnė kufinjt nė mbytje) nė kėtė tokė.” (5:32).

Profeti Muhammed (a.s.) e theksoi kėtė duke thenė, “O Muslimanė, kėrkoni shėrim, pėrderisa Zoti nuk ka krijuar asnjė sėmundje pa krijuar njė kurim pėr tė”.

Nuk ka dyshim qė shpenzimet financiare pėr tė pėrmirėsuar sėmundjet e pashėrueshme janė njė faktor ndikues. Megjithatė, pyetja ėshtė, kur mekanizmi njerėzor ka lėnė pas hapėsirėn produktive dhe pėrmirėsimi i saj kthehet nė nė njė detyrim financiar nė njė shoqėri, a duhet ajo tė flaket menjėherė apo tė lihet tė vdes natyrshėm, gradualisht dhe nė paqė? Nė mėnyrėn islame, kur burimet individuale nuk mundet tė mbulojnė kujdesin e nevojitur, ajo bėhet njė pėrgjegjėsi kolektive e shoqėrisė. Pėr ta hasur kėtė objektivė, shoqėrisė i duhet tė riformojė vlerat dhe vetitė e saj dhe tė devijojė fondet qė harxhohen pėr alkolizimin, abuzimin ndaj drogės, shtatzanisė tek adoleshentėt, dhe tė tjera tė tilla “kėrkime tė kėnaqėsive” nė sigurimin me kujdes shėndetsor pėr ata qė janė tė sėmurė tė pashpresė dhe ti lejojė ata tė jetojnė nė mėnyrė kualitative dhe tė vdesin me dinjitet.

Shoqata Internacionale Muslimane (SH.I.M.) aprovon qėndrimin ndaj euthanazias, qė ajo nuk ka vend nė organizimin mjekėsor, mbas ēdo lloj emri apo forme (p.sh. vrasje pėr mėshirė, vetėvrasje, vdekje me ndihmė, e drejta pėr tė vdekur, nevoja pėr tė vdekur, etj). Gjithashtu ajo nuk beson nė konceptin e miratimit me dėshirė nė kėtė drejtim. Ekzistenca e thjeshtė e euthanazias si opinion legal dhe legjitim ėshtė njė presion tashmė i mjaftueshėm pėr pacientin qė nė mėnyrė tė drejtė apo tė gabuar, tė lexojė nė sytė e pjesėtarėve tė familjes lutjen e heshtur pėr tė ikur.

Megjithėse komisioni nuk ka pėrmendur hapurazi euthanazian, implikimet janė shumė tė qarta pėr ta injoruar atė.

Nė tė njėjtėn kohė, (SH.I.M.) mbron idenė qė kur mjekimi bėhet i sipėrfaqshėm ai ndėrpritet sė qenuri i detyrueshėm. Kjo do tė reflektojė nė administrimin ose vazhdimin e mėtejshėm tė kurimit mjekėsor (duke pėrfshirė aparatin frymėmarrės).
Debati publik adekuat (dhe arsimi) duhet tė paraprijnė dhe veprojnė nė pėrshtatje tė nevojshme legale.

Megjithatė, nė kushte tė tilla, tė drejtat bazė tė njeriut tė hidratimit, tė ushqyerit, tė kujdesurit dhe lehtėsimin e dhimbjeve nuk mund tė mbahen. Kėto mund tė kryhen nė mjedise shtėpiake ose nė njė institucion tė autorizuar. Njėsitė shėndetėsore qetėsuese ose institucionet mund ti pėrgjigjeshin njė nevoje tė tillė, por ne nuk jemi tė sigurtė nėse kjo e justifikon kalimin e plotė mjekėsor nė njėsi tė vogla qetėsimi.

Eshtė konstatuar qė vija pėrēarėse ndėrmjet kurimit mjekėsor tė sipėrfaqshėm dhe tė plotė shpeshherė ėshtė errėsuar. Afrimi drejt vdekjes nuk mund tė pėrkufizojė jodobishmėrinė e kurimit, pėrderisa pacientėt pranė vdekjes shpesh mund tė trajtohen nė mėnyrė tė suksesshme dhe shpėtohen. Zona gri ndėrmjet kurimit sipėrfaqėsor dhe atij tė premtuar duhet tė zvogėlohet. Njė opinion i dytė i pavarur mund tė jap ndihmė nė kėtė rast. Megjthatė, kjo ėshtė lėnė hapur pėr zbulime tė mėtejshme. Ndoshta ndėrlidhja e rezultateve te njė baterie tė parametrave klinike, ose kombinime nga ku mund tė favorizojme krijimin e “indeksit tė padobishėm” me pėrpikmėri, i cili mė tej do tė drejtonte vlerėsimin klinik aktual.

SH.I.M.ndjek rregullat aktuale rreth (mos ringjalljes), ku trajtimi ėshtė konsideruar si i sipėrfaqshėm. Vdekja e trurit, duke pėrfshirė edhe trungun e trurit, ėshtė njė pėrkufizim i pranueshėm i vdekjes, me tė gjitha konsekuencat qė kanė tė bėjnė me ndėrprerjen e gjallėrisė ose sigurimin e organeve tė gjalla pėr transplatim.

Pėr shkak se rėndėsia e pacientėve tė tillė nuk ėshtė nė trajtimin e sėmundjes primare por nė pėmirėsimin e kualitetit tė jetės, kėrkime janė rekomanduar rreth kontrollit tė simptomave shoqėruese si dhimbjes, dobėsisė, problemeve sekretuese, ulēėrės,etj.

Pėrkujdesja psikologjike dhe emocionale kanė rėndėsi tė madhe, dhe tė dy palėt, infermierėt dhe pjesėtarėt e familjes duhet tė trajnohen me (udhėzime ose kurse tė shkurtėra). Terapia muzikore ndoshta duhet tė shikohet mė tej si njė shtesė domethėnėse pėr pėrdorim.

Dimensioni shpirtėror duhet tė rekrutohet si ndihmė pėr pacientėt. Ky nuk ėshtė funksion vetėm i klerit, por profesionistėt shėndetėsor duhet te kenė trajnim tė mjaftueshėm nė trajtimin e pacientėve dhe nė udhėzimin e familjeve. Kujdesi i sėmundjeve tė pashėrueshme nuk duhet tė bėj pjesė nė medikamentet e “nxituara” ose nė mjekėt e ngutshėm.

Kujdes-dhėnėsit duhet tė kenė njė botėkuptim tė brendshėm nė aspekte tė ndryshme fetare, kulturore dhe etnike qė ju pėrkasin sėmundjeve tė pashėrueshme dhe vdekjes. Njė libėr mund krahasohet duke indikuar udhėzime specifike-kulturore.

Pėrderisa ne jetojmė nė njė kohė kur shtėpia e njėrit nuk ėshtė mė e pėrshtatshme pėr tė lindur apo pėr tė vdekur, mbėshtetja nė institucionet shėndetėsore ėshtė bėrė e vėshtirė. Nė shumicėn e rasteve nė shtėpi nuk gjendet asnjė tė kujdeset pėr pacientin. Kjo ėshtė njė ndėr mangėsitė e shoqėrisė sė industrializuar, e cila nė mėnyrė tė jashtėzakonshme rrit shpenzimet e shėndetit. Nxitja e vullnetarizmit mund tė mbulojė pjesė tė kėsaj hapėsire dhe ėshtė efektive pėr shėndetin moral tė shoqėrisė si e tėrė.

Padyshim, ēėshtja e kujdesit pėr sėmundjet e pashėrueshme, si njė komponent i kujdesit shėndetėsor nė pėrgjithėsi, ėshtė i kushtėzuar me prirjet moderne nė ristrukturimin e kujdesit shėndetėsor. Eshtė pėr tė ardhur keq kur sheh se si aspektet e biznesit tė kujdesit shėndetėsor janė duke u zgjeruar drejt anės sė shpenzimit te shėrbimit (human) tė kujdesit shėndetėsor. Nevojitet njė rishikim radikal, tė cilit ne si duket po i shamngemi. Pėr kėtė duhet njė shoqėri qė ėshtė mė tepėr e orientuar drejt humanizmit se sa drejt parasė.

Disa nga temat mė kritike pėr punė kėrkimore pėrfshijnė pėrcaktimin dhe identifikimin e ēėshtjeve tė fundit-tė-jetės dhe edukimin e mjekėve dhe publikut rreth kėtyre ēėshtjeve.


SH.I.M. bėn sygjerimet e mposhtme:

1. Zhvillimin e mjeteve vlerėsuese dhe direktivave tė ēėshtjeve tė fundit-tė-jetės nga specialistė pėrkatės.
2. Teste specifike dhe tė pėrshtatshme tė arrihen nė diagnozat dhe prognozat e pranuara.
3. Tė pėrcaktohen zonat nė tė cilat do tė ndihmohet pėr pėrmirėsimin e shėndetit dhe tė mbahet kualiteti i jetės jo nė koston e pėrfundimit tė jetės (qė do tė thotė, pėrmirėsimin e kujdesit shėndetėsor nė kushte shtėpiake).
4. Tė jap rėndėsi edukimit tė tė gjithė mjekėve dhe tė shmang zhvillimin e atyre veēorive tė cilat mund tė mbipėrdoren ose keqpėrdoren lehtė.
5. Vėnja e udhėzuesve tė parakohshėm, si pjesė e tė gjitha spitaleve dhe regjistrimeve tė zyrės shėndetėsore tė pacientit.

Roli i Komisionit ėshtė qė tė pranojė dhe respektojė tė dhėnat e tė gjitha organizatave pjesėmarrėse dhe tė pėrpiqet tė pėrfshijė pikėpamjet e tyre nė udhėzimet nacionale pėr ēėshtjet e fundit-tė-jetės nė interesat e shoqėrise Amerikane.

Pėrktheu: Elida Cenaj
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #83 u: Oktobar 12, 2011, 10:21:24 »


Fabrikimi i “Modernes” dhe “Tradicionales”

Nga: Nancy Emara

Tentimi pėr tė thyer definitivisht rendin e vjetėr shoqėror has nė njė lloj depozitimesh historike dhe kėrcėnon atė qė themelon mbi tė. Sa mė shumė totale qė janė aspiratat e njė regjimi tė ri aq mė detyrimisht kėrkohet paraqitja e njė etape qė harrohet me forcė.

Paul Connerton

Si mbajnė mend shoqėritė?

Immanuel Wallerstein vė nė pah se duke filluar nga shekulli i gjashtėmbėdhjetė e tutje, Perėndimi filloi tė themeloj njė sistem botėror. Njė seri aktivitetesh ekonomike dhe politike zuri vend nė lidhjen e “Perėndimit” dhe tė “Tjerėve” me qėllim tė ekspanzionizmit tė ekonomisė kapitaliste botėrore. E tėrė bota u detyrua tė futet nė njė proces shkėmbimi tė prodhimit dhe kėmbimit modern kapitalist . Me shekullin tetėmbėdhjetė, nėn ndikim tė lėvizjeve dhe tregtisė, sistemi i ri botėror filloi tė shtrihet dhe zgjerohet nė pėrmasa mė tė mėdha nė Azi dhe Afrikė. Ishte kjo koha kur Evropa dominonte botėn. Dominimi Evropian luajti lojė tė dyfishtė, atė tė shtypjes dhe atė tė mėsuesit. Tė parėn e lozi perms kolonizimit direkt gjeografik dhe e ushtron pėrgjatė trupit, ndėrsa tjetra ishte indirekte dhe mė largpamėse perms njė lloji tė ri shkollimi e cila ushtrohej pėrgjatė mendjes.

Antropologjia, Sociologjia, Arkeologjia, tė gjitha ishin fusha studimi, kryesishtė Franceze dhe Britanike pėr nga natyra, i takonin planit tė fundit indirect kolonial i cili synonte mendjen. Ato ishin fusha studimi tė dedikuara pėr tė kuptuar shoqėritė e Afrikės dhe Azisė me qėllim qė t’i dominojn ato. Britanezėt dhe Francezėt, dy fuqitė supreme tė asaj kohe filluan tė prodhojnė literaturė tė zhanreve nė radhė tė pare tė shtyra nga arena intelektuale (2), pėr tė justifikuar rirendin botėror nė avantazh tė tyre dhe i cili favorizonte direkt drejtėpėrsėdrejti kolonializmin. Rendi i ri, qoftė ai eksplicit apo implicit kėrkonte qė dituria tė bazohej nė njė sistem representimi tė ‘Vetes’ dhe tė ‘Tjerėve’. Eshtė e panevojshme tė ceket qė ‘Vetja’ ėshtė e ndėrtuar mbi kurriz tė tjetėrsimit tė tė ‘Tjerėve’.

Orientalizmi si fushė studimi, pikėsėpari u zhvillua nga ky varg interesash; kolonia…, (nga) njė vullnet i caktuar ose synim… tė kontrolloj, manipuloi bile edhe tė inkorporoj atė qė qartazi ėshtė njė botė tjetėr (3). Eduardi nė kryeveprėn e tij Orientalizmi ndėr tė tjera thekson: Konceptimi Perėndimor i Orientit paraqet Orientalizmin si njė “sistem representimi” i cili ėshtė bazuar nė “njė ndarje – (dallim) ontologjike dhe epistimologjike tė bėrė nė mes tė “Orientit” (dhe nė tė shumtėn e rasteve) “Oksidentit”, me ē’rast Oksidenti pėrfiton autoritet mbi Orientin (4). “Orienti ishte i prapambetur ,irracional dhe i ērregulltė dhe prandaj nė nevojė pėr rendin dhe autoritetin Evropian: dominimi i Perėndimit ndaj botės jo perėndimore nė kėtė mėnyrė varej nga krijimi i ‘Perėndimit’ si njė identitet i vetėm Perėndimor…” (5) dhe ‘Lindja’ si njė Lindje e veēantė. Kėto ndarje dhe kufizime ekskluzive nė mes tė dy etniteteve ka homogjenizuar heterogjenitetin e secilit etnitet nė mėnyrė qė njėri tė identifikohet si natyralisht i mire, ndėrsa tjetri burimisht i keq.

Rendi kolonial, kėshtu, definoi botėn brenda njė kornize tė ‘pastėr’ sė opozitave tė dyfishta. Megjithatė, opozitat e dyfishta i ka mbingarkuar me tipare tė reja tė cilat nuk kanė qenė nė natyrėn e koncepteve. Opozitat e dyfishta, rendi kolonial i bėri “tė bindura ndaj rregullave tė logjikės sė pastėr Aristoteliane”, duke ndjekur principin e ekskluzivitetit recipro” (6). Opozitat tė cilat jo vetėm qė definoheshin ndryshe por ishin reciproke dhe ekskluzive. Reciprociteti nxjerr nė pėrfundim se ‘Vetja’ dhe tė ‘Tjerėt’ janė plotėsisht tė kundėrta. Kėshtu nėse tė ‘Tjerėt’ prezentohet si tė kėqinj, kjo nėkupton se ‘Vetja’ ėshtė e mire aq sa tė ‘Tjerėt’ janė tė kėqinj. Sa mė i errėt imazhi i tė ‘Tjerėve’ aq mė i mire imazhi i ‘Vetes’. Ekskluziviteti nė anėn tjetėr, do tė thotė qė tė dy grupet nuk mund tė kenė tipare tė njėjta. “Asnjė pajtim nuk ėshtė i mundshėm, pėr tė dy termet, njėra ėshtė e tepėrt”(7). Njėri grup ėshtė ‘logjik’, ’racional’, ‘i civilizuar’dhe ‘moral’, mė pas ‘Tjetri’ grup natyrisht dhe pashmangshmėrisht ėshtė ‘i palogjikshėm’, ‘iracional’, ‘injorant’ dhe ‘amoral’. Rendi colonial nė mėnyrė absolute ndau botėn nė dysh .

Me formimin e njė kufiri kaq energjik, qė pėrjashton ‘Veten’ prej tė ‘Tjerėve’, ‘Vetja’ kėrkon ‘pastėrtin e saj tė qartė’, ‘dėlirėsin’ dhe identitetin e pandarė dhe tė pakorruptuar. Tanimė identiteti duket jo mė i ndarė, jo mė i rastėsishėm, jo mė e organizuar si rezultat i diferencave; po nė anėn tjetėr duket si diēka e vetformuar dhe origjinale” (8).

Vendet agrikulturore nė rendin e ri kolonial ishin tė rėndėsisė primare qė kur rritja e fabrikave me kapacitet tė lartė tė prodhimeve dhe jeta komerciale ėshtė konsideru si nevojė e materialeve tė papėrpunuara pėr fabrikat Evropiane. Dhe me intensifikimin e nevojės, interesi rural Evropian ashpėrsohej. Vendet me prodhime tė rėndėsishme tė tekstilit janė studiuar me kujdes nė mėnyrė qė tė bėjnė dizajnimin e planit pėr ta tėrhjekur atė nė prodhime dhe shkėmbime kapitaliste.

Nė kėtė mėnyrė shoqėritė rurale i janė nėnshtruar njė vėshtrimi tė pėrqendruar shkencor, nė tentimin e ashtuquajtur tė ‘industrializojmė globin’. Ky vėshtrim definoi relacionin nė mes tė kolonizuesit dhe tė kolonizuarit si njė qė i ėshtė ‘bindur logjikės sė rregullave Aristoteliane tė eksluzivitetit reciprok’ cekur mė lartė.

Duket e panevojshme tė theksohet, tė gjitha kolonitė shprehen interesim tė mprehtė ndaj njė vėshtrimi tė tillė shkencor. Kėshtu Egjipti ishte, burimi kryesor i tė korrurave dhe materialit tė papėrpunuar pėr industrinė globale tė Evropės. Kėshtu qė ēdo koloni duhej tė transformohej “nė njė vend… tė dominuar nga prodhimet e njė komoditeti tė veēantė pėr tė shėrbyer industrinė e Evropės”(9). Tė ashtuquajturit “Saint-Simonistat”, besimtarėt e religjionit tė ri tė ‘shkencės shoqėrore’, morėn detyrėn e industrializimit tė kolonive. Si duhej tė bėhej kjo? Drejtpėrsėdrejti imponimin e shkallėzuar (gradual) tė autoritetit politik, studime tė hollėsishme dhe tė vėmendshme duke justifikuar kėtė autoritet duhej tė prodhoheshin duke ndjekur rregullat e njėjta tė ekskluzivitetit reciprok tipik tė rendit kolonial.

Veprat e orientalistėve Britanik dhe Francez tė shekullit nėntėmbėdhjetė dhe fillimit tė atij njėzet kanė paraqitur subjektet e fuqisė koloniale si qenie tė vuajtura dhe tė pacivilizuara, te skllavėruar nga ekologjia e tyre, tė pa aftė tė zhvillohen, injorant, nė nevojė pėr njė sistem kulturor, kuptim tė drejtėsiė apo rend moral. Ata ishin tė paraqitur si qenie historike, tė pandyshueshme dhe statike, tė pazot tė bėjnė plane progresive dhe gjithmonė tė varur. Tė verbėr nė transformimin historik dhe me pamundėsi tė planifikojnė tė ardhmen ku tiparet kruciale kanė justifikuar imponimin e njė force tė tillė eksternale pėr tė ndyshuar atė realitet. Dhe, ēka nėnkuptonte njė paraqitje e tillė? Merret vesh se ata ishin nė njė nevojė tė pashpresė pėr ndikimin Evropian pėr tė ndyshuar realitetin e tyre tė dhimbshėm…

Megjithatė, sado qė koncepti i ‘modernitetit’ gjatė okupimit Britanik influenconte elitat, nė realitet shumicėn e popullit e cila thellėsisht vuante nga skllavėrimi dhe shfrytėzimi. Pjesa dėrrmuese konsideronte Britanikėt si kolonizuses tė ‘Tjerė’. Kjo mund tė spjegojė kryengritjet dhe rebelimet qė zonat rurale i pėrjetuan gjatė okupimit.

Pas Luftės sė dytė botėrore, pasi qė Amerikanėt morėn pishtarin e dominimit botėror nga Britanikėt dhe Francezėt, problemi i rezistencės (vendore) kundėr ‘modernitetit’ ishte i vendosur nėpėrmes planit neo-kolonial global ; i cili ėshtė quajtur ‘zhvillim’.(11) Termi ėshtė zgjedhur me kujdes ashtu qė tė jetė ngadhnjimtar pėrderisa askush nuk mund tė jetė kundėr ‘zhvillimit’ (12). ‘Zhvillimi’(13) ishte alternative imperialiste e ‘Shtetit’ pėr kolonializmin Britanik dhe Francez. Mė 20 Janar presidenti Truman deklaroi : “Imperializmi i vjetėr – eksploatimi pėr profit tė huaj - nuk ka vend nė planet tona. Ajo qė ne synojmė ėshtė programi i zhvillimit i cili ėshtė i bazuar nė konceptet e trajtimeve tė drejta demokratike” (14). Imperializmi i vjetėr, eksploatimi pėr profit tė huaj, nuk ka pasur vend nė planin neo-kolonial Amerikan. Zhvillimi ishte alternativė neo-koloniale e ‘Shtetit’ pėr formėn e vjetėr tė kolonializmit. Pėrmes zhvillimit ‘Shtetet’ ishin nė gjendje qė pozitėn e tyre tė re nė botė ta bėjnė tėrėsisht tė pėrcaktuar tė konsolidojnė hegjemonin e tyre pa e zgjuar asnjė sens rezistence nė anėn e vendasve. Pėrderisa kundėr kujt vendasit do tė revoltoheshin dhe rebeloheshin? Nė planin neo-kolonial Amerikan kolonizuesi i ndytė dhe i vrazhdė nuk ėshtė prezent. Kolonializmi gjithashtu nuk ėshtė i dukshėm. Ēdo gjė ėshtė e maskuar nėn perden e semantikės. Me anė tė luajtjes me representime dhe semantikė vendasit ishin tė bindur qė ta bartin planin neo-kolonial dhe ta pėrkrahin ‘modernitetin’vet.

Ėshtė me rėndėsi tė pėrmendet diferenca nė mes interesave Britanike, Franceze dhe atyre Amerikane nė rajonin Arab. Gjatė okupimit Britanikėt, ishin tė interesuar qė shoqėritė rurale duhet tė vazhdojnė tė ekzistojnė dhe tė ngulin kėmbė pėrderisa do t’i furnizonin ata me material tė papėrpunuar pėr industrin e tyre. Imponimi i dyanshėm i ‘modernes’ dhe ‘tradicionales’ ishte vetėm e vetėm pėr tė arsyetuar kolonializmin. Nė anėn tjetėr interesi Amerikan, qartazi ishte kundėr ekzistimit tė zonave rurale. Dėshira e ‘Shtetit’ ishte qė vendet tė transformoheshin nė tregje, ndėrsa shoqėritė nė konsumator grumbullues. Imponimi i dyfishtė i ‘modernes’ dhe ‘tradicionales’ kishte pėr qėllim ndjekjen e njė synimi tė tillė. Rezistimi i ‘modernitetit’ ishte njė rezistim i njė simboli tė kolonializmit. Nė epokėn e zhvillimit, ‘moderniteti’ nuk ishte i rezistuar, pėrkundrazi ishte i vlerėsuar dhe i ushqyer me shpresė. ‘Semantikat e zhvillimit’ treguan sukses nė ndjekjen e interesave neo-koloniale Amerikane nė rajon.

Hegjemonia Amerikane u bė e mundshme, propagandoi dhe garantoi njė pėrhershmėri perms njė sistemi tė bazuar nė njė lojė tė heshtur fjalėsh dhe nė njė theksim tė tmerrshėm nė Semantikė. Specialistėt filluan tė (1) zgjedhin termet dhe tė mbingarkojnė ato me konotacione si dhe domethėnie tė cilat nė shiqim tė pare nuk ishin tė natyrės sė tyre (si mbingarkimin e fjalės ‘tradicionale’ me kuptimet si ‘prapambeturi’. ‘joprogresiv’, ‘prapanik’ dhe fjalėn ‘moderne’ me konotacionet si ‘progresiv’, ‘racional’, ‘tė ndritshėm’). (2) Krijonin fjalė me termet e reja qė kishin konotacionet e sigurta dhe i pėrdornin nė atė mėnyrė qė do pėrkrahte dhe justifikonte hegjemonin Amerikane (si krijimin e fjalėve me termet ‘Bota e pare’ dhe ‘Bota e tretė’ dhe ‘E zhvilluar’ dhe ‘E pazhvilluar’). (3) I lėnin anash pėr tė mos thėnė se fshiheshin komplet, termet e pėrcaktuara, kryesisht ato tė cilat gjėrat i definonin nė akordim me vet atributet e tyre, dhe mė pas i zėvendėsonin ato me termet e tjera tė mbingarkuara me konotacionet e ndryshme pėr qėllime tė caktuara (si vėnien anash komplet tė termit ‘Institucionet Islamike’ dhe zėvendėsuar atė me ‘institucionet tradicionale’ me konkluzione nė prapambeturi dhe joprogresivitet, ashtu qė tė pėrkrahen institucionet Perėndimore. ‘Institucionet Islamike’ ose tė ashtuquajturat ‘institucionet tradicionale’ janė pėrballė me institucionet Perėndimore ose tė ashtuquajturat ‘institucionet moderne’).

Njė qasje vigjilente nė gjuhėn qė tashmė pėrdoret; tė emėruar si gjuha e zhvillimit, nxjerė nė pah se ajo bazohet nė njė set tė dyfishtė opozitash, tė pėrdorura pėr definim tė botės nė tėrėsi. Nga kjo e tėrė bota bėhet e ndarė mė dysh : ‘e zhvilluar dhe jo e zhvilluar’, ‘bota e pare dhe bota e tretė’, ‘perėndimi dhe joperendimi…etj.’ Jo vetėm kaq por ēdo dhe secila shoqėri, nė veten e saj, u bė e ndarė nė dysh, nė atė qė quhej ‘moderne’ dhe nė tė ashtuquajturen ‘tradicionale’. Konkluzionet e termeve ‘modern’ dhe ‘tradicional’ ndryshuan nga terma kulturor nė terma civilizimi apo kozmopolitik, pėrderisa njė gjė e tillė ngjante nė tėrė botėn. Kancelari Tarik Al-Bishri thekson:

Pėrgjatė gjeneratės sė prindėrve tanė apo dy gjeneratave qė jetuan gjatė gjysmės sė pare tė kėtij shekulli nė Egjipt, fjala ‘assri’ kuptohej si ‘modern’ dhe zakonishte ėshtė pėrdorur pėr t’i bėrė tė mundshme ndryshimet qė zėnin vend nė sferėn sociale, nė vlerat, normat dhe sjelljet e komunitetit; se si njerėzit visheshin, ushqeheshin, pinin dhe pėrziheshin. Koncepti ‘raj’i’ ose reaksionar dukej i kundėrt me atė ‘modern’, (raj’i ėshtė rrjedh nga fjala raj’a qė do tė thotė kthim - dhe nė kėtė kontekst do tė thotė kthim nė vlerat dhe zakonet e paraardhėsve). Nė moshėn adoleshente kuptova qė fjala ‘raj’i… ėshtė aplikuar pėr ata njerėz tė cilėt u pėrmbaheshin traditave dhe zakoneve tė cilat erdhen tek ne nga tė parėt tanė.Nė kėtė mėnyrė ishte sinonim i fjalės ‘konzervativ’ ose fjalės qė pėrdorej sė fundmi ‘autentik’… Ndryshimet fundamentale qė ndodhėn viteve tė gjashtėdhjeta paten ndikim edhe nė ndryshimin e konotimeve tė fjalės ‘assri’ ose ‘modern’. Ajo nuk ishte mė e limituar nė njė konotim social ose ndėrrim sjelljesh, por gradualisht filloi tė pėrfitoj njė kuptim Kozmo-politik. Fjala ‘modern’ u bė koncept kolektiv e cila pėrfshinte njerėzit nga mbarė bota…Kėshtu ishte kjo pėr tė pėrfshirė gjithė njerėzit tė cilėt i pėrkisnin kėsaj kategorie tė identifikueshme, sikur moderniteti tė ishte njė identitet kulturor dhe i qytetėruar. Moderniteti nuk u konsiderua mė antonim i ‘raj’i’, si dy qėndrime opozite brenda njė komuniteti tė njėjtė lokal, pothuajse ajo u bė nė vėshtrimin e tij Kozmopolitik, njė antonim i 'prapambeturisė'. Ky pėrdorim i fjalės tėrė botėn e ka ndarė mė dy parti: nė njėrėn tė pėrbėrė nga Afrikanėt dhe Aziatikėt, dhe Evropjanėt dhe Amerikanėt, duke qėndruar kundėr njė partie tjetėr e pėrbėrė poashtu nga Afrikanėt, Aziatikėt, Evropianėt dhe Amerikanėt…bota u bė e ndarė nė dy pjesė: nė njė pjesė e cila shihte veten e saj si tė bėrė me rėndėsi pėrgjat tė ardhmes, ndėrsa tjetra , shihte veten e saj si tė harruar nė humneren e histories.(15)

Ndarja e botės nė dy pjesė ishte produkt Amerikan. Gjatė periudhės sė luftės kapaciteti prodhues Amerikan u dyfishua. Me pėrfundimin e Luftės sė dytė botėrore, shteti ballafaqohej me nevojėn pėr tė investuar nė shtetet tjera, si dhe tregje pėr prodhime tė veta". Zhvillimi ekonomik, liberalizimi i tregut nėn ndikimin e koorporatės gjigante posa tė formuar, dhe themelimet e institucioneve financiale multilaterale ishin instrumentet kryesore pėr tė kėnaqur kėto kėrkesa dhe avancuar strategjinė e re.(16)

Megjithatė, institucionet dhe sistemet origjinale nė shumicėn e shoqėrive do tė pengonin nė pėrmbushjen e planit botėror Amerikan. Kėshtu strategjia e re kėrkonte qė pothuajse tėrė shoqėritė rreth botės tė ndahen nė dy pjesė, pjesa qė respekton interesat Amerikane dhe nė kėtė mėnyrė do t’i merrte etikėn e 'nderuar' 'modern', dhe ajo qė nuk iu shėrbente interesave Amerikane dhe kėshtu do tė stigmatizohej si 'tradicionale'. Me logjikat e thjeshta tė ‘semantikave' tė tilla, grupi i fundit duhet tė pėrpiqet tė imitoj grupin e parė.

Duke u bazuar nė shfaqjen e literatures rreth globalizimit dhe kundėr globalizimit ėshtė e nevojshme njė kuptim i rrėnjėsishėm i kontraversitetit lidhur me nocionet si atė progres, modernitet dhe universalitet. Nė tė vėrtetė semantika, historitė konceptuale dhe konteksti historik janė tė rėndėsishėm.


Fusnotat:

(1) Mitchell, Timothy. Colonizing Egypt. London: Cambridge University Press, 1988. faqe 94-95
(2) Eshtė me rendėsi tė theksohet kėtu se teoritė themelore globale shėrbyen si njė qėllim kolonial. Difuzionizmi psh. referohej te ekspansionizmi krishterė.
Evolucionizmi ishte i shoqėruar me kolonializmin. Funksionalizmi dhe strukturalizmi ishin tentime konzervative pėr tė ruajtur gjendjen aktuale nė periudhėn e postkolonializmit. Postmodernizmi mund tė shihej gjithashtu si teori qė promovonte globalizimin, forme e re e kolonializmit.
(3) Said, Edward. Orientalism : Western Conceptions of the Orient. England: Penguin Books, 1995. faqe 12
(4) Ibid., 3
(5) Mitchell,Timothy. Colonizing Egypt… faqe 166
(6) Fanon, Franc. The Wretched of the Earth. New York: Grove Press, 1961. faqe 38-9
(7) Ibid., 39
(8) Mitchell,Timothy. Colonizing Egypt… faqe 167
(9) Ibid.,
(10) Mitchell nė artikullin e tij deklaron se pėrshkrimi i fellah si i pandyshueshėm pėrgjatė shekullit gjashtėmbėdhjetė ėshtė "komplet trillium". Ai thekson: “vetem gjatė shekullit nėntėmbėdhjetė, ky regjion…ka parė ramjen dhe eliminimin virtual tė tregtisė sė largėt me Indinė, Arabinė dhe Sudanin; shkatėrrimin e industries lokale tė tekstilit paraqitja dhe pėrhapja e pronave private tokėsore, eksportit tė drithėrave, metodat mekanike tė ujitjes si dhe sėmundjet epidemike siē ėshtė kolera…(132)
(11) "Zhvillimi pėrshkruan njė process perms sė cilit lirohen potencialet e njė objekti apo organizmi, derisa ai arrin formen e tij complete e natyrale. Gjithashtu pėrdorimi metaforik i termit pėr tė spjeguar rritjen natyrale tė bimėve dhe kafshėve. Me anė tė kėsaj metafore u bė e mundshme tė tregohet qėllimi i zhvillimit e mė vonė edhe programi. Zhvillimi ose evoluimi I qenieve tė gjalla nė biologji referohej tek procesi perms sė cilit organizmat arritėn potencialin e tyre gjenetik: formen natyrale tė qenies tė paraparė nga biologėt.
Zhvillimi ishte penguar ēdo ku ku bimėt ose shtazėt dėshtuan tė pėrmbushin programin e tij gjenetik, ose zavendėsuan atė me njė tjetėr. Nė raste tė tilla tė dėshtimit nuk ishte ēėshtja e zhvillimit por pėrkundrazi njė anomali: sjellje patologjike dhe pėr mė shumė edhe antinatyrale". (Estava 8)
(12) Kjo ėshtė gjithmonė mėnyra e Perendimit qė tė promovoj ēdo gjė qė ata duan tė promovojnė, dhe kėshtu duke iu lėnė juve anash, si mundeni ju tė luftoni kundėr njė plani aq 'pozitiv'? si psh: pėrdorimi i tyre i termit 'Procesi paqėsor' pėrderisa kush ėshtė kundėr paqės, dhe kėshtu atė qė ata e quajnė paqe ėshtė asgjė mė shumė se sa njė pranim i kolonializmit, sabgjykimit dhe eksploatimit.
(13) Nė vazhdim tė kėtij shkrimi, fjala zhvillim do tė vendoset nė thonjėza nė mėnyrė qė t’i pėrkujtohet lexuesit se kjo ėshtė mėnyra perėndimore e perėndimit tė kėtij termi i cili ėshtė sinonim i neo-kolonializmit.
(14) Estava, Gustavo. " Development" in The Development Dictionary: A Guide to
Knowledge as Power. Ed. Wolfgang Sachs. London: Zed Books Ltd. Pg. 6
(15) - -
(16) Escobar, Arturo. "Power and Visibility" faqe 430


Perktheu nga Anglishtja: E.S.
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #84 u: Oktobar 12, 2011, 12:44:47 »


Fėmijėt dhe lojėrat e dhunshme kompjuterike

Pėrktheu: Jeton Mehmeti

“Papritur u ngrit nga ku qe ulur dhe filloi tė bėrtas. Dukej i tėrbuar ngase nuk mund ta vriste njeriun qė shtinte nė tė. U ul pėr tė provuar pėrsėri. Ēmendurisht shpresonte se kėsaj here do tė ēlirohej nga njeriu pėrball tij. I shkaktoi humbje tė mėdha rivalit. Mė nė fund, kur kundėrshtari qe shtrirė nė njė pellg me gjak, filloi tė qesh pa mėshirshėm. Vazhdimisht i pėrsėriste kėto aksione. Dhunshėm po luftonte dhe pėrpiqej qė sa mė shumė t’i dėmtonte armiqtė e tij. Ndonėse e ėma ka disa herė qė po e thėrret pėr drekė, as qė do tė lėviz nga tavolina. Aq fort qe zhytur nė lojė sa qė nuk ishte nė gjendje tė mendonte pėr diēka tjetėr.”

Pamje tė tilla tani mė janė bėrė mjaftė tė zakonshme nė shumė shtėpi dhe internet kafe. Si fėmijėt ashtu dhe tė rinjtė kalojnė kohėn mė tė madhe duke luajtur lojėra tė tilla kompjuterike. Pėrderisa pėr prindėrit kompjuteri konsiderohet si domosdoshmėri e kohės moderne dhe si asistent pėr fėmijėt nė detyrat e tyre tė shtėpisė, fėmijėt kryesisht e marrin atė si njė kuti lodrash. Ata fillimisht nisin me njė synim tė ēiltėr, por me kohė humbin qėllimin e tyre tė parė. “Pėrdorimi i pa kontrolluar i kompjuterėve”, problem ky i pėrbashkėt pėr shumė prindėr, ėshtė gjithashtu njė ēėshtje shume e vėshtirė pėr tu zgjidhur edhe pėr shume ekspertė.

Si ndikojnė lojėrat kompjuterike nė ndėrgjegjen dhe ardhmėrinė e fėmijėve? A kanė lojėrat me efekte pozitive njė prezantim tėrheqės?

Lojėrat kompjuterike mund tė klasifikohen nė dy kategori. Tė parat janė lojėrat qė ndihmojnė nė zhvillimin e talentit, kuptimin e eksperimenteve jetėsore dhe vlerave etike, pėrmes njė metode argėtuese; tė dytat janė ato lloj lojėrash qė nuk kontribuojnė ndonjė gjė nė imagjinatėn e fėmijėve dhe aftėsive pėr tė menduar por, pėrkundrazi nxisin dhunė dhe sjellje imorale tek ta. Qė tė ndikoj njė lojė nė zhvillimin intelektual, fizik dhe shpirtėror tė fėmijės, varet nga pėrmbajtja dhe kohėzgjatja e saj. Koha e lojės nuk duhet tė jetė as shumė e shkurtė as shume e gjatė. Nė mėnyrė qė tė arrijmė njė balancė tė duhur nė kėtė ēėshtje, sė pari duhet t’i pajisim fėmijėt mė njė edukatė mbi shpenzimin e menēur tė kohės. Fėmijėt qė kalojnė kohėn mė tė madhe nė aktivitete tė pa dobishme, mund tė mos jenė tė vetėdijshėm nė shpenzimin e kohės nė mėnyrė efektive edhe kur tė rriten. Shkurt, fėmijėt duhet tė mėsojnė vetėdijen e tė versuarit tė kohės. Kalimi i kohės karshi kompjuterit shkakton pasivitet tek fėmijėt dhe tė rinjtė. Pėr mė tepėr, kjo rrit edhe stresin tė cilin e pėrjetojnė ata mė vonė. Nė veēanti tek fėmijėt aktiv, ky lloj pasiviteti shkakton njė akumulim tė energjisė e cila negativisht ndikon nė sjelljet e tyre. Shfrytėzimi i energjisė nė sporteve tė ndryshme ėshtė mjaftė i vlefshėm pėr zhvillimin fizik dhe mental tė fėmijės si dhe ngritjen e njė vetėdije shoqėrore tė tij . Kurse nė anėn tjetėr, harxhimi i kohės pėrballė kompjuterit, privon fėmijėt dhe tė rinjtė nga aktivitetet e ndryshme kulturore si lojėrat grupore, studimi bashkarish dhe marrja me aktivitete sportive.

Shumė nga ne ankohemi se fėmijėt tanė nuk janė tė aftė tė shprehen ashtu si duhet, dhe nuk janė tė qartė nė komunikim me mjedisin e tyre. Po t’ua bėsh njė pyetje, do tė marrėsh njė pėrgjigje ose tė shkurtė ose tė zakonshme. Koha e kaluara pėrballė kompjuterit luan njė rol shprehės nė kėtė drejtim.

Ne po vėrejmė se nė ēdo lojė te re kompjuterike niveli i dhunės sa vjen e shtohet. Prodhuesit e lojės e konsiderojnė tė lejueshme ēdo lloj metode vetėm qė t’i tėrheq fėmijėt drejt ekranit. Ka skena tė cilat nuk janė te pėrshtatshme pėr moshėn e fėmijės pėr shkak tė vetėdijes sė tij tė ulėt. Fėmijėt qė i janė ekspozuar skenave tė ndryshme tė dhunės, shpesh janė tė prirė drejt agresionit, frikės dhe panikut dhe nė pėrgjithėsi janė tė egėr dhe me temperament tė shpejtė duke e konsideruar dhunėn si njė gjė tė zakonshme. Reaksionet e fėmijėve tė cilėt shikojnė filma tė dhunshėm dhe luajnė lojėra tė egra dhe tė errėta kompjuterike, ndryshojnė me kohėn duke filluar tė aplikojnė sa mė tepėr forcė kundrejt njerėzve dhe fėmijėve pėrreth. Ata tentojnė t’i godasin dhe shkelmojnė tė tjerėt qoftė edhe pas njė mosmarrėveshje tė lehtė. Tė prekur nga skena tė dhunshme shkatėrruese, tek ta shfaqen probleme te shumta, si shqetėsimi i tepruar, trazime gjatė gjumit dhe ērregullime tė sjelljeve. Pėrderisa shkaqet dhe efektet e sjelljeve tė influencuara nga pesė shqisat nuk vihen shumė nė pyetje tek fėmijėt parashkollor, abnormalitetet e pėrmendura pak mė lartė mund tė vėrehen dukshėm nė ta. Ja disa raste qė na shėrbejnė si shembull: “ Njė fėmijė tre vjeēar i cili shikonte filma tė dhunshėm, zbatoi atė qė kishte parė nė TV duke shpuar dhe therur vėllanė e tij me thikė. Njė fėmijė tjetėr i cili mendoi tė bėhej pokemon ( njė karakter i filmave vizatimor sh.p.), u gjuajt nga kati i shtatė duke dashur tė fluturoj. Njė fėmijė tjetėr nė Francė duke mos fituar asnjė lojė kompjuterike u bė epileptik pėr shkak tė momenteve tė shpeshta tė zemėrimit si pasojė e lojėrave tė pa suksesshme.” Fatkeqėsisht shpesh dėgjojmė lajme tė tilla. Nė mėnyrė qė ta ndriēojmė vetėdijen e fėmijėve tanė me gjėra tė bukura dhe tė pėlqyera, dashuri dhe altruizėm, duhet t’u ofrojmė alternativa me lojėra tė dobishme dhe edukative.

Lojėrat dėmtuese gjithashtu i pengojnė fėmijėt tė mėsojnė kulturėn e tyre, duke shkaktuar kėshtu njė korrozion kulturor. Lojėra tė tilla i qojnė fėmijėt tanė drejt njė bote me veshje dhe frizura tė ēuditshme, ku armėt shėrbejnė si dekor. Nė kėtė botė virtuoze nuk ekziston vlerė tjetėr pėrveē “ forca ka tė drejtė”. Veē kėsaj, nė shumicėn e kėtyre lojėrave Islami paraqitet si bogimen ( lugat sh.p. ) dhe Myslimanėt si terroristė qė meritojnė tė vriten. Fėmijėt e pushtuar nga lojėrat kompjuterike bėhen mjaftė armiqėsor ndaj rrethit tė tyre. Ngase e kanė vėshtirėsi tė krijojnė shokė rreth vetes, ata bėhen tė robėruar nga kompjuteri, duke e izoluar vetveten nga shoqėria. I vetmi shok i fėmijės mbetet kompjuteri, por edhe pėrkundėr kalimit tė kohės me tė, fėmija ndjen njė vetmi tė madhe pėrbrenda. Kėshtu qė mbetet detyrė e prindėrve qė jo vetėm t’u ofrojnė aktivitete tė pėrshtatshme fėmijėve tė tyre por dhe arsyeshėm t’ua rregullojnė kohėn pėr tė luajtur lojėra tė dobishme kompjuterike.

Shumė karakter tė kėqij qė paraqiten nėpėr lojėra kompjuterike lėnė pėrshtypje te mbrapshta nė zhvillimin personal tė fėmijės. Ėshtė shumė e saktė se mesazhet qė japin kėto lojėra, si tė qenit i fortė dhe i pa sfiduar, jo konsiderata ndaj jetės sė te tjerėve, tė vrarit pėr hir tė sė jetuarit, pėrbuzja e vlerave etike, pėrēmimi i ndjenjave tė njerėzve tjerė, disrespektimi i personit qė i adresohemi, kategorizimi, etj, negativisht dėmtojnė zhvillimin e personalitetit tė fėmijės. Lojėrat e kėtilla gjithashtu kanė njė rol negativ mbi aftėsitė e tė mėsuarit si dhe vetėdijes sė fėmijės. Skenat tė cilat shpejt ndėrrohen nė ekranin e kompjuterit e hutojnė fėmijėn mė tė madhe, ia ērregullojnė mendjen dhe e bėjnė mjaftė konfuz . Kjo sjell vėshtirėsi nė koncentrim gjatė tė mėsuarit. Veē kėsaj, ndėrrimi i shpeshtė i dritave mund tė shkaktoj kriza epileptike tek ca fėmijė.

Pėrfundimisht, lojėrat kompjuterike inspirojnė fėmijėt se edhe vet jeta ėshtė vetėm njė lojė dhe i shpie ata qė tė mendojnė shumė rreth personazheve tė lojėrave duke qenė fizikisht dhe mentalishtė me ta gjithė kohėn. Lojėrat e shpeshta kompjuterike, bėjnė qė fėmijėt t’i bartin konceptet e lojės nė relacionet e tyre tė pėrditshme me familjen dhe shokėt, shkaktojnė konfuzion tek ta nė mes realitetit dhe imagjinatės, kalojnė shumė pak kohė sė bashku dhe gradualisht sjellje jo shoqėrore integrohen nėn personalitetin e tyre.

Assesi, nuk duhet nėnvlerėsuar anėt pėrfituese tė kompjuterit i cili ėshtė njė domosdoshmėri pėr kohėn moderne. Andaj ėshtė ideale qė tė pėrfitojmė nga shėrbimet pozitive tė kompjuterit dhe tė sigurohemi nga pėrdorimi i tij i dėmshėm. Koha e lojės, e cila ėshtė e domosdoshme pėr njė rritje tė shėndetshme tė fėmijės, duhet tė ndahet mencurishtė nė mes lojėrave virtuoze dhe lojėrave te vėrteta grupore. Mu pėr kėtė ne duhet t’i preferojmė lojėrat:


- Ku fėmijėt mund tė luajnė njė rol aktiv

- Tė cilat sugjerohen nga specialistėt dhe ekspertėt

- Tė cilat i pajisin fėmijėt me njė vetėdije kombėtare dhe identitet kulturor

- Tė cilat mbėshtesin tė kuptuarit dhe inteligjencėn e fėmijės

- Tė cilat kontribuojnė nė virtyte pozitive, si tė ndarit me tė tjerėt, shpirti ekipor, kujdesi pėr tė tjerėt, ēiltėrsia dhe diligjenca ( zelli dhe kujdesi sh.p.)

- Tė cilat nxisin kureshtjen dhe bėjnė tė mėsuarin argėtim

- Tė cilat pėrfshijnė edhe prindėrit nė lojė

- Tė cilat ngjallin vetėdijen nė kryerjen e detyrave dhe pėrgjegjėsive

- Tė cilat ndihmojnė nė zhvillimin e imagjinatės, aftėsive mendore, aftėsive zbuluese dhe shpikėse.

Po qe se sytė, veshėt dhe organet tjera qė na janė dhuruar nga ana e Krijuesit tė Gjithė Mėshirshėm pėrdorėn vetėm pėr lojėra kompjuterike argėtuese, atėherė ato po shfrytėzohen jashtė qėllimit tė tyre esencial. Prandaj, mbetet pėrgjegjėsi vitale e prindėrve qė t’i udhėzojnė fėmijėt e tyre nė pėrdorim tė drejtė tė shqimit, dėgjimit, ndijimit dhe aftėsive gjykuese, me qėllim qė t’u pėrgatitet njė mjedis i cili siguron njė tė ardhme tė pasur dhe tė ndritur.

Marrė nga “The Fountain Magazine” –nr. 48, 2004, NY USA
Pėrktheu : Jeton Mehmeti
Student pranė Universitetit Islamik Ndėrkombėtarė nė Malajzi

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #85 u: Oktobar 12, 2011, 12:46:42 »


Femra islame shqiptare dhe 'arroganca politike' e pseudopatriotėve!

Nga: Nexhat Ibrahimi

Ditėve tė fundit ēėshtja e femrės muslimane u ngrit nė shkallė tė lartė tė preokupimeve tė politikės diletante dhe politikės sė diletantėve tė organeve shtetėrore nė Kosovė. Nė kėtė rast 'fajtor kujdestar' ishte shamia (jo: ferexhja apo peqja) e njė femre intelektuale muslimane. Konkretisht, disa politikanė nė anonimitet tė etshėm pėr poena politikė nė llogari tė njė femre muslimane shqiptare duke harruar se nami prej politikani dhe diplomati fitohet me intelektualizėm, urtėsi dhe kėmbėngulėsi politike, e jo me denigrim dhe cenim tė tė drejtave mė elementare njerėzore: tė drejtėn e mėnyrės sė vesh-mbathjes, kulturės sė ushqimit, banimit etj.

Nė kėtė reagim mė nxitėn disa veprime 'joekuilibruese' tė tė 'rebeluarėve' kosovarė nė Gjermani. Sipas asaj qė pamė nė TV, prej tyre mė i zėshmi ishte zotėri Sherif Konjufca. Pėr kėtė arsye, do ta bėj publike njė informatė, qė edhe zotėri Konjufcės do tė mund t'i shėrbej si material pėr memoaret e tij prej politikani.

Po filloj ...

Prej 21. 06. 1998 deri 15. 12. 1999 isha nė vuajtje tė dėnimit 7 vjeēar nė burgun e Zajeēarit nė Serbi. Sigurisht se edhe zotėri Konjufcės i kujtohet ky burg, sepse sipas tė dhėnave verbale tė zyrtarėve tė burgut, edhe ai ka qenė nė kėtė burg para disa viteve si i burgosur politik. Pėr dallim nga unė, ku i kalova 18 muaj burg nė izolim total bashkė me disa tė tjerė si Sejfullahun nga Gjakova, Muhametin nga Istogu, Fadilin nga Ferizaji, dy Bekimėt nga Ajvalia, Gazmendin nga Prizreni, e shumė tė tjerė, me malltretim, provokim dhe me zvogėlim tė ushqimit dhe tė tė gjitha tė drejtave tjera kundrejt tė burgosurve vendorė, zotėri Konjufca nė kohėn e tij kishte kaluar kohėn mė tė madhe nė tipin e lirė tė kėtij burgu. Zyrtari i burgut, mbikėqyrėsi serb me pėrkatėsi partiake radikal i Sheshelit, nga pėshpėrtitjet e tė burgosurve, kuptuam se e kishte emrin Dragan (?), mė tha: Pėrse bėhesh kokėfortė, pėrse nuk pranon tė dalėsh nė tipin e lirė, do tė punosh ngapak, por do tė jesh nė natyrė tė pastėr. E sheh se je shėndetlig. Nė tė kundėrtėn, do tė kalben eshtrat nė betonin e burgut dhe do tė verbohesh nga terri... Iu pėrgjigja se nuk dua tė punoj, qoftė nėse e kaloj tėrė burgun nė izolim. Mė tha: Ja, ju hoxhėt jeni fundamentalistė, nuk jeni kooperativė. Njė kolegė i yti, Konjufca dhe disa tė tjerė, para disa viteve, ishin mė tė arsueshėm, mė tė menēur. I njeh!? Se ai ka qenė kooperativ dhe se ka kaluar mirė kėtu me ne tregon fakti se ai edhe kėtė kohė vjen pėr biznis nė Zajeēar dhe na viziton, pijmė diēka dhe kėmbejmė mendime.

Koha kur m'i tha kėto fjalė ishte ndėrmjet korrikut 1998 - janarit 1999. Disa herė kam menduar: si mund ta bėj kėtė Konjufca, qoftė edhe pėr tregti dhe tė ngjashme.

Mirėpo, ...

Me konstituimin e organeve kosovare zotėri Konjufca doli nė sipėrfaqe. Detyrė me rėndėsi vitale. Edhe atėherė kam menduar edhe sot mendoj se nėse nė tėrė kėtė ka edhe njė atom tė vėrtete, e duhet tė ketė, Konjufca nuk ka vend nė politikėn kosovare. Jo qė dua ta anametoj, por sepse meriton. Nė anėn tjetėr, ...

Vallė, pėrse Konjufca nuk merret me tė kaluarėn e tij, me miqėsinė e tij me serbėt edhe nė kohėn e krimeve tė rėnda serbe nė Kosovė (1989 e kėndej), por merret me veshjen e bashkėkombases sė tij shqiptare, tė nderuarės Besa Ismaili, tė cilėn nuk e njoh as tėrthorazi. Vallė, po harron Konjufca dhe partizanėt tjerė se shamia ėshtė veshje fetare islame, por edhe kombėtare shqiptare deri nė ditėt tona. Po harrojnė zotėrinjtė se edhe nėnat e loket e tyre kanė bartur e bartin edhe sot shami. Po harrojnė se tė drejtat elementare njerėzore nėnkuptojnė tė respektosh diversitetin fetar, kulturor, politik e jo tė bėsh veprime primitive. Dėshiruam ne apo jo, Kosova ėshtė ajo qė ėshtė. Kosovėn nuk ka nevojė ta ēojmė nė Perėndim sepse ajo gjeografikisht ėshtė aty. Evropa nuk mund tė mashtrohet nga 'arrogancat' e politikės arrogante dhe tė politikanėve diletantė, por me punė serioze dhe vizione afatgjate, me politikė tė shėndoshė e jo me matrapazė pėrfitimesh ekonomike e politike. Pas gjithė kėsaj mendoj se tė tillėt vendin e kanė minimum nė dorėheqje, politikisht dhe moralisht.

Nė vazhdim do t'i cekim disa probleme, pak mė larg polemikave ditore, me shpresė qė tė jemi patriotė edhe kur duhet ta pranojmė faktin.

Ēėshtja e femrės nė islam ėshtė njė nga problemet qė mė sė shumti iriton Perėndimin dhe pseudopatriotėt shqiptarė. Sipas tyre, njė ndėr problemet qė mė sė shumti provokojnė ėshtė institucioni i poligamisė, i cili ėshtė shprehje barbare e pangopėsisė seksuale tė mashkullit, mbeturinė e kohėve primitive e tė ngjashme, andaj sa mė parė duhet sjellur lirinė e plotė seksuale. Njė intelektual ballkanas u kundėrvihet mendimeve evropiane duke konsideruar se "poligamia islame nuk ėshtė ndonjė institucion "seksual", por zė fill nė rrethanat specifike shoqėrore-historike dhe nė parimet e caktuara ideale. Nė pyetje janė rrethanat e fillimit tė misionit islam, nė shenjė tė luftėrave tė pakursyeshme, kur formalizimi i poligamisė u ka ofruar siguri grave qė nė po ato luftėra kanė humbur mbėshtetjen e meshkujve. Nė aspekt tė parimit medoemos duhet tė ceket se bashkėsitė poligame vetėm nė rastet e rralla lejohen, "qė ėshtė mė tepėr mundėsi teorike se reale e njeriut." Ky intelektual vazhdon e thotė se: "Palės qė gjykon poligaminė mund t'i shtrohet pyetja se ēfarė mbėshtetje morale mund tė ketė kritika apo gjykimi i poligamisė qė vjen nga kultura, ku praktika e pabesisė martesore dhe e kėmbimit seksual tė bashkėshortėve tashmė ėshtė bėrė njė institucion i ekonomisė seksuale qė shpallet edhe me anė tė komunikimit masiv, ku zhvillohet 'poligamia' praktike, joformale ose amorfe nė bazė tė motivacioneve mė tė ulėta".

Ai mė tej thotė se "poligamia islame ėshtė pakrahasueshėm institucion mė civilizues, qė zė fill nė parime tė dashurisė dhe paraqet mbrojtje tė sigurt nga anarkia dhe promiskuiteti seksual ..."

Kurse shkrimtari i njohur francez, Stendali, duke u pėrgjigjur nė paragjykimet perėndimore rreth femrės nė Islam, thotė: "Nėn tendėn e zezė tė arabit beduin duhet kėrkuar shembullin dhe atdheun e dashurisė sė mirėfilltė ... Shihet se ne kemi qenė barbarė nė raport me Orientin kur kemi shkuar qė kėtė dashuri ta ērregullojmė me luftėrat tona kryqtare."

Njėri ndėr teologėt mė tė mėdhenj boshnjakė tė tė gjitha kohėve, H. Gjozo, nė kėto insinuata pėrgjigjet mjeshtėrisht, duke pohuar: "Dispozitat islame kanė parasysh nevojat fiziologjike dhe biologjike tė njeriut. Nėse meshkuj dhe femra me nevoja tė njėjta fiziologjike dhe biologjike kanė nevojė pėr njėri-tjetrin, pse kėto lidhje mos tė legalizohen, duke pasur parasysh dinjitetin, detyrimet dhe pėrgjegjėsitė. Lidhjet intime vihen nėn kontroll shoqėror, nė faza tė caktuara historike, pėr ta ruajtur shoqėrinė nga deformimet, seksomania dhe hipererotizmi, apo pėr t'i mbrojtur femrat dhe fėmijėt."

Se ēfarė ndodh aty ku ndalohet poligamia ligjore, mund tė shohim nga njė shėnim statistikor, i cili ndonėse i vjetėr, megjithatė dėfton tragjedinė e modernizmit. Nė vitin 1936 Turqia ndaloi poligaminė, e pas tetė vjetėve, ministri i Punėve tė Brendshme nė Kuvendin Popullor shpalli:

3.229.318 - lindje tė fshehta nga prostitucioni

923.325 - martesa tė fshehta

1.849.511 - aborte tė fshehta

6.002.154 - krime si pasojė e ligjit.

Aktualiteti ynė ėshtė shumė mė tragjik, sepse rreth vetes kemi kriminelė tė shumėfishtė tė mbrojtur nga shteti.

Njėri nga njohėsit mė tė mirė tė Sheri'atit nė botėn bashkėkohore, J. Karadavi, bėn vrojtimin vijues: "Perėndimi i krishterė i kritikon muslimanėt pėr poligaminė, kurse nė anėn tjetėr ua lejon meshkujve tė vetė tė kenė shumė dashnore, duke i injoruar tė gjitha kufizimet dhe pėrgjegjėsitė ligjore ose etike ndaj gruas ose ndaj rrjedhės qė pason nga poligamia joligjore, jofetare dhe jomorale. "Sipas tij, femrat janė para tri alternativave: 1) tė jetojnė tėrė jetėn tė vetmuara, 2) tė jenė objekt kėnaqėsie pėr burrat e huaj, dhe 3) tė martohen me njerėz tė martuar qė mund t'i furnizojnė dhe t'i respektojnė

Po ashtu, edhe ēėshtja e barazimit absolut ndėrmjet mashkullit dhe femrės, nė tė cilin insistohet me tė madhe ėshtė absurde. Barazia "ėshtė e pakuptimtė po nė atė mėnyrė sikur edhe diskutimi mbi barazinė e trėndafilit dhe jaseminit. Ēdonjėri ka aromėn e vet, formėn e vet dhe bukurinė e vet. Mashkulli dhe femra nuk janė tė njėjtė; ēdonjėri ka funksione dhe karakteristika tė ndryshme. Femrat nuk janė tė barabarta me meshkujt pikėrisht pėr atė shkak qė as meshkujt nuk janė tė barabartė me femrat. Islami i koncipon funksionet e tyre nė shoqėrinė muslimane jo si antagoniste por si komplementariste. Ēdonjėri ka detyrat e caktuara qė janė nė pajtim me natyrat dhe konstitucionet specifike."

"Barazia moderne", nė tė cilėn insiston Perėndimi, ėshtė aplikimi i njė parimi juridiko-social nė njė domen krejt tė papėrshtatshėm, me ēka nivelizohen dallimet objektive psiko-fizike kurse femrės i bėhet dyfish e padrejtė: me represionin e natyrės sė saj, pėrkatėsisė "femėrores", dhe me humbjen e privilegjeve qė nė shoqėrinė normale implikon natyrėn e njėjtė. Prapavija ekonomike e "barazisė" ėshtė pėrdorimi demagogjik i atij parimi nė funksion tė alibit, me tė cilin mbulohet sistemi i eksploatimit fizik dhe shpirtėror tė femrave nė universumin e mbyllur tė prodhimit dhe konsumit." Prandaj, ndryshe nga Evropa, nė Islam femra dhe mashkulli janė tė barabartė nė dinjitet, nė arsimim, nė edukim, nė aktivitete e tė tjera, varėsisht nga predispozicionet psiko-fizike, e assesi a priori nė ēdo aspekt.

Nė pamundėsi qė tė lėshohemi nė hollėsi, mund tė konstatojmė se paragjykimet evroperėndimore gjenezėn e tėrheqin duke filluar nga tradita biblike, nė trashėgiminė greko-romake, nė kryqėzatat e inkuizicionin famėkeq, nė paraqitjen e osmanlinjve nė trollin evropian, e deri te kolonializmi e neokolonializmi, pėrkatėsisht nė modernizmin bashkėkohor, personifikim i tė cilit ėshtė edhe Ibrahim Rugova, dorė e zgjatur e masonizmit dhe Vatikanit, por edhe e njė varg intelektualėsh tjerė, tė cilėve nuk u mungon dija, por sinqeriteti ndaj popullit. Nė vend qė kėta 'laramanė' t'i shėrbejnė popullit, populli u shėrben atyre tė jetojnė njė jetė 'mbreti nga pėrrallat', larg nga populli dhe lart popullit por asesi nė favor tė popullit.

Mjerė populli nėse kėta politikanė do ta mbanin tė drejtėn e jetės dhe jojetės.

Me respekt pėr lexuesit, qoft edhe nuk pajtohen!

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #86 u: Oktobar 12, 2011, 12:49:15 »


Fenomeni i normalizimit

Nga: Bashkim ALIU

DUKURI E KOHĖS

Besoj se nuk do tė ketė ndonji i cili nuk do tė pajtohet me mua nė vlerėsimin se koha e sotme e cila vlon nga mediat, ėshtė kohė e cila dallohet me normalizimin e dukurive, apo thėnė mė qartė kohė kur pėrmes mediave ēdo gjė e cila ndoshta pėr disa shoqėri mund tė duket e huaj, e pa kapshme, e turpshme etj, pėr njė kohė tė shkurtėr falė mediave bėhet normale, e natyrshme, e zakonshme pėr mjedisin pėrkatės, pa mos ekzistuar rregulla dhe kritere pėr atė se cilat gjėra mund tė bėhen normale dhe tė zakonshme pėr njė shoqėri dhe cilat jo.

Shiquar nė dioptrinė e rrjedhave globale botėrore, kjo mund tė komentohet lehtė me atė se paraqet njė nga planet e globalizimit i cili nuk i njeh tė vegjlit dhe tjerėt, por globalizimi pretendon qė platformėn e vet t’ua imponon gjithėve pa i marrė nė konsideratė dallimet ideo-kulturore dhe fetaro-tradicionale tė tjerėve, pėr atė edhe falė malkinerisė sė fortė tė mediave, elementet qė janė pjesė pėrbėrėse e projektit tė globalizimit bėhen dukuri normale dhe tė zakonshme.

Kėshtu, nuk ka gajle pse jemi shumė larg, gjeografikisht, fetarisht, gjuhėsisht, tradicionalisht etj, me popujt e amerikės latine, ne jemi bėrė tė mvarur nga kultura latino-amerikane dhe nuk mund tė jetojmė pa e marrė dozėn e duhur latino-amerikane, serialet e gjata dhe tėrheqėse destruktive latino-amerikane.Emrat dhe personazhet e tyre janė bėrė pjesė e pėrditshmėrisė sonė, normale, bile edhe mbi normalen, sepse nuk flitet pėr histori fetare dhe kombtare sa flitet pėr historitė e dhimbshme tė protagonistėve tė serialeve latino-amerikane.Bukuria e femrave, peripecitė e dashnorėve, sjellja e prindėrve, qėndrimi i shokėve, besnikėria de tradhtia nė dashuri, janė bėrė top temė e rinisė islamo-shqiptare bile edhe mė gjėrė nėn trysninė dhe invazionin e serialeve latino-amerikane nė botė.

Pra, normalizimi i dukurive pa marrė parasyshė se a pėrputhen me traditėn dhe botėkuptimet e vendit dhe popullit pėrkatės janė dukuri mė e theksuar e kėsaj kohe.

KATĖRVJETORI I INTIFADĖS DHE KRIMI I NORMALIZIMIT

Mė 29 Shtator Intifada e dytė Palestineze hyri nė vitin e katėr tė saj.Plot dhimbje, plagė, shtypje, vėshtirėsi, probleme, telashe, armiq tė brendshėm e tė jashtėm, populli palestinez me vendosmėri e vazhdoi luftėn e vet ēlirimtare qė tė sigurojė njė tė ardhme mė tė mirė pėr fėmijėt e vet, t’u mundėsojė tė jetojnė nė shtėpitė dhe trollin e vet, e jo nė kampe dhe shatore jashta vendlindjes sė vet.

Mediat botėrore ēdo ditė janė duke emituar nga toka e okupuar palestineze pamje rrėnqethėse tė vuajtjeve dhe mynzyrave tė kėsaj popullate.Krimi sionist kanibal, nuk ka tė ndalur, vrasjet, shkatėrrimet, arrestimet, reduktimet e lėvizjeve dhe ēdo gjė tjetėr e natyrės sė krimit, ēdo ditė e ma tepėr shtohen dhe intensifikohen.

Mirėpo, edhe prėskaj gjithė asaj makinerie ushtarake dhe trysnie tė ujqėruar sioniste tė bekuar nga administrata amerikane, popullata rezistuese palestineze nuk ndalet para kėsaj trysnie, por e vazhdon rrugėn e rezistencės sė saj tė bekuar kundėr grabitqarėve sionist, pėrgatit djelmosha tė cilėt e duan vdekjen ma tepėr se sa sionistėt qė e duan jetėn.

Edhe pse ēdo herė janė munduar ta minimizojnė potenciali ushtarak tė organizatave rezistuese palestineze, aksioni kriminel sionist nė fund tė shtatorit dhe fillim tė tetorit tė vitit 2004 nė pjesėn veriore tė rrypit tė Gazės me theks nė veēantė nė kampin Xhebalija, tregon se sa i kanė trishtuar sionistėt raketat e thjeshta palestineze tė cilat i godasin vendbanimet e grabitqarėve sionist.Ata pėrmes kėtij aksioni ushtarak tė xhelatėve sionist, treguan se nė ēfarė krize janė, pėr atė edhe vrapojnė si kau i tėrbuar qė me brina teton tė vret ēdo njė qė i del nė rrugė, poashtu treguan se sa tė dobėt janė, krahas gjithė atij potenciali tė fortė ushtarak, nuk arrinė t’i ndalin raketat e Hamasit dhe as qė mund t’u garantojnė siguri grabitqarėve ardhacak nė trojet e okupuara palestineze nga kėto raketa.

Mirėpo, ajo qė shqetėson nė kėtė drejtim ėshtė frika nga normalizimi i krimeve mbi popullin palestinez.

Ėshtė shumė e logjikshme tė pyetemi:Vallė, kjo shuarje karshi kėtyre krimeve monstruoze tė forcave tė tėrbuara sioniste, a thua flet se pamjet e kėtilla tė vrasjeve dhe shkatrrimeve e masakrimeve nė trojet e okupuara palestineze janė bėrė normale, saqė nuk ia vlen dikush tė intervenojė seriozisht nė ndaljen e gjakderdhjes?!

Si ndjehet njeriu i cili i sheh kėto pamje tė tragjedisė sė popullit palestinez, a thua nuk ndien gjė, ndoshta se ėshtė mėsuar qė ekranet televizive si zakonisht tė transmentojnė pamje tė kėtilla, ashtu qė nuk janė risi dhe diēka e veēantė?

Pėr dy francez dhe dy italiane tė kidnapuar nė Irak u trand krejt kontinenti i evropės dhe mė gjėrė, a thuaq ndoshta se nuk janė mėsuar ekranet televizive tė emitojnė fatkeqėsi tė kėtilla pėr jo muslimanėt nė kėtė rast europianėt, ndėrsa pėr mijėra palestinez nuk lėviz vendin askush sepse ėshtė normale tė vdesin palestinezėt, sepse jemi mėsuar tė shohim nė televizor se si vrtien ato, pėr atė edhe nuk na vjen habi, pėr dallim nėse ndodh me tjerėt, atėherė nuk janė gjėrat normale, sepse nuk jemi mėsuar tė shohim tragjedi tė tilla pėr jo palestinezėt?!

Pra, dikush mundohet ta viktimizojė edhe ma tepėr popullatėn palestineze duke u munduar ta normalizojė krimin nė tokėn palestineze pėrmes mediave, ashtu qė teleshiquesit i duket diēka rutinore, normale dhe zakonshme, pėr atė edhe pėr viktimat palestinezėve nuk ngrihet pluhur aspak.

Mirėpo, makineria e tėrbuar sioniste gjindet para njė dileme tė madhe:si tė gjejė zgjidhje pėr traumat e ushtarėve tė vet kriminel tė cilėt edhe pse tė armatosur deri nė dhėmbė, i ndjek hija e palestinezėve edhe kur flejnė, edhe kur hanė, edhe kur ecin, thėnė troē s’mund tė jenė rahat.

Ata ushtarėve tė vet tė traumatizuar nga pėrleshja me palestinezėt do t’u japin ilaē kundėr anktheve tė natės, marihuanė.

“Nė kuadėr tė programit eksperimental tė quajtur “Delta-9”, tetrohidrokanabinoli, substanca aktive qė ndodhet nė kanabis do t’i jepet grupit prej pesėmbėdhjetė ushtarėve gjatė disa muajve, nė mėnyrė qė ata tė lirohen nga stresi postraumatik.

Autori i hulumtimit, Rafael masulam nga universiteti nė Jerusalem deklaroi se ky ėshtė projekti i parė mjekėsor i kėtij lloji.Ai shtoi se kanabisi mund tė ndikojė nė tru qė tė harrohen kujtimet e pakėndėshme.Mesulam tha se ushtarėve do t’i jepet kjo substancė nė formė tė lėngshme, duke shtuar se ajo mund tė ndikojė edhe kundėr pagjumėsisė”.(Koha Ditore, e hėnė, 4Tetor 2004,nr.142, fq.15,botimi pėr Maqedoni).

Ndėrkaq, djelmoshat e rezistencės palestineze ēfarė substance marrin qė vdekja u duket mė ėmbėl se jeta?! Po, ai ėshtė ilaēi i besimit dhe dėshira pėr tė qenė tė lirė nė trollin e vet.

TRAGJEDIA E IRAKUT

Edhe pėrskaj zėrave aq tė zhurmshėm se nė Irak erdhi liria dhe u rrėnua pushteti diktatorial ba’thist i Sadamit, mbeti e vėrteta e pamohueshme se Iraku pas agresionit tė koalicionit okupator u shėndrua nė njė varr masiv tė njerėzve tė tė gjitha moshave dhe gjinive, ai u shėndrua nė njė arenė tė madhe tė ngjarjeve tragjike ku mė e lirė se ēdo gjė ėshtė jeta e njeriut.Vrasje, plagė, gjak, barut, shkatėrrime, masakra, sulme, zhurmė armėsh, ky ėshtė realiteti i hidhur i Irakut, kėto janė pamjet qė i emitojnė mediat botėrore nga toka e Irakut.Atje nuk ka liri tjetėr pos lirisė sė vrasjes pa pėrgjegjėsi, atje nuk ka siguri, por ka pasiguri nė gjėnė mė tė shtrejtė pėr njeriun-jetėn, aty nuk ka unitet, por pėrēarje dhe urrejtje nė baza nacionale dhe ideologjike, aty nuk janė mbyllur kapituj tė hidhur, por janė hapur probleme tė rėnda me pasoja tė dhimbshme pėr popullin dhe historinė e Irakut.Aty nuk u soll qetėsia, por pasiguria, frika, vaji.Aty nuk u soll progresi por regresi, nuk u hapėn shkollat, por mbetėn tė shprazta nga frika pėr jetėn e nxėnėsve.E vetmja gjė qė u arrit ėshtė se u kthyen shėrbetorėt e huaj nė pozita udhėheqėse, u ngulfat roli i dijetarėve, u nėpėrkėmbėn vendet e respektuara fetare, u eliminuan personalitete me peshė nė skenėn politike, fetare dhe shkencore tė Irakut, kėrcėnohen mediat pėr mos emitimin e tragjesisė sė Irakut dhe u kthyen shėrbimet e huaja kundėrzbuluese fuqishėm nė tokėn e Irakut qė pastaj prej aty tė mund tė shtrihen qetė edhe nė vendet tjera Islame.

Iraku jo vetėm paraqet ngjarjen mė tė rėndėsishme botėrore nė dy vitet e fundit, por ai ėshtė duke bėrė hije edhe mbi zgjedhjet presidenciale amerikane, ashtu qė tema e Irakut paraqet boshtin kryesor tė kampanjės sė tė dy kampeve nė Amerikė.

Nėse mund tė thuhet se ėshtė arritur diēka nė Irak, ajo ėshtė shėndrimi i pamjeve rrėnqethėse tė tragjesisė Irakiane nė pamje normale falė vrasjeve kolektive tė pėrditshme nė Irak.

Vallė, a thua do tė pėrfundoj nė Irak tragjedia e muslimanėve, apo pamjet e kėtilla rrėnqethėse do tė vazhdojnė tė shihen edhe nė trollet tjera Islame...?!

REZOLUTAT AUTOMATIKE


Njė fenomen tjetėr qė ėshtė bėrė normal nė kėtė kohė tė trazuar ėshtė edhe ai se kur duhet tė miratohet ndonji rezolutė qė ka tė bėjė me shtetet Islame, fjala vjen si qė ėshtė rasti me Sudanin, gjegjėsisht Darfurin, apo prezencėn e forcave tė Sirisė nė Liban, gjė qė i pengon mafisė sioniste, programin bėrthamor tė Iranit, edhe pse ėshtė konfirmuar se ėshtė pėr qėllime paqėsore, kjo bėhet me automatizėm dhe urgjentisht, me pėrjashtim nėse ndonji nga anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit ka hesape tjera me atė shtet, apo duan tė bėjnė pazarllėqe tė veta pėr normalizimin e marrėdhėnieve tė keqėsuara mes veti pėr shkak tė pėrplasjes sė interesave si qė ishte rast me rezolutėn e obligimit tė largimit tė forcave Siriane nga Libani tė cilėn e pėrmbajti edhe Franca bashk me Amerikėn.

Kjo nuk ėshtė rast me rezolutat qė kanė tė bėjnė me dėnimin e dhunės dhe terorit tė kriminelėve sionist nė Palestinė, atėherė Kėshilli i Sigurimit ēdo herė bllokohet nga vetoja amerikane, dhe kjo ėshtė bėrė normale, sa herė qė debatohet pėr rezolutė me tė cilėn do tė dėnohet dhuna sioniste nė palestinė, ajo nuk kalon, sepse aty ėshtė vetoja qė e legjitimon krimin dhe dhunėn mbi popullatėn palestineze.

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #87 u: Oktobar 12, 2011, 12:59:29 »


Fizika dhe Dita e Gjykimit

Nga: Dr. Muhammed Khan

Dėshira jonė nuk ėshtė e paracaktuar e ekzistencės sonė e as vdekja nuk ėshtė njė cak i paralėnė nga vetė ne. Jeta na duket pothuajse e pasosshme e sidomos kur gjėrat shkojnė ashtu si neve na pėlqen. Pėrderisa ngutemi tė preokupuar me gjėrat e pėrditshmėrisė sonė shumė pak jemi tė vetėdijshėm pėr ironinė se e gjithė kjo njė ditė do tė marrė fund.

Shumica e religjioneve tė botės pajtueshėm me besimet e tyre parathonė jetėn pas vdekjes. Dita e gjykimit ėshtė njėra nga pjesėbesimit fundamentale tė muslimanėve, tė tė krishterėve dhe ēifutėve. Hindusėt poashtu e kanė idenė pėr reinkarnacionin e tyre tė stėrgjatė i cili megjithatė pėrfundon me ribashkimin final dhe ekzistencės supreme.

Nėse pėrfundimisht besojmė nė Ditėn e Gjykimit, atėhere ēdo vepėr e mirė qė e shton imanin tonė do tė ishte lehtė e pranueshme pėr ne. Tė pėrkujtojmė kalimthi rrėfimin e profetit Ibrahim (paqja e Allahut qoftė me tė) tė dhėnė nė Kur’an kur flitet se si ai dėshiroi tė dinte nė ē’mėnyrė Allahu i ringjalli tė vdekurit. Ai vėrtetoi besimin e tij nė faktin se njė fat i tillė pėr njeriun ėshtė i paikshėm mirėpo shprehu interesimin pėr njė dėshmi e cila do ta kishte shuar kureshtjen e tij. Atėhere Zoti ia mundėsoi atij tė jetė vėrtetė dėshmitar i njė mrekullie. Me mendimin se nje profet i madh siē ishte Ibrahimi (a.s.) nuk e fshehu kureshtjen e tij pėr dėshmi qetėsuese, natyrisht se ne njerėzit e thjeshtė ndjejnė nevojė pėr argumente edhe mė tė mėdha. Kjo veēanarisht kėrkohet nė botėn e sotme kur njė numėr i madh i besimeve kanė pėsuar rrėnim si pasojė e tė arriturave shkencore. Fatmirėsisht te muslimanėt progresi nė shkencė vetėm se solli sqarime dhe u dha kuptim tė ri disa ajeteve tė paqarta kuranore. Andaj Kur’ani mbetet tė qėndrojė edhe mė tutje mbi librat e tjerė religjioz me plotninė e autoritetit tė njė libri vėrtetėsisht tė shpallur nga Zoti.

Ekziston vetėm njė version i Kur’anit. Madje qoftė kritikėt e Islamit detyrohen tė pranojnė se ėshtė i vetmi nga tė gjithė librat e shenjtė qė mbeti i pandryshuar qysh nga zbritja e parė tė dėrguarit tė fundit Muhamed (a.s.) para 14 shekujve. Eksiztojnė shumė ajete nė Kur’an qė pėrshkruajnė fakte shkencore tė cilat janė arritur tė zbulohen vetėm nė njėqind vitet e fundit.

Nė kėto ajete gjendet njė ndėrlidhje pėrsoshmerisht e pakundėrshtueshme gjatė pėrshkrimit tė fenomeneve tė ndryshme. Aty me pricizitet tė plotė bėhet fjalė pėr ide qė nė mėnyrė mahnitėse pėrkojnė me rezultatet e hulumtimve mė bashėkohorė tė universit.

Hyrje ne Kozmologji

Tentimi i paramendimit tė asaj se si e ardhmja e gjithėsisė lidhet me Ditėn e Gjykimit shpie te domosdoja e njoftimit tė sadopakshėm me kosmologjinė. Nė pak faqet vijuese do tė bėjmė fjalė rreth krijimit tė gjithėsisė, gjendjes sė tanishme tė saj dhe versioneve tė sė ardhmes qė na pret.

Vitet e Dritės

Hapėsira e pamatshme e gjithėsisė bėri tė nevojshme njėsimin e distancės (ndėrmjet trupave qiellorė) me vite drite. Viti i dritės paraqet distancėn tė cilėn e kalon drita brenda njė viti me shpejtėsi 300 000 km/s. Largėsia e diellit nga toka ėshtė tetė minuta me shpejtėsi drite. Pas diellit, ylli mė i afėrt me tokėn gjendet nė distancė prej katėr vjet drite. Kurse pėr tė kaluar nga njėri skaj i galaktikės sonė nė tjetrin, nevojiten 150 000 vjet dritė. Distanca mesatare ndėrmjet galaktikave ėshtė pėrreth dhjet milion vjet drite. Me qindra bilion galaktika tė tilla janė pjesė pėrbėrėse e kėsaj gjithėsie jashtėzakonisht tė paskaj.

Galaktikat shpėrhapėse

Nėse drita qė arrin nė tokė larg prej galaktikave tė tjera, analizohet nė spektroskop atėhere do tė arrihet njė pėrfundim i ēuditshėm se galaktikat janė duke u larguar nga ne me njė shpejtėsi tejet tė madhe. Sa mė e madhe tė jetė largėsia e njė galaktike prej asaj tonės aq mė e madhe do tė jetė shpejtėsia e largimit tė tyre. Njė lėvizje e tillė e galaktikave i detyrohet ekspansionit (zgjerimit) tė gjithėsisė. Gjithėsia thuhet se u krijua nga njė shpėrthim i hatashėm qė njihet si “Eksplodimi i madh” dhe gjendet nė zgjerim e sipėr qysh atėhere.

Gjithėsia nuk mund tė krahasohet vetėm si njė sferė e pėrbėrė prej galaktikave qė largohen vazhdimisht nga njėra tjetra nė bashkėsinė e pafund tė hapėsirės. Ajo ėshtė si njė ballon me shumė pika nė tė, ku secila prej tyre pėrfaqėson njė galaktikė. Sipėrfaqja dydimensionale e hapėsirės e kėtij balloni imagjinativisht pėrfaqėson tre dimensionet e hapėsirės e qė zgjerohet nė dimensione edhe mė tė larta, ēka faktikisht tejkalon kapacitetin tonė pėrceptues.

Ardhmėria e Gjithėsisė

Nuk dihet ende nėse gjithėsia do tė vazhdojė zgjerimin e saj tė pandalshėm apo nėse do tė vijė ēasti i kontraktimit (pėrmbledhjes) sė saj. Nė secilėn nga kėto dy raste ardhmėria e banorėve tė gjithėsisė do tė jetė jopremtuese nė zbrazėtinė e saj. Nėse mirret se ekspancioni edhe mė tej vazhdon atėhere pas disa biliona vjetėsh gjithė energjia e diellit dhe e yjeve do tė shpenzohet dhe ēdo gjė do tė pėrfundojė nė ftohtėsinė e vdekjes. Ndėrkohė mbetet boshsia e hapėsirės qė edhe mė tek ekspansionohet. Alternativa e ekzistimit tė mjaftueshėm tė materies dhe e ndalimit nė ēastin kritik tė zgjerimit tė mėtejshėm shpie deri te faza kontraktive e gjithėsisė. Kjo fazė ka si pėrfundim gjendjen e stėrngjeshur tė materies me njė temperaturė jashtėzakonisht tė lartė e qė njihet si “Kolapsi i madh”. Kjo do tė shkatėrronte tė gjitha format e mundshme tė njohura nga ne. Pėrveē kėtyreve dy versioneve tė lartcekura depresivedhe qė shpien nė paqėllimėsi, ekziston ehe versioni i tretė. Disa fizikantė besojnė se koha mund tė prapėsohet nė momentin kur gjithėsia do tė nisė kontraktimin e saj. Ky version ka ngjashmėri tė dukshme me pėrshkrimin kur’anor tė Ditės sė Gjykimit.

Tani le t’i kthehemi pėrsėri zhvillimit etapor tė gjithėsisė. Do tė mundohemi tė sqarojmė se si e tėrė kjo shpie deri te fundi i cili lidhet me njė fillim tjetėr e qė ėshtė Dita e Gjykimit. Pajtueshmėria ndėrmjet kozmologjisė dhe shpalljes kur’anore do tė bėhet vetėvėrtetuese.

Pėr disa njerėz shkenca nė shekullin XX i ka zėnė vendin mrekullive dhe feja nuk ėshtė asgjė mė shumė se njė kulturė interesante e trashėguar prej tė kaluarės. Fakti qė mė sė shpeshti anashkalohet ėshtė se Zoti caktoi ligjet e gjithėsisė mbi tė cilat bazohet shkenca dhe teknologjia sot. Fizikantėt dhe kozmologėt nga tė katėr anėt e botės janė duke punuar drejt njė botėkuptimi mė kuptimplotė tė strukturės sė universit. Meghithatė pėr jobesimtarėt ekzistenca e kėsaj gjithėsie ėshtė e paqėllim. Sipas tyre ky plan funksionues i universit ėshtė i rastėsishėm dhe ligjet e saj janė ta pacak. Ndėrkaq sipas pikpamjeve islame, universi ėshtė krijuar pėr njė qėllim kur edhe do tė pushojė sė qeni. Maurice Bucaille, autori i veprės “Bibla, Kurani dhe shkenca” thotė: “Nuk ekziston as edhe njė gabim i vetėm shkencor nė Kur’an”. Nuk do tė duhej tė befasoheshim nėse sot kur bota ėshtė e dhėnė e tėra pas shkencės e vėrteta pėr Ditėn e Gjykimit tė dal nė shesh nė sajė tė dijenive shkencore ne Kur’an.

“Ne do t’u bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin argumentet Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre derisa t’u bėhet e qartė se ai (Kur’ani) ėshtė i vėrtetė, A nuk mjafton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė?” (41:53)

Ringjallja krahasohet me pėrtritjen e tokės shterpė

“Allahu ėshtė Ai qė i lėshon erėrat, e ato i lėkundin retė dhe Ne i derdhim ato nė njė vend tė thatė dhe me atė ujitje e ngjallim tokėn pas vdekjes sė saj. Ja kėshtu ėshtė ringjallja.” (39:9)

Tė ngriturit e reve dhe rritja e bimėve pas shiut nuk janė mrekulli mirėpo i detyrohen ligjeve tė ndryshme fizike dhe biokimike. Ajetet kur’anore pohojnė se ringjallja pas vdekjes poashtu bazohet nė disa ligje fizike pėr tė cilat ne ende nuk jemi vėnė nė dijeni. Pashmangshėm besojmė se Allahu ėshtė Krijues i tė gjitha ligjeve tė universit.

Eksplodimi i madh

Gjithėsia u krijua para biliona vjetėsh nga njė eksplodim i hatashėm i ashtuquajtur “Eksplodimi i madh”. Ky fakt pėrmendet nė Kur’an nė ajetet vijuese:

“A nuk e dinė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt e toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė tė jetės sė ēdos sendi, a nuk besojnė?” (21:30)

Konkluza pėr “Eksplodimin e madh” dhe “origjinėn ujore tė jetės” u bė nga ana e jomuslimanėve (ata qė nuk besuan). Nė fillim e tėrė materia dhe hapėsira (qiejt) ishin tė bashkangjitura nė unifikimin e njė pike (njė pjese) tė vetme. Pastaj ēdo gjė u nda e u shpėrnda. Tė dhėnat vėrtetuese tė “Eksplodimit tė madh” sot janė aq vėrshuese sa qė kjo mirret si njė fakt e jo vetėm njė teori.

Ekspansioni i Gjithėsisė

Gjithėsia ka pėsuar zgjerim tė vazhdueshėm qysh nga ēasti i krijimit tė saj. Ky zbulim epokal u bė nga njė astronom, Huble, nė fillimin e shekullit tonė. Mirėpo njė fenomen i tillė gjithashtu ėshtė paraparė nga Teoria e Pėrgjithshme e Relativitetit e Einsteinit.

Kontraksioni i gjithėsisė dhe zbrasja e kohės

Koha ėshtė njė nga misteret mė tė pakapshme tė universit. Askush nuuk di tė definojė se ēka nė tė vėrtetė ėshtė koha. A.Einstein pohon se koha ėshtė diēka qė ne e masim me orė. Nė shpėjtėsi tepėr tė larta koha kalon mė ngadalė ndėrkaq ndalet fare nė shpejtėsinė e dritės. Koha ka vetėm njė kah; ajo shko gjithmonė kah ardhmėria. Ne shohim shiu duke rėnė nga qielli, gjėrat duke u thyer, njerėzit se si po mplaken dhe si po vdesin. Ne kurrė nuk shohim ndonjė gotė duke u ēthyer ose dikė qė kthehet prap pasi qė tė ketė vdekur. Mirėpo fizikantėt siē janė Michael Ber, Thomas Gold dhe Steven Haėking dhanė mendimin se nė ēastin kritik tė kontraktimit tė gjithėsisė koha mund tė zprapset nė tė kundėrtėn e kahut tė saj. Ajetet kur’anore paralajmėrojnė se njė ditė do tė nisė kontraktimi i gjithėsisė dhe atėherė Dita e Gjykimit:

“(Pėrkujto) Atė ditė kur Ne e palojmė qiellin sikurse palimi i fletėve nė libėr. Ashtu sikundėr e kemifilluar krijimin (tuaj) e rikthejmė. Ky ėshtė obligim Yni, e Ne e bėjmė kėtė” (21:104)

Nė ajetet e lartcekura kontraktimi i universit ėshtė krahasuar me palimin e fletėve tė librit. Kjo ndoshė kur bėhet zbrasja e kohės. Prapėsimi i kohės do ta ngjallė njeriun nga varri. Ēdo gjė do tė pėrsėritet prej fillimi meqėnėse ēdo gjė ka qenė e regjistruar nė kohė:

“Nuk ka asgjė tė fshehur nė qiell e as nė tokė, e tė mos jetė e shėnuar nė librin e sakt (dijen e Zotit)” (27:75)

Pasiqė historia e tokės pėson kthim nė kohė, popujt poashtu do tė kthehen njėri pas tjetrit. Tė gjitha veprat e mira dhe tė kėqija tė njeriut si dhe tė popujve do tė dalin nė shesh pėrgjatė kohės qė zprapset.

“Dhe (atė ditė) e sheh secilin polull tė gjunjėzuar, secili popull thirret te libri i vet (shėnimet e veprave). (U thuhet): Sot shpėrbleheni me atė qė keni vepruar”.

Me zprapsjen e tillė tė kohės njerėzve u mundėsohet tė shohin ēka patėn bėrė nė kėtė botė. Ata nuk do tė mund tė kenė ndikim nė lėvizjen e duarve tė tyre, kėmbėve, gojės dhe syve tė tyre. Tė gjitha gabimet dhe gjėrat e mira qė i ka bėrė njėherė njeriu do tė pėrsėriten prap prej tij. Kėshtu duart, kėmbėt dhe tė tjera pjesė tė trupit do tė bėhen dėshmitarė kundėr tij para Allahut dhe nė prani tė engjujve. Njeriut nuk i mbetet asfar mundėsie mohimi kundrejt veprave tė tij tė kėqija.

“Atė ditė kur dėshmojnė kundėr tyre gjuhėt e tyre, duart dhe kėmbėt e tyre pėr atė qė atė kanė punuar” (24:24)

“Ne u tėrhoqėm juve (idhujtarėve) vėrejtjen pėr njė dėnim tė afėrt, nė ditėn kur njeriu (besimtar) shikon se ēka i kanė sjellė duart e veta, e jobesimtari thotė: “Ah, sa mirė do tė ishte pėr mua sikur tė osha dhe!” (78:40)

“dhe kur tė dėrguarve u ėshtė caktuar koha (pėr tė dėshmuar)” (77:11)


Ska vullnet tė lirė nė gjithėsinė e kontraktimit

Njeriut i ėshtė dhėnė vullnet i lirė tė zgjedhė ndėrmjet tė mirės dhe tė gabuarės nė jetėn e gjithėsisė sė fazės ekspansive. Ndėrkohė ēdo vepėr e tij regjistrohet nė kohė. Mirėpo me gjithėsinė e fazės kontraktive nuk do tė ketė vullnet tė lirė veprimi dhe askush nuk do tė ketė fuqi pėr tu bėrė dėm apo dobi tė tjerėve.

“Ėshtė dita kur askush, askujt nuk do tė mund t’i ndihmojė asgjė; atė ditė e tėrė ēėshtja i takon vetėm Allahut!” (82:19)

Zprapsja e gravitetit

Graviteti i detyrohet disa minuta diferencė kohės nė lartėsi tė ndryshme mbidetare. Koha kalon papėrfillshėm mė shpejt nė majė tė maleve nė krahasim me nivelin e detit. Ky ndryshim nė kohė i pavėrejtshėm pėr ne mund tė matet me ndihmėn e orės atomike. Nėse koha zprapset nė fazėn kontraktive tė universit atėhere ky ndryshim kohe do tė zprapset gjithashtu. Kjo do tė shkaktojė zprapsjen e gravitetit duke krijuar njėherėshi tėrmet katastrofal tė paparė ndonjėherė.

“Kur tė dridhet toka me dridhjen e saj tė fuqishme” (99:1)

“E kur tė fryhet nė surė njė e fryeme. Dhe tė ngrihen toka e kodrat e t’i mėshojnė njėra-tjetrės me njė tė goditur” (69:13,14)

“Dita kur qielli tė bėhet si kallaji i shkrirė. Kodrat tė bėhen si leshi i lėnurur” (70:8,9)

Pėrkundur zprapsjes sė gravitetit masa e tokės nuk do tė shpėrbėhet e tėra meqėnėse zprapsja e kohės do tė shpie tė gjitha gjėrat dhe ēėshtjet nė vendet e tyre tė mėparshme.

./.
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #88 u: Oktobar 12, 2011, 13:00:10 »


Toka “bosh pėrbrenda”

Zprapsja e gravitetit do ta detyrojė tokėn tė hedh jashtė gjithė materien e saj tė brendshme dhe tė shndėrrohet nė njė top gjigant por bosh pėrbrenda.

“dhe kur toka tė shtrihet mė gjerėsinė e saj. E tė nxjerr ēka ka brenda e tė ēlirohet” (84:3,4)

Qendra qiellore nė zgavrėn tokėsore

Meqenėse zprapsja e gravitetit e shndėrron nė strukturė zgavrore, qielli poashtu do tė gjendet nė qendrėn e zgavrės tokėsore.

“Diėt kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė,e edhe qiejt (nė tjerė qiej), e ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para Allahut, Njė, Mbizotėrues” (14:48)

Ajetet qė pasojnė paraqesin kuptueshėm pėrshkrimin e Ditės sė Gjykimit. Dita e Gjykimit fillon me tėrmetin pėrfundimtar tė shkaktuar nga ēasti fatal i zprapsjes sė gravitetit. Kjo zprapsje, siē kemi thėnė do tė shkaktojė derdhjen e materialit tė brendshėm tė tokės dhe do ta le atė bosh pėrbrenda. Njerėzit do tė ngjallen njėri pas tjetrit (me grupe tė shpėrndara) brenda kėsaj lėvozhge tė rruzullit tokėsor tejpėrtej sė cilės mbizotėron qielli. Tėrė historia njerėzore do tė luhet pėrsėri pėrgjatė kohės qė ka kthyer kah. Kombet dhe njerėzit edhe njė herė do tė dėshmojnė atė qė patėn bėrė dhe pėrfundimisht do tė gjykohen sipas atyre veprimeve.

“Kur tė dridhet toka me dridhjen e saj tė fuqishme. Dhe tė nxjerrė toka atė qė ka nė brendinė e saj. Dhe njeriu tė thotė: ‘ē’ka ėshtė kjo’ (qė bėn kėtė dridhje)? Atė ditė ajo i rrėfen tregimet e veta, ngase Zoti yt e ka urdhėruar atė. Atė ditė njerėzit shfaqen tė ndarė nė grupe qė tė shpėrblehen pėr veprat e tyre” (99:1-6)

Ndonjė kureshtari mund t’i shkojė mendja se prapėsimi i kohės qė shkakton ringjalljen nga varret dhe ripėrtrirjen e moshės drejt rinisė dhe fėmijėrisė do tė shpie deri te asgjėsimi i njeriut nė mitrėn e nėnės. Sipas kėsaj ideje e zprapsjes sė kohės do tė flet poashtu pėr njė ekzistence tė paqėllim. Por nuk ėshtė ashtu. Tėrmeti fatal nukdo tė bėjė zhbirjen tonė nga toka por do tė pjesėmerr nė fenomenin e bashkangjitjes sė dimensioneve mė tė larta botės sonė. Nė ato dimensione gjenden xhehnemi dhe kopshtet famėmirė tė Ademit. Nė pak faqet vijuese do tė mundohemi tė kuptojmė se sa mrekullueshėm Zoti e ka bėrė rregullimin funksionues tė gjithėsisė. Jeta jo vetėm qė do tė rikrijohet por gjithashtu janė vėnė rregulla pėr ruajtjen e saj nga shkatėrrimi i universit dhe bartjen e saj nė botėn e dimensioneve tejekzistuese.

Dimensionet e tejsotme


Menduar matematikisht ekziston numėr i pafundėm i pafundėm i dimensioneve. Ne jetojmė brenda hapėsirės tredimensionale. Ēdo gjė nga pėrditshmėria jonė e ka gjatėsinė, gjerėsinė dhe lartėsinė (thellėsinė) e tij. Imagjinimi i konceptit shumėdimencional pėr ne ėshtė pothuaj i pamundur. Dihet se graviteti intensifikohet nė afėrsi tė diellit e poashtu sot flitet pėr tė ashtuquajturėn shtrembėrimi i hapėsirės nė dimensione tjera. Kėtė fakt i pari e vuri nė dukje Ajnshtajni gjatė llogaritjes precise tė arbitės sė planetit mė tė brendshėm, Merkurit.

Dikur njerėzia besonin se toka ėshtė pllakė e rrafshėt. Ata frikėsoheshin nga mundėsia e rėnies poshtė nga ajo nėse ecin tepėr larg nėpėr tė. Sot e dimė se njė gjė e tillė ėshtė qesharake meqenėse sipėrfaqja e tokės ėshtė e lakuar dhe e vazhdueshme si ajo e njė e topi. Dalja nga toka mundėsohet vetėm nė qoftė se lėvizim nė njė drjtim perpendikular ndaj sipėrfaqes sė saj. Ky drejtim ėshtė ngritja telart hapėsirės prej kudoqoftė qė gjendemi. Me problem tė ngjashėm kuptimor ballafaqohemi nė rastin e dimensionineve mė tė larta. Mund tė kemi pėrshtypjen se do tė ishim larguar nga gjithėsia sikur tė udhėtonim tepėr larg saj por fatkiqisht kjo ska fare tė bėjė me tė vėrtetėn. Qoftė sikur tė udhėtonim biliona mia larg kėtuhit ne vazhdimisht do tė mbeteshim tė burgosur brenda hapėsirės sonė tredimensinale.

“Dhe ne kemi qenė tė bindor se allahut nukmund t’i shmangemi nė tokė e as nuk mund t’i shpėtojmė Atij duke ikur” (72:12)

Shtegėdalja e vetme e pėrtejkalimit tė botės sonė ėshtė dalja nė di mensionet tjera me anė tė lėvizjes nė njė drejtim perpendikular me hapėsirėn tredimensionale. Por meqenėse nuk ekziston vazhdueshmėria kaluese ndėrmjet dimensioneve tona dhe atyre tjera ky kalim sot ėshtė i pamundshėm. Njė realizm i tillė arrihet nėse bėhet “shqyerja” e hapėsirės dhe bashkangjitja me ato dimensione. E kjo mund tė ndodh vetėm nė qendėr tė vrimave tė zeza.

“Dhe qielli hapet e bėhet dyer-dyer” (78:19)

Vrimat e zeza

Hapja e portave qiellore (tė cekuar ne Kur’an) ėshtė ide e krahasueshme me atė tė vrimave tė zeza. Ato hpje lehtė mund tė jenė porta tejkaluese nga bota e sotme nė atė shumėdimensionale. Shkatėrrimi i pėrbrendshme i yjeve masivė pasohet me formimin e vrimave tė zeza nė zonėn gravituese tė atyre yjeve. Forcat gravituese nė vrimat e tilla janė jashtėzakonisht mbizotėruese sa qė as drita me shpejtėsinė marramendėse tė saj nuk mund t’i shpėtoj. Nga kjo vjen emri vrimė e zezė. Disa fizikantė supozojnė se brenda kėtyre vrimave, hapėsira dhe koha mund “tė shqyen” duke formuar potat e lartėcekura. Mirėpo densiteti i pafundėm i materies brenda kėtyre vrimave pengon hapjet e tilla. Kjo pengesė nuk do tė ekzistojė nė gjithėsinė e fazės kontraktive. Sprapsja e gravitetit do tė shndėrrojė tė gjithė trupat qiellorė nė struktura zgavore nėpėr qendėr tė sė cilave kalon hapėsira qiellore.

“E qielli ēahet, pse ai atė ditė ėshtė i raskapitur" (69:16)

Engjujt zbresin nėpėr portat qiellore dhe askush nuk mund tė lihet pasdore.

“Dhe (pėrkujto) ditėn kur do tė ēahet qielli me anėn e njė reje e lėshohen engjujt nė njė mėnyrė madhėshtore” (25:25)

“(Pėrkujto) Ditėn kur Ne i shkulim kodrat, dhe tokėn e sheh tė sheshtė (tė zbuluar) dhe Ne i tubojmė ata e nuk na mbetet asnjė prej tyre pa e tubuar.” (18:47)

Kataklizma e gjithėsisė pėrfundimisht do tė pėrmbyllet nė njė lėmsh tė zjarrėt dhe fizikantėt kėtė e njhin si “kolapsi i madh”. Gjithė njerėzimi do tė tubohet. Pėr shkak tė prapėsimit tė kohės ēdonjėri jashtė vullnetit tė vet do tė reduktohet drejt asgjėsė. Mirėpo mbledhja dhe tejbartja e njėzve nė botėn tjetėr do tė pėrmbushet nga engjujt “zbritjes sė madhe”.

Nė udhėtimin tonė tė fundit nėpėr portat e hapura qiellore, ne do tė kalojmė nėpėr shumė rrafshe dhe dimensione. Fjala sikur ky udhėtim tė ktyhej pėrmes transportimit apo mbartjes nė “diēka”.

“Ju patjetėr do tė pėrjetoni gjendje pas gjendje"
(84:19)

Kur do tė vijė Dita e Gjykimit

“Njerėzit tė pyesin pėr kijametin e ti thuaj: ‘Pėr atė di vetėm Allahu! E, ku mund ta dish ti, ai ndoshta ėshėt afėr!’ ” (33:63)

“Ata kėrkojnė prej teje ngutjen e ndėshkimit, e sikur tė mos ishte afati i caktuar, atyre do t’u vinte ndėshkimi por ai patjetėr do t’ju vijė atyre befas ashtu qė ata nuke hetojnė”. (29:53)

Rrejshėm mund tė fitohet bindja se sikur tė dinim shpejtėsinė e ngadalėsimit tė ekspansionit tė gjithėsisė ne do tė kishim arritur tė parashihnim Ditėn e Gjykimit. Mirėpo nėse veē ekziston lidhja komparative ndėrmjet kohės dhe ekspansionit tė gjithėsisė ne kurrsesi s’do ta dinim ēastin e ngadalėsimit tė ekspansionit tė saj. Kjo ėshtė sikur tentimi e caktimit tė shpejtėsisė sė lėvizjes sė njė veture me anė tė orės sė kapur pėr rrotat e saj. Nėse vetura do ta ngadalėsonte shpejtėsinė e lėvizjes, akrepat e orės do tė ngadalėsoheshin poashtu kėshtu qė shpejtėsia do tė na dukej gjithmonė e njėjta.

“E afėrta ėshtė afruar (kijameti). Pos Allahut nuk ka kush qė mund ta largojė atė (ta pengojė)! A prej kėtij ligjėrimi (Kur’ani) po ēuditeni?” (53:57-59)
Qoftė qytetėrimet mė luminante tė universit kudoqoftė do tė vėrtetonin se gjithėsia zgjerohet me po tė njėjtėn shpejtėsi tė mbetur trashėgim konstant qysh nga koha e krijimit tė saj. Kjo pėrforcon faktin se Dita e Gjykimit nuk mundet asesi tė parashihet por pritet tė ndodhė nė secilin ēast. Allahu i vetmi e ndoshta edhe engjujt pėrgjegjės pėr ēėshtjen e kohės e dinė ngadalėsimin e kohės dhe afrimin e Ditės sė Gjykimit. Konceptet e ngadalėsimit tė kohės dhe rrafsheve tė ekzistencės nėnkuptohen nė ajetet pasuese:

“Njė lutės e kėrkoi dėnimin e pashmangshėm pėr jobesimtarėt. Atė (dėnim) s’ka kush qė mund tė ndalė. Ai dėnim vjen nga Allahu, pronari i shkallėve tė larta (nė qiej). Atje ngjiten engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) nė njė ditė qė zgjatė pesėdhjetė mijė vjet (ose lartėsia e atyre shkallėve ėshtė pesėdhjetė mijė vjet)” (70:1-4)

Shtegngjitjet (nėpėr dimensione)

Shtegngjitjet pėrfshijnė shumė nivele, rrafshe ose dimensione e Allahu ėshtė Krijues i tė gjithave pa pėrjashtim. Kur Dita e Gjykimit tė afrohet njė vėshtrim i gjithėsisė sonė nga ana e jashtme do tė kishte parashtruar tė dhėnė se koha jonė po ngadalėsohet nė krahasim me njė kohė standarde nė “tejbotė”. Ajetet e lartcekra nuk pohojnė se njė vėshtrim i tillė do tė bėhet nga qėnjet njerėzore. Duket se kjo vėrejtje ėshtė bėrė nga Allahu me rastin e ngritjes sė engjujve te Ai.

Pritja nė varr


Nė Kur’an shpirti krahasohet me vetėdijshmėrinė kurse vdekja me fjetjen. Pas vdekjes pėr njeriun s’do tė ketė mė vetėdijshmėri pėr kalueshmėrinė kohore. Gjėja e parė qė do tė ballafaqohemi pas kėsaj ėshėt Dita e Gjykimit.

“Agonia e vdekjes i vjen me atė tė vėrtetėn (i zbulohet ēėshtja e ahiretit); kjo ėshtė ajo prej tė cilės ke ikur. Dhe i fryhet surit, e ajo ėshtė dita e premtuar” (50:19,20)

“E ditėn kur tė bėhet kijameti, kriminelėt betohen se nuk qėndruan (nė dynja) gjatė, por vetėm njė ēast tė shkurtėr. Kėshtu kanė qenė ata qė i bishtėruan sė vėrtetės. E atyre qė iu ėshtė dhėnė dija dhe besimi thonė: Ju keni qėndruar aq sa u pat caktuar Allahu deri nė ditėn e ringjalljes, e kjo pra ėshtė dita e ringjalljes, por ju ishit qė nuk e pranonit.” (30:55,56)

Nė Ditėn kur e vėrteta rrėqethėse do tė shfaqet tronditshėm para tė gjithėve, ata qė s’patėn besuar do tė jenė tmerrėsisht tė pikėlluar dhe tė stėrmbushur me pendim. Do tė dėshironin tė mos kishin qenė kurrė por fatmjerėsisht nė Ditėn e Gjykimit s’do tė ketė mė vend pėr rindreqje dhe rikthim.

Pėrktheu nga anglishtja Elma Berkolli

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #89 u: Oktobar 12, 2011, 13:04:29 »


FJALA SHKENCORE NĖ KUR'AN

Nė bazė tė ēkahit konkludojmė se Kur'ani ngjanė nė qenje tė gjallė, kurse fjala Kur'anore nė qelizė...? Qelizat pėrtrihen dhe nė njė  qenje tė gjallė nė tė shumtėn e rasteve pėrngjajnė nė njėratjetrėn, kurrė  nuk pėrsėriten por gjithherė ndryshohen. Njė gjė e njėjtė ėshtė edhe te  fjala Kur'anore. Vėrejmė se po ato fjalė pėrsėriten me qindra herė nė  Kur'an, po nė tė njėjtėn kohė konstatojmė se ato nuk janė pėrsėritje. Fjala  Kur'anore ēdoherė ka domethėnije e kuptim tė ri. Na shpije kah tėrėsia nė  hollėsitė. Degėzohet nė degė sikurse fara qė jep rrėnjėn, trungun, degėt dhe  gjethet, pastaj lulet dhe frytin... Ajo gjithnjė ėshtė (tė themi)  portokalli, qė nėpėrmes hollėsive tė tija shfaqet kėrcyelli i vėrtetė i  portokallit. Ajo ėshtė lidhshmėri organike, pėrkatėsisht KRIJESĖ e gjallė.  Edhe sikur disa herė ta lexojmė Kur'anin, ēdo herė do tė kuptojmė diēka tė  re nė tė. Ta marrim pėrshembull fjalėn Shkencė nė Kur`an. Do tė vėrejmė se shkenca  nė fillim vjen nė kuptimin rrethorė, nė formė vėshtrimi, nė krijimin e  qiejve dhe tė tokės. Pak mė tejė do tė shohim se si vėshtrimi do tė  detajizohet:Si janė krijuar devet, dhe si ėshtė ngjitur qielli, si janė  pėrqėndruar malet dhe si ėshtė krijuar toka... Kjo ėshtė biologji,  astrologji, gjeologji, gjeografi dhe dituri tjera sot tė njohura.  Kur'ani,  pastaj na hedh kundrimin nė anėn tjetėr: Thuaj: Udhėtoni nėpėr botė dhe  shikoni si kanė pėrfunduar ata mė parė... Ky ėshtė njė vėshtrim historik,  ose: Udhėtoni nėpėr botė qė tė shihni ate qė Ai e ka krijuar prej asgjėsė  (hiēit)... Ky ėshtė vėshtrim mbi evolocjonin dhe vėshtrimi mbi racat.

Ta vėshtrojmė ajetin vijues: Ne ēojmė erėra tė cilat pllenojnė (mbarėsojnė)... Mufesirėt e hershėm, kėtė ajet e komentuan si alegori. Erėrat i ndjekin rėrėt dhe zbret shi i cili e pllenon tokėn. Sot, kjo ėshtė  fakt se era i ndjek rėrėt e elektrizuara pozitive dhe ndeshen me ato  negative, atėherė pasojnė vetėtimėt, bubullimat dhe zbret shiu. Dhe e dyta,  sot dijmė se bota bimore ekzistojnė mashkull dhe femėr. Me ndihmėn e erės,  ecila e shpėrndanė pluhurin prej lules nė lule, kryen mardhėnijes seksuale  (tė tyre) dhe kėshtu bota vazhdon mė tejė.

I Lartėsuar ėshtė Ai qė krijoi ēifte tė gjitha (dy lloje) nga ēka mbinė  nga toka, nga vetė at (njerėzit) dhe nga ēka ata nuk dijnė.  (Jasin:36). Njeriut tė shekullit tė shtatė  asnjėherė  nuk i shkoi mendja se  edhe materia e bimėt nė pėrgjithsi janė ēifte. Rryma elektrike e zbuluar  kohėve tė fundit nuk ėshtė gjė tjetėr veē rezultat i dy poleve (negative dhe  pozitive). Thėrmia e atomit qė deri vonė mendohejk se ėshtė pjesa mė e vogel  e materies pėrbėhet nga bėrthama tė cilen e rrethojnė elektronet, kurse vetė  bėrthama e atomit pėrbėhet nga protonet dhe neutronet. Pra ēdo gjė nė  gjithėsi (veē Allahut tė vetėm) ėshtė ēift.

Ata tė cilėt pėrveē Allahut marrin mbrojtės, janė tė ngjajshėm me  merimangėn, tė cilat vehtes i thurin shtėpi, kurse shtėpia mė e dobėt,  vėrtetė ėshtė shtėpia e merimangės, le ta dijnė (El Enkebut : 41) Vemendjen  e tėrheq fjalia Shtėpia e merimangės ėshtė mė e dobėta... Aty nuk thuhet  pejza ose rrjeta, por shtėpia. Kjo i ka shkaqet dhe arsyet e veta. Shkenca  zbuloj se pejza e (rrjetės sė) merimangės, ėshtė mė e fuqishme se ato prej  ēelikut, pėr tri herė. Eshtė gjithashtu mė e fuqishme dhe mė elastike sesa  peri i mundafshtė. Ajo pėr merimangėn paraqet kėshtjellė dhe strehimore tė  sigurtė. Pse Kur'ani atėherė thotė se Ajo ėshtė mė e dobėta, duke e  pėrfunduar ajetin me fjalėn: Sikur ta dijnė ata kėtė. Kjo msheftėsi u  zbulua kohėve tė fundit: - Merimanga femėr ėshtė ndėrtuese e shtėpisė. Ajo e thurė rrjetėn dhe sundon  nė teritorin e saj. Pas mbarėsimit (femra) e mbytė mashkullin dhe e han. Tė  rinjt, posa dalin prej vezėve e hanė njėritjetrin. Ēdo mysafir qė i afrohet  rrjetės, ajo e mbytė dhe e han. Ajo pra ėshtė zhdukėse e jo shtėpi. Ajo  ėshtė shtėpia mė e dobėt pėr tė gjith ata qė duan tė strehohen. Shkenca  vetėm tash po i zbulon thėnijet e Kur'anit para mė shumė se 14 shekujsh.

Falėnderimi i qoftė Atij qė ka krijue ēift prej ēdo gjėje, ēka  mungullon prej tokės dhe prej vetė atyre (ēift dhe prej atyre qė ata nuk  dijnė. (Jasin : 36) Ka qenė e njohur se i Gjithdijshmi i ka krijue nė ēifte, njerzit, shtėzėt,  xhinėt e edhe bimėt, por jo edhe sendet: Edhe prej ēdo gjėje ne krijuam  ēift pėr ju qė mendoni. Shkenca i zbuloj edhe kėto: - Elektriciteti e ka polin pozitiv dhe negativ,- Magnetizmi ėshtė i polizuar  nė dy anėt,- Nė atom gjenden elektronet dhe pozitronet, prutonet e  neutronet.- Nė kiminė organike, ekzistojnė molekula e djathtė dhe e mėngjėr,  - Nė kohėn e fundit, pėrveē materjes u zbulua edhe antimaterja. Shkenca, u pajtua me Kur'anin se kosmosi ėshtė i krijuar nė gjashtė etapa: - Arkaike (mė e vjetra)- Parapalezoike (gjendje e flakėt),- Eozoike  (lajmrohet jeta e parė),- Palezoike (peshqit),- Neozoike (shtazėt), dhe -  Kenozoike (mė tė pėrsosurat).

Ne kemi mėsue se para miljarda vitesh, bota ishte njė copė materje  dhe ngjau EKSPLODIMI I MADH  nė thelbin e asaj mase tė madhe tė materjes dhe  copat e mėdha tė materjes filluan tė fluturojnė nė tė gjitha anėt. Nga ky  eksplodim ėshtė krijuar sistemi Diellorė dhe Galaksia. Kėto janė zbulimet qė  shkeca i bėri kohėve tė fundit. Kurse njė arab analfabet nė shkretirė,  pėrpara mė shumė se 1400 vjetėsh, ka mundė tė dijė pėr teorinė e EKSPLODIMIT  TE MADH dhe RRITJEN E GJITHESISĖ, apo jo?! Dhe ja ēka ka thėnė sipas  udhėzimit tė Zotit: A nuk e shohin mosbesimtarėt se qiejt dhe toka kan qenė  njė tėrėsi, porse ne i kemi ndarė nė pjesė pjesė...? Ai ėshtė icili e ka  krijue natėn dhe ditėn, Diellin dhe Hėnėn. Tėtėra notojnė nėn kupėn e  qiellit... (XXI:33).  Nėse i shtrojmė njė pyetje njė biologu, Kurė ka  filluar jeta? Ai do tė na thoshte se jo fort moti shkenca e zbuloj qė para  miljarda vitesh metrja ecenciale nė detė ka filluar tė prodhojė  protoplazmėn, prej sė cilės ka rrjellė ameba, e prej atij lloēi tė detit  janė zhvilluar tė tėra gjallesat. Me fjalė tjera, tėrė jeta rrjell nga deti,  nga uji... Para 14 shekujsh, sigurisht se asnjėfar shkenctari apo poeti nuk  do tė ja qėllonte kėtij zbulimi shkencorė, kurse analfabeti i shkretirės, i  udhėzuar prej Allahut tha: ...Dhe ne nga uji krijojmė ēdo gjė tė gjallė. A  nuk do tė besojnė. Ve tėm sot shkenca zbuloi se materia nė fillim ishte njė tėrsi e palėvizshme  dhe se ishte nė formė tė gaztė, e nxehtė, e trashė dhe ngjitur, pastaj u  shkaktua nji shpėrthim (me urdhėrin e Allahut) nė kėt materie para mė shumė  se 5.000.000.000.000 vjetėsh. Kėshtuqė ajo tėrėsi filloi tė zhvillohet dhe  tė largohet, ndėrsa materia u vu nė lėvizje tė pėrhershme, siē thotė Allahu  i lartėsuar. Dhe qiellin Ne me duert Tona e krijuem, dhe Ne patjeter e  zgjerojmė atė.

Ai (Allahu) e mbulon ditėn me natėn, qė me tė shpejtė e ndjek  atė... (El-A'rafė:54) ...Ai (Allahu) natėn ia mbėshtjell (vendit tė) ditės dhe diten ja  mbėshtjell natės... (Ez-Zumer:5) Ti (O Zot) e fute naten nė ditėn dhe Ti (O Zot) e fute diten nė natė...  (Ali Imran:27). Ja pra si Kur'ani paralajmron se nata dhe dita ndjekin njėra tjetren  vazhdimisht, e njė gjė e tillė nuk ndodhė pėrveē nėse toka ėshtė e  rrumbullakėt, e kjo ėshtė ajo qė thirri Galileu (meqė ndoshta nga muslimanėt  kishte dėgjuar njė gjė tė tillė), tė cilin kisha e ndoqi pėr ta likuiduar.  Jurij Gagarini pas kthimit nga udhėtimi i tij rreth Tokės, tha se kishte  vėrejtur ndjekje tė shpejtė tė errėsirės dhe dritės mbi tokė pėr shkak tė  rrotullimit tė saj.

Mendimtari prendimorė kėrkoi tė ndajė shkencėn nga feja, sepse feja  e tij (e krishterė) i thoshte: Pema e cila iu ndalua Ademit, pėr t'a ngrėnė  ishte  pema e diturisė dhe pasi ai ngrėni prej saj, atij ju shtue dituria  (syēeltėsia). Kėshtu shkruan Dhjata e Vjetėr (Teurati), kurse klerikėt e  komentuan se kur Ademi ngrėni nga ajo pemė iu shtue ditunia e amshueshme gjė  e cila shkaktoi hidhėrimin e Zotit ndaj tij dhe e largoi nga mėshira e Tij. Shkenca pėrparoi vetėm atėherė kur u muar njė kahje krejtėsisht e kundėrt  dhe jo mė shumė se para dy shekujve. Kurse para mė shumė se 1400 vjetėve  Kur'ani filloi revelimin me fjalėt: Mėso, Lexo, Studjo... Dietarėt e dijnė  se cilėsia me tė cilėn Allahu nderoi Ademin ishte e kundėrt me atė qė ishte  thėnė nė Teuratė. Dituria ishte shkak  i ndeerimit tė Ademit e jo shkak i  pėrzanies sė tij. Nė Kur'an 1400 vjet mė parė u tha: Mandej e mėsyu qiellin (krijimin  e qiellit) e ai ishte tym. Dhe atij e edhe tokės i tha 'Qasuni urdhėrit Tim   me dėshirė apo me dhunė'. Ata tė dya thanė: 'po i qasemi me dėshirė.  (Fusilet 11). Shkenca njėherė kėt tym e quajti mjegull, por vetėm nė kohėn e fundit zbuloi  se ai nuk ėshtė mjegull por tym, sepse mjegulla janė tė ftohta, kurse ky tym  i ekzistencės pėrmban njė sasi tė nxehtėsisė. Tymi pėrbėhet nga gaznat e  pėrziera me materie tė ngurėt e ėshtė i errėt. I tillė ishte tymi prej tė  cilit filloi ekzistenca. Prandaj sot shkenca fjalen e gabuar mjegull e  zavendėsoi me fjalėn Tym gjė qė Kur'ani e bėri 1400 vjetė mė parė.

Mikroskopi u zbulua nė shekullin XVI, kurse shkenca deri nė  shekullin 19 nuk dinte se njeriu u krijue nė etapa. Kur'ani kėtė e ka  treguar 1400 vjetė mė parė kur ka thėnė: Ēėshtė me ju qė Allahut nuk i  shprehni madhėrinė qė meriton. Kur Ai ju krijoi nė disa etapa.  (Nuh 13-14). Kėto etapa Kur'ani i ka emruar me emra tė posaēėm: farė (nutfeh), gjak i ngjizur (alekah), Copė mishi (mugdah), Eshtra (idhamė), dhe nė fund mveshja e eshtrave me mish. Shkenca jo fort motit ka zbuluar se  njeriu u krijue prej bashkėdyzimit tė  sekrecioneve tė mashkullit dhe femrės. Ajo pikė e spermės pėrqėndrohet nė  mitėr si njė kokėrr (farė) gjashtėditėshe. Pra veza e fekonduar fillon e  zhvillohet  gjashtė ditė para fekondimit. Ajo qė ka filluar ndarjen i  pėrngjanė shushunjės (ushujzės). Kėtė etapė Kurani e ka pėrmendur si gjak i  ngjizur (aleka). Por nė etapėn copė mishi (mugdah) i pėrngjanė njė sendi  tė pėrtypur nė formė ēėmēakėzi apo druri. Embrioni merr formen e njeriut pas  40 apo 42 ditėve, sepse nė kėt periudhė embrioni fillon tė marrė veēoritė e njeriut. Kur'ani thotė: Ai ju krijoi juve nė barqet e nėnave tuaja, krijim  pas krijimi (etapė pas etape) nė tri errėsira... (Ez-Zummer 6).  E shkenca  sot i spjegon se embrioni zhvillohet nė mbrendi tė mbėshtjellėsve tė errėt  tė cilat janė:

1. Muri i jashtėm i barkut tė femrės, 2. Muri i mitrės,  3. Pėlhura e mbrendshme e cila e mbėshtjell embrionin. Ndarjet shkencore tė zhvillimit embrional nė barkun e nėnės janė tė  komplikuara dhe tė pakuptimta, sepse kjo ndarje bazohet nė numra, tė cilat  sipas Kur'anit i pėrmendem mė parė. Pėr ndarjen qė spjegon Kur'ani Prof Moor  thotė se ėshtė ndarje e plotė dhe e pėrsosur shkencore, ndarje e lehtė e  kuptueshme dhe e dobishme. Nė njė hadithė profeti as ka thėnė: Ēdo njėri  prej jush krijohet nė barkun e nėnės 40 ditė... Dhe Kur fara (nė mitėr)  mbushė 42 net, Allahu e dėrgon njė engjėll qė i jep formėn... Shkenca vetėm  kohėve tė fundit vėrtetoi, se embrioni ditėn e 42-tė pėrjeton njė ndryshim.

Eshtė vėrtetuar shkencėrisht se nė kohen e akullt nėpėr tė cilėn veē  ka kaluar toka, tokat arabe kan qenė kopshte e lumenj. Akullnajat janė  shtresuar nė polin e ngrirė tė veriut, mandej ka fillue lėvizja e tyre nė  drejtim tė jugut dhe kur i jan afruar gadishullit arabik, natyrisht ka  ardhur deri te ndryshimi i klimės. Kėshtu tokat arabe kan qenė mė sė shumti  nė botė tė mbuluara me kopshte e lumenj. Shkenca vėrteton gjithashtu se kjo  gjendje do tė pėrsėritet. Koha e dytė e akullt ka filluar. Kėto akullnaja do  tė lėvizin edhe njė herė prej polit tė veriut nė drejtim tė jugut dhe tash  janė nė rrugė qė tu afrohen zonave tė afėrta me tokat arabe. Njėra prej  argumenteve tė forta pėr kėt konstatim,  eshte ajo qė dėgjoni se ;do dimėr  furtunat e akullta godasin vendet nė veri tė europės dhe Amerikės. Kjo ka  qenė rrugė e gjatė dhe e mundimshme shkencore pėr ta zbuluar, kurse para 1400 vjetėve Muhamedi as ka thėnė: Nuk do tė vijė momenti (kataklizma) deri tė rikthehen tokat arabe nė kopshte e lumenj (transmeton Muslimi, kap. i  Zekatit, Njėsia 18, hadithi 60).

Kur'ani thotė: A nuk dinė ata tė cilėt nuk besuan se qiejt dhe toka  ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė  ēdo sendi... (El Enbija 30).  Pėr kėt pjesė Kur'anore profesori Alfred  Korner njėri ndėr shkencarėt mė tė njohur botrorė nė lėminė e gjeologjisė  tha: Jam i sigurtė se para 1400 vjetėve, personi qė nuk kishte far njohurie  rreth fizikės bėrthamore sipas mendimit tim ishte i pa mundur ta zbulojė atė  me anė tė mendjes sė tij se toka e qiejt kan pasė tė njėjtėn bazė, etj.

Para 1400 vjetėsh nė Kur'an u tha: Ai lejoi dy detet tė puqen  ndėrmjet vete. Ndėrmjet atyre tė dyve ėshtė njė pengues qė ata tė dy nuk e  kapėrcejnė... (Err-Rrahman 19-20). Shkenca ka aarijtur njohuri se detrat e  njelmėt nuk janė ashtu siē i shohim ne - njė detė, por detra tė ndryshme tė  cilat ndryshojnė nga njėri tjetri me dendėsi, njelmėsi dhe nxehtėsi. Kjo pėr  herė tė parė u dijtė mė 1942. Me pėrsosjen e satelitėve dhe me anėn e  studimeve nga largėsia esht bėr e mundur tė fotografohen zonat detare dhe  kufinjt detarė nė mes pjesėve tė ndryshme oqeanike. Nga andej vėrehen detra  me ngjyra nga mė tė ndryshmet. Disa detra i shohim me ngjyrė tė kaltėr tė  mbydhur.  Disa me ngjyrė tė zezė, disa tė tjerė anojnė kah ngjyra e gjelbėr.  Shkaku i ndryshimit tė kėtyre ngjyrave ėshtė ndryshimi i temperaturės mbi  sipėrfaqen e detrave, mirėpo nėse ndalesh pran deti nuk mund t'i vėresh kėto  ndryshime. Kėto janė mburoja e nuk shihen me anė tė teknologjisė. Po me ēfar  teknologjie i pa Muhamedi as...? Nėse pjesa e dytė e ajetit, shkencėrisht vėrtetohet kėshtu, atėherė si  spjegohet pjesa e parė tij ku thuhet: Ai lejoi dy detet tė puqen nė mes  vehte... Mendimi i komentatorve tė njohur tė kuranit thonė se MERXHE ka  kuptim etimologjik me pėrzie. Dhe mė nė fund shkenca bėri njė zbulim tjeter.  Detrat pėrzihen me njėri tjetrin. Ujtar e detit Mesdhe hyjnė nė ujin e  oqeanit Atlantik dhe anasjelltas, dhe nė mes tyre ėshtė njė pengesė ujore nė  shkallė tė pjerrtė. Uji i dy deteve gjatė kalimit nė tjetrin, kalon nėpėr  kėt pengesė e gjatė kalimit nėpėr tė i humbė veēoritė e tij, e merr veēoritė  e detit nėpėr tė cilin kalon.

Nė kaptinėn Err-Rrumė, ajeti 1-3 thuhet: Elif Lam, Mimė. Bizantinėt  (romakėt) u mundėn nė tokėn mė tė afėrt (mė tė ulėt), por pas disfatės sė  tyre ata do tė ngallnjejnė.  Kjo na jep me kuptue se ai ėshtė vendi mė i  ulėt i rruzullit tokėsorė vendi ku u mundėn bizantinėt, e ai historikisht  ishte vendi afėr Kudsit (Jerusalemit). Shkenca kėtė tė vėrtetė e zbuloi para  pak dekadash.

Shkenctarėt mendojnė dhe thonė se fetarėt apo feja ka ndezė luftėn  ndėrmjet njerėzve nė tėrė boten. Por ne po i pyesim, athua pėrse pakti i  Varshavės, pakti i Natos e Kombet e Bashkuara i montojnė kėto armė tė shumta  bėrthamore nė kozmos, nė detra, mbi tokė e nėn tė? A mos pėr shkak fetarė?

Kėshilltari shkencorė i presidentit Karter Frank Pres, kryetar i  Akademis sė shkencave pėr Amerikė, shkroi njė libėr nė tė cilėn paraqiti  disa zbulime tė reja shkencore. Nė tė, nė faqen 488 ka sqaruar formen e  kodrės e cila ka formė shtylle. Nė faqen 413 shohim fotografinė e njė kodre,  ku kodra ėshtė njė pjesė e vogėl, ndėrsa rrėnjėt e thella duken nėn shtresen  e fundit. Kurse nė faqen 435 thotė: Kodrat luajn rrol me rėndėsi nė  pėrforcimin e kores sė sipėrfaqes sė tokės. Por Kurani kėt e ka thėnė mė shumė se 1400 vjetė mė parė: Kurse kodrat ia  pėrforcoi (En Naziat 32). Dhe kodrat i bėri si shtylla (En Nebeė 7), Dhe  Ai vuri kodra (tė forta)  nė tokė ashtu qė ajo tė mos lėkundet me ju (En  Nahėl 15).

Profesor Armstrong, astronaut dhe shkenctar i njohu nė Amerikė qė  punon pėr agjensinė e  hulumtimeve astronomike nė gjithėsi - NASA, vuri nė  dukje zbulimin e ri shkencorė lidhje me metalin e hekurit. Ai thotė: Nė ēdo  element bashkohen grimca tė vogla tė elektroneve, protoneve etj,  mirėpo qė  tė bashkohen kėto grimca nė bėrthamė tė ēdo elementi nevoitet fuqi. Fuqia e  nevojshme pėr formimin e atomit tė hekurit duhet tė jetė sa katėr herė  energjia e tėrė sisietmit diellorė.  As energjia e diellit, e tokės, e hėnės  e saturnit e planeteve tjera sė bashku nuk mjafton nė formimin e njė atomi  tė hekurit. Nisur nga ky fakt shkenctarėt thonė se ky ėshtė element i huaj,  i cili si i formuar ka arrijtur nė tokė e nuk ėshtė formuar nė tė. Kėt dukuri Kur'ani e ka sqaruar 14 shekuj mė parė kur ka thėnė: Ne e kemi  zbritur edhe hekurin, qė nė tė ka forcė tė fortė dhe dobi pėr njerėz  (El-Hadidė;25).

./.
*
0
*
0
Logged

Stranica: 1 ... 4 5 [6] 7 8 ... 13 Idi gore Printaj 
« prethodno sljedeće »
Skoci na:  

Posjetilaca: 69707585
Copyright © IslamBosna.ba
Powered by SMF 1.1.15 | SMF © 2006, Simple Machines