ForumIslamBosnaTražiKontaktŠuraLoginRegistruj se

Privatni kutak

IB - Dućan:

Zadnji tekstovi:

Podrži IB:

Zadnji postovi:

Poruke dana
Aferim dana:
Bezze dana:


Statistika
Poruka: 617356
Tema: 65161
Članova: 56930
Najnoviji član: Donaldabrown


Popularno

+  IslamBosna Forum
|-+  Forum na drugim jezicima
| |-+  Shqipe
| | |-+  Biografitė e dijetarėve tanė islamė
0 Članova i 1 Gost citaju ovu temu. « prethodno sljedeće »
Stranica: 1 [2] 3 4 Idi dolje Printaj
Tema: Biografitė e dijetarėve tanė islamė  (Čitanja 11836 puta)
Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #15 u: Decembar 23, 2010, 14:14:51 »


Imam Ahmedi

(Allahu e mėshiroftė)


Falėnderimet dhe lavdėrimet i takojnė vetėm Allahut tė Lartėsuar, i Cili nė librin e Tij Famėlartė ka thėnė: “Allahu i ngre nė shkallė tė larta ata qė besuan prej jush dhe ata qė u ėshtė dhėnė dije. Allahu ėshtė i njohur mirė me atė qė punoni.”[1]

Pėrshėndetjet tona qofshin mbi tė Dėrguarin tonė, Muhamedin sal-lAllahu alejhi ve sel-lem, i cili ka thėnė: “Atij qė Allahu ia do tė mirėn, e bėn qė t’i kuptojė njohuritė e fesė.”[2]

Pėrshėndetjet tona qofshin edhe mbi familjen e tij tė pastėr, mbi shokėt e tij tė sinqertė dhe mbi tė gjithė ata qė pasuan dhe pasojnė rrugėn e tyre me mirėsi deri nė Ditėn e Gjykimit.

Tė shkruash pėr njė dijetar si imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, ėshtė njė nder i madh, sepse ai ishte njė nga shėmbėlltyrat mė tė rėndėsishme nė ummetin e Muhamedit sal-lAllahu alejhi ve sel-lem pas sahabėve. Ai e ndriēoi kėtė ummet me dritėn e diturisė kur atė pothuajse e kishte kapluar errėsira e injorancės sė atyre qė pasojnė mendjet dhe epshet e tyre. Ai ishte imami i besimtarėve sa ishte gjallė dhe pas vdekjes sė tij. E lusim Allahun e Lartėsuar qė ta mėshirojė me Mėshirėn e Tij tė pafund.

Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, ėshtė njėri prej katėr imamėve tė katėr medhhebeve tė njohura tė Ehli Sunnetit. Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, lindi nė vitin 164h nė qytetin e Bagdadit, nė Irak. Qė nė fėmijėrinė e tij u dallua dhe u shqua nga moshatarėt e tij. E mėsoi Kur’anin pėrmendėsh nė moshė shumė tė re dhe e kėndonte atė nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme.

Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, qė nė moshė tė re filloi tė kėrkonte dituri. Nė fillim mori dituri nga dijetarėt qė ishin nė vendin e tij, kurse mė pas filloi tė udhėtojė nė kėrkimin e diturisė nga dijetarėt e vendeve tė tjera islame, si nė Mekė, Medinė, Basra, Jemen e kėshtu me radhė. Ai udhėtoi pėr nė Basra mė shumė se pesė herė duke kėrkuar dituri nga dijetarėt e hadithit, kurse drejt Hixhazit udhėtoi disa herė. Nga dijetarėt mė tė dalluar qė takoi aty ishte imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė. Nga ai i mori bazat nė fushėn e hadithit, fikhut dhe shumė njohuri tė tjera. Ai pėrfitoi shumė nga ibėn Ujejne, Allahu e mėshiroftė, i cili ishte nga dijetarėt mė tė dalluar nė kohėn e tij. Shkoi tė kėrkojė dituri edhe nė Jemen, nė qytetin San’a, ku dėgjoi hadithe nga dijetari i nderuar Abdurr-Rrez-zak ibėn Hem-mami, Allahu e mėshiroftė.

Udhėtimet e tij nė kėrkimin e diturisė ishin tė shumta, por edhe tė mundimshme. Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, u pėrball me vėshtirėsi tė shumta nė kėrkimin e diturisė, nė veēanti kur udhėtoi pėr nė Jemen, mirėpo dashuria e tij pėr diturinė dhe nė veēanti pėr kėrkimin e hadithit e bėri atė tė jetė gjithmonė i paluhatshėm nė kėtė qėllim dhe tė pėrballojė ēdo vėshtirėsi qė i paraqitej nė rrugėn e tij drejt diturisė. Kėto vėshtirėsi me tė cilat pėrballej imam Ahmedi ishin si parapėrgatitje pėr njė tė ardhme tė afėrt, kur u sprovua me njė sprovė shumė tė madhe. Kjo sprovė ishte dalja nė shesh e mendimit tė grupimit el-mu’tezile, i cili pėrkrahej nga kalifi i muslimanėve nė atė kohė. Mendimi i tyre ishte se Kur’ani nuk ėshtė fjala e Allahut tė Lartėsuar, por ėshtė i krijuar. Kjo vendosmėri e paluhatshme e imam Ahmedit bėri qė i gjithė ummeti i Muhamedit alejhi salatu ve sel-lam tė mbėshtetej tek ai kur ummetin e kishte kapluar kjo fitne e madhe dhe e pabazė, e cila nuk ishte tjetėr vetėm se pjellė e atyre qė pasonin logjikėn dhe epshet e tyre duke lanė anash Sunnetin e pastėr tė tė Dėrguarit sal-lAllahu alejhi ve sel-lem.

Kėrkuesit e dijes udhėtonin me kilometra tė tėra pėr tė dėgjuar nga imam Ahmedi qoftė edhe vetėm njė hadith, sepse ishte nder pėr ta. Nga ai transmetonin hadithe edhe dijetarėt me eminentė qė njihte bota islame nė atė kohė, si: Veki’ ibėn Xherr-rrah, imam Shafiu, Alij ibėn Medini, Kutejbe ibėn Seidi etj.



Fjalėt e mėsuesve tė imam Ahmedit pėr tė



1) Abdurrezzak ibėn Hemmami, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Nuk kam parė askėnd mė tė menēur dhe mė tė devotshėm se Ahmed ibėn Hanbeli.”[3]

2) Muhamed ibėn Alij, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “E kam dėgjuar Kutejbe ibėn Seidin duke thėnė: “Sikur tė mos ishte Sufjan eth-Thevri, do tė vdiste devotshmėria, por sikur tė mos ishte Ahmed ibėn Hanbeli, do tė shpiknin nė fe (bidatxhitė) ēfarė tė donin.” Nė njė transmetim tjetėr ka thėnė: “Kur tė vdesė Ahmed ibėn Hanbeli, do tė shfaqen bidatet.”[4]

3) Kutejbe ibėn Seidi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Nėse shihni dikė qė e do Ahmed ibėn Hanbelin, atėherė dijeni se ai njeri ėshtė pasues i Sunnetit. ”[5]

4) Ibrahim ibėn Shemmas, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “E kam pyetur Veki’ ibėn Xherr-rrahun pėr Harixhetu ibėn Mus’abin, qė tė na transmetojė hadithe nga ai. Ai mė tha: “Unė nuk transmetoj nga ai, mė ka ndaluar Ahmed ibėn Hanbeli qė tė transmetoj nga ai.”[6]

5) Hisham ibėn AbdulMelik et-Tajalisij, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Nuk ka nė Basra e as nė Kufe njeri qė ėshtė mė i dashur dhe mė i respektuar prej meje sesa Ahmed ibėn Hanbeli.”[7]



Fjalėt e moshatarėve tė tij pėr diturinė e imam Ahmedit



1) Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Nuk kam parė mė tė menēur se dy persona: Ahmed ibėn Hanbeli dhe Sulejman ibėn Davud el-Hashimi.”[8]

2) Alij ibėn Medini, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Me tė vėrtetė Allahu i Lartėsuar e ka ndihmuar kėtė fe me dy persona, me Ebu Bekrin nė “ditėn e Rrides”[9] dhe me Ahmed ibėn Hanbelin nė “ditėn e Mihnes” (sprovės)[10].”

3) Ishak ibėn Rahevejhi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Ahmed ibėn Hanbeli ėshtė argument mes Allahut dhe robėrve tė Tij nė tokė.”[11]



Mėsuesit e tij



Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, qė nė moshė tė re filloi tė kėrkojė dituri dhe pėr kėtė arsye dijetarėt nga tė cilėt mori dituri ishin tė shumtė, mirėpo ne do tė pėrmendim vetėm disa prej tyre:

1) Ab-bad ibėn Ab-bad el-Muhel-lebij
2) Mu’temir ibėn Sulejman et-Tejmij
3) Sufjan ibėn Ujejnete el-Hilalij
4) Jahja ibėn ebi Zaidete
5) Ebu Bekėr ibėn Aj-jash dhe shumė tė tjerė, Allahu i mėshiroftė tė gjithė.



Nxėnėsit e tij



Duke pasur parasysh diturinė e imam Ahmedit, Allahu e mėshiroftė, dhe pozitėn e tij te dijetarėt dhe kėrkuesit e dijes, ėshtė shumė e natyrshme qė ky imam tė ketė qenė nė vėmendjen e ēdo kėrkuesi tė dijes dhe ēdokush prej tyre imagjinonte tė ishte nga nxėnėsit e tij. Ky ishte njė nder i madh pėr ēdo kėrkues tė dijes. Nga kjo kuptojmė se nxėnėsit qė mėsuan nga ai ishin tė shumtė, mirėpo ne do ė ndalemi vetėm disa prej tyre:

1) Abdall-llah ibėn Abdurr-Rrahman es-Semerkendij
2) Abdall-llah ibėn Ahmed ibėn Hanbeli (djali i imam Ahmedit)
3) Ebu Davud es-Sixhistanij (imam Ebu Davudi)
4) Muhammed ibėn Ismail el-Buharij (imam Buhariu)
5) Jahja ibėn Abdul-Humejd el-Himmanij, Allahu i mėshiroftė tė gjithė.



Librat e tij



Muslimanėt trashėguan njė seri librash tė shkruar nga imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė. Mė voluminoz ėshtė “Musnedi” i tij, nė tė cilin pėrmblodhi afėr tridhjetė mijė hadithe. Me kėtė vepėr ua lehtėsoi rrugėn kėrkuesve tė dijes pėr grumbullimin e haditheve. Ndėr tė tjera ishin edhe kėta libra:

1) Fadailus-Sahabe, i botuar nė dy vėllime
2) El-ilel ve ma’rifeturr-Rrixhali, i botuar
3) El-esami vel-Kuna, i botuar
4) Kitabuz-Zuhd, i botuar
5) Err-Rred-du alaz-Zenadikah vel-Xhehmij-je, i botuar disa herė
6) Kitabul-Vukuf vel-Vesaja, i botuar
7) Ahkamun-Nisa, i botuar.

Disa fjalė tė imam Ahmedit, Allahu e mėshiroftė

Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:

1) Bazat e Sunnetit pėr ne janė: kapja pas asaj qė kanė qenė shokėt e tė Dėrguarit tė Allahut sal-lAllahu alejhi ve sel-lem dhe pasimi i tyre dhe lėnia e bidateve (risive nė fe), se ēdo bidat ėshtė humbje....”[12]

2) Abdallah et-Taresusi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “E kam dėgjuar Ahmed ibėn Hanbelin duke thėnė: “Mos i shoqėroni pasuesit e mendjeve edhe nėse e ndihmojnė Sunnetin (e tė Dėrguarit sal-lAllahu alejhi ve sel-lem).”[13]

3) Fadėl ibėn Zijadi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “E kam dėgjuar Ahmed ibėn Hanbelin duke thėnė: “Kush e refuzon hadithin e tė Dėrguarit sal-lAllahu alejhi ve sel-lem, ai ėshtė nė buzė tė shkatėrrimit.[14]”[15]

4) Mejmuni, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Mė tha mua Ahmed ibėn Hanbeli: “Asnjėherė mos flit pėr ndonjė mesele (ēėshtje nė fe), pėrderisa nuk ke nė tė njė imam (dijetar qė tė paraprin, qė ka folur pėr kėtė ēėshtje para teje).”[16]

5) “Nuk kam shkruar asnjė hadith pa vepruar me tė, derisa edhe kur kam shkruar (hadithin) se i Dėrguari i Allahut sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem e ka bėrė hixhamen[17] dhe i dha eba Tajbes njė dinar, e kam bėrė edhe unė hixhamen dhe i dhashė atij qė ma bėri (hixhamen) njė dinar.”[18]

Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, ndėrroi jetė nė ditėn e xhuma tė muajit Rrebiul-Ev-vel nė vitin 241h. Nė varrimin e tij morėn pjesė mbi njėqind mijė xhematlinj. Vdekja e tij ishte njė tronditje e madhe pėr ummetin e Muhamedit sal-lAllahu alejhi ve sel-lem.

Neve nuk na mbetet tjetėr vetėm se t’i lutemi Allahut tė Lartėsuar me emrat e Tij tė bukur dhe me cilėsitė e Tij tė larta qė ta mėshirojė kėtė dijetar me Mėshirėn e Tij, e cila ėshtė e pafund, dhe tė na bashkojė ne dhe atė nė xhennetin Firdevs me Pejgamberėt, tė sinqertėt, dėshmorėt dhe tė mirėt.

Pėrgatiti: Sabahudin Selimi

Literatura e konsultuar:
1) Kur’ani i Madhėruar – Me pėrkthim tė Sherif Ahmetit.
2) Sahihul-Buhari.
3) Sahihu Muslim.
4) “Menakibul-Imam Ahmed ibėn Hanbel”, Ibni Xhevzij, Mues-sesetul-Hixhėr, me verifikim tė Abdull-llah ibėn Abdul-Muhsin et-Turkij.
5) “Sijer a’lam en-Nubela”, Shemsud-din ebu Abdil-lah Muhammed ibėn Ahmed edh-Dhehebi, Mues-seseturr-rrisale. Njė grup verifikues me mbikėqyrje tė Shuajb Arnautit.
6) “Usulus-Sun-neh”, Ahmed ibėn Hanbeli, Darul-Menar.



________________________________________

[1] El-Muxhadele: 11.
[2] Transmeton Buhariu 71, Muslimi 1037.
[3] “Menakibul-Imam Ahmed”, fq. 83.
[4] “Menakibul-Imam Ahmed”, fq. 105.
[5] “Menakibul-Imam Ahmed”, fq. 103.
[6] “Menakibul-Imam Ahmed”, fq. 90.
[7] “Menakibul-Imam Ahmed”, fq. 91.
[8] “Menakibul-Imam Ahmed”, fq. 144.
[9] Kjo ishte pas vdekjes sė tė Dėrguarit tė Allahut sal-lAllahu alejhi ve sel-lem, kur disa fise arabe u kthyen nė fenė e mėparshme dhe disa prej tyre nuk pranon ta jepnin zekatin.
[10] Qėllimi ėshtė fitneja e madhe nė kohėn e imam Ahmedit, Allahu e mėshiroftė, kur njė grupim i devijuar, el-mu’tezile, thoshte se Kur’ani ishte i krijuar.
[11] “Menakibul-Imam Ahmed”, fq. 156.
[12] “Usulus-Sun-neh”, fq. 14.
[13] “Menakibul-Imam Ahmed”, fq. 210.
[14] Pėr fat tė keq, tė tillė nė kohėn tonė ka shumė, duke filluar nga muslimanėt e thjeshtė e deri tek ata qė e quajnė veten hoxhallarė. Ata kanė arritur deri nė atė masė saqė nėse i kundėrshton bidatet e tyre, qoftė edhe me hadithe nga “Sahihu” i Buhariut dhe Muslimit, nuk i pranojnė, por vazhdojnė me bidatet qė kanė trashėguar nga tė parėt e tyre. Pėrveē kėsaj, edhe shpallės si njeri qė po shpikė bidate (risi nė fe).
[15] “Sijer a’lam en-Nubela” 11/297.
[16] “Sijer a’lam en-Nubela” 11/296.
[17] Hixhame quhet nxjerrja e gjakut tė keq nga trupi. Ėshtė pjesė e mjekėsisė sė tė Dėrguarit sal-lAllahu alejhi ve sel-lem.
[18] “Sijer a’lam en-Nubela” 11/296.

Burimi: Revistės mujore Delirje&edukim
« Last Edit: Mart 01, 2011, 17:07:03 od Muhamed Dolaku »
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #16 u: Decembar 23, 2010, 14:16:33 »


Imam Shafiu

(Allahu e mėshiroftė)


Falėnderimi i takon Allahut tė Lartėsuar, i Cili nė Librin e Tij famėlartė ka thėnė: “Thuaj: “A janė tė barabartė ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė?[1]” Salavatet dhe pėrshėndetjet tona qofshin mbi tė Dėrguarin tonė sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem, i cili ka thėnė: “Vlera e dijetarit ndaj adhuruesit ėshtė sikur vlera e hėnės sė plotė nė krahasim me yjet e tjerė. [2]”

Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, ėshtė njėri prej katėr dijetarėve tė katėr medhhebeve tė njohura prej Ehli Sunnetit. Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, lindi nė vitin 150h, nė qytetin e Gazės, nė Palestinė, po atė vit qė vdiq Imam Ebu Hanifja, Allahu e mėshiroftė. Babai i tij vdiq i ri dhe kėshtu qė imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, u rrit nėn pėrkujdesjen e plotė tė sė ėmės.

Nė moshėn dyvjeēare e ėma e tij vendosi tė kthehej nė vendlindjen e saj, nė Mekė. Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, nė Mekė jetoi njė kohė me fisin Hudhejl qė tė pėrfitonte prej tyre gramatikėn e gjuhės arabe dhe poezinė, sepse ky fis ishte ndėr mė tė njohurit pėr oratorinė dhe poezinė. Pėrfitoi prej tyre aq shumė, saqė filloi t’i pėrmirėsojė poezitė e tyre, ashtu siē e ka dėshmuar edhe dijetari dhe poeti i gjuhės arabe nė atė kohė el-Esmaij, Allahu e mėshiroftė, i cili thotė: “I kam pėrmirėsuar poezitė e fisit Hudhejl pėrmes ndihmės sė njė djaloshi nga kurejshėt, qė quhej Muhamed ibėn Idris (esh-Shafii’).” Si fėmijė ishte i dalluar nga moshatarėt e tij. E mėsoi Kuranin pėrmendėsh nė moshėn shtatėvjeēare dhe mė pas nxuri pėrmendėsh librin el-Muvat-ta tė Imam Malikut, Allahu e mėshiroftė. Filloi tė marrė dituri nė Mekė nga Muslim ibėn Halidi, myftiu i Mekės nė atė kohė, Davud ibėn Abdurr-Rrahman el-At-tari, Muhamed ibėn Alij ibėn Shafi’, i cili ishte djali i xhaxhait tė Abasit, etj.

E ėma e tij mė vonė udhėtoi me tė pėr nė Medinė, qė t’ia bėnte tė mundur djalit tė saj tė merrte dituri nga Imam Maliku, Allahu e mėshiroftė. Imam Shafiu e shoqėroi imam Malikun gjashtėmbėdhjetė vjet, pra derisa vdiq imam Maliku nė vitin 179h, Allahu i mėshiroftė qė tė dy. Nė tė njėjtėn kohė, Imam Shafiu mėsonte edhe nga Muhamed ibėn Sad el-Ensari, Muhamed ibėn Seidi e tė tjerė. Pas vdekjes sė imam Malikut, Imam Shafiu vendosi tė shkonte nė Nexhran si guvernator i saj, ku tregoi drejtėsi dhe sinqeritet nė punė. Mė pas shkoi nė Bagdad dhe u takua me Muhamed ibėn Hasen esh-Shejbanin, i cili ishte nga nxėnėsit mė tė dalluar tė Ebu Hanifes. Lexoi librat e tij dhe mėsoi prej tyre, e mė pas u kthye sėrish nė Mekė. Aty qėndroi pėrafėrsisht nėntė vjet duke shpėrndarė diturinė qė kishte mėsuar pėrmes ligjėratave nė tė cilat mblidheshin me qindra kėrkues tė dijes, nė Haremin e Mekės (nė Qabe). Gjatė viteve sa qėndroi nė Mekė takohej me dijetarė tė ndryshėm tė botės islame qė vinin pėr haxh.

Pas nėntė vite qėndrimi nė Mekė, Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, vendosi tė shkonte sėrish nė Bagdad, pėrkatėsisht nė vitin 195h. Nė Bagdad zgjodhi njė vend dhe filloi tė ligjėrojė. Mėsimet e tij i ndiqnin edhe dijetarėt, kurse kėrkuesit e diturisė vinin tek ai nga tė gjitha anėt e botės. Imam Shafiu qėndroi nė Bagdad rreth dy vjet dhe gjatė kėsaj periudhe shkroi librin e tij tė njohur Err-Rrisale. Nė kėtė periudhė dyvjeēare ishte nė shoqėri tė vazhdueshme me Imam Ahmedin, Ebu Thevrij, Ez-Za’feranin dhe el-Kerabisin, Allahu i mėshiroftė tė gjithė.

Mė pas, imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, sėrish u kthye nė Mekė, qėndroi nė tė njė kohė tė shkurtėr dhe mė pas sėrish shkoi nė Bagdad, nė vitin 198h. Nė Bagdad kėtė herė nuk qėndroi gjatė, kėshtu qė vendosi tė shkonte nė Egjipt. Mbėrriti nė Egjipt nė vitin 199h dhe nė shoqėrinė e tij ishin dy nxėnėsit e tij, Err-Rrebi’ ibėn el-Muradij dhe Abdullah ibėn Zubejr el-Humejdi. Sė pari, nė Egjipt shkoi tek Abdullah ibėn abdul-Hakemi, i cili ishte nga nxėnėsit e imam Malikut. Imam Shafiu filloi menjėherė tė ligjėrojė nė xhaminė Amėr ibėn As, nė tė cilėn mblidheshin me qindra e mijėra njerėz pėr ta dėgjuar kėtė dijetar tė rrallė qė njohu historia islame, dijetar i cili ishte trashėgimtar i diturisė sė dy imamėve qė ishin para tij, imam ebu Hanifja dhe imam Maliku, Allahu i mėshiroftė tė gjithė.

Nė Egjipt jetoi pesė vjet, kohė nė tė cilėn u angazhua vazhdimisht me shkrime, mėsimdhėnie dhe debate duke i kundėrshtuar tė gjithė armiqtė e Islamit dhe tė Ehli Sunnetit. Nė Egjipt, imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, shkroi medhhebin e tij tė ri, nė tė cilin pėrfshiu qėndrimet e tij tė fundit, duke u kthyer nga disa ēėshtje nė fushėn e fikhut qė i kishte shkruar kur ishte nė Bagdad (Irak).
Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, tėrė jetėn e tij ia kushtoi mbrojtjes sė Sunnetit tė tė Dėrguarit sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem. Ishte prej atyre qė i kundėrshtoi mė tepėr ata qė refuzonin hadithet ahad[3], por ndoshta ky ishte shkaku kryesor qė ky imam u quajt me emrin “Nasirus-Sun-neh” (Ndihmėtar i Sunnetit).


Fjalėt e dijetarėve pėr Imam Shafiun



1) Imam Ahmedi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Me tė vėrtetė, Allahu i Lartėsuar nė krye tė ēdo njėqind viteve dėrgon dikė (nga dijetarėt) qė t’ua mėsojė njerėzve Sunnetin e tė Dėrguarit sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem dhe t’i nxjerrė nė shesh ato fjalė qė u vishen atij. Ne shikuam nė shekullin e parė (hixhri), ishte Umer ibėn Abdul-Azizi, ndėrsa nė shekullin e dyti ishte Shafiu.[4]”

2) Ebu Thevr el-Kelbi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Nuk kam parė askėnd tė ngjashėm me Shafiun (nė dituri), po edhe ai nuk ka parė askėnd si vetja. [5]”

3) Rrebi’ ibėn Sulejmani ka thėnė: “Shafiu e lexonte tėrė Kuranin nė muajin e Ramazanit gjashtėdhjetė herė (e bėnte hatme).[6]”

4) Kutejbe ibėn Seidi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Vdiq Thevri, vdiq me tė devotshmėria, vdiq Shafiu, vdiqėn me tė sunnetet, e kur tė vdesė Ahmedi, do tė shfaqen bidatet.[7]”

5) Is’hak ibėn Rahevejhi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Mė takoi Ahmed ibėn Hambeli nė Mekė dhe mė tha: “Eja tė tė tregoj njė njeri qė sytė e tu nuk kanė parė si ai”, e mė pas mė tregoi Shafiun. Pastaj tha (ibėn Rahevejhi): “Debatuan nė hadith, nuk kam parė mė tė ditur se ai. Debatuam nė fikh, nuk kam parė mė tė ditur se ai. Debatuam nė Kuran, nuk kam parė lexues mė tė mirė se ai, pastaj debatuan nė gjuhė, pashė se ai ėshtė mė i dituri nė gjuhė. Nuk kanė parė sytė e mi si ai (Imam Shafiu) asnjėherė.[8]”


Mėsuesit e tij



Angazhimi dhe vullneti i imam Shafiut, Allahu e mėshiroftė, qė tė kėrkonte dituri ishte shumė i madh dhe pėr kėtė arsye numri i mėsuesve tė tij ishte i shumtė. Ne kėtu do tė pėrmendim vetėm disa prej tyre:

1) Imam darul-Hixhre Malik ibėn Enes, Allahu e mėshiroftė.
2) Ebu Halid Muslim ibėn Halid el-Mahzumij, Allahu e mėshiroftė.
3) Davud ibėn Abdurr-Rrahman el-At-tar, Allahu e mėshiroftė.
4) Sufjan ibėn Ujejne ibėn ebi Imran, Ebu Muhamed el-Kufi, Allahu e mėshiroftė.
5) Fudejl ibėn Ijad ibėn Mes-ud ibėn Bishėr et-Temijmij, Allahu e mėshiroftė.


Nxėnėsit e tij


Numri i saktė i nxėnėsve tė tij nuk dihet, mirėpo askush nuk dyshon se ata ishin tė shumtė dhe nga tė gjitha anėt e botės islame nė atė kohė. Ne do tė ndalemi vetėm te disa prej tyre:

1) Ahmed ibėn Muhamed ibėn Hambel, ebu Abdall-llah, Allahu e mėshiroftė.
2) Ahmed ibėn Muhamed el-Ezrekij, Allahu e mėshiroftė.
3) Ahmed ibėn Seid ibėn Bishėr el-Hemdani, Allahu e mėshiroftė.
4) Ishak ibėn Rahevejhi, Allahu e mėshiroftė.
5) Ibrahim ibėn Muhamed esh-Shafii’j, Allahu e mėshiroftė.


Librat e tij


Librat e tij gjithashtu ishin tė shumtė, mirėpo ne do tė japim mė poshtė vetėm disa prej tyre:

1) Kitabul-Umm
2) Ihtilaful-Hadithi
3) Err-Rrisale
4) Xhamiul-ilmi
5) Ahkamul-Kur’an


Disa fjalė tė imam Shafiut


Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Sikur njė njeri ta takojė Allahun me tė gjitha mėkatet pėrveē shirkut, ėshtė mė mirė pėr tė sesa ta takojė Atė me diēka nga bidatet.[9]”

“Nėse gjeni nė fjalėt e mia diēka qė ėshtė nė kundėrshtim me Sunnetin e tė Dėrguarit sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem, atėherė lėreni atė (fjalėn time) dhe thoni ashtu siē ka thėnė ai (i Dėrguari i Allahut sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem).[10]”

Nė njė transmetim tjetėr ka ardhur: “Nėse hadithi ėshtė i vėrtetė, ai ėshtė medhhebi im. Nėse hadithi ėshtė i vėrtetė, atėherė fjalėn time hidheni pėr muri.[11]”

“Dijetari pyet pėr atė qė e di dhe pėr atė qė nuk e di, e kujton (vėrteton) atė qė ka ditur dhe e mėson atė qė nuk e ka ditur, ndėrsa i padituri hidhėrohet nga mėsimi dhe refuzon tė mėsojė.[12]”

“Kurani ėshtė fjala e Allahut. Ai qė thotė (se Kurani) ėshtė i krijuar, vetėm se ka bėrė kufėr (ka mohuar).[13]”

Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, ndėrroi jetė mė 29 tė muajit rexheb, nė vitin 204h, pėrkatėsisht nė natėn e xhuma pas jacisė.

Nė fund, e lus Allahun e Lartėsuar me emrat e tij tė bukur dhe me Cilėsitė e Tij tė Larta qė ta mėshirojė Imam Shafiun me rahmetin e Tij tė pafund dhe tė gjithė ata qė dhanė dhe japin mundin e tyre maksimal nė mbrojtjen e Sunnetit tė tė Dėrguarit tė Allahut sal-lAll-llahu alejhi ve sel-lem deri nė ditėn e ringjalljes.

Pėrgatiti: Sabahudin Selimi

Literatura e konsultuar:
1) Sijer a’lam en-Nubela – Shemsud-din ebu Abdil-lah Muhammed ibėn Ahmed edh-Dhehebi. Mues-seseturr-rrisale. Njė grup verifikues me mbikėqyrje tė Shuajb Arnautit.
2) Sifetus-Safve – Abdurr-Rrhman ibėn Alij ibėn Muhamed Ebul-Ferexh. Shtėpia botuese Darul-Ma’rife – Bejrut, botimi i dytė.
3) Mevaidhul-imam esh-Shafii’j - Pėrmblodhi Salih Ahmed esh-Shami.


________________________________________

[1] Ez-Zumer, ajeti 9.
[2] Sahih ve Daif sunen ebi Davud 3641 (sahih).
[3] Ahad quhen ato hadithe qė i transmeton ēdo gjeneratė vetėm nga njė transmetues. P.sh., siē ėshtė hadithi i parė nė Sahihun e Buhariut: “Veprat shpėrblehen sipas qėllimit...”.
[4] Sijer a’lam en-Nubela 10/46.
[5] Sijer a’lam en-Nubela 10/46.
[6] Sijer a’lam en-Nubela 10/36.
[7] Sijer a’lam en-Nubela 10/46.
[8] Mevaidhul-Imam esh-Shafii’j, fq. 3.
[9] Sijer a’lam en-Nubela 10/16.
[10] Sijer a’lam en-Nubela 10/34.
[11] Sijer a’lam en-Nubela 10/35.
[12] Sijer a’lam en-Nubela 10/41.
[13] Sijer a’lam en-Nubela 10/18.


Burimi: Revistės mujore Delirje&edukim
« Last Edit: Mart 01, 2011, 17:08:59 od Muhamed Dolaku »
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #17 u: Decembar 23, 2010, 14:19:52 »


Imam Ebu Hanifetu en-Nu’man

(Allahu e mėshiroftė!)


Imam Ebu Hanifja, Allahu e mėshiroftė, lindi nė vitin 80 hixhri nė qytetin e Kufės. Ai rridhte nga njė familje e ndershme, besnike, e ditur dhe e pasur. Babai i tij ishte njė njeri i devotshėm dhe i shquar nė mesin e njerėzve pėr besnikėri. Ai ishte nga tregtarėt mė tė mėdhenj tė mėndafshit nė qytetin e Kufės. Ebu Hanifja qė nė fėmijėrinė e tij e mėsoi pėrmendėsh Kuranin gjatė kohės qė ndihmonte babanė e tij nė shitjen e mėndafshit. Pas vdekjes sė babait tė tij, Ebu Hanifja e trashėgoi kėtė tregti nga ai, pasi ishte fėmija i vetėm nė familje dhe shembull pėr sinqeritet dhe ndershmėri. Pasi merrej me tregti, nuk i ndiqte me rregull ligjėratat e dijetarėve tė Kufes. Ai vazhdoi kėshtu derisa deshi Allahu qė tė takohet me dijetarin e famshėm, Amir ibėn Sherahil esh-Sha’bij, Allahu e mėshiroftė! Ebu Hanifja, Allahu e mėshiroftė, thotė: “Kalova njė ditė nga Sha’biju e ai ishte ulur. Mė thirri e mė tha: “Pėr ku je nisur?” Unė ia ktheva: “Po shkoj nė treg”, dhe i pėrmenda mėsuesin tim. Ai mė tha: “Nuk pata pėr qėllim kėtė, mirėpo pata pėr qėllim shkuarjen te dijetaret”. I thashė: “Unė nuk shkoj vazhdimisht tek ata.” Ai mė tha: “Mos e bėj kėtė, kėrko dituri dhe ndiqi ligjėratat e dijetareve, se unė shoh nė ty zgjuarsi dhe zotėsi.” Kjo fjalė zuri vend nė zemrėn time dhe e lashė anash shkuarjen nė treg dhe nga kėtu fillova tė merrem me dituri[1].



Nė kėrkimin e diturisė



Shkenca e parė qė ai filloi tė mėsonte ishte gramatika e gjuhės arabe dhe mė pas filloi tė merret me teologji (Ilmul-Kelam). Ishte i njohur pėr debatet me ateistėt dhe tė humburit nga rruga e drejtė. Ai pėrfitoi shumė dhe u bė i njohur nga tė gjithė. Ebu Hanifja shkoi nė qytetin e Basras me shumė se njėzet herė pėr tė debatuar dhe kundėrshtuar disa dyshime qė armiqtė e Islamit kishin shpikur. Ka debatuar me Xhehm ibn Safvanin derisa e ka mposhtur atė dhe e ka bėrė tė heshtė. Debatonte me mu’tezilėt dhe havarixhėt derisa ua bėnte tė qarta tė gjitha argumentet. Ka debatuar edhe me ekstremistėt shiitė, derisa i la pa fjalė.

Mė pas, Ebu Hanifja, Allahu e mėshiroftė, filloi tė merrej me shkencėn e fikhut duke shkuar te dijetari i famshėm Hammad ibėn ebi Sulejmani, Allahu e mėshiroftė, shejhu i fukahave tė Kufės. U thellua aq shumė nė shkencėn e fikut, saqė i interesonte ēdo ēėshtje nė tė. Ai vazhdoi t’i ndjekė mėsimet te shejhu i tij derisa ai vdiq nė vitin 120 hixhri. Sjellja qė kishte ndaj shejhut tė tij ishte e ēuditshme. E priste te shtėpia derisa dilte pėr namaz dhe e shoqėronte rrugės pėr nė xhami apo diku tjetėr. Kur falej, lutej pėr tė ashtu si lutej pėr prindėrit e tij.

Pas vdekjes sė shejhut Hammad ibėn ebi Sulejman, Allahu e mėshiroftė, nxėnėsit e tij ishin tė pajtimit qė Ebu Hanifja, Allahu e mėshiroftė, tė bėhej shejhu i tyre, pasi ishte mė i dalluari nė mesin e tyre. Kėshtu, Ebu Hanifja me kalimin e kohės u bė shejhu kryesor i shkollės sė Kufės, qė mė vonė u bė e njohur si shkolla e mendimit. Ai u bė imami i fukahave tė Irakut. Autoriteti i tij ēdo ditė sa vinte e rritej, madje u bė i njohur edhe jashtė vendit tė tij. Ai ėshtė takuar me dijetarėt e kohės sė tij nė qytetin e Basras, Mekės, Medinės e mė pas edhe nė Bagdad, pasi e kishte ftuar kalifi Mensur. Pėrfitoi prej tyre dhe ata pėrfituan prej tij.

Nė vendin ku ligjėronte mblidheshin dijetarė tė mėdhenj tė hadithit dhe tė fikut, si Abdullah el-Mubarek, Hafs ibėn Gijathi, Imam Ebu Jusufi, Imam Muhammedi etj.

Ebu Hanifja, Allahu e mėshiroftė, u bė njohėsi mė i mirė i fikhut nė vendin e tij dhe kėtė e kanė dėshmuar shumė dijetarė. Alij ibėn Asimi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Sikur tė ishte peshuar dituria e Imam Ebu Hanifes me diturinė e moshatarėve tė tij, do tė kishte peshuar mė shumė dituria e tij.”[2]

Hafs ibėn Gijathi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Fjalėt e Ebu Hanifes nė fikh janė mė tė holla se qimja e flokut. I njollos ato vetėm injoranti.”[3]

Ibėn Mubareku, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: “Ebu Hanifja ka qenė njeriu mė i ditur nė fikh.”[4]

Xheriri ka thėnė: “Mė ka thėnė Mugire, i cili ulej te Ebu Hanifja: “Mėso fikhun, se sikur Ibrahim en-Nahai tė ishte gjallė, do tė ulej (nė ligjėratat e Ebu Hanifes).”[5]

Imam Ebu Hanifja ishte i njohur nė rrethin e tij si njeriu mė i devotshėm. Kėtė e kanė dėshmuar shumė moshatarė tė tij, qė jetonin pranė tij. Ahmed ibėn Jusufi tregon se e ka dėgjuar Zaiden duke thėnė: “Jam falur me Ebu Hanifen nė xhaminė e tij nė namazin e jacisė. Tė gjithė dolėn nga xhamia, ndėrsa ai nuk e dinte se unė isha nė xhami. Dėshiroja ta pyesja pėr njė ēėshtje duke mos mė parė askush. Mirėpo ai u ngrit (pėr namaz) dhe kėndoi Kuran, derisa arriti te ajeti: “E Allahu na dhuroi tė mira dhe na ruajti prej dėnimit tė erės (flakės) sė nxehtė tė zjarrit.”[6] Qėndrova nė xhami duke e pritur (pėr ta pyetur), por ai nuk pushoi duke e pėrsėritur kėtė ajet derisa u thirr ezani pėr namazin e sabahut.”[7]

Ibėn Muhtar el-Hammani tregon se babai i tij e kishte shoqėruar Ebu Hanifen pėr afro njė vit dhe kishte thėnė: “Nuk e kam parė ditėn duke ngrėnė (d.m.th. agjėronte), ndėrsa natėn vetėm duke u falur. Nuk fuste nė gojėn e tij asnjė kafshatė prej parave tė tjetėrkujt, e falte namazin e sabahut me abdestin e fillimit tė natės (jacisė) dhe e pėrfundonte kėndimin e tėrė Kuranit kur paraqitej agimi i parė, ndėrsa kur paraqitej agimi i dytė falte dy rekate. Tėrė natėn e tij e kalonte nė ibadet.”[8]



Mėsuesit e tij



Numri i tyre ishte shumė i madh. Disa historianė tregojnė se numri i tyre arrin deri nė 4000. Ne po pėrmendim vetėm disa prej tyre:

1) Hammad ibėn ebi Sulejmani, Allahu e mėshiroftė. Ky ishte shejhu me tė cilin qėndroi mė shumė, pėrafėrsisht tetėmbėdhjetė vjet. Vdiq nė vitin 120h nė Kufė.
2) Ata ibėn ebi Rebah ishte nga dijetarėt mė tė mėdhenj tė tabiinėve. Vdiq nė vitin 114 hixhri, sipas mendimit mė tė saktė.
3) Abdurr-Rrahman ibėn Hurmuzi, vdiq nė vitin 117 nė Egjipt.
4) Amėr ibėn Dinar el-Mekki. Vdiq nė vitin 126 nė Mekė.
5) Adij ibėn Thabit el-Ensari el-Kufi. Vdiq nė vitin 116 nė Kufė.



Nxėnėsit e tij



Edhe nxėnėsit e tij ishin tė shumtė, mirėpo ne do tė pėrmendim vetėm disa prej tyre :

1) Zufėr ibėn Hudhejl ibėn Kajsi
2) El-Kadi ebu Jusuf Ja’kub ibėn ibrahim el-Ensari
3) Hammad ibėn ebi Hanife, djali i Ebu Hanife
4) Muhammed ibėn Haseni
5) Nuh ibėn ebi Merrjem i njohur si Ebu Asametu el-Mervezij.



Librat e tij



Nė kohėn kur jetoi Ebu Hanifja, Allahu e mėshiroftė, nuk ishte e njohur shkruarja e librave ashtu siē u bė e njohur mė vonė apo siē njihet nė kohėn tonė. Pėr kėtė arsye librat e shkruar prej tij ishin tė paktė. Ata janė:

1) El-Fikhul-Ekber me transmetim tė Hammad ibėn ebi Hanifes
2) El-Fikhul-Ekber me transmetim tė Belhiut
3) El-A’lim ve-lmuteal-lim me transmetim tė ebi Mukatil es-Semerkandit
4) Risaletul-Imam ebi Hanifete ila Uthman el-Betta
5) El-Vasijje mė transmetim tė ebi Jusufit.


Vdekja e tij


Ebu Hanifja, Allahu e mėshiroftė, vdiq ashtu siē vdesin tė sinqertit dhe shehidėt nė vitin 150 hixhri nė Bagdat. Ne e lusim Allahun e Lartėsuar me emrat e Tij tė bukur dhe me cilėsitė e Tij tė larta qė ta mėshirojė kėtė dijetar me mėshirėn e Tij tė pafund, t’ia ngrejė shkallėt e tij nė xhennet dhe ta bashkojė me Pejgamberėt, tė sinqertėt, me shehidėt dhe tė mirėt, siē na ka treguar nė librin e Tij, ku thotė: “Kushdo qė i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit, do tė jetė me ata tė cilėve Allahu u ka dhėnė shumė dhunti: me Pejgamberėt, me tė sinqertėt, me dėshmorėt dhe me tė drejtėt! Eh, sa shokė tė mrekullueshėm janė kėta!” (Nisa: 69)

Pėrgatiti: Sabahudin Selimi

Literatura:
1) Sijer A’alam en-Nubela – Shemsud-din ebu Abdall-llah Muhammed ibėn Ahmed edh-Dhehebi.
2) Imam Ebu Hanife bejne ehlul-fikhi ve ehlul-hadith – Saad Ibėn Abdall-llah.
3) Tehdhibul-Kemal - Jusuf ibėn Zek-ki Abdurr-Rrahman ebul-Haxh-xhaxh el-Miz-zi.
4) Ahbar ebi Hanife ve ashabihi Lis-Sajmerij.
5) Et-Tabekat es-Sunnijje fi teragjumil-Hanefijje Lit-Tekijj el-Gizzi.

________________________________________

[1] Ahbar Ebi Hanife ve ashabihi, fq. 2.
[2] Sijer a’lam en-Nubela 11/488.
[3] Sijer a’lam en-Nubela 11/488.
[4] Sijer a’lam en-Nubela 11/489.
[5] Sijer a’lam en-Nubela 11/489.
[6] Tur: 27.
[7] Et-Tabekatus-Sunnijje fi teragjumil-Hanefijje, fq. 32.
[8] Ahbar ebi Hanife, fq. 42.

Burimi: Revistės mujore Delirje&edukim
« Last Edit: Mart 01, 2011, 17:11:41 od Muhamed Dolaku »
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #18 u: Decembar 23, 2010, 14:22:01 »


Jeta e Muhamed Nasirudin El-Albanit



Nėpėr faqet e shtypit dhe literaturės herė pas herė mund tė gjejmė artikuj qė flasin pėr jetėn e ndonjė shkencėtari apo poeti perėndimor, por rrallėherė mėsojmė mbi njerėzit me famė qė ne i kemi dhuruar botės. Njė nga personat me famė qė ne i kemi dhuruar botės sė shekullit tė 20-tė nuk ka qenė njė personalitet qė e gjejmė nė revista, por ishte njė figurė revolucionare, nė kuptimin se ripėrtėriu traditėn pejgamberike nė ēdo skaj tė botės islame. Ai ishte njė shkodran, i cili quhej Muhammed Nasiruddin Albani, i mirėnjohur nė globin e botės islame si Imam Albani.

Prejardhja e tij: Muhammed Nasiruddin Albani u lind nė Shkodėr nė vitin 1914 (apo 1333 h), ku nė atė kohė Shkodra ishte edhe kryeqytet i Shqipėrisė.

Familja e tij: Babai i tij ishte Haxhi Nuhi Nexhati, kishte mbaruar fakultetin e sheriatit nė Stamboll. Nė atė kohė ai punonte si Imam nė Shkodėr, dhe dallohej me dije nga tė tjerėt sidomos nė medh’hebin Hanefi (drejtim juridik fetar). Shqipėria nė atė kohė ishte mbretėri dhe sundohej nga Mbreti Ahmet Zogu. Mirėpo, nga maltretimet e shumta qė u bėheshin nė atė kohė muslimanėve, e posaēėrisht hoxhallarėve, Haxhi Nuhit nuk i mbeti rrugėdalje tjetėr vetėm se tė zgjedh rrugėn e emigrimit, nga vendi i tij i dashur Shkodra nė njė vend tjetėr ku mund tė praktikonte lirshėm fenė e Allahut. Kėtė shpėrngulje nuk e kishte bėrė vetėm Haxhi Nuhi Nexhati, por kishte edhe familje tė tjera qė e kishin marrė kėtė rrugė. Ata sė pari u nisėn pėr nė Stamboll, mirėpo aty Haxhi Nuhit nuk i pėlqeu vendi dhe vendosi qė tė niset pėr nė vendet e Shamit, nė kryeqytetin e Sirisė sė sotme, pėr shkak tė vlerės sė saj qė ėshtė cekur nė hadithe autentike tė Pejgamberit tonė. Muhammed Nasiruddin Albani filloi t’i vazhdojė mėsimet nė shkollėn e mesme dhe u dallua nga tė tjerėt me shkathtėsi dhe zgjuarsi nė mėsime, sidomos nė gjuhėn arabe, gjė qė bėri qė arabėt ta xhelozonin pėr kėto shkathtėsi. Kėtė e ka dėshmuar edhe vet ai me gojė tė vet kur tregon: ”Njė ditė prej ditėve nė mėsime kur ishte ora e gramatikės arabe, profesori gjithnjė Albanin e pyeste tė fundit si nėnēmim, sepse ishte i huaj. Njėherė i pyeti tė gjithė, por asnjėri nuk u pėrgjigj nga pyetja e parashtruar, dhe kur i erdhi radha Albanit ai u pėrgjigj nė mėnyrėn mė tė mirė ku edhe befasoi profesorin, dhe u tha nxėnėsve arab se si nuk keni turp qė njė i huaj si Muhammed Nasiruddin Albani tė jetė mė i miri ndėr ju nė klasė”. Gjuhėn arabe e kishte obligim ta fliste nė rrugė, ndėrsa nė shtėpi ishte i detyruar nga babai i tij tė fliste gjuhėn shqipe. Atij iu bė e dashur shkenca e hadithit pejgamberik qysh nė rininė e tij, dhe kjo ndodhi kur rastisi nė disa artikuj tė shejh Muhammed Reshid Ridas nė revistėn e tij “el-Menar”, e qė kishin tė bėjnė me kritikėn ndaj disa transmetimeve tė pasakta qė i ka sjellur Ebu Hamid el-Gazali nė librin e tij “Ihja Ulumid-Din”. Ai mori ixhaze nė hadith nga hoxhė Muhammed Ragib et-Tabbah –historian i Halebit dhe muhaddith.

Albani filloi tė shkruan vepra tė ndryshme shumė herėt dhe nuk u ndal nga kjo deri nė kohėn kur vdiq, nė moshėn tetėdhjetė e gjashtė vjeēare. Me kalimin e kohės filloi tė ringjallė thirrjen e tė parėve tanė tė mirė, thirrje nė Kur’an dhe Sunnet me kuptim tė Sahabėve (shokėve tė Pejgamberit). Ai ligjėronte nė vende tė ndryshme ku me kėtė edhe filluan problemet dhe kundėrshtimet nga ana e Sufive dhe fanatikėve medh'hebor. Pėrveē tjerash, ai pati probleme edhe me autoritetet e atėhershme qeveritare ku edhe u burgos pėr ēėshtje tė ligjėrimit. Ėshtė me rėndėsi tė cekim se ai u burgos nė tė njėjtin burg ku ishte burgosur Hoxha i Islamit, Ibėn Tejmijje, dhe citohet tek historianėt islam se kur Ibėn Tejmijje kishte qenė nė burg kishte arritur me thirrjen e tij qė tė tubojė tė burgosurit qė tė falin namazet me xhematė, pėrfshirė edhe namazin e Xhumasė. Pas vdekjes sė Ibėn Tejmijjes kjo traditė ishte ndėrprerė pėr shekuj tė tėrė, derisa kėtė e ringjalli ringjallėsi tjetėr i sunnetit me origjinė shqiptare, Imam Albani. Pėrveē thirrjes nėpėr xhamia Imam Albani kishte edhe mėsime private me nxėnėsit e tij, prej tyre kishte arsimtarė qė kishin dėshirė ta njohin rrugėn e vėrtetė tė Muhamedit alejhi selam, qė ishte tė kapurit pėr Kur’an dhe Sunnet me kuptim tė Sahabėve. Kėto njohuri tė tij tė bereqetshme ishin nga leximi dhe puna e palodhur e tij prej 8 deri 12 orė nė ditė, nė bibliotekėn Edh-Dhahirije nė Damask. Sa qė njė ditė prej ditėsh studentėt u ankuan tek drejtori i bibliotekės se nuk kanė vend tė mjaftueshėm pėr mėsime, ngase Albani po e bllokon njė tavolinė me katėr ulėse, pėr shkak se e mbushte pėrplot me libra. Atij pastaj iu lejua nga drejtori i bibliotekės sė Damaskut qė tė ketė nė shėrbim njė dhomė tė posaēme qė tė punon nė lėmin e hadithit dhe ēėshtja tjera. Ai mė pas punėsohet si profesor nė Universitetin e Damaskut, pėr njė kohė tė shkurtė si mėsimdhėnės, kurse mė pas i vjen ftesa pėr mėsim nė Universitetin Islamik tė qytetit pejgamberik Medinės. Albani pėr nga natyrshmėria ishte shumė modest, ai dhe studentėt ishin si shokė nė mes vete, kurrė nuk kishte pushuar gjatė pushimit tė mes orėve, por gjithnjė kishte pyetje dhe pėrgjigje nga studentėt tė cilėt interesoheshin pėr ēėshtje tė ndryshme, dhe u thoshte se ky ėshtė mėsimi mė i vėrtetė, d.m.th: shpjegim jashtė orarit tė mėsimit. Atė nuk e linin tė pushonte as pas kryerjes sė mėsimit, ku qė nga dalja e universitetit e deri tek Xhamia e Pejgamberit ecte nė kėmbė me ta duke iu pėrgjigjur pyetjeve tė tyre, e qė ishte njė distancė e madhe ecje nė kėmbė. Bota intelektuale duke e parė dhe kuptuar njohuritė e tij e ftuan si mėsimdhėnės nė universitete tė ndryshme, por shumicėn e tyre i refuzoi pėr shkak tė punės sė madhe tė tij me libra. Ndėr tė tjera ai fitoi ēmimin mė tė lartė nė punėn e Hadithit dhe u shpėrblye pėr kėtė punė ku edhe mori njė shumė tė madhe tė parave nga mbretėria e Arabisė Saudite. Imam Albani nė pleqėrinė e tij u dobėsua nga shėndeti, mirėpo, pėrkundėr moshės sė vjetėr ai pėrsėri nuk ėshtė ndalur kurrė nga punimet e tija shkencore nė lėmin e hadithit, sa qė tregon djali i tij se edhe i sėmurė nuk ėshtė ndalur nga leximi e shkrimi.

Gjithnjė kėrkonte nga djali i tij duke i thėnė:” afroma kėtė libėr e atė libėr, lexo kėtu e lexo aty, shkruaj kėtė e shkruaj atė”. Nga kjo shohim se me tė vėrtetė ishte i sinqertė nė punėn e vet dhe dėshiroi qė amanetin e tij ta bart nė vend me plot pėrgjegjėsi ashtu siē ka urdhėruar Allahu dhe i Dėrguari i tij, Muhamedi alejhi selam. Sėmundja filloj ta dobėsonte shėndetin e tij dhe mė datėn 10-02-1999 ditė e shtunė nė spitalin e Ammanit “Shmisan” nė kohėn e akshamit ndėrroi jetė Muhadithi i kėtij shekullit Imami i sunnetit Muhamed NasirudDin Albani, Allahu e shpėrbleftė me xhennetin Firdeus!

Varrimi i tij: Varrimi u bė tė shtunėn pas Faljes sė namazit tė Jacisė. Namazi iu fal me nėntė tekbire. Edhe pse nuk ishte shpallur vdekja e tij, nė namazin e xhenazes kishin marrė pjesė mbi 5000 njerėz. Dijetari i njohur, Muhammed Salih el Uthejmini, kur dėgjoi pėr vdekjen e Imam Albanit, bėri thirrje nė shtėpinė e Imam Albanit qė tė njoftohet pėr varrimin e tij, pėrgjigjja ishte, se Imam Albani u varros dje, shumė pak pas vdekjes. Shejh Uthejmini tha: "Elhamdulilah, e tėrė jeta e tij ishte nė ringjallje tė Sunnetit, e Allahu ia mundėsoi qė edhe vdekja e tij tė jetė nė ringjallje tė Sunnetit", d.m.th: shpejtimi i varrimit.

Librat dhe punimet e shkruara: Bota islame ėshtė dėshmitare e kėtyre shkrimeve dhe punimeve, dhe vetėm njė vėshtrim i vogėl nė veprimtarinė e tij do tė na bėjė tė qartė se ku ka arritur dituria e pastėr e Imam Albanit. Por, nėse dėshiron tė sigurohesh pėr kėtė, atėherė udhėto nė ēdo pjesė tė tokės dhe do ta shohėsh se Imam Albani ėshtė prezent nė ēdo librari, aty sheh librat e tij qė kanė kapluar tė gjitha raftet e librarive, sa qė pėr tė ėshtė thėnė: “Ai, Imam Albani, i ka ofruar Islamit njė bibliotekė tė pasur, tė cilėn as shtetet apo institucionet e tyre nuk e pėrgatisin dot”! Kushdo qė shkruan nė shkencėn e hadithit nė kėtė kohė, pėrfiton prej librave tė tij, madje nuk bėn dot pa to! Sa qė edhe nėpėr universitet arabe islame, kur tė flitet pėr hadithet pejgamberike ėshtė e pamundur qė mos tė ceket edhe vendimi i Albanit rreth atyre haditheve. Atė e nxori Allahu nga zemra e Evropės –Shqipėria- dhe e vendosi nė bibliotekėn Dhahirije, e cila ishte biblioteka mė e mirė nė vendet e lindjes, ku qėndroi pėr vite me radhė duke ofruar pėr ne gjithė kėtė mund tė madh! Ky dijetar ka lėnė pas veti mbi 200 vepra, disa nė volume e disa nė fleta, prej tyre janė botuar 70 sosh. Prej mė tė njohurave dhe mė tė rėndėsishmeve janė: 1-“Vargu i haditheve tė sakta” nė shtatė volume, 2-“Vargu i haditheve tė pasakta” nė katėrmbėdhjetė volume, 3-“Irvaul-galil” nė tetė volume, 4-“Muhtesaru Sahihul-Buhari” nė katėr volume, 5-“Pėrmbledhja e fetvave dhe ligjėratave tė tij” nė mė shumė se tridhjetė volume, dhe shumė tė tjera. Njė prej punėve tė mėdha qė ka pėrfunduar ky dijetar ėshtė kujdesi i tij i veēantė me “Katėr Pėrmbledhjet e mėdha tė Sunneve”, tė cilat konsiderohen prej librave bazė mė tė rėndėsishėm tė Islamit, si Suneni i Nesaiut,Ebu Davudit, Tirmidhiut dhe Ibėn Maxhes; tė cilat i ka klasifikuar nė hadithe autentike dhe jo autentike. Disa nga punimet e kėtij imami, janė tė pėrkthyera edhe nė gjuhen shqipe, edhe pse literatura shqipe nė krahasim me veprat e tij tė shumta ėshtė shumė e varfėr, me shpresė qė nė njė tė ardhme tė shpejt tė pasurohet edhe kjo mangėsi e jona.

Prej veprave tė tija tė pėrshtatura nė gjuhėn tonė shqipe janė: “Forma e Namazit”, “Mbulesa”, “Namazi i teravive”, “Dexhalli”, “Xhenazja, ritet dhe bidatet”, “Bidatet e Xhumas”, “Rregullat e fejesės dhe martesės”, “Paralajmėrimi i Falėsit…dhe tė tjera. Imam Albani mbeti thirrės nė Allahun e Lartėsuar me mendjehollėsi, gjatė tėrė jetės sė tij. Thirrja e tij qe bazuar nė metodologjinė “Pastrim dhe edukim”, metodė e tė gjithė pejgamberėve. Ajo qe ndėrtuar nė dituri dhe kultivim, si njė mėsues bujar dhe edukator besnik. Ai u mėsoi tė tjerėve edhe shumė gjėra me metodologji, pozitė, sjellje, moral dhe karakter tė lartė dhe me zemėrbutėsi.
Ēfarė thanė dijetarėt tjerė pėr Imam Albanin:

1-Bin Bazi, rahimehullah (ish-myftiu i Arabisė Saudite): “Nė kėtė kohė, nuk kam parė nėn kėtė qiell dijetar tė hadithit sikur Alamet Muhammed NasirudDin Albanin”.
Poashtu ka thėnė: “Nuk njoh njeri mė tė dijshėm nė kupolėn e orbitit se Shejh Nasiri”.
Dhe ėshtė pyetur Bin Bazi pėr hadithin pejgamberik: “Vėrtetė Allahu kėtij ummeti nė krye tė ēdo njėqind vjetėve ia dėrgon dikė qė ia ripėrtėrinė atij fenė”, Kush ėshtė ripėrtėritėsi i kėtij shekulli? Bin Bazi u pėrgjigj: “Sipas mendimit tim, hoxhė Muhammed NasirudDin Albani ėshtė ripėrtėritėsi i kėtij shekulli, Allahu e di mė sė miri”.

2-Kurse Fekihu i madh, el-Uthejmin, rahimehullah, ka thėnė: “Albani rahimehullah, ėshtė njė prej dijetarėve tė Sunnetit, mbrojtės i tij, prijės nė hadith, dhe pėr kohėn tonė nuk dimė qė dikush ia del atij, mirėpo, disa njerėz –Allahu na ruajt-, qė nė zemrat e tyre kanė zili, kur shohin dikė se pranohet nga tė gjithė, nga zilia flasin keq pėr tė, ashtu siē veprojnė mynafikėt, tė cilėt tallen me besimtarėt qė japin lėmoshė vullnetarisht..”.
Dhe ka thėnė: “Njeri me horizont tė gjerė, studiues i madh, bindės i madh nė debate”.
Dhe ka thėnė: “Shumė i kujdesshėm nė praktikimin e Sunnetit dhe luftimin e bidatit, qoftė nė besim apo nė vepra.

3-Kurse Ministri pėr ēėshtje islame dhe vakėf i Arabisė Saudite, Shejh Salih Alu Shejh ka thėnė: “Nuk ka dyshim se vdekja e Dijetarit tė madh, Shejh NasirudDin Albanit, ėshtė njė fatkeqėsi, sepse ai ėshtė njė kolos prej kolosėve tė ummetit, dhe muhaddithi i tij, dhe Allahu i lartėmadhėruar me ta e ka ruajtur kėtė fe, dhe me ta e ka pėrhapur sunnetin”.



Pėrgatiti: Qendra pėr veprimtari kulturore
“Imam Albani” – dega Gjilan
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #19 u: Decembar 23, 2010, 14:32:33 »


Ibėn Tejmije


Tekijjuddin ebul Abbas Ahmed ibn Abdul Halim ibn Abdus-Selam ibn Tejmije el-Harani el-Hanbeli lindi ditėn e hėnė, mė 22 janar tė vitit 1263 (10 Rebiul-evvel tė viti 661 Hixhrij) nė Haran, Iraku verior, nė njė familje tė njohur tė dijetarėve. Gjyshi i tij, el-Berkat Mexhduddin ibn Tejmije, ishte mėsues me reputacion i shkollės hanbelite dhe libri i tij “Munteka el-ekber” (sq.: Njė zgjedhje e thėnieve profetike) edhe sot e kėsaj ditė konsiderohet libėr me vlerė. Njėlloj, arritjet shkencore tė babait tė ibn Tejmijes, Shihabuddin ibn Abdulhalim ibn Tejmije, ishin mjaft tė pėrhapura.

Kėto ishin kohėt kur hordhitė tatare nėn udhėheqjen e Hulakut (Xhengis Kan) po shtrinin sulmin e tyre barbar nė mbarė botėn islame, veēanėrisht nė regjionin e Mesopotamisė. Ibn Tejmije ishte shtatė vjeēar kur tatarėt nisėn sulmin e tyre ne Haran. Si pasojė, popullata iku nga Harani pėr tė gjetur strehė diku tjetėr. Familja e ibn Tejmijes lėvizi nė Damask nė vitin 667 H/1268, i cili atėbotė sundohej nga memalikėt e Egjiptit. Kėtu babai i tij ligjėronte ne xhaminė Umejd dhe ishte ftuar tė jepte/mėsonte hadithin nė xhami si dhe nė “Darul-hadith Asakirije” nė Damask. Kėto ligjėrata ndiqeshin nga njė numėr i madh i studentėve si dhe i dijetarėve. Damasku ishte qendra e studimeve islame tė asaj kohe, dhe Ahmed ibn Tejmije ndoqi hapat e babait tė tij i cili ishte dijetar i madh i studimeve islame, duke studiuar me dijetarėt e mėdhenj tė kohės, nė mesin e tyre edhe njė grua dijetare, Zejneb bint Mekki, e cila ia mėsoi hadithin.

Qė nga fėmijėria e tij, ibn Tejmije ishte njė nxėnės shumė i zellshėm. Ai u njoh mjaft mirė me shkencat jofetare dhe fetare tė asaj kohe. Ai i kushtoi vėmendje tė veēantė letėrsisė arabe dhe zotėroi mjaft mirė gramatikėn dhe leksikografinė. Ai u bė ekspert nė gramatikėn e njohur tė gjuhės arabe, saqė nė librin mė voluminoz tė Sibevejhit, e cila konsiderohet vepra mė kapitale nė gramatikė dhe nė sintaksė, nxori gabime prej saj. Ai kishte njohuri pėr gjithė prozėn dhe poezinė e asaj kohe. Pėr mė tepėr ai mėsoi pėr historinė para-islamike tė Arabisė dhe atė pas-islamike. Dhe nė fund mėsoi matematikėn dhe kaligrafinė.

Sa i pėrket shkencave islamike, ibn Tejmije studioi edhe Kur’anin, Hadithin dhe Sheriatin. Ai mėsoi fikhun hanbelij nga babai i tij dhe u bė pėrfaqėsues i dalluar i shkollės hanbelite tė ligjit. Tregohet se ka fituar dije nga hadithi nė Siri nga ibn Abduddejan. Njė tjetėr nga mėsuesit e tij ishte edhe Shemsuddin AbduRrahman el-Makdisi (vdiq 682H). Kėshtu, ibn Tejmije fitoi dije tė gjerė nė gjashtė koleksionet e njohura tė hadithit (Kutubus-sitteh) dhe nė “Musnedin” e Imam Ahmedit.

Ibn Tejmije kishte njė dashuri tė madhe pėr tefsirin, dhe ai kishte lexuar mė se 100 komentime tė Kur anit.

I kompletoi studimet e tij nė moshėn 19 vjeēare dhe u bė profesor nė shkencat islame. I pajisur mirė me studime nga Kur ani, Hadithi, Fikhu, teologjia, gramatika arabe, etj., ai filloi tė jepte fetva nė ēėshtje ligjore fetare pa ndjekur asnjėrėn nga shkollat tradicionale - Hanefite, Hanbelite, Shafiite apo Malikije. Ai e mbronte traditėn e shėndoshė profetike me argumente, tė cilat edhe pse ishin nga Kur’ani dhe sunneti, ishin tė panjohura pėr njerėzit e kohės sė tij. Liria e polemikave tė tij i krijoi atij shumė armiq nga radhėt e dijetarėve tė shkollave tradicionale, tė cilėt pa kurrfarė baze e akuzonin atė pėr tė gjitha llojet e besimeve heretike. Nė mesin e tyre ishte edhe udhėtari i famshėm mesjetar mysliman, ibn Batutah, i cili e vizitoi Damaskun derisa ibn Tejmije ishte ne burg.

Kjo nuk e ndaloi fare ibn Batutan qė nė librin e tij tė “dėshmojė” se “ishte dėshmitar kur ibn Tejmije kishte thėnė se All-llahu ēdo natė zbret nė qiellin me tė ulet sikurse zbritja ime”, “dhe ai bėri njė hap poshtė vendit ku qėndronte”. Nga leximi i kėsaj akideje, kuptojmė se ibn Tejmije i ka pranuar Cilėsitė e All-llahut azze ue xhel-le pa pyetur fare si janė ato (bi-ila kejfe).

Kur ibn Tejmije e humbi babanė e tij mė 682H, nė moshėn 22 vjeēare, ai shkoi nė Assakurijja. Ai filloi tė jepte mėsime pėr tefsirin nė xhaminė Umejd, dhe me 695 filloi tė japė mėsim nė fikhun Hanbejijj nė Damask. Shpejt u bė i dalluar nė mesin e dijetarėve nė Siri dhe jashtėzakonisht popullor me masat e gjera popullore.


Nė ndėrkohė Iraku, Irani dhe Horasani, vazhduan tė binin nėn pushtetin e vrazhdė tė tatarėve. Memalikėt, qė sundonin Egjiptin, Sirinė dhe Hixhazin (gadishullin arabik), tentuan disa herė tė marrin nėn kontroll Irakun por nuk ia dolėn dot. Kur u mėsua se tatarėt po planifikonin tė pushtojnė Damaskun, Sulltani memalik, el-Maalik an-Naser ibn Kalavun, u largua nga Egjipti me njė ushtri tė fortė pėr tė parė pėrparimin e tatarėve. Tė dy ushtritė u takuan nė njė luftė tė pėrgjakshme me 699/1299, por Sulltani u mund dhe u kthye nė Egjipt. Tani Damasku ishte i hapur para tatarėve tė udhėhequr nga Gazzani, i njohur me llagapin Mahmuud, stėrnipi i Xhingis Kanit. Si pasojė e kėsaj e tėrė paria, pėrfshirė dijetarėt islamė, gjyqtarėt, nėpunėsit dhe tregtarėt, u larguan nga Damasku ku po mbretėronte njė anarki dhe njė kaos i paparė nė vigjilje tė pushtimit tatar. Nė kėtė moment kritik, ibn Tejmije dhe paria e mbetur vendosėn tė krijojnė njė delegacion pėr tė vizituar Gazzanin dhe pėr ta bindur pėr paqe nė qytet. Si pasojė, delegacioni i udhėhequr nga ibn Tejmije, e takoi Gazzanin nė Nabak (afėr Damaskut) dhe ai u pajtua tė ofrojė amnisti tė pėrgjithshme pėr njerėzit e Damaskut. Lajmet pėr pėrparimin tatar drejt Sirisė vėrshuan prapė Damaskun mė 702/1303.

Vonesa e arritjes sė Sulltan Kalavunit nga Egjipti shkaktoi panik nė mesin e njerėzve, shumė nga tė cilėt filluan t’i lėshojnė shtėpitė e tyre pėr vende me tė sigurta. Kur Ibn Tejmije e pa kėtė, ai filloi t’u jepte kurajė njerėzve pėr tė mbrojtur veten e tyre dhe qytetin e tyre, duke ndaluar kėshtu eksodin. Ai po ashtu shkoi personalisht te Sulltani pėr tė kėrkuar nga ai qė tė pėrshpejtojė udhėtimin e tij nė Damask. Nė fund armatat myslimane tė Egjiptit dhe Sirisė u takuan nė njė luftė tė pėrgjakshme nė Thakab, nė muajin Ramazan 702/1303, dhe i mundėn dhe i shpėrndanė ushtritė tatare.


Lufta e ibn Tejmijes nuk ishte e kufizuar vetėm kundėr sufive dhe njerėzve tė cilėt pasonin bidate heretike. Pėrpos kėsaj ai luftoi edhe kundėr tatarėve tė cilėt po e sulmonin botėn islame dhe arritėn deri nė Damask. Njerėzit e Sirisė e dėrguan atė nė Egjipt qė tė nxitė Sulltanin memluk, sulltanin e Egjiptit dhe Sirisė pėr tė udhėhequr trupat e tij drejt Sirisė dhe kėshtu ta shpėtojė atė nga tatarėt pushtues. Kur ai e pa se sulltani po hezitonte tė bėnte atė qė po i kėrkohej, ai iu kėrcėnua Sulltanit duke i thėnė:”Nėse ti ia kthen shpinėn Sirisė, atėherė ne do tė zgjedhim njė sulltan tė ri i cili do ta mbrojė Sirinė gjatė luftės dhe tė kėnaqet me pushtetin e tij nė kohė paqeje”. Ai ishte prezent nė luftėn e Thakkabit afėr Damaskut kundėr tatarėve, luftė e cila po ndodhte gjatė muajit tė shenjtė tė Ramazanit, dhe i dha fetva ushtrisė mos tė agjėronte, qė kjo t’u ndihmonte nė luftė kundėr armikut, ashtu si i Dėrguari, sal All-llahu alejhi ue sel-lem, kur bėri gjatė ēlirimit tė Mekkes nga paganėt. Myslimanėt fituan luftėn kundėr tatarėve dhe i pėrzunė ata nga Damasku dhe nga mbarė Siria. Guximi i ibn Tejmijes erdhi ne shprehje kur ai sė bashku me njė delegacion tė dijetarėve shkoi te Gazzani, udhėheqėsi i tatarėve, pėr t’i thėnė qė tė ndalojė sulmin e tij ndaj myslimanėve. Asnjėri nga anėtarėt e delegacionit nuk guxoi t’i thotė njė fjalė tė vetme Kanit mongol, pėrveē ibn Tejmijes i cili i tha:”Juve pandehni se jeni myslimanė, se keni me vete muezinė, gjykatės, imamė dhe shejhė. Pėrkundėr kėsaj ju keni mėsyrė vendit tonė. Pėr ēfarė arsye? Pėrderisa babai dhe gjyshi juaj, Hulako, ishin mosbesimtarė, nuk i sulmuan tokat islame, por pėrkundėr kėsaj premtuan se nuk do tė sulmojnė dhe e mbajtėn premtimin e tyre. Ndėrsa ti ke premtuar dhe ke shkelur premtimin tėnd.”

Pasi kėrcėnimi tatar u eliminua, ibn Tejmije prapė iu pėrkushtua misionit tė tij: ngritjes intelektuale dhe mėsimit. Nė tė njėjtėn kohė, ai vazhdoi tė bėnte xhihad kundėr sekteve tradhtare si atyre Batinite, Ismailite, Hakimite dhe Nusajrite (Dobi: Dijetarėt e selefit pėr kėto fraksione kanė thėnė:”Pamja e tyre ėshtė refuzim i Islamit, kurse brendia e tyre ėshtė mosbesim i kulluar), tė cilat jetonin nė rajonet kodrinore tė Sirisė dhe tė cilėt i ftonin Kryqtarėt dhe tatarėt qė tė pushtonin tokat islame, i ndihmuan kėto ushtri kundėr myslimanėve dhe plaēkitėn popullatėn e pambrojtur myslimane. Ibn Tejmije personalisht kishte udhėhequr ekspeditat kundėr tyre.


Pėrpos rreziqeve tė jashtme tė pėrmendura sipėr, Islami konfrontohej nė kėtė kohė edhe me shumė rreziqe tė brendshme. Ata ishin Baatinitėt (sekt ekstreme Shi’it qė konfrontonte qeverinė myslimane tė kohės) dhe pasuesit e tyre, Asasinėt (Hashashinjtė). Besimi i tyre ishte njė pėrzierje e dogmave magjike dhe koncepteve Platonike e cila shumė lehtė mund tė mbillte farat e grindjeve dhe polemikave intelektuale dhe tė pėrhapte ērregullime dhe apostazi (braktisje e fesė) nė mesin e njerėzve tė thjeshtė. Atėherė, kishte myslimanė tė cilėt, nėn ndikimin e besimeve pagane dhe fqinjėve jomyslimanė me tė cilėt kishin marrėdhėnie te lira, filluan qė t’i lartėsojnė shenjtit e tyre (personalitetet e larta sufiste, Veliju-llah), ashtu siē bėnin ēifutėt dhe tė krishterėt. Pėr mė tepėr, disa rende sufiste kishin adoptuar doktrina tė veēanta neo-platonike dhe hinduse, tė cilat u pėrzien aq shumė me besimet e vėrteta islame, saqė ishte shumė e vėshtirė tė dallohej njėra nga tjetra.
Nė vigjilje tė Kryqėzatave, disa tė krishterė morėn guximin pėr tė censuruar Islamin dhe pėr tė kritikuar tė Dėrguarin (sal All-llahu alejhi ue sel-lem) nė shkrimet dhe nė fjalimet e tyre. Nė qarqet intelektuale myslimane kishte njė ngecje dhe ngurtėsi nė debatet fetare tė tyre dhe nė qasjen e tyre ndaj ri-interpretimit tė Sheriatit. Vazhdimisht kishte pėrplasje polemizuese ndėrmjet Esharinjėve dhe Hanbelitėve. Nė fund, disa nga filozofėt, tė influencuar nga Platoni dhe Aristoteli, filluan t’i pėrhapnin idetė dhe konceptet e tyre agnostike (jofetare) qė ishin nė kundėrshtim tė plotė me Islamin.

Kėto ishin rrethanat e kohės sė ibn Tejmijes dhe me tė cilat ai duhej tė pėrballej. Ibn Tejmije, sė bashku me nxėnėsit dhe pasuesit e tij, krijoi njė shoqėri pėr tė braktisur kultet politeiste, kultet jo-islame, ndikimet jo-islame, besimet dhe praktikat heretike aq shumė tė pėrhapura nė masat myslimane. Si rezultat i aktiviteteve reformues entuziaste dhe tė zellshme tė tij dhe dėnimit dhe braktisjes sė herezisė (tradhtisė fetare), ai shkaktoi pakėnaqėsinė e pjesėve tė caktuara tė popullatės. Pėrkundėr kėsaj, popullariteti i tij nė mesin e masave tė gjera tė popullatės myslimane po rritej vazhdimisht.

Vazhdon
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #20 u: Decembar 23, 2010, 14:34:13 »


Ibėn Tejmije

Vazhdim

I tėrė ky xhihad i ibn Tejmijes me heretikėt, nuk i ndihmoi atij me dijetarėt… Autoritetet e burgosėn atė disa herė derisa edhe vdiq nė burg pėr shkak tė guximit tė tij dhe mendimeve tė lira e pėrparimtare pėr ēėshtje tė caktuara legale dhe sociale tė cilat tėrbonin kundėrshtarėt e tij - pasuesit e shkollave ortodokse tė ligjit.

Megjithatė, kur ibn Tejmije e kishte rastin pėr t’i dėnuar kundėrshtarėt e tij nga radhėt e dijetarėve, tė cilėt i shkaktuan atij tė gjitha llojet e torturave dhe e burgosėn disa herė, ai tregoi zemėrgjerėsinė mė tė madhe dhe ua fali atyre, kur Sulltani Naasir Kalavun i dha atij rastin pėr tė bėrė kėtė. Ibn Tejmije i tha Sulltanit:”Nėse i vret, kurrė nuk do tė gjesh dijetarė si ata”. Sulltani i tha:”Por ata tė kanė lėnduar disa herė dhe kanė dashur tė tė vrasin?” Ndėrsa ibn Tejmije i tha:” … Kushdo qė mė ka lėnduar mua, ėshtė i falur, ndėrsa kushdo qė ka lėnduar parimet e All-llahut dhe tė Dėrguarit tė tij, All-llahu do ta dėnojė…”

Historianėt myslimanė si Dhehebiu, ibn Kethiri, ibn Imad el-Hanbalijj dhe shumė tė tjerė, kanė lavdėruar ibn Tejmijen dhe e kanė konsideruar atė si njė nga dijetarėt mė tė mėdhenj myslimanė tė tė gjitha kohėrave.

Ai i luftoi risitė heretike nė fe, tė cilat ishin shumė tė pėrhapura gjithandej botės islame nė kohėn e tij, posaēėrisht disa vepra dhe besime tė disa rendeve sufiste si adhurimi i shenjtėve, vizita e varrezave tė shenjtėve si dhe hedhja e vetes tė tyre nė zjarr. Sulmi i tij ndaj sufistėve i shkaktoi atij shumė telashe me autoritetet, udhėheqėsit e te cilave ishin nėn ndikimin e udhėheqėsve tė caktuar sufistė.

Si rezultat i popullaritetit tė ibn Tejmijes, disa dijetarė fetarė me ndikim shfaqėn xhelozinė e tyre ndaj tij, bile edhe e ngacmonin, sepse ai kishte kurajėn tė sfidonte gjykatėsit nė shumė ēėshtje ligjore. Nė kėtė mėnyrė, ata kėrkonin mėnyra se si ta diskreditonin atė nė sytė e Qeverisė dhe tė popullatės. Ibn Tejmije i refuzoi mėsimet e parashtruara nė “el-Futuhat el-Mekkijjeh” (“Shpalljet mekase”) dhe nė “Fusus ul-Hakiim” (Mozaiku i urtėsisė) tė shejh Muhjiddin ibn el-Arabijj (vd.638H/1240) - sufistit mė tė respektuar dhe mėsuesit tė tesavvufit - si inkompatibile (tė papajtueshme) me mėsimet e Kur’anit dhe Sunnetit, duke marrė kėshtu mallkimin e sufijve dhe armiqėsinė e Qeverisė. Si pasojė, ai u thirr nė Egjipt me 705H/1305. Kur ibn Tejmije pati arritur nė Egjipt, ai u thirr tė prezantojė nė njė takim tė dijetarėve, juristėve dhe shefave tė shtetit. Gjatė takimit, shumė akuza vėrshuan ndaj tij lidhur me konceptet e tij lidhur me natyrėn dhe Cilėsitė e All-llahut azze ue xhel-le. Atij nuk iu lejua tė mbrojė veten e tij dhe menjėherė u burgos pėr 16 muaj. Gjatė qėndrimit nė burg, ai tėrhoqi vėmendjen e pasuesve tė tij nga kėnaqėsitė dhe argėtimet nė favor tė devotshmėrisė, disciplinės dhe vetėpėrmbajtjes. Shumė nga tė burgosurit u bėnė pasuesit e tij mė tė devotshėm pas lirimit.

Pasi qė ibn Tejmije u lirua nga burgu mė 707/1307, ai vendosi tė qėndrojė nė Egjipt pėr njė kohė. Shpejt ai filloi tė ligjėronte nė xhami tė ndryshme dhe nė institute edukative para masave tė zgjedhura tė dijetarėve dhe juristėve. Sidoqoftė, pikėpamjet e tij edhe kėtu nuk u pritėn mirė, prandaj shumė ankesa iu bėnė sulltanit kundėr tij. Dijetarėt fetarė, tė cilėve iu referoheshin tė gjitha ankesat, nuk mund tė gjenin kurrfarė gabimi tė ibn Tejmije. Sidoqoftė, pasi qė administrata po lodhej vazhdimisht me akuzat e ngritura ndaj tij, ai u burgos prapė, mirėpo shpejt u lirua mė urdhėr unanim tė dijetarėve fetarė. Mė vonė ibn Tejmije u internua nė Aleksandri, ku, pėrkundėr rrethanave tė krijuara, fitoi njė pozitė tė respektuar nė qarqet akademike dhe letrare. Sė shpejti ibn Tejmije u kthye prapė ne Egjipt.
[redakto] Kthimi nė Damask

Nė Kajro ibn Tejmije ishte shumė energjik nė aktivitet mėsimdhėnėse dhe reformuese pėr 3 vite. Njėkohėsisht ai ishte edhe kėshilltar i sulltanit dhe ishte pėrfshirė nė shumė reforma tė rėndėsishme nė Egjipt dhe Siri. Shumė dekrete mbretėrore ishin shkruar nėn kėshillimin e tij mė 712H/1312. Ai e vizitoi Kudsin (Jerusalemin ) nė po tė njėjtin vit, pastaj shkoi nė Haxh dhe u kthye nė Damask mė 713H/1313. Prej tani, ai ia kushtoi vėmendjen e tij problemeve juridike megjithėse ende vazhdonte mėsimdhėnien. Nxėnės i tij kryesor ishte ibn Kajjim el-Xhevzij (vdiq 751H/1350), i cili ishte pėrgjegjės kryesor pėr pėrhapjen e mėsimeve tė ibn Tejmijes.
[redakto] Problematika e tri shkurorėzimeve

Ibn Tejmije, sikurse paraardhėsit e tij, ishte Hanbelijj dhe mendimet legale tė tij ishin nė pajtim me kėtė shkollė, edhe pse jo me ēdo kusht. Ai shpesh e refuzonte kėndvėshtrimin hanbelit, mirėpo edhe ne shumė ēėshtje shfaqte mospajtimin e tij me tė 4 shkollat juridike. Njė shembull i tillė i mospajtimit ishte nė lidhje me shkurorėzimin e njė gruaje me 3 divorce ne tė njėjtėn kohė.
Problemi ishte nėse divorci i proklamuar tri herė nė tė njėjtėn kohė ishte i ligjshėm apo jo. Kjo ēėshtje ngriti kėto problematika:

- A ishte i mundur apo jo njė divorc i tillė- nėse tri fjalitė e divorcit do tė numėroheshin si njė ndarje (divorc) ose tė merren si njė ndarje e pakthyeshme.- nėse njė grua e divorcuar nė kėtė mėnyrė, do tė mund t’i kthehej burrit tė saj pas kelales (d.m.th pasi ajo tė jetė martuar me njė burrė tjetėr dhe tė jetė divorcuar mė pas.) Tė gjithė juristėt dhe tradicionalistėt e mėhershėm, si dhe njė numėr i madh i sahabėve tė tė Dėrguarit, sal All-llahu alejhi ue sel-lem, ishin tė mendimit se njė ndarje e tillė, edhe pse ishte e neveritshme jashtė rregullit dhe mėkatare, mund tė shikohet si njė divorc i aluduar me efekt legal. Duke qenė kundėr kėsaj, ibn Tejmije kishte mendimin se tri fjalitė e divorcit tė thėna nė njė kohė, mund tė kuptohen vetėm si njė fjali e divorcit. Pikėpamja e ibn Tejmijes ishte nė kundėrshtim me pikėpamjen zyrtare dhe natyrisht kjo e solli atė nė njė konflikt me dijetarėt dhe me qeverinė. Si pasojė, teologėt tentuan ta parandalonin pėr tė mos lejuar tė jepte mendime lidhur me ēėshtjet legale tė tilla. Nė fakt, njė dekret mbretėror qe nėnshkruar nė Kajro mė 718H, qė i ndalonte ibn Tejmijen nga dhėnia e mendimeve ligjore nė raste tė tilla. Nė fillim ibn Tejmije e respektoi dekretin, por mė vonė filloi prapė tė jepte mendime pėr ēėshtje tė tilla ligjore, sepse vendosi se nuk ishte e drejtė pėr tė tė heshtte vetėm nga frika e qeverisė. Si rezultat, ai u prangos sėrish mė 720H dhe u vendos nė njė kėshtjellė, pėr t’u liruar prapė pas pesė muajsh me urdhėr direkt nga Kajroja.


Ndėrmjet viteve 721 dh 726 Hixhrij, ibn Tejmije iu pėrkushtua mėsimdhėnies nė Medresen Hanbelijje dhe nė medresen e tij, Medrese Kassasiin, dhe rishikimit tė disa nga punimet e tij tė mėhershme. Mė 726 Hixhrij kundėrshtarėt e tij prapė i bėnė konspiracion pėr ta vėnė nėn pranga. Nė burg ibn Tejmije iu pėrkushtua komentimit tė Kur’anit dhe shkrimit tė traktateve dhe monografive pėr ēėshtje tė ndryshme.

Ibn Tejmije vdiq nė burg, nė Damask, nė natėn mes tė dielės dhe tė hėnės, mė 20 Dhul-kade tė vitit 728 hixhrij/26-27 shtator 1328, nė moshėn 67 vjeēare, dhe u varros nė varrezat Sufijja nė Damask.

Banorėt e Damaskut, tė cilėt e kujtuan atė me njė nder tė veēantė, i dhuruan ibn Tejmijes njė funeral madhėshto, ku merrnin pjesė 200.000 burra dhe 15.000 gra. Ai u varros nė varrezėn Sufij mu pranė nėnės sė tij nė Damask.


Ibn Tejmije zuri njė vend tė ndershėm nė mesin e dijetarėve tė kohės sė tij dhe atė nė bazė tė memories sė tij tė mrekullueshme, intelektit brilant, dijes enciklopedike dhe kurajės sė fortė. Pėrshkruhet si njė orator i madh, trim dhe i patrembur, i vendosur, i disiplinuar, shumė i devotshėm, fisnik dhe falės, gjithnjė mjaft i vendosur.

Pėrpjekjet reformuese dhe aktivitetet letrare tė ibn Tejmijes mbulojnė njė fushė tė madhe, tė cilat mund tė pėrmblidhen si nė vijim:

Rilindja e fesė dhe kapja pėr Teuhid (Njėsinė e All-llahut)

Zhdukja e besimeve politeiste dhe pasuesve tė tyre

Kritika ndaj filozofisė, ndaj logjikės dhe dialekteve silogjistike, mė qėllim qė tė tregojė superioritetin e Kur’anit dhe sunnetit.

Eliminimi i besimeve joislame nėpėrmjet pėrgėnjeshtrimit tė Krishterimit dhe Hebraizmit.
Rifreskimi i mendimit islam dhe i shkencave islame.
Numri i plotė i punimeve tė ibn Tejmijes ėshtė 621, edhe pse njė numėr i madh i tyre ka humbur. Disa nga shkrimet e ibn Tejmijes janė pėrmbledhur mė poshtė.

El-Xhevab us-sahih limen beddele Diin el Mesih (Pėrgjigje e kriticizmit tė islamit tė bėrė nga tė krishterėt)

Reddual el-mentikijjiin (Pėrgėnjeshtrimi i filozofėve)

Kitab es-sijasieh esh-sherijjeh (Ka tė bėjė me teorinė politike dhe qeverinė nė Islam)

Minhaxhus-sunneh en-Nebevijeh (Pėrgėnjeshtrim i besimeve Shi’ite shkruar si pėrgjigje ndaj “Minhexh el-Karameh” tė autorit el-Mutahir el-Hilii)

Zijaretul-kubur (Kritika ndaj shenjtėrimit, ndėrmjetėsimit dhe besėtytnive)

Mexhmuatir-Resail el-Kubra (Ky libėr pėrmban shkrime me tema tė ndryshme)

Mexhmuatul-Fetaua (Ky libėr pėrmban pėrmbledhje tė mendimeve pėr ēėshtje tė ndryshme)

Mexhmuatur-Resail vel-Mesail (Pėrmban artikuj dhe mendime ligjore pėr ēėshtje tė ndryshme).

Mexhmuatu shejul islam ibn Tejmije (Pėrmban diskutime pėr jurisprudencėn islame dhe mendime ligjore tė parashtruara nga ibn Tejmije).


Meulana Ebu el-Hasen Ali Nedeui pėr ibn Tejmijen thotė:

“Ibn Tejmije e komentoi Kur’anin dhe sunnetin, e vendosi superioritetin e Islamit ndaj herezisė, koncepteve filozofike dhe besimeve tė tjera dhe kontribuoi ne njė rilindje madhėshtore tė fesė pas njė studimi dhe shqyrtimi tė thellė i cili ishte i domosdoshėm pėr tė ndriēuar shtigjet fetare dhe intelektuale tė kohės. Duke dashur tė mbizotėrojė mbi kundėrshtarėt e tij, ai dominoi mbi metodologjinė e pėrdorur prej tyre pėr tė sulmuar Islamin. Nė tė vėrtetė, mėsimi i tij, dituria e tij dhe arritjet intelektuale i mundėsuan atij qė tė mbajė kundėrshtarėt e tij gojėmbyllur.”
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #21 u: Decembar 23, 2010, 14:36:13 »


Imam El Bukhari rahimehullah


Ai eshte Muhammed ibn Ismail ibn Ibrahin ibn el Mugirah el Bukhari, Ebu Abdullah, ai ka lindur ne Sheual te vitit 194 hixhri.
Mesuesit e tij jane:
Ne Balkh:
Makki ibn Ibrahim (126-214h)

Ne Merv:
Adnan ibn Uthmaan el Ataki(145-221H), Ali ibnel Hasan el Shekik (137-215H), Sadakah ibnel Fadl (150-223H)

Ne Nesabur:
Jahja ibn Jahja ibn Bekr el Muhri (142-226H)

Ne Rajj:
Ibraahim ibn Musaa ibn Jezid Er-Razi (vdiq 230H)

Ne Bagdad( ne fund te vitit 210H)
Muhammed ibn Isa ibn et-Tabba(vdiq 224H), Suraixh ibn el Nu`man (vdiq 217H), Muhammed ibn Saabik (vdiq 214H), Affan Ibn Muslim el Bahili (vdiq 220H)

Ne Basrah:
Ebu Asim en-Nebil (122-212H), Muhammed ibn Abdullah ibnel Muthana el Ensari (118-215H), Abdurr-Rrahman ibn Hammad esh-Shurajthi (vdiq 212H), Muhammed ibn Ar`arah (vdiq 212H), Haxh-xhaxh ibn Minhel (vdiq 217H), Bedl ibn el Muhabir el Jarbu`i (vdiq 215H), Abdullah ibn Raxha el Gudani (vdiq 220H)

Ne Kufaah:
Ubejdullah ibn Musaa (120-213H), Ebu Nu`ajm el Fadl ibn Dukajn (130-219H), Khalid ibn Makhlad (vdiq 213H), Talk ibn Gannam el Nakhi`i (vdiq 211H), Khalid ibn Jezid el Mukri (vdiq 215h)

Ne Mekkah:
Abdullah ibn Jezid el Mukri (120-213H), Khal-lad ibn Jahja es-Sulemi (213H), Hassan ibn Hassan el basri (vdiq 213H), Ebul Ualid Ahmed ibn Muhammed el Uazraki (vdiq 217H) Abdullah ibnel Zubejr el Mumejdi (vdiq 229h)

Ne el-Medinaah:
Abdul-Aziz el Uwejsi, Ejjub ibn Sulejman ibn Bilal (vdiq 224H), Ismail ibn ebui Uwejs(139-226H)

Ne Egjipt:
Sa`id ibn ebi Mejrem (144-224H), Ahmed ibn Ishkab (vdiq 218H), Abdullah Ibn Jusuf et-Tinisi (vdiq 215H), Asbag ibn el Feraxh (vdiq 225h)

Ne Shaam:
Ebul Jemaan el Hakam ibn Nafi`(138-221H), Adem ibn ebi Ijaas el Askalani (vdiq 220 H), Ali ibn Ajjash el Elhaani (vdiq 219h), Bishr ibn Shuajb el Himsi (vdiq 213H), Ebul Mugirah AbdulKuddus ibn el haxh-xhaxh (vdiq212H), Ahmed ibn Khalid el Uehbi (vdiq214h), Muhammed ibn Jusuf el Firjabi(120-212H), Ebu Mushir Abdul`Ala ibn Mushir (140-218H).


Shkruesi i tij, Muhammed ibn ebi Hatim, tha:" E degjova ate duke thene nje muaj para vdekjes se tijm,"I kam shkruar transmetimet nga 1080 veta, asnjeri prej tyre nuk ishte vecse as`habul hadith. Ata thonin:"Imani eshte fjale e vepra, rritet e zvogelohet."

ATA QE TRANSMETUAN PREJ TIJ

Ata jane te shumte ne numer, prej tyre jane:
Ebu Isaa et-Tirmidhi (vdiq 279H), Ebu Hatim (vdiq277H), Ebu Bekr ibn Ebid-Dun`ja (vdiq 281H), Ebu Bekr ibn Ebi Asim (vdiq 257H), Salih ibn Muhammed Xhezarah (vdiq 293H), Muhammed ibn Abdullah Hadrami Mutajjan (vdiq 297H), Muhammed ibn Is`haak el Khuzejmah (vdiq 311H), jahja ibn Muhammed ibn Sa`id (vdiq 318H), Muhammed ibn Nasir el Meruazi (vdiq 294H), Muhammed Ibn Jusuf el Firjabi(transmetues ne sahih, vdiq 301H), Ebu Bekr ibn Ebi Daud (vdiq 316H), Ibrahim ibn Is`haak el harbi (vdiq 285h), Muslim ibnel Haxh-xhaxh (vdiq 261H), dhe i fundit i tyre ishte El-Husejn ibn Ismail el Muhamili (vdiq 330H).

Imaam Bukhari e ka kerkuar hadithin qe ne moshen 10 vjecare, ne vitin 205 hixhri. Ai vete thote:" E shkruajta librin tim"Sahihun" per 16 vjet dhe i zgjodha ato prej 600 mije hadithe, dhe e bera ate nje prove ne mes meje dhe Allahu, me te Lartit.

Muhammed ibn Ebi Hatim tha:" E degjova El Bukharin duke thene:"Hyra ne Bagdad per heren e tete dhe te fundit dhe cdo here qendroja me Ahmed ibn Hanbelin. Keshtu ai me tha mua here e fundit kur me dha lamtumiren:"O Ebu Abdullah a do ta lesh dijen dhe njerezit dhe do te shkosh ne Khurasan?"Ai(Bukhari) tha:" Tani me kujtohet thenia e tij."

El Bukhari tha:" E shkruajta hadithin dhe nuk e beja si menyra e te tjereve.Kur behesga gati qe te shkruaja nje transmetim nga nje njeri e pyetja per merin e tij, kun`jen e tij, prejardhjen e tij dhe se si e ka percjedhur hadithin, dhe a ishte nje person qe kuptonte(sh.p se cfare po transmetonte). Nese jo, atehere i kerkoja qe te me nxirrte kopjen e tij origjinale.

Xha`fer ibn Muhammed el Ka`ttan tha:"E kam degjuar Muhammed ibn ismail duke thene:"Kam shkruar hadithe nga me shume se 1000 shujukha, prej secilit prej tyre te pakten 10 mije hadithe, dhe nuk kam asnje hadith vetem se e di permendesh senedin e transmetimit.


Ibn Adijj tha:”Kam degjuar nga nje numer dijetaresh qe tregojne se kur Muhammed ibn Ismail erdhi ne Bagdad dhe pasuesit e hadithit degjuan per te ate u mblodhen se si prove per te grumbulluan 100 hadithe dhe ia perzien senedin dhe teksin duke ia fhene fjalet e nje hadithi senedit te nje hadithi tjeter dhe senedin e nje hadithi tjeter me nje tekst tjeter. Ata I ndane keto(100 hadithe) ne mes te 10 vetave qe ta pyesinin Bukrain kur te mblidheshin. Keshtu njerezit u mblodhen dhe njeri prej tyre e pyeti Bukharin per njerin nga hadithet e tij e Bukhari tha qe nuk e di, e ai e pyeti per nje tjeter e tha qe nuk e di e pyeti per nje tjeter derisa I mbaroi the dhjete hadithet. Keshti njeerzit e dijes e pane njeri-tjetrin e thane qe ky njeri kupton mire, kurse ata qe nuk dinin kujtuan se Bukhari ishte I paafte. Pastja I dyti pyeti e Bukhari tha qe nuk e di, e I treti derisa mbaruan qe gjithe., e ai nuk asgje vecse nuk e di.”
Pastaj kur e morri vesh se ata kishin mbaruar me pyetje iu kthye atij qe pyeti I pari dhe I tha:” Sa per hadithin e pare duhet te ishte keshtu, e I dyti keshtu e I treti keshtu…deri tek hadithi I dhjete, duke e vendosur tekstin me senedin e tij perkates. Ai bere te njejten me te gjithe pyetesit e tjere derisa nejerzit e kuptuan aftesine e tij net e mesuarit permendesh.

Ebul Az`har tha:” Ishin 400 nxenes hadithi ne Samarkand dhe ata u mblodhen per nje jave duke shpresuar qe ta gjejne Muhammed ibn Ismailin duke bere nje gabim. Keshtu ata I futen transmetuesit e Shamit ne at ate Irakut, ata ataa te Jemenit ne ata ne Mekkes e Medines, por ata nuk mundes te gjejne asnje gabim nete as ne sened e as te tekst.
Ebu Xha`ferr el Ukejli tha:”kur Bukhari e grumbulloi librine tij “Es-Sahih” ia tregoi ate Ali el Medinit, Ahmed ibn Hanbelit, jahja ibn Ma`init dhe te tjereve. Ata deshmuan se ishte I mire dhe thane qe cdo gje eshte sahih pervec 4 haditheve.”
El Ukejli tha:” Dhe mendimi i sakte per ata 4 hadithe eshte ai i Bukharit se ata jane sahih.”

LAVDERIMET E DIJETAREVE PER BUKHARIN

Nu`ejm ibn Hammad tha:” Muhammed ibn Ismail eshte fakihu I Ummetit.”

Is`haak ibn Rahauaih tha:”Merreni e shkruajeni hadithin nga ky djalosh(Bukhari) sepse sikur te kishte jetuar ne kohen e El Hasanit (El Basri) njerezit do te kishin pasur nevoje per hadithet e tij dhe per kuptimin-fik`hun e tij.”

Ebu Bekr ibn Ebi Shejbah dhe Muhammed ibn Abdullah ibn Numejr thane:” Ne nuk kemi pare asnje si Muhammed ibn Ismail.

Ahmed Ibn Hanbel tha:” Khurasani nuk ka ka sjelle asnje sikurse Muhammed ibn Ismail.”

Ebu Ammar el Husejn ibn Hurejth e lavderoi Bukharin e tha:” Nuk di te kem pare ndonje si ai, eshte sikurse te jete krijuar vetem per hadithin.”

Muhammed ibn Bash-shar tha:” Ata qe kane mesuar permendesh ne bote jane kater:” Ebu Zur`ah ne Rajj, Ed-Darimi ne Samarkand, Muhammed ibn Ismail ne Bukhara dhe Muslim ne Nesapur.”

Ibn Khuzejmeh tha:” Nuk kam pare asnje nen qiell qe te kete me shume dije dhe te kete mesuar me shume permendesh nga hadithit e te Derguarit te Allahut, salaAllahu alejhi ue sel-lem, sesa Muhammed ibn Ismaili.”

Zinxhiri i Transmetimit

El La`likai (vdiq 418h) tha ne Usulul I`tikad elhus-Sunnah(2/172):
Besimi(i`tikaad) I Abu Abdullah Muhammed ibn Ismail el Bukhari dhe grupit prej selefeve prej te cileve transmeton.

Ahmad ibn Muhammed ibn Hafs el Heruij tha: Muhammed ibn Ahmed ibn Selemah na transmetoi ne, duke thene:” Ebul Husejn Muhammed ibn Imran ibn Musa el Xherxheni na transmetoi ne duke thene:” Degjova Ebu Muhammed Abdurr-Rrahmaan ibn Muhammed ibn Abdurr-Rrahmaan el Bukhaari nga esh-Shaash duke thene:

Teksti

E degjova Ebu Badullah Muhammed ibn Ismail el Bukhari duke thene:
“Kam takuar me shume se 1000 njerez nga njerezit e dijes, prej njerezve te Hixhazit, Mekkes, Medines, Kufah, El Basra, el Uasit, Bagdad, Shamit dhe Egjiptit. I takova ata disa here gjenerate pas gjenerate e gjenerate pas gjenerate. I takova ata kur ishin te shumte e te perhapur per nje kohe prej 46 vitesh; njerezit e Shamit, Egjiptit dhe El-Xhazires dy here; njerezit e Basres kater here ne disa vite. Ata te Hixhazit nuk mund ti numeroj dot sa here I kam takuar ne nje perriudhe prej 6 vitesh ne Kufa e Bagdad se bashku me muhadithet e Khurasanit, prej tyre: El Mekki ibn Ibrahim, Jahja ibn Jahja, Ali ibn el Hasan ibn Shakik, Kutejbah ibn Sa`d dhe Shihaab ibn Ma`mar.

Dhe ne Sham: Muhammed ibn Jusuf el Firjebij, Ebu Mushib Abdul`Ala ibn Mushir,Ebul Mugirah AbdulKuddus ibnel Haxh-xhaxh, Ebul Jemaan el Hakam ibn Nafi`, dhe ata qe erdhen pas tyre, I takova disa here.

Dhe ne Egjipt: Jahja ibn Kethir (ose Jahja ibn Bukejr),Ebu Salih –shkruesi I Lejth ibn Sa`dit, Sa`id ibn Ebi Merjem,Esbag ibn el Faraxh dhe mu`ejm ibn Hammad.

Dhe ne Mekkah: Abdullah ibn Zejd el Mukri dhe El Humejdi, Sulejman ibn harb-kadiu i Mekkes dhe Ahmed ibn Muhammed el Azraki.


Dhe ne Medine: Ismail ibn Ebi U`uejs, Mutarrif ibn Abdullah, Abdullah ibn Nafi` ez-Zubejri, Ahmed ibn Ebi bekr Ebu Mus`ab ez-Zuhri, Ibrahim ibn Hamzah ez-Zubejri, dhe Ibrahim ibnel Mundhir el Hizami.

Dhe ne Basra: Ebu Asim ed-Dahhak ibn Makhlad eshj-Shejbani, Ebul Uelid Hisham ibn AbdulMaalik, Haxh=Xhaxh ibn el Minhaal, dhe Ali ibn Abdullah ibn Xhaferr el Medini.

Dhe ne Kufah: Ebu Nu`ejm Ibn Fadl ibn Dukejn, Ubejdullah ibn Musa, Ahmed ibn junus, Kabisah ibn Ukbeh, Ibn Numejr, dhe Abdullah dhe Uthmani dy djemte e Ebu Shejbah-s.

Dhe ne Bagdad: Ahmed Ibn Hambel, Jahja ibn Ma`in, Ebu Ma`mer, Ebu Khajthameh dhe Ebu Ubejd el Kasim ibn Sel-lam.

Dhe nga njerezit e El XHazires: Amr ibn Khalid el Harrani.

Dhe ne Uasit: Amr ibn Aun dhe Asim ibn Ali ibn Asim.

Dhe ne Merv: Sadakah ibn Fadl dhe Is`hak ibn Ibrahim el Handhali.

Dhe ne jemi te kenaqur me permend (vetem) keta njerez qe te most a zgjasim shume kete bisede e qe te jete e shkurter. Dhe se nuk pashe askend prej tyre te kishin kundershtim ne ndonje ceshtjeje.

Fjale dhe Veper

Dhe se feja eshte e perbere nga fjale e nga vepra sic eshte nga Fjala e Allahut:”Dhe ata nuk ishin urdheruar vecse qe te adhuronin Allahun me sinqeritet dhe duke e perkushtuar fene per Te, duke qe Hunefa(nga ata qe nuk I bejne shirk Allahut) dhe qe e falin namazin e japin zekatin, e kjo eshte feja e drejte.” El Bejjineh 98:5
(Murxhi`at jane nje sekt qe kane besimin ne irxha- qe gjynahet e medha a te vogla, nuk e prekin imanin dhe se imani as nuk rritet e as nuk zvogelohet. I pari qe thirri ne kete besim ishte Gilan ibn Ebi Gilan el Kaderijj. Ai eshte vrare ne 105H. Ate deklarojne se veprat nuk jane pjese e imanit, dhe se njerit nuk jane ne grad ate ndryshme imani, dhe se imani as nuk rritet e as nuk zvogelohet dhe se dikush mundet qe te thote qe une jam besimtar pa thene inshAllah. Murxhi`at jane ten dare net re grupe ashtu sic Sheikhul Islam ibn Tejmijjeh thote:
(i) Ata qe thone qe imani eshte vetem besimi me zemer.
(ii) Ata qe thone qe imani eshte vetem thenie me goje( Karamijjat)
(iii) Ata qe thone qe imani eshte vetem deklarata me goje e besimi ne zemer , por qe veprat jane nje shtese e dodmosdoshme ne te.

El Lalikai transmeton ne Sherh Usulul i`tikad Ehlus-Sunnah (5/958) se Abdurr-Rrazzak Es-San`ani tha:” Kam takuar 62 dijetare; e prej tyre ishin:Ma`mer, El Euzai, Eth-Theuri, El Uelid ibn Muhammed el Kurashi, Jezid ibnes-Sa`id, Hammad ibn Selemah, Hammad ibn Zejd, Sufjan ibn Ujejnah, Shuajb ibn Harb, Uaki` ibnel Xherrah, Malik ibn Enes, Ibn Ebi Lejla, Ismail ibn Ajjash, el Uelid ibn Muslim, dhe te tjere qe nuk I kam permendur e te gjithe thoni qe imani eshte fjale e vepra rritet e zvogelohet.”
El Lalikai gjithashtu transmeton ne Sherh Usulul i`tikad Ehlus-Sunnah(4/848) nga jahja ibn Selim se ai tha:” Kam pyetur 10 nga fukaha per imanin ata me thane “fjale e vepra.” Pyeta Sufjan Eth-Theurin e me tha “fjale e vepra.” Pyeta ibn Xhurejxh e me tha “fjale e vepra.” Pyeta Muhammen ibn Abdil-lah ibn Amr ibn Uthman e me tha “fjale e vepra.” Pyeta El Muthni ibn es-Sahah e me tha “fjale e vepra.” Pyeta Nafi ibn Umer ibn Xhemil e me tha “fjale e vepra.” Pyeta Muhammed Ibn Muslim et-Taifi e me tha “fjale e vepra.” Pyeta Malik ibn Enes e me tha “fjale e vepra.” Pyeta Sufjan ibn Ujejnah e me tha “fjale e vepra.”
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #22 u: Decembar 23, 2010, 14:39:36 »


Imam Muslimi rahimehullah


Emri i plotė i Imam Muslimit ėshtė Abdul-Husain Asakir-ud-Din Muslim b. Haxhaxh el-Kushejri el-Naisaburi. "Muslimi" ashtu si e tregon nasba e tij, i pėrkiste fisit Kushejr tė arabėve, pinjoll i klanit tė madh tė Rabia. Ai lindi nė Naisabur (Nishapur) nė vitin 202/817 ose 206/821. Prindėrit e tij ishin besimtarė dhe ai u rrit nė njė atmosferė besimi. Kjo i la mbresa tė forta nė mendjen e tij dhe ai gjithė jetėn e tij iu frikėsua Zotit dhe gjithmonė pėrkrahu rrugėn e drejtė. Ai ishte njė shenjt i shkallės sė lartė. Karakteri i tij i shkėlqyer moral mund tė gjykohet nga fakti i thjeshtė se ai nuk u mor asnjėherė me pėrgojime, qė ėshtė njė e metė e zakonshme njerėzore.

Imam Muslimi udhėtoi shumė, pėr tė mbledhur traditat, nė Arabi, Egjipt, Siri dhe Irak, ku ai mori pjesė nė leksionet e disa prej tradicionalistėve mė tė njohur tė kohės sė tij: Ishak b. Rahwaih, Ahmed b. Hanbelin, Ubejdullah el-Kawariri, Kuteibe b. Said, Abdullah b. Mesleme, Harmalah b. Jahja dhe shumė tė tjerė.

Pasi mbaroi studimet ai u vendos nė Nishapur. Pastaj u njoh me Imam Buhariun, dija e tė cilit pėr hadithin dhe mprehtėsia e tij e madhe pėr tė, i lanė shumė pėrshtypje. Kėto e lidhėn Muslimin me Buhariun deri nė fund tė jetės sė tij. Ai ishte admirues i zjarrtė dhe i njė mėsuesi tjetėr tė madh tė hadithit, i Muhamed b. Jahja el-Dhuheli. Ai shkonte nė leksionet e tij rregullisht, por kur ndryshimi i mendimit mes Muhamed b. Jahja dhe Imam Buhariut, pėr ėėshtjen e krijimit tė Kuranit tė shenjtė, u kthye nė armiqėsi, Imam Muslimi qėndroi me Imam Buhariun dhe e braktisi Muhamed b. Jahjan. Pra ai u bė njė ndjekės i vėrtetė i Imam Buhariut.

Ai shkroi shumė libra pėr hadithin, por vepra mė e rėndėsishme e tij ėshtė koleksioni Sahih. Disa komentues tė hadithit janė tė mendimit se nga disa anė ėshtė vepra mė autentike dhe mė e mirė pėr kėtė temė. Imam Muslimit iu desh shumė punė qė tė mblidhte 300 000 tradita dhe pastaj pas njė shqyrtimi tė plotė tė tyre, ai mbajti vetėm 4000, vėrtetėsia e tė cilave ėshtė shpallur plotėsisht.1

Nė pėrpilimin e tij ai shtoi njė hyrje sqaruese, ku specifikoi disa prej parimeve qė kishte ndjekur pėr zgjedhjen e materialit tė tij.

Imam Muslimi ka dhėnė kontribute tė tjera tė vlefshme nė degė tė ndryshme tė literaturės sė Hadithit dhe pjesa mė e madhe e tyre e kanė ruajtur rėndėsinė e tyre edhe nė ditėt e sotme. Mes tyre shumė tė rėndėsishme janė Kirab el-Musnad el-Kabir Ala el-Rixhal, Xhami Kebir, Kitab, el Asma vel-Kuna, Kitab el-Ilal, Kitab el-Uixhdan.

Metodat e tij tė klasifikimit

Imam Muslimi studioi me saktėsi shumė parime tė shkencės sė hadithit, tė cilat nuk ishin marrė disi parasysh nga mėsuesi i tij i madh Imam Buhariu (Allahu i mėshiroftė). Imam Muslimi i konsideroi autentike dhe tė vėrteta vetėm ato tradita qė i ishin transmetuar atij nga njė zinxhir i pandėrprerė i personave tė besueshėm dhe ishin nė pėrputhje tė plotė me atė qė ėshtė treguar nga transmetuesit e tjerė, besueshmėria e tė cilėve ishte pranuar unanimisht dhe tė cilėt ishin pa tė meta.

Pėr mė tepėr, Imam Buhariu, ndėrsa pėrshkruan zinxhirin e transmetuesve, ndonjėherė pėrmend kunja-n e tyre dhe ndonjėherė jep emrat. Kjo ėshtė e vėrtetė veėanėrisht nė rastin e transmetuesve nga Siria. Kjo krijon njė lloj pėshtjellimi, qė Imam Muslimi e ka shmangur. Imam Muslimi i kushtoi vėmendje tė veėantė vendosjes sė fjalėve tė sakta tė tregimtarėve dhe thekson madje dhe ndryshimin mė tė vogėl nė formulimin e transmetimeve tė tyre.

Imam Muslimi i kushtoi rėndėsi ndryshimit mes dy metodave tė njohura tė transmetimit, haddathana (ai na e tregoi ne) dhe akhbarana (ai na informoi ne). Ai ėshtė i mendimit se mėnyra e parė pėrdoret vetėm kur mėsuesi po e tregon hadithin dhe nxėnėsi po e dėgjon, ndėrsa mėnyra e dytė nėnkupton se nxėnėsi po e lexon hadithin para mėsuesit. Kjo pasqyron kujdesin e tij tė madh nė transmetimin e haditheve.

Imam Muslimi ka punuar shumė dhe pėr lidhjen e zinxhirit tė transmetuesve. Ai ka regjistruar vetėm atė hadith tė cilin e kishin dėgjuar tė paktėn dy tabiinė tė besueshėm, prej dy shokėve tė profetit dhe ky parim ėshtė ruajtur gjatė gjithė zinxhirit pasues tė transmetuesve.

Nxėnėsit e tij

Imam Muslimi kishte njė rreth tė gjerė studentėsh, tė cilėt mėsuan Hadithin prej tij. Disa prej tyre zėnė njė vend me rėndėsi nė historinė islame si pėr shembull Ebu Hatim Razi, Musa b. Harun, Ahmed b. Salama, Abu Isa Tirmidhi, Abu Bakr b. Khuseime, Abu Avana dhe Hafiz Dhehebi.

Vdekja e tij

Imam Muslimi jetoi nė kėtė botė 55 vjet. Gjatė jetės sė tij ai e kaloi pjesėn mė tė madhe tė kohės duke mėsuar Hadithin, duke e pėrpiluar atė, duke ua mėsuar tė tjerėve dhe duke e transmetuar atė. Ai mbeti i tėrhequr nga ky aktivitet i vetėm dhe asnjė nuk mund t\'ia hiqte vėmendjen nga kjo detyrė fetare. Ai vdiq nė vitin 261/875 dhe u varros nė periferi tė Nishapurit.

Referenca

(1) ėshtė e rėndėsishme tė heqim njė prej dyshimeve sipas tė cilit po punojnė shumė orientalistė dhe dijetarė myslimanė me frymė perėndimore. Kur atyre u thuhet se imam Muslimi zgjodhi vetėm 4000 hadithe nga koleksioni prej 300 000 hadithesh, ata mendojnė se pėrderisa njė numėr kaq i madh hadithesh ishin tė dyshimta dhe u refuzuan atėherė ata dalin nė pėrfundimin se gjithė grupi i haditheve ėshtė fals dhe se duhet tė refuzohet. Kjo tradhton injorancėn e plotė tė kritikėve edhe pėr dijen elementare tė hadithit. Matn (teksti) nuk ėshtė baza mbi tė cilėn llogaritet numri i haditheve. Hadithet numėrohen sipas zinxhirit tė transmetimit. Si rrjedhim kur ne themi se Imam Muslimi mblodhi 300 000 hadithe dhe nė pėrpilimin e tij pėrfshiu vetėm 4 000, kjo nuk nėnkupton se ai e refuzoi pjesėn tjetėr tė thėnieve tė profetit si tė dyshimta. Kjo do tė thotė se fjalėt dhe veprat e profetit (a.s) iu transmetuan Imam Muslimit nėpėrmjet shumė zinxhirėve tė transmetimit, prej tė cilave ai zgjodhi 4 000 si mė autentike dhe e transmetoi tekstin sipas autoritetit tė tyre. Njė tekst (matn) qė transmetohet nėpėrmjet njė qind senedeve nė literaturėn e hadithit, trajtohet si njė qind tradita. Pėr shembull, teksti i hadithit tė parė tė Buhariut (veprat bazohen tek qėllimi) llogaritet si zgjedhje e njėrit prej 700 haditheve, pėrderisa ėshtė transmetuar nga njė numėr kaq i madh senedesh.
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #23 u: Decembar 23, 2010, 15:09:36 »


Biografia e shejhut el-alameh muhadithit Hamad el Ensarij

(Allahu e mėshiroftė)

Ai ėshtė shejhu, el alameh,muhadithi, mufesiri, Ebu Abdulatif Hamad bin Muhamed bin Muhamed bin Muhtar esh-Shibr, nga pasardhėsit e Kajs bin Ubadete el Hazrexhij el Ensarij.

Ai u lind nė vitin 1343 h (1924 g) nė fshatin Tadimekeh qė do tė thotė: Kjo ėshtė Mekeh, duke pasur pėr qėllim se ai fshat ndodhet gjeografikisht ndėrmjet katėr maleve njėsoj si Meka.

Ai u rrit nė njė familje plot vlera dhe tė angazhuar me diturinė fetare. Filloi nė mėsimin e Kuranit nė moshė tė hershme derisa e pėrfundoi memorizimin e tij nė moshėn tetė vjecare, si dhe mėsoi pėrmendėsh njė sėrė librash nė lėmi tė ndryshme akoma pa arritur moshėn e pubertetit. Shejhu shprehet nė lidhje me kėtė duke thėnė: Nuk fillonim studimin e njė lėnde pa e mėsuar pėrmendėsh fillimisht atė lėndė.

Po ashtu thotė: Nė rininė time, lexoja dhe shkruaja deri nė agim dhe flija vetėm pak nė drekė.

Mė pas ai doli nga atdheu i tij nė moshėn 21 vjecare emigrues pėr shkak tė kolonizatorit francez.

Shujuhėt e tij nga tė cilėt e mori diturinė:

1) Daja i tij shejhu Muhamed bin Ahmed bin Tekij el Ensarij, i cili njihej me nofkėn:Mėsuesi i fėmijėve, pėr shkak se ishte i pėrkushtuar tėrėsisht mėsimit tė fėmijėve nė memorizimin e Kuranit. Tek ai mėsoi Nahue dhe Sarf ( Dy degėt e rregullave tė gjuhės arabe)
2) Djali i xhaxhait tė tij, alameja i kohės sė tij, dijetari ekspert, shejhu Musa bin Kisaij el Ensarij
3) Xhaxhai i tij Muhamed bin Ahmed Bin Muhamed, i njohur me nofkėn: Deti, pėr shkak tė diturisė tė tij tė madhe. Tek ai mėsoi lėndėt e Usul Fikhut dhe tė Tefsirit. Gjithashtu dėgjoi tek ai transmetimin e haditheve tė librit el Mueta, Sahihun e Buhariut, Sahihun e Muslimit, dhe Sunenin e Ebu Daudit
4) Shejhu Hamud bin Muhamed, tek i cili lexoi lėndėn e Usul fikhut, Tefsirit dhe Filozofisė.

Shujuhėt e tij nė Meke:

5) Shejhu el alameh Muhamed Abdurrazak Hamzah
6) Shejhu el alameh muhadithi, Abdulhak el Hashimij el Hindij
7) Shejhu el alameh muhadithi Hasen el Meshat
Cool Shejhu el alameh Muhamed Emin esh-Shinkitij
9) Shejhu el Arabij en-Nijanij
10) Shejhu Muhamed Emin el Xhelij
11) Shejhu Hamid el Fekij

Mė pas shejhu nė vitin 1371 h, iu bashkangjit Darul Ulum nė Medine nė degėn e hadithit.

Shujuhėt e shejhut nė Medine:
12) Shejhu el alameh Muhamed bin Abdullah bin Mahmud el Medenij
13) Shejhu el alameh Muhamed bin Turkij en-Nexhdij, tek i cili lexoi librin el Mueta
14) Shejhu Muhamed Hajalil en-Nexhdij
15) Shejhu, el alameh, historiani, Muhamed Hafidh bin Musa Humejd, tek i cili lexoi librin Sunenu Nesai dhe pėr tė cilin mori dėshmi (ixhazeh)
16) Shejhu Amar el Megribij

Pavarėsisht kėrkimit tė diturisė tek dijetarė tė shumtė, ai nuk ndėrpritej kurrė nga leximi i librave nė shtėpi, sic tregon djali i tij AbdulEuel: Shejhu kur ishte nė shtėpi, shpeshherė nė kohėn e drekės merrte njė libėr cfarėdo nga biblioteka e tij dhe ulej nė sallonin e shtėpisė dhe lexonte me zė tė lartė, me njė melodi tė vecantė, sipas metodės sė vendlindjes sė tij.

Disa nga shujuhėt nga tė cilėt ka marrė dėshmi (ixhazeh):

1- El alameh muhadithi Ubejdullah Rrahmani .
2 - Shejhu Abdulhafidh Filistini.
3 – Shejhu Kasim bin Abdulxhebar .
4 – Shejhu el alameh Hamud Tuejxhiri.
5 – El alameh Muhadithi Abdulhak el Hashimi .

Shejhu shprehet nė lidhje me marrjen e dėshmive tė shumta: Unė kam marrė dėshmi nė cdo fushė tė diturisė, saqė dhe nė inxhinieri.

Kthimi i shejhut nė Meke:

Shejhu pasiqė mbaroi studimet nė Darul ulum, u kthye nė Meke, pėr tu caktuar mėsues aty.

Periudha e qėndrimit tė shejhut nė Rijad:

Mė pas shejhu kreu obligimin e haxhit dhe u caktua mėsues fillimisht nė Institutin Imamud-daueh nė Rijad, i cili sapo ishte themeluar, ku qėndroi nga viti 1375 h deri nė 1378 h, mė pas u caktua profesor nė Fakultetin e Sheriatit po nė Rijad, ku qėndroi nga viti 1379 h deri nė 1384 h.

Shejhu shprehet nė lidhje me kėtė dhe thotė: Ditėt e qėndrimit tim nė Rijad kanė qenė ditė tė arta. Gjithashtu thotė: Mė thoshte njė shejhu im: Patjetėr duhet tė udhėtosh nė zonėn e Nexhdit, sepse tė jetosh mes tyre tė duket sikur po jeton mes sahabėve, pėr shkak tė dijetarėve tė shumtė aty dhe akides sė pastėr tė tyre.

Rikthimi i shejhut nė Medine:

Mė pas shejhu u transferua nė Medine pėr tu caktuar profesor nė Universitetin Islamik, ku dha mėsim deri nė vitin 1410 h, kur doli nė pension.

Kur po planifikohej themelimi i Universitetit Islamik, kishte mendime tė ndryshme se nė cilin qytet tė vendosej dhe shejhu ishte njė nga ata qė i sugjeruan shejhut muftiut Muhamed bin Ibrahim Ali Shejh, qė tė ngrihej nė Medine, saqė shejh Hamadi i tha: Nė Medine ka pasur dhe mė parė Universitet Islamik, ai ishte Ebu Bekri qė pėrfaqėsonte arabėt, Bilali qė pėrfaqėsonte etiopiasit, Selmani qė pėrfaqėsonte persėt, e kėshtu me rradhė.

Udhėtimet e shejhut:

Shejhu ka udhėtuar nė njė numėr tė madh vendesh tė ndryshme, duke qenė kjo njė nga gjėrat mė tė dėshiruara pėr shejhun, saqė thoshte: E kisha vendosur qė ta vizitoja tė gjithė botėn, deri nė Kinė, por nuk mu mundėsua dicka e tillė.

Shejhu ka udhėtuar nė Evropė, Afrikė, Azinė Lindore, Sham, Marok, Indi, etj. Madje shejhu ka shkruar njė libėr tė vecantė me pėrshtypjet dhe mbresat e tij rreth kėtyre udhėtimeve, tė cilin e ka quajtur: er-Rihlatul ensarijeh

Nga angazhimet e shejhut nė rradhėt e diturisė :

Shejhu ishte anėtar i kėshillit drejtues tė qendrės sė studimeve kėrkimore nė shėrbim tė Sunetit Profetik dhe jetės sė Profetit, qė ndodhet nė Medine, si dhe ishte anėtar i bordit mbikqyrės nė lidhje me cėshtjet e xhamisė Profetike.

Biblioteka e famshme e shejhut:

Shejhu ishte i dalluar pėr bibliotekėn e tij personale tė pasur. Fillimisht nisi themelimin e bibliotekės sė tij nė vitin 1367 h, duke qenė pėrfshirėse e tė gjitha fushave dhe lėmive, por nė vitin 1373 h, ia dhuroi tė gjithėn xhaxhait tė tij, ndaj e filloi nga e para themelimin e bibliotekės sė tij. Ishte i apasionuar pas librave ndaj pėrpiqej tė blinte librat e tė gjithė dijetarėve tė njohur, duke e kompletuar cdo ditė e mė shumė nė tė gjitha fushat e diturisė. Ai nuk kursehej nė kėtė aspekt .

Njėherė bleu librin el Kamil tė ibn Adiut, nė Turqi nė vlerėn e 1000 rijalėve, ndėrkohė qė rroga e tij mujore ishte 1000 rijal. Po ashtu bleu librin Tarihul Dimeshk tė Ibn Asakirit pėr 7000 rijal.

I donte shumė librat dhe vecanėrisht ato qė kishin tė bėjnė me fushėn e akides dhe hadithit, shejhu shprehet nė lidhje me kėtė duke thėnė: Librat pėr mua janė mė tė dashur se sa pallatet mbretėrore.

Nuk kishte libėr qė tė botohej, vecse shejhu do ishte nga tė parėt qė do e blinte, duke pasur njė lidhje tė vazhdueshme dhe tė fortė me botėn e botimeve, si dhe sa herė qė takohej me nxėnėsit e dijes qė e vizitonin, pyetjet e para kishin tė bėjnė me librat e rinj tė botuar apo tė recensuar, etj. Njė vecori e rrallė e bibliotekės sė tij ishte pėrkushtimi i shejhut ndaj dorėshkrimeve dhe pėrpjekjet e vecanta pėr sigurimin e sa mė shumė dorėshkrimeve nga tė gjitha anėt e botės ku gjendeshin ato. Vetė shejhu shprehet nė lidhje me kėtė duke thėnė: Sa herė qė shihja ndonjė dorėshkrim e kopjoja. Po ashtu thotė: Kam ndenjur nė bibliotekėn e Xhamisė Profetike shtatė vjet duke kopjuar me dorė librat qė gjendeshin aty, sepse nė atė kohė nuk kishte fotokopje. Gjithashtu thotė: Unė i kam dhėnė Universitetit Islamik 400 dorėshkrime, njė pjesė prej tyre tė kopjuara me shkrimin tim.

Librat qė shejhu shkroi:

1) Belegatul Kasij ued-Danij fi teraxhim shujuh Taberanij ( Furnizmi i tė afėrmit dhe tė largėtit nė lidhje me biografitė e shujuhėve tė Taberaniut)
2) Raf`ul esa anil mudtari ile ramjil xhimari bil mesa ( Largimi i sikletit nga ai qė ėshtė i detyruar tė gjuajė gurėt (nė haxh) pas perėndimit tė diellit)
3) Raf`ul ishtibah an hadith men sala fi mesxhidij erbeine salah ( Sqarimi i dilemės rreth hadithit: Kush fal nė xhaminė time 40 namaze)
4) Tahkikul kauli fi hadith: Men medat alejhi hamsetu eauam ue hue ganij ue lem jehuxh (Thėnia vendimtare nė lidhje me hadithin: Kujt i kalojnė pesė vjet dhe nuk e kryen haxhin megjithėse ėshtė i pasur)
5) Keshfus-sitri ama uerade fis-seferi ilel kabr ( Zbulimi i tė vėrtetės nė lidhje me cfarė ėshtė transmetuar pėr udhėtimin tek varret)
6) el Ilan biene leamrij lejset minel ejman ( Bėrja me dije se thėnia: leamrij, nuk ėshtė prej betimeve) .
7) Akidetul imami Ebil Hasen el Esharij (Akideja e Imamit bul Hasen el Esharij).
Cool El Exhuibetul uefijeh ala esiletil elfijeh ( Pėrgjigjet e plota rreth pyetjeve nė lidhje me librin El Elfijeh).
9) Fet-hul uehab fijmen ushtuhira minel muhadithine minel elkab ( Suksesi nga Dhuruesi nė lidhje me sqarimin e atyre muhadithėve qė kanė qenė tė njohur me nofka)
10) It-hafu dheuij er-rusuh bimen urife bit-tedlisi minesh-shujuh (Dhurata pėr tė specializuarit, nė lidhje me dallimin e atyre shujuhėve qė njihen pėr tedlis)
11) Janiuth-themer fi mustalahi ehlil ether ( Vjelja e fryteve nė lidhje me terminologjinė e dijetarėve tė hadithit) (Ky libėr sė shpejti do jetė i gatshėm pėr lexuesin shqiptar)
12) Tuhfetul kariu biesanidel ensarij (Dhuratė lexuesit, zinxhirėt e transmetimit tė Ensariut).
13) Teufikul Barij fir-radi alel Gumarij (Suksesi i Krijuesit nė kundėrpėrgjigjen ndaj Gumarit).
14) Tehkiku dhejlid-diuan lidh-Dhehebij ( Recensimi i shtojcės sė librit ed-Diuan tė imam Dhehebiut) .
15) Tehkiku Diuani ed-duafa lidh-Dhehebij (Recensimi i librit Diuanud-Duafa tė imam Dehebiut).
16) Tuhfetus-sail an saumil murdi uel hamil ( Dhuratė pyetėsit nė lidhje me agjėrimin e shtatėzėnės dhe gjidhėnėses)
17) Sebilu er-rushdi fi tahrixhi ehadithil Bidajeti Ibn Rushd (Rruga e drejtė nė verifikimin e haditheve tė librit El Bidajeh tė Ibn Rrushdit)

Shejhu ka marrė pjesė sė bashku me Ibn Kasimin nė pėrmbledhjen e fetvave tė Ibn Tejmijes nė librin Mexhmual Fetaua

Nxėnėsit e shejhut:
Shejhu padyshim ka njė numėr tė madh nxėnėsish, saqė konsiderohej profesori simbol nė Universitetin Islamik pėr shkak tė kohės sė gjatė dhe tė pandėrprerė nė mėsimdhėnie.

Nga nxėnėsit e shejhut pėrmendim:

1) Atijeh Muhamed Salim
2) Bekr Ebu Zejd
3) Rabia bin Hadij el Medkhalij
4) Salih Ali Shejh
5) Ali bin Nasir Fakihi
6) Salih bin Sad es-Suhejmij
7) Umer bin Hasen Felateh
Cool Uesijullah Abasij
9) Abdullah Xhibrini
10) Abdurrazak Bedr
11) Mehfudhu Rahman Zejn
12) Musaid er-Rashid
13) Alij bin Hasen el Halebi
14) Felah bin Ismail
15) Basim Xheuabirah

Nga kėshillat dhe thėniet e tij tė arta:
Sa shumė ėshtė shkruar dhe sa pak po lexohet.

Kam vėnė re se nxėnėsit e dijes nė kėtė kohė nuk studiojnė sėbashku (tė ripėrsėrisin, rikujtojnė, ndihmojnė njėri tjetrin nė kėrkim)

I drejtohej nxėnėsve tė dijes: Merrni librin Adabus-sami` uel mutealim (Edukata e nxėnėsit tė dijes) tė Ibn Xhemeah dhe lexoni cdo ditė njė kapitull prej tij.

Mos lexoni shumė nė librat qė kanė mendime tė largėta nga e vėrteta dhe vecime (pra qė ka rėnė ndesh me pjesėn dėrrmuese tė dijetarėve apo me tė gjithė ata)

Sot nxėnėsit e dijes i ka mashtruar armiku kafir duke i larguar nga kėrkimi i diturisė me pėrkushtim, ndėrkohė qė ata sot mė shumė se kurrė e kanė detyrė tė kėrkojnė diturinė me zell.

Nė lidhje me gratė thoshte:
Nė kohėn tonė janė dalluar pėr zell, aktivitet nė davet dhe gatishmėri pėr studim tė diturisė.

Nė lidhje me davetin thoshte:
Ėshtė njė fushė qė nuk duhet tė pėrfshihet nė tė pėrvecse atyre qė janė tė ditur.

Nė lidhje me dijetarėt thoshte:
Dijetarėt duhet tu flasin njerėzve aq sa kuptojnė dhe tė mos i fusin nėpėr qorrsokaqe.

Nė lidhje me xhematin ihuanul muslimin thoshte:
Mos iu afroni atyre, sepse i gjithė kapitali i tyre janė vetėm hamendėsimet dhe dilemat.

Thoshte: Kjo kohė ėshtė koha e paqartėsisė dhe dyshimeve, sidomos pas fitnes qė ndodhi nė Meke, ndaj unė veproj sipas hadithit tė dobėt: “Ruajuni nga njerėzit nėpėrmjet paragjykimit” dhe tregohem i rezervuar nga shumė njerėz tė kėsaj kohe dhe nė mėnyrė tė vecantė tė rinjtė.

Thoshte nė lidhje me atė qė sot emėrtohet si Rigjallėrim, Rizgjim : Ky nuk ėshtė rigjallėrim por shkujdesje nga kėrkim i diturisė.

Vdekja e shejhut:

Shejhu u sėmur natėn e 23 tė Ramazanit tė vitit 1417 h dhe vazhdoi t`i rėndohej sėmundja derisa i erdhi exheli nė datėn 21/6/1418 h.
Namazi i xhenazesė iu fal nė Xhaminė Profetike pas namazit tė ikindisė, nė tė njėjtėn ditė tė vdekjes, nė praninė e njė numri tė madh dijetarėsh dhe dashamirės tė Sunetit, gjykatėsish, njerėzish me poste, profesorėsh tė tė gjitha kategorive, nxėnėsish tė dijes, duke qenė njė nga shembujt qė i pėrfshin thėnia e imam Ahmedit drejtuar bidatcinjve:

Dita dalluese mes nesh e jush ėshtė dita kur tė na falet xhenazeja.

Allahu e mėshiroftė shejhun dhe e strehoftė nė xhenetet e Tij tė begata, e lusim Allahun tė na bėjė dobi me diturinė qė la pas.

Marrė nga Pėrmbledhja e Biografisė sė muhadithit Hamad el Ensarij, shkruar nga AbdulEuel bin Hamad el Ensarij dhe nga biografia e shkruar nga Ebu AbdulHalik Eshraf

Pėrktheu:
Shuajb Rexha

Marrur nga:
www.Udha e Besimtareve.com

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #24 u: Decembar 23, 2010, 15:15:31 »



Biografia e shejhut Muhamed Eman el Xhamij


Ai quhet Muhamed Eman bin Alij Xhamij, me nofkėn Ebu Muhamed. Ai lindi nė Etiopi, nė vitin 1349 h, nė krahinėn Herar, nė fshatin Tugatab.

Shejhu u rrit nė fshatin e lindjes ku dhe mėsoi Kuranin. Pasiqė e pėrfundoi memorizimin e tij, filloi tė mėsonte nė librat e fikhut sipas medhhebit tė imam Shafiut. Gjithashtu mėsoi gjuhėn arabe nė fshatin e tij tek shejhu Muhamed Emin el Herarij. Mė pas e braktisi fshatin e tij dhe kėrkoi diturinė nė zona tė tjera, ku u njoh me shokun, kolegun dhe mikun e tij Abdulkerimin, me tė cilin mė pas emigruan nė Arabinė Saudite. Ata studiuan tek shejhu Musa librin Nedhmuz-zebed tė Ibn Raslanit, mė pas librin el Minhaxh tek shejhu Ebadir,si dhe disa lėndė tė tjera.

Dėshira e zjarrtė pėr tė vizituar vendin e shenjtė, Meken, pėr tė kryer haxhin dhe pėr tė nxėnė dituri, i bėri ata qė tė dalin nga Etiopia drejt Somalisė, nėpėrmjet detit kaluan nė Aden( qytet nė Jemen), rrugė gjatė sė cilės u pėrballėn me vėshtirėsi dhe rreziqe tė shumta. Mė pas nė kėmbė udhėtuan drejt qytetit Hudejda ( nė Jemen), ku agjėruan muajin e Ramazanit dhe mė pas u drejtuan pėr nė Arabinė Saudite, duke kaluar nėpėr qytetin Samitah, Ebu Arish, dhe mė pas morėn leje pėr tė hyrė nė Meke si haxhinj. I gjithė ky udhėtim ėshtė zhvilluar nė kėmbė. Nė Jemen, disa njerėz ua kishin tėrhequr vėrejtjen tė ishin tė kujdesshėm mos tė ndikoheshin nga thirrja selefije qė ata e emėrtonin: uehabijeh.

Nė Arabinė Saudite, pasiqė kreu haxhin (viti 1369 h) shejhu u angazhua me kėrkimin e diturisė nė xhaminė e shenjtė tė Mekes nė tubimet e ndryshme tė shumta tė diturisė qė organizoheshin nė tė.

Aty pėrfitoi dituri nga shujuhėt e mėposhtėm: Abdurrazak Hamzah, Abdulhak el Hashimij, Muhamed Abdullah es-Sumalij, etj.

Gjatė qėndrimit nė Meke u njoh me shjehun Abdulaziz bin Baz duke qenė bashkėshoqėruesi i tij nė udhėtim drejt Rijadit me rastin e hapjes sė Institutit tė Diturisė, nė fillimet e viteve 70 h. Ai gjatė studimeve atje, ishte koleg me shejhun Abdulmuhsin el Abad dhe shejhun Alij bin Muhene el Kadij. Gjithashtu nuk iu nda mexhliseve tė diturisė nė Rijad, qė organizoheshin nėpėr xhamia. Ai u ndikua sė tepėrmi nga muftiu i nderuar, el alameh, Muhamed bin Ibrahim Ali shejh. Pėr njėfarė kohe tė konsiderueshme ishte i pandashėm nga mėsimet e shejhut Abdurrahman el Ifrikij,dhe shejhut Abdulaziz bin Baz, duke pėrfituar nga ky i fundit dituri tė madhe dhe morale tė larta.

Gjatė qėndrimit nė Rijad mori dituri tek shejhu Muhamed Emin esh-Shinkitij dhe tek shejhu Hamad el Ensarij. Nė mėnyrė tė vecantė ishte i ndikuar dhe nga shejh Abdurrazak Afifi, saqė i pėrngjante nė mėnyrėn e mėsimdhėnies, po ashtu pėrfitoi dhe u ndikua nga shejhu Abdurrahman bin Nasir es-Sadij, megjithėse jo nėpėrmjet mėsimit direkt tek ai por nėpėrmjet korrespondencės sė vazhdueshme mes tyre. Ka studiuar edhe tek shejhu Muhamed Halil Herras dhe Abdullah Karauij.

Nė aspektin e studimeve zyrtare, kreu tė mesmen nė Institutin e Diturisė nė Rijad, mė pas fakultetin e sheriatit nė vitin 1380 h, mė pas magjistraturėn nė universitetin e Benxhabit (Pakistan), mė pas mori doktoraturėn nė Darul Ulum nė Kajro.

Pozita e tij nė rradhėt e njerėzve tė dijes dhe lavdėrimet e dijetarėve pėr tė:

Ai gėzonte respekt dhe vlerėsim nė rradhėt e njerėzve tė dijes, duke merituar vetėm fjalė tė mira dhe vlerėsime pozitive superlative. Niveli i besueshmėrisė nė diturinė dhe akiden e tij ishte i lartė qė nė kohėn kur ishte nxėnės nė Rijad, duke mos kaluar pa u vėnė re nga shejhu i tij Abdulaziz bin Baz, nė pėrkushtimin dhe sakrificėn e tij, i cili e propozoi atė tek shejhu Muhamed bin Ibrahim qė ta emėronte mėsues nė Institutin e Samitas nė krahinėn e Xhazanit.

Mė pas kur u hap Universiteti Islamik nė Medine, u zgjodh nga shejhu Abdulaziz bin Bazi, pėr tė qenė profesor aty, dhe sic dihet ky Universitet ėshtė themeluar pėr pėrhapjen e akides selefije, gjė qė tregon pėr pozitėn e shejhut dhe besueshmėrinė qė gėzonte nė aspektin e akides dhe diturisė qė posedonte. Fillimisht dha mėsim nė shkollėn e mesme, mė pas nė Fakultetin e Sheriatit.

Thėniet e dijetarėve dhe vlerėsimet e tyre rreth tij:

Muftiu, shejhu Abdulaziz bin Baz, nė letrėn e shkruar me nr 64 tė datės 9/1/1418 h, shprehet nė lidhje me shejh Muhamed Eman el Xhamij, duke thėnė:

Ai ėshtė i mirė njohur tek unė pėr dituri ,vlera,akide tė saktė, angazhim aktiv nė davet dhe tėrheqjen e vėrejtjes nga bidatet apo devijimet. Allahu e faltė dhe e strehoftė nė xhenetet e begata, ia pėrmirėsoftė pasardhėsit e tij dhe e lusim qė tė na bashkojė me tė nė vendbanimin e paqes, vėrtetė Ai ėshtė Dėgjues, qė i pėrgjigjet lutjes.

Shejhu Salih bin Feuzan al Feuzan nė letrėn e shkruar me datė 3/3/1418 h me titull: Shejhu Muhamed Eman sic e kam njohur, thotė:

Vėrtetė, kėrkuesit e diturisė dhe bartėsit e diplomave tė larta janė tė shumtė, por ata prej tė cilėve pėrfitohet realisht, janė tė pakėt dhe shejh Muhamed Eman el Xhamij bėn pjesė tek ai numėr i rrallė dijetarėsh tė cilėt e kanė sakrifikuar veten duke vėnė diturinė dhe mundin e tyre nė shėrbim tė dobisė sė muslimanėve dhe orientimit tė tyre. Ai e bėnte kėtė nėpėrmjet mėsimdhėnies nė Universitetin Islamik, nė Xhaminė Profetike, si dhe nė udhėtimet e shumta tė tij nė vende tė ndryshme brenda dhe jashtė mbretėrisė, ku organizoheshin ligjėrata dhe kurse fetare, duke thėrritur nė teuhidin e pastėr, duke kėshilluar tė rinjtė qė t`i pėrmbahen menhexhit tė selefėve, duke ua tėrhequr vėrejtjen nga parimet e gabuara dhe ideologjitė e devijuara. Kush nuk ka arritur ta njohė personalisht, le ta njohė nėpėrmjet librave tė tij tė dobishėm dhe kasetave tė shumta tė cilat shprehin vetėm njė pjesė nga dituria e shumtė qė ai posedonte.

Shejhu el alameh Abdulmuhsin elAbad ka thėnė:

Unė e kam njohur shejhun Muhamed Eman el Xhamij qė kur ishte nxėnės nė Rijad, mė pas profesor nė Universitetin Islamik nė Medine. E kam njohur pėr besim tė pastėr dhe drejtim tė shėndoshė. Kishte njė pėrkushtim tė vecantė nė sqarimin e akides sė selefėve dhe tėrheqjen e vėrejtjes nga bidatet, gjė tė cilėn e bėnte nė mėsimet, ligjėratat dhe shkrimet e tij. Allahu e faltė, e mėshiroftė dhe strehoftė nė xhenetet e begata.

Shejhu Muhamed Abdul uehab el Bena ka thėnė:

Ai ishte nė nivelin mė tė kėnaqshėm nė aspektin moral, nė akiden e saktė dhe mirėsjellje me njerėzit. Allahu e faltė, e mėshiroftė dhe strehoftė nė xhenetet e begata, ashtu sic e lusim qė tė na bashkojė me tė, vėllezėr pėrballė njėri tjetrit tė ulur nė frone.

Shejhu Muhamed bin Alij Thanij nė letrėn e shkruar me datė 4/1/ 1417 ka thėnė:

Shkėlqesia e tij ėshtė dijetar selefij i cilėsisė mė tė lartė, i dhėnė me mish e me shpirt pas davetit, me njė angazhim aktiv nėpėrmjet ligjėratave nėpėr xhamia apo simpoziumeve tė ndryshme brenda dhe jashtė mbretėrisė. Ai ka njė sėrė librash dhe shkrimesh nė akide dhe fusha tė tjera. Allahu e shpėrbleftė me tė mira dhe ia shtoftė shpėrblimin nė Ahiret.

Shejhu Umer Muhamed Felateh (Allahu e mėshiroftė) mėsues nė Xhaminė Profetike, nė letrėn e shkruar me datė 7/2/1417 h ka shprehur:

Ai ishte i ciltėr nė atė qė thoshte, i dedikuar me pėrkushtim rrugės sė ehlu sunetit, njeri me vullnet tė fortė, thirrės tek Allahu me fjalėt dhe veprat etij. E kishte gjuhėn tė ndershme, potent nė sqarimet etij, zemėrohej menjėherė nėse shkeleshin dispozitat fetare. Pėr atė mė sė miri flasin mėsimet e dhėna nė Xhaminė Profetike, shkrimet e shkruara prej tij dhe udhėtimet e shumta nė vende tė ndryshme, nė tė cilat unė kam qenė bashkėshoqėrues me tė dhe e vlerėsoj si mik tė mirė. Ai gjithashtu ishte shoqėrues i shejhut el alameh Muhamed Emin esh-Shinkitij, duke qenė bashkėudhėtar i mirė dhe vėrtetė njė burrė i palėkundur nga e vėrteta, qė nuk i mbante anėn njeriu, as nuk shtirej dhe as nuk polemizonte. Nėse kishte argument pėr atė qė thoshte, e kumtonte atė, e nėse bindej pėr tė kundėrtėn e mendimit tė tij tėrhiqej dhe i pėrmbahej tė vėrtetės, tamam ashtu sic duhet ė jetė sjellja e besimtarėve. Unė e kam Allahun dėshmitar se shejhu ka dhėnė shumė nė shėrbim tė fesė dhe nė pėrhapjen e Sunetit. Ai u pėrball me lėndime tė shumta dhe kurthe e intriga nga mė tė ndryshmet, por asgjė nga kėto nuk e zmbrapsėn atė deri nė vdekje. Fjala e tij e fundit nga kjo dunja ishte Lailahe ilallah Muhamedun Rasulullah.

Disa nga librat qė la pas:

1)Es-Sifatul ilahijeh fil kitabi ues-suneti en-nebeuijeh (Cilėsitė e Allahut nė Kuran dhe Sunet)
2)Eduan ala tarikid-daueti ilel islam( Hedhje dritė mbi rrugėn e thirrjes nė islam)
3)Mexhmua rasailil xhamij( Pėrmbledhje broshurash nė fushėn e akides dhe Sunetit)
4) el Muhadaratu ed-difaijeh anis-suneti el muhamedijeh ( Ligjėrata mbrojtėse e Sunetit Profetik)
5)Hakikatu ed-dimukratijeh ue eneha lejset minel islam (Realiteti i demokracise dhe fakti qė ajo nuk ka tė bėjė me islamin)
6)Hakikatu esh-shura fil islam( Realiteti i konsultimit nė islam)
7) el Akidetul islamijeh ue tarijhuha (Akideja dhe historiku i saj)

Disa nga nxėnėsit e tij mė tė njohur:

Njė njeri me kėtė pozitė dhe me njė mund tė madh nė fushėn e davetit, brenda territorit tė Arabisė Saudite dhe jashtė saj, padyshim qė kishte njė numėr tė madh nxėnėsish qė nuk mund tė pėrmenden tė gjithė, por nga mė tė njohurit e kohės pėrmendim:

1)Shejhu muhadithi el alameh Rabia bin Hadij el Medkhalij
2) Shejhu el alameh Bekr Ebu Zejd
3) Shejhu el alameh Zejd bin Hadij el Medkhalij
4) Shejhu Alij bin Nasir el Fakihu (Profesor nė Universitetin Islamik dhe mėsues nė xhaminė profetike)
5) Muhamed Hamud el Uailij (Profesor nė Universitetin Islamik dhe mėsues nė xhaminė profetike)
6) Shejhu muhadith AbdulKadir es-Sindij
7) Shejhu Salih bin Sad es-Suhejmij (Profesor nė Universitetin Islamik dhe mėsues nė xhaminė profetike)
8 )Shejhu Ibrahim er-Ruhejlij (Profesor nė Universitetin Islamik dhe mėsues nė xhaminė profetike)
9) Shejhu Salih er-Rifaij
10) Shejhu Felah Ismaili (Profesor nė Universitetin e Kuvajtit)
11) Shejhu Felah bin Thanij (Profesor nė Universitetin e Kuvajtit)

Disa nga cilėsitė mė tė spikatura nė moralin e tij:

a) Ishte kėshillues i sinqertė, duke sakrifikuar jetėn e tij nė pėrhapjen dhe sqarimin e akides selefije, nėpėrmjet librave, mėsimdhėnies, ligjėratave tė ndryshme dhe kundėrpėrgjigjeve ndaj atyre qė gabojnė, gjithmonė duke qenė i dalluar pėr drejtėsinė e tij nė kundėrpėrgjigje, larg fanatizmit dhe tekave.

b) Njihej pėr pėrzierjen e tij tė pakėt me njerėzit,pėrvecse nė tė mira, ai e ruante kohėn dhe jetėn e tij, dilte pėr nė punė, kthehej nė shtėpi, dilte pėr nė xhaminė profetike pėr tė dhėnė mėsim pas ikindie ose pas akshami ose pas jacie ose pas sabahu. E gjithė kjo vazhdoi deri nė shtratin e vdekjes.

c) Ndershmėria dhe pastėrtia e gjuhės sė tij. Nuk e kishte zakon qė tė ofendonte apo tė pėrgojonte dhe as nuk lejonte qė dikush tė pėrgojohej nė praninė e tij dhe as nuk lejonte qė tė pėrmenden nė praninė e tij tė metat e tė tjerėve dhe tė transmetohen fjalė. Nėse i thuhej se dikush kishte rėnė nė gabim atėherė ai kėrkonte kasetėn ose librin ku ndodhej fjala e pretenduar , ashtuqė ta lexojė ose dėgjojė, e nėse bindej qė aty ka gabim ndėrmerrte mėnyrėn e duhur pėr tė kėshilluar.

d) Urtėsia dhe falja e tij. Ai sa herė qė pėrballej me lėndime, intriga, kurthe, dhe sprova, pėrgjigjej me urtėsi dhe falje. Nganjėherė i vinte ndonjė nga ata qė e ofendonin , e pėrbaltnin dhe shpifnin pėr tė, duke i kėrkuar falje dhe shejhu i pėrgjigjej: Shpresoj qė askush mos tė hyjė nė zjarr pėr shkakun tim. Ai ua bėnte hallall tė gjithėve dhe thoshte: Nuk ėshtė e nevojshme qė tė vijnė tek unė tė mė kėrkojnė falje sepse unė ua kam bėrė hallall tė gjithėve, madje kėrkonte nga njerėzit qė ta komunikonin kėtė nga ai tek tė gjithė.

e) Ai pėrkujdesej dhe interesohej pėr nxėnėsite tij, duke mos mbaruar kontakti i tij me ta me mbarimine mėsimit, por merrte pjesė nė ceremonitė e tyre, pyeste rreth gjendjes sė tyre, pėrpiqej tė kėshillonte nė shėrimin e problemeve familjare tė tyre. Ai shpenzonte pasurinė e tij pėr ta dhe shfrytėzonte personalitetin e tij pėr tė ndėrhyrė nė ndihmesė tė tyre, gjė e kjo e cila linte ndikim tė madh tek nxėnėsit dhe qė u ndje shumė pas vdekjes sė tij.

Vdekja e tij:

Nė fund tė jetės ai u sprovua me njė sėmundje tė rėndė e cila e mbajti nė shtrat pėr rreth njė vit, megjithatė ai ishte durimtar. Nė mėngjesin e ditės sė mėrkurė tė datės 26 Shaban tė vitit 1416 h, ai e dorėzoi shpirtin e tij tek Krijuesi. Iu fal namazi i xhenazes pas namazit tė drekės me praninė e njė numri tė madh dijetarėsh, gjykatėsish dhe nxėnėsish diturie, etj dhe u varros

nė varrezėn Bekie tė Medines. Me vdekjen e tij u krijua njė boshllėk nė rradhėt e dijetarėve. E lusim Allahun qė ta mėshirojė shejhun dhe ta zėvendėsojė boshllėkun e lėnė prej tij, me dijetarė tė tjerė pasues.

Marrė nga botimet e shtėpisė botuese el Furkan



Pėrktheu:

Shuajb Rexha



Marrur nga:

www.Udha e Besimtareve.com

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #25 u: Decembar 23, 2010, 15:59:10 »


Rebi ibėn Huthejmi njė burrė qė peshon sa malet


Sinqeriteti i njėmendtė nė lidhje me fenė e Allahut tė Madhėruar i kishte bėrė tė pathyeshėm dhe tė pamposhtur para ēdo sfide. Ata ishin trajnuar pėr veprimet e duhura nė ēfarėdolloj situate, kėshtu, nėse bėhej fjalė pėr marrėdhėnie ndėrmjet vete, i shihje tė ishin modestė, tė pėrmbajtur, falnin, mėshironin, ndihmonin, udhėzonin e kėshillonin njėri tjetrin.




Hyrje


Hadithi i Pejgamberit, alejhi selam: Njerėzit mė tė mirė janė kėta tė kohės sime, pastaj ata qė vijnė, pastaj ata qė vijnė…”

...nuk ka si tė mos jetė i vėrtetė kur vetėm me njė vėshtrim, qoftė edhe sipėrfaqėsor, nė biografitė e njerėzve tė atyre gjeneratave tė arta tė bind pėr kėtė fakt. Sinqeriteti i njėmendtė nė lidhje me fenė e Allahut tė Madhėruar i kishte bėrė tė pathyeshėm dhe tė pamposhtur para ēdo sfide. Ata ishin trajnuar pėr veprimet e duhura nė ēfarėdolloj situate, kėshtu, nėse bėhej fjalė pėr marrėdhėnie ndėrmjet vete, i shihje tė ishin modestė, tė pėrmbajtur, falnin, mėshironin, ndihmonin, udhėzonin e kėshillonin njėri tjetrin. Por nėse rrethanat e diktonin nevojėn pėr mbrojtjen e fesė dhe tė nderit, atėherė i shihje ata tek garonin, se kush do tė nderohej me pjesėmarrje nė betejė. Me njė fjalė vizioni i tyre si nxėnės tė shkollės profetike i kishte bėrė qė balancimin ndėrmjet dynjasė dhe fesė ta kenė nė nivelin e duhur.

I tillė ishte edhe Rebi ibėn Huthejmi, njė figurė e cila shndrit nė horizontet e devotshmėrisė dhe hapi shtigje drejt realizimit tė idealit tė ēdo muslimani, kėnaqėsisė sė Allahut tė Madhėruar. Jeta e tij, edhe pse ai nuk u takua me Pejgamberin, sal-lallahu alejhi ue selem ishte aq shumė e koordinuar me traditėn e tij, saqė vetėm emri “sahabi” i mungonte atij. Sjelljet e tij tė shkėlqyera dhe edukata e pashembullt e bėnė atė, me tė gjithė kuptimin e fjalės, njė kolos devotshmėrie, njė erudit urtėsie, njė njeri qė mėsimet dhe kėshillat e tij edhe pas mė shumė se njėmijė vjet vazhdojnė tė jenė tė freskėta po aq sa ishin nė atė kohė kur u thanė.

Kush ėshtė Rebi ibėn Huthejmi?

Rebia nuk e pati fatin ta takonte Pejgamberin, sal-lallahu alejhi ue selem ndaj edhe nuk e mban epitetin “sahabi”, por muhadrem (مخضرم) . Familja e tij shquhej pėr devotshmėri . Ishte nga Kufa dhe pėr lindjen e tij datat nuk dihen saktėsisht nė asnjė burim qė kam konsultuar. Pėr emrin e tij ėshtė diskutuar, se a ėshtė Rebi ibėn Hajthem , Hujthem apo Huthejm, mendime tė cilat i pėrmend Taberiu nė Tefsirin e vet dhe zgjedh si mė tė saktė versionin Huthejm , madje pėrmend Ibni Durejdin ta ketė vokalizuar kėshtu kėtė emėr nė El Ishtikak . Ka qenė prej tabiinėve tė mėdhenj, madje prej ajkės sė tyre . Llagapin e kishte Ebu Jezid .

Ka vdekur pas vrasjes sė Husejnit, nė vitin 63 h . Imam Dhehebiu pėrmend vitin 61 h. si vit tė vdekjes sė tij .

Dijetarėt pėr Rebian

Rebia gėzonte respekt tė madh tek sahabet. Imam Dhehebiu pėrmend nė biografinė e tij, se kur Rebia ishte pėr vizitė tek Ibėn Mesudi, atėherė konaku mbyllej pėr tė tjerėt. Nga simpatia qė kishte pėr tė dhe i mahnitur me sinqeritetin e tij deklaronte: “O babai i Jezidit! Po tė shihte i Dėrguari i Allahut do tė donte dhe sa herė qė tė shoh, mė pėrkujton tė pėrulurit .”

Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “Dėshmoj se ky ėshtė njeriu mė me frikė ndaj Allahut nė kohėn tuaj .” Kėtė respekt siē duket e kishte fituar nė saje tė shoqėrimit dhe mėsim-nxėnies nga Ibėn Mesudi dhe jo vetėm ai, por edhe nxėnėsit e tjerė. Shabiu ka thėnė: Nuk kam parė njerėz mė tė ditur, mė tė butė dhe mė asket se sa nxėnėsit e Ibėn Mesudit. Po tė mos ishin sahabet si kohė pėrpara, nuk do t’u jepnim pėrparėsi ndaj tyre. Por Rebia dallonte prej tė gjithė nxėnėsve pėr zellin e tij tė madh dhe devotshmėrinė qė kishte .

Alkame ibėn Merthedi ka thėnė: Devotshmėria (zuhdi) pėrkufizohet tek tetė tabiinė, prej tyre ėshtė edhe Rebia ibėn Huthejmi .

Ibėn Hibani mendonte se pėr njė personalitet si Rebia nuk ka nevojė tė flitet fare . Tek dijetarėt cilėsohej si: tabiin, besnik, i dalluar (pėr moral e dije), i devotshėm, i edukuar, merrej si argument. Madje Imam Taberiu thoshte, se pėr njė njeri si Rebia nuk pyetet fare, gjė qė e kishte shtyrė ta llogariste atė ndėr tabiinėt mė tė mėdhenj . Aq shumė i kishte mbuluar zemrat e tyre respekti, saqė edhe nė gjėrat mė tė thjeshta i jepnin pėrparėsi atij. Ebu Vaili kur qe pyetur: “A je mė i madh ti apo Rebia?”, kishte thėnė: “Unė jam mė i madh se ai me vjet, ndėrsa ai ėshtė mė i madh se unė me mend (dituri) .”

Edhe Muhamed Nasirudin Albani, hadithologu mė i shquar i shekullit tė kaluar pati thėnė fjalė miradije pėr tė. Mė konkretisht, nė shtjellimin e haditheve dhe rangjeve adekuate, pėrkitazi me Rebian pati thėnė: Ai ėshtė besnik, muhadrem . Ai ishte i njohur edhe tek masa e gjerė (xhumhuri). Shekiku rrėfen se ai sė bashku me ca nxėnės tė Abdullah ibėn Mesudit kishin shkuar ta vizitonin Rebian. Gjatė rrugės kishin kaluar pranė njė burri, i cili i kishte pyetur:

-Pėr ku jeni nisur kėshtu?

-Po shkojmė ta vizitojmė Rebian- u pėrgjigjėm.

-Jo, po shkoni tek njė burrė, qė nėse flet nuk gėnjen, nėse premton nuk e thyen premtimin, nėse i lini diēka nė besė nuk tradhton- tha njeriu .

Dituria e tij

Po tė mos ishte i ditur, sigurisht se nuk do ta kishte fituar njė respekt tė tillė pėr ēfarė thamė mė lart. Siē duket, ai nė jetėn e tij ishte fokusuar mė shumė nė veprim, se sa nė transmetim. Ndaj ai siē e pėrmend Imam Dhehebiu, kishte transmetuar jo shumė hadithe . Ai transmetoi nga:

Abdullah ibėn Mesudi, Ebu Ejub Ensariu, dhe Amr ibėn Mejmun, Hudhejfe ibėn Jemani, dhe mga gra, siē ishte rasti me njė grua nga Ensarėt (medinase) .

Kurse prej tij transmetuan:


Shabiu,Ibrahim Nahiu, Hilal ibėn Jesafi, Mundhir Theuriu, Hubejre ibėn Huzejme, e transmetues tė tjerė.

Kurse nė koleksionet e hadithit, prej tij kanė regjistruar Buhariu , Muslimi , Tirmidhiu , Nesaiu , Ibėn Maxhe , Imam Ahmedi , Taberaniu e tė tjerė.

Rebia ishte shumė i pėrpiktė nė dituri. Kėtė e ka dėshmuar edhe me rastin, kur pati transmetuar hadithin:

“Kush thotė: “La ilahe il-lallah uahdehu la sherike lehu, lehul mulku ue lehul hamdu ue huve ala kul-li shejin kadir” 10 herė ėshtė sikur tė ketė liruar nga robėria katėr persona nga bijtė Ismailit”.

...pėr ēka u pyet: Prej kujt e ke dėgjuar kėtė?

E kam dėgjuar nga Amėr ibėn Mejmuni.

Atėherė shkova tek Amri – rrėfen Shabiu (pyetėsi) dhe i thashė: Prej kujt e ke dėgjuar?

E kam dėgjuar nga Ebu Lejla- mė tha.

Shkova tek Ebu Lejla dhe i thashė: Prej kujt e ke dėgjuar ti?

E kam dėgjuar nga Ebu Ejubi, i cili thotė ta ketė dėgjuar Pejgamberin, sal-lallahu alejhi ue selem duke e thėnė njė gjė tė tillė” .

Sinqeritetin e tij nė dituri e dėshmon edhe fakti tjetėr, qė kur i vinte ndokush ta pyeste pėr diēka, atėherė ai paraprakisht e kėshillonte: O robi i Allahut! Respektoje Allahun pėr atė qė di, kurse atė qė nuk e di mbėshtetja Dijetarit tė saj!

Metodologjia e Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ue selem pėrkitazi me mentalitetin e njerėzve reflektohej edhe nė programin e tij, ndaj kur dikush i vinte ta pyeste pėr diēka, ai kėrkonte gjėnė qė ia vlente t’i thuhej, edhe nėse pyetėsit i dukej pakėz e ēuditshme. Kėshtu kur i shkoi dikush tė kėrkonte kėshillė, ai i lexoi ajetin kuranor:

Thuaj: "Ejani t'ju lexoj atė qė me tė vėrtetė ju ndaloi Zoti juaj: tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė silleni mirė me prindėrit, tė mos i mbytni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne u ushqejmė juve dhe ata, tė mos u afroheni mėkateve tė hapura apo tė fshehta, mos e mbytni njeriun, sepse mbytjen e tij e ndaloi Allahu, pėrpos kur ėshtė me vend. Kėto janė porositė e Tij, kėshtu tė mendoni thellė” .

-Unė kam ardhur pėr kėshillė!- i tha njeriu.

-Mbahu pėr kėsaj qė thashė, tė mjafton- iu pėrgjigj Rebia .

Rebia urrente qė dituria e tij tė pėrcillej me vargje poetike. Ai dėshironte qė gjuha e tij tė thoshte: “Allahu i Madhėruar ka thėnė, Muhamedi, alejhi selam ka thėnė”, ndaj nė njė rast kur qe’ pyetur: “Pėrse nuk thua ndonjė varg poetik, kur shokėt e tu e bėjnė njė gjė tė tillė?”, Rebia u pėrgjigj: “Nuk ka fjalė qė thuhet e qė nuk shėnohet nė librin e veprave tona. Unė urrej qė nė librin e veprave tė mia tė figurojnė edhe vargjet poetike” .

Dituria e tij ishte e pėrgjithshme. Nuk kishte fushė fetare ku nuk shquhej. Nėse flet pėr Fikhun, atėherė atė e gjen tek pėrfill parime qė dėshmojnė pėr diturinė e tij . Nėse kėrkon nė Tefsir , atėherė do ta gjesh atė si njė dijetar, qė s’i hidhet fjala poshtė. Madje ēka ėshtė me rėndėsi, se pėr komentet e ajeteve kuranore sillte, jo rrallė, edhe kėshillat e duhura. P.sh. nė komentin e ajetit:

Ditėn kur do tė gjurmohen tė fshehtat” .

...ka thėnė: “Tė fshehtat janė ato qė i fshihni nga njerėzit, ndėrsa Allahut tė Madhėruar nuk i fshihet asgjė. Shėrojeni (kėtė problem) me ilaēin e vet.- E ēfarė ilaēi ka pėr tė?- e pyetėn. Tha: Tė pendoheni dhe mos t’i ktheheni mė atyre mėkateve .”

Ndonjėherė bazuar nė ajete kuranore jepte edhe kėshilla qė me tė vėrtetė ishin tė efektshme. Kėshtu bazuar nė ajetin kuranor:

E ti shkunde trupin e hurmės se do tė bien ty hurma tė freskėta” .

...kishte propozuar hurmėn pėr gratė lehona .


Devotshmėria e tij dhe reflektimet e saj

Devotshmėria ishte elementi mė i theksuar nė personalitetin e tij, ndaj ajo me botėkuptimet mė reale tė mundshme qe’ rrėnjėzuar thellė nė shpirtin e tij, kėshtu qė ngado qė e vėshtroje shihje vetėm atė. Kjo gjė e kishte shtyrė Abdullah ibėn Mesudin ta cilėsonte atė si njė njeri qė reflektonte besim, dashuri, sinqeritet, njė njėri qė ua shtonte tė tjerėve besimin vetėm me pamjen fizike e lėre mė me veprat e tij. Ibėn Mesudi i pati thėnė: O babai i Jezidit! Po tė shihte i Dėrguari i Allahut sigurisht se do tė donte. Mua, sa herė qė tė shoh, mė pėrkujton robėrit e dėgjueshėm” .

Asnjėherė nuk qe’ mashtruar tė mendonte, se kjo qė kam bėrė unė ėshtė punė e madhe, pėrkundrazi e akuzonte vetveten pėr lėshime dhe mangėsi. Nesir ibėn Dhaluku rrėfen se Rebia qante aq shumė, saqė edhe mjekra i lagej. Thoshte: Kemi takuar njerėz (sahabe) qė pranė tyre ne nuk jemi gjė tjetėr vetėm se vjedhės. Nė njė rast tjetėr kur qe’ pyetur: Mirėmėngjesi! Si u zgjove sot?- ai u pėrgjigj: U zgjuam mėkatarė; hamė riskun (furnizimin) tonė dhe presim exhelet tona .

Rebia, ngaqė e ulte shumė vėshtrimin, tek ata qė nuk e njihnin dukej si i verbėr . Kur shkonte tek Abdullah ibėn Mesudi trokiste nė derė, por nuk ngrinte kokėn lart pėr tė parė, se kush po ia hap derėn. Njė shėrbėtore e re mendonte se ai ishte i verbėr, kėshtu qė sa herė qė shkonte Rebia dhe Abdullahu pyeste pėr mysafirin, ajo i pėrgjigjej: Ai plaku i verbėr .

Por kjo nuk i kishte penguar disa zemėrkėqij qė ta provokonin atė. Ata kishin harruar se njė njeri qė pėr xhenetin ka shitur ēdo gjė tė kėsaj dynjaje, nuk i ka mbetur mė mall pėr tė. Ai ishte pėrqendruar vetėm te Xheneti. U morėn vesh me njė grua tė pandershme, e cila me bukurinė e saj mahniste shumė njerėz. Vetėm mashtroje atė dhe do tė kesh 1000 dėrhem- i premtuan asaj. Ajo veshi rrobat mė tė mira qė kishte, u parfumua me parfumin mė tė mirė dhe nė kohėn kur Rebia doli nga xhamia ajo iu paraqit pėrpara duke e hequr shaminė e kokės. Rebia iu drejtua me kėto fjalė:

-Si do tė jetė puna jote, nėse kėtij trupi i shkaktohen ethe dhe ia humbin bukurinė?

-Si do tė jetė puna jote, nėse tashti zbret meleku i vdekjes dhe ta merr shpirtin?

-Si do tė pėrgjigjesh, nėse tashti tė marrin nė pyetje Munkeri dhe Nekiri?

Gruaja lėshoi njė klithmė trishtimi dhe ra pėrtokė e alivanosur. Kur u kthjell u pendua dhe u bė prej grave tė devotshme, saqė kur vdiq mbeti vetėm si njė cung i sosur (nga adhurimi i shumtė dhe brengat pėr mėkatet e bėra) .



Megjithatė Rebia ishte njeri. Edhe ai mund tė bėnte mėkat, ose t’i shkonte mendja pėr njė gjė tė tillė. Por duke u marrė me veten, jo me tė tjerėt, ai kishte gjetur ilaēin e duhur. Ai kishte hapur njė varr brenda shtėpisė sė tij dhe sa herė qė shpirti i anonte nga dynjaja apo vrazhdėsohej, hynte nė varr. Kur shihte errėsirėn dhe egėrsinė e tij, thėrriste me zė: “O Zoti im! Mė kthe prapė nė dynja!” E dėgjonte familja, kėshtu qė shkonin dhe e nxirrnin prej aty. Njė natė, hyri nė varr dhe u mbulua me mbulesėn e tij. Kur e trishtoi brendėsia e tij thirri: “O Zoti im! Mė kthe prapė nė dynja!”, por nuk e dėgjoi askush. Pas njė kohe bukur tė gjatė e dėgjoi gruaja, e cila nxitoi dhe e nxori. Kur doli prej varrit, iu drejtua vetes: Puno, o Rebi, para se tė thėrrasėsh “O Zoti im! Mė kthe prapė nė dynja!” e tė mos pėrgjigjet askush!

Rebia nė fakt e pėrshkruan veten pa asnjė mburrje a kryelartėsi. Kur e kishte pyetur Ibėn Kevai: “Me udhėzo tek njė njeri qė ėshtė me i mirė se ti?”, ai i qe pėrgjigjur: “Ai qė gjuha e tij ėshtė vetėm dhikėr (pėrmendje e Allahut), heshtja e tij meditim dhe udhėtimi i tij studim, ai ėshtė mė i mirė se unė .

Me kėto fjalė sikur ka dashur t’i thotė, se unė jam kėshtu, kam kėto cilėsi dhe ti nėse kėrkon kėshillė prej meje, atėherė mos mė merr me rezervė, ndryshe nėse kėrkon mė tė mirė se unė, hulumto njeriun me kėto tipare se ne jemi njėsoj.

Rebia ishte i sinqertė. Veprat qė nuk bėheshin pėr hir tė Allahut tė Madhėruar i quante bosh. I pėlqente qė tė bėjė vepra tė mira fshehurazi, kėshtu, nėse ishte duke lexuar Kuran dhe dikush hynte tek ai nė dhomė, atėherė e fshihte – e mbulonte atė me ndonjė pėlhurė, qė tė mos e shihnin duke lexuar . Kur njerėzit flinin, ai shkonte nė varreza dhe pėrkujtonte vdekjen. “Ishit dhe ishim” – iu thoshte, ndėrsa tė nesėrmen iu fliste njerėzve, sikur tė ishte ngritur prej varrit . Nata ishte koha kur ai falej dhe lutej shumė. Vajza e vet e pyeti pėr kėtė gjė e i tha: “O baba, pėrse nuk pushon kur njerėzit pushojnė (flenė)?- “I frikėsohem ndėshkimit befasues tė Allahut tė Madhėruar- iu pėrgjigj ai .” Pėr ta vėrtetuar nė ishte false apo e vėrtetė devotshmėria e tij Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė kishte vendosur ta provonte Rebian. Kur dėgjoi se Rebia kalonte pranė farkėtarit dhe i binte tė fikėt, iu tha shokėve: Kur t’i ndodhė kjo mė lajmėroni. Pas ca ditėsh kur i ndodhi kjo shokėt e lajmėruan Aliun dhe ai shkoi ta vėrtetonte rastin. Futi dorėn brenda kėmishės sė tij dhe ndjeu rrahjet e larta tė zemrės sė tij ndaj tha: “Dėshmoj se ky ėshtė njeriu mė me frikė ndaj Allahut tė Madhėruar nė kohėn tuaj .”

Vazgdon
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #26 u: Decembar 23, 2010, 16:01:59 »


Rebi ibėn Huthejmi njė burrė qė peshon sa malet



Vazhdim

1. Adhurimi

Vizioni i tij prej muslimani tė vyer dhe tė ditur e shndriti tėrė jetėn e tij ndaj mangėsitė nuk mund tė vėreheshin shumė nė sjelljet dhe veprat e tij. I frymėzuar dhe i udhėhequr nga mėsimi profetik pėr falje tė namazeve vullnetare nė shtėpi, ai gjatė tėrė jetės vetėm njė herė ėshtė parė tė ketė falur Sunetet nė xhaminė e lagjes sė vet . Kurse farzin, edhe kur qe sėmurė dhe e tėrhiqnin zhargas, nuk e linte. Pėrse nuk qėndron nė shtėpi kur pėr kėtė ke leje fetare?- i thanė disa. Unė po dėgjoj (muezinin) duke thėnė: Eja nė shpėtim (Hajj alel felah) ndaj i pėrgjigjem. Kush prej jush e dėgjon kėtė, le t’i pėrgjigjet qoftė edhe nėse tėrhiqet zvarrė pėr nė xhami .

Kur bėnte sexhde, zogjve u dukej si njė rrobė e hedhur, ndaj edhe vinin e pushonin aty . Megjithėkėtė namazi i natės ishte koha mė e dashur pėr tė. Ishte koha kur sinqeriteti shihej edhe nga hėna. Edhe nga planetėt mund tė vėrehej ndriēimi i shtėpisė sė tij me iman. I ndodhte shpesh qė gjatė tėrė natės tė mos mund ta mbaronte as edhe njė ajet kuranor nga tė qarit e shumtė. P.sh. kur kishte lexuar ajetin kuranor: “A menduan ata, tė cilėt vepruan nė tė kėqija, se nė jetėn e tyre dhe nė vdekjen e tyre do t'i bėjmė tė barabartė me ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira? Sa i shėmtuar ėshtė gjykimi i tyre” ...tėrė natėn kishte mbetur vetėm me tė dhe prapė nuk e kishte pėrfunduar dot .

Njė dėshmi tjetėr qė argumenton namazin e tij tė shumtė ėshtė edhe rasti i njė fqinje tė tij tė vogėl, e cila hipte mbi pullaz vetėm natėn. Pasi vdiq Rebia i tha babait tė vet: Baba, ku ėshtė shtylla e fqinjėve qė nuk po e shoh mė. Ajo kishte parė Rebian tek falej dhe mendonte se nuk ėshtė njeri por shtyllė . Pėr t’u bindur se falej gjatė tėrė natės shokėt i shikonin flokėt, ku nė mėngjes, kur ngriheshin pėr tė falur namaz, nuk vėrenin asnjė shenjė shprishjeje, qė do tė tregonte se kishte fjetur gjumė .

2. Tė folurit

Element tjetėr qė pėrcakton devotshmėrinė e njeriut ėshtė edhe kujdesi ndaj tė folurit. Rebia padyshim se ishte njė ndėr mė tė dalluarit nė kėtė ēėshtje. Pėr plot 20 vite nuk ka folur fjalė tė dynjasė. Me tė gdhirė nė mėngjes, merrte pranė vetes njė laps dhe fletore pėr tė shkruar ēdo gjė qė thotė dhe pėr ta llogaritur mė pas nė mbrėmje atė . Ai dėshironte qė dita e tij, e mė konkretisht, regjistrimi i veprave tė tij tė fillojė me punė tė mbara, kėshtu qė kur zgjohej fjalėt e para tė tij ishin: Mirė se keni ardhur Melaiket e Allahut! i Rahmani Rahim! Subhanallah, uel hamdulilah ue la ilahe il-la Allah, Allahu Ekber!

Ka qenė porosi e tij e veēantė, qė fjalimi i njeriut nė tėrėsi tė reduktohet nė nėntė gjėrat vijuese: tesbih (Subhanallah), tehlil (la ilahe il-la Allah), tekbir (Allahu Ekber), tahmid (elhamdulilah), tė kėrkosh tė mirėn, tė kėrkosh mbrojtje nga e keqja, tė urdhėrosh pėr tė mirė dhe tė ndalosh nga e keqja si dhe tė lexosh Kuran . Moto e tij ka qenė: Gjuhėn bllokoje pėrveē pėr gjėrat qė janė pro teje dhe nuk janė kundėr teje .

3. Edukimi i familjes

Parimisht, nėse njeriu nuk e nis nga baza e tij, nga mė tė afėrmit, nga familja, misionin e vet mbase mund tė jetė i dėshtuar. Rebia e kishte kuptuar shumė mirė kėtė gjė, kėshtu qė kishte tolerancė zero ndaj ēdo ndikimi tė jashtėm, i cili synonte plasaritjen e kėtij institucioni tė shenjtė njerėzor. Njė ditė, nė prani tė mysafirėve vajza e tij e vogėl kėrkoi leje pėr tė lozur me shoqet e veta. -Baba, a mė jep leje tė loz me fėmijėt? Jo- u pėrgjigj ai. Pėrse nuk e lejon tė luaj me fėmijėt?!- e pyetėn disa me habi. Unė nuk dua qė nė regjistrin e veprave tė mia tė figurojė, se i kam thėnė shko luaj, por (dua tė figurojė) shko e thuaj mirė dhe vepro mirė .

4. Bujaria e tij

Rebia nuk ishte aq i pasur sa tė jepte shumė sadaka, por megjithatė kjo i dukej nė veprat e tij. Ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme ėshtė se ai vetė angazhohej qė me punėn e tij tė fitonte pasurinė e nevojshme. I frymėzuar nga mėsimet kuranore dhe nga praktika profetike, ai mundohej qė tė jepte gjithnjė mė tė mirėn, mė tė shtrenjtėn qė ai kishte. Njė ditė i erdhi njė lypės dhe ai e urdhėroi familjen e tij t’i japin bukė dhe sheqer. E ē’do tė bėjė ky me sheqerin?- i tha familja. Nėse ky nuk bėn asgjė, unė bėj (fitoj tek Allahu)- ua ktheu ai . Madje si parim ia kishte kushtėzuar vetes qė mė pak se njė simite tė mos ia jepte asnjė lypėsi. Turpėrohem qė nė peshoren e veprave tė mia tė figurojnė vepra mė tė vogla sesa njė simite .

5. Maturia nė veprime

Rebia ishte jashtėzakonisht i qėndrueshėm nė raport me muslimanėt. Devotshmėria e tij e kishte bllokuar nepsin, kėshtu qė nxitimi dhe temperamenti i nxehtė nuk kishin vend tek ai. Kėtė e ka dėshmuar nė shumė raste. Kur u njoftua pėr vrasjen e Husejnit, nuk u ngut tė thoshte diēka, siē bėnė disa, por me gjithė pikėllimin qė pati, tha vetėm kėtė ajet kuranor : “Thuaj: "O Allah, Krijues i qiejve e i tokės, Njohės i tė fshehtės edhe i tė dukshmes, Ti je qė gjykon mes robėrve tė Tu pėr atė qė ata kundėrshtoheshin” . Kėtė ajet kush e kupton ka shumė domethėnie, ngase pėr t’i ikur edhe paragjykimit mė tė thjeshtė, ai preferon qė pėr kėtė ēėshtje tė gjykojė vetėm Allahu i Madhėruar.

Nė njė rast tjetėr i qe vjedhur kali, i cili kishte njė vlerė shumė tė madhe. I thanė: Lutu kundėr tyre, kurse ai tha: O Zoti im! Nėse ėshtė i pasur, fale, e nėse ėshtė i varfėr, pasuroje!

Ishte shumė i kujdesshėm nė veprime edhe nė ēėshtjet e dėfrimit. Ēdo gjė qė binte ndesh me normat islame, ai e refuzonte apriori. Pėr lojėn e tavllės ka thėnė: Po ta rrotulloja me dorėn time dhjamin e derrit do tė mė ishte mė e dashur, se sa ta bėj njė gjė tė tillė me figurat e lojės sė tavllės . Qėndrimit nė rrugė i largohej shumė. Kėtė e arsyetonte duke thėnė se: Kam frikė qė t’i bėhet padrejtėsi ndonjė njeriu, kurse unė nuk shoh, t’i shpifet ndonjė njeriu diēka, kurse unė tė obligohem – ngarkohem me dėshmi kundėr tij, tė mos e ul shikimin, tė mos e udhėzoj ndonjė udhėtar, tė shoh ndonjė hamall (a dikė qė bart diēka t’i rrezohet prej shpine ajo) e tė mos e ndihmoj .

6. Mirėsjellja me njerėzit

Ishte shumė i matur. Edhe kur shqetėsohej shumė, prapė e pėrmbante veten. Kur po bėheshin gati pėr farz, njė njeri nga safi vijues kėrkoi qė tė plotėsoheshin safat qė atij t’i bėhej vend. Rebia donte tė gjente vend tė zbrazėt nė safin paraprak, por nuk kishte, kėshtu qė ai e shtyu keq. Rebia u kthye nga ai dhe i tha: Allahu tė mėshiroftė! Allahu tė mėshiroftė!- Kur e pa se ishte Rebia njeriu u shkreh nė vaj . Edhe kur i shkaktonin plagė, ai nuk lutej kundėr tyre. Kėshtu kur njė ditė po rrinte nė prag tė shtėpisė, i ra njė gur mbi kokė dhe ia ēau pak atė dhe i rrodhi gjak. Rebia fshinte kokėn dhe thoshte: -O Zoti im! Fale ngase nuk mė ka synuar mua! -

Ishte e pamundur qė ai t’i pėrgojonte njerėzit. -Unė kam punė ende me veten time ndaj besoj se nuk kam pse tė merrem me tė tjerėt. Njerėzit, iu frikėsuan Allahut tė Madhėruar pėr mėkatet e tė tjerėve, kurse pėr mėkatet e tyre aspak- thoshte ai . Ndonjėherė i udhėzonte pėrgojuesit: -Mė mirė ta pėrmendni Allahun e Madhėruar, se sa tė pėrmendni njerėzit! -

Nga frika se mos i ngushtonte borxhlinjtė, kur vinte afati i caktuar ai shkonte vetė tek shtėpia e tyre dhe iu thoshte: -O filan, nėse ke mundėsi, ma kthe borxhin, pėrndryshe mbaje derisa Allahu i Madhėruar t’i lehtėsojė punėt e tua! -

Meqenėse veprat vlerėsohen me pėrmbyllje tė tyre, ne mendojmė se nuk kemi gabuar dhe nuk i kemi kaluar suazat fetare nė fjalėt qė thamė, ngase ai, Allahu i Madhėruar e pastė mėshiruar, para se tė vdiste kishte lėnė kėtė vasijet (testament): “Kjo ėshtė gjėja qė Rebia e pranon pėr veten e tij, pėr ēka kam dėshmitar Allahun, qė mjafton si dėshmitar dhe si shpėrblyes i robėrve tė Tij tė sinqertė, se unė kam pajtuar qė Allahu i Madhėruar tė jetė Zoti im, Muhamedi profeti im, Islami feja ime dhe unė, bashkėrisht me ata qė mė respektojnė, kemi pranuar ta adhurojmė (Allahun) me adhuruesit, ta falėnderojmė me falėnderuesit dhe t’i kėshillojmė muslimanėt .”



Thesare nga fjalėt e tij

Rebia me fjalėt dhe kėshillat e tij bėri qė tė mos vdesė, edhe pse nuk ėshtė nė mesin e tė gjallėve fizikisht. Ai la shumė fjalė e porosi, kėshilla e mėsime, qė edhe po tė shkruheshin me ngjyrė ari pak do tė ishte. Ato janė mu sikur shenjat nė rrugė, qė po i pėrfille vėshtirė se mund tė humbėsh. Ja disa prej tyre:

1. Flisni mirė, veproni mirė dhe vazhdoni tė veproni mirė. Le tė mos u bėhen tė vrazhda zemrat tuaja, le tė mos iu mashtrojė pėrshkallėzimi (mos ndėshkimi aty pėr aty) dhe mos thoni sikurse ata qė thanė: -Dėgjuam!-, e nuk dėgjuan.

2. Nuk ka mysafir tė huaj qė e pret besimtari mė mirė, se sa vdekjen.

3. Prangose gjuhėn pėrveēse pėr gjėrat qė janė nė dobi tėnden dhe nuk janė kundėr teje.

4. Ēudi me melekun e vdekjes dhe me tre personat qė ai viziton: Mbretin, i cili mbrohet nė kalatė e tij, kurse ai ia merr shpirtin dhe pasurinė ia lė pas; me mjekun, i cili shėron njerėzit, kurse ky ia merr shpirtin, dhe me skamnorin qė njerėzit e shqelmojnė nė rrugė dhe nuk i afrohen, kurse ai i afrohet atij (dhe ia merr shpirtin).

5. Allahu i Madhėruar ka caktuar se kush mbėshtetet tek Ai, i mjafton, kush beson nė Tė, e udhėzon, kush jep pėr Tė, e shpėrblen, kush i zė besė, e shpėton, kush e lut, duanė ia plotėson.

6. Mos thoni: Kėrkoj falje tek Allahu i Madhėruar dhe pendohem, qė tė bėni edhe mėkate edhe gėnjeshtra, por thoni: O Zoti im, mė fal dhe ma prano pendimin!

7. Bėhu kėshilltar i vetvetes!

8. O njeri! Nėse bėn mirė, atėherė tė mirėn pasoje me tė mirė, ngase do tė vijė dita kur do tė dėshirosh, qė tė mirat tė kishin qenė tė shumta.

9. Pėr diturinė qė Allahu i Madhėruar tė ka mėsuar, falėnderoje, kurse pėr atė qė Ai ėshtė veēuar me tė, mos u lodh fare!

10. Kujdes pėr gjėrat qė i bėn fshehurazi, ngase ato nėse nuk i dinė njerėzit Allahu i Madhėruar i di!

11. Ēdo gjė qė nuk bėhet pėr hir tė Allahut tė Madhėruar ėshtė e pavlerė.

12. Njerėzit janė dy llojesh: Besimtarin, tė cilin nuk duhet ta shqetėsosh, dhe injoranti me tė cilin nuk duhet tė polemizosh.



Pėrmbyllje

Nuk do ta cilėsoja punimin tim si madhėshtor, por jetėn e tij si ideale, ndaj nėse them se nuk ia vlen barra qiranė qė leximi i kėtij punimi tė jetė vetėm pėr qejf dhe ēlodhje, besoj se nuk e teproj. Ajo qė unė kėtu do tė doja tė them, si njė ndėrlidhje me hadithin e parathėnies ėshtė nevoja urgjente e kthimit tek kėto baza tė edukimit pėr tėrė umetin, nė mėnyre qė kjo poshtėrsi dhe ky nėnēmim qė na i kanė vėnė si sinonime tė na largohen njėherė e pėrgjithmonė. Jo rastėsisht Imam Maliku ka thėnė: “Nuk ka gjasa tė pėrmirėsohet ithtari fundit i kėtij umeti pėrveēse me atė qė u pėrmirėsua i pari i saj” .

Le tė jetė moto e kėtij artikulli vetėdijesimi ynė dhe rikthimi nė vlerat e mirėfillta fetare, ashtu siē ishin tė parėt tonė!

O Zoti ynė! Dėrgo pėrshėndetjet mė tė sinqerta nė adresė tė mėsuesit tė njerėzimit, Muhamedit dhe na udhėzo neve, qė ta pasojmė rrugėn e tij! Na bėj tė ecim gjurmėve tė selefit, tė parėve tanė tė mirė, nė mėnyrė qė ta kuptojmė fenė, ashtu siē e kuptuan ata apo thėnė mė mirė ashtu siē Ti e zbrite! Dėrgo nė kėtė umet njerėz qė shquhen me tipare tė selefit tė mirė dhe tė cilėt do tė drejtojnė robėrit e Tu drejt krenarisė!
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #27 u: Decembar 23, 2010, 16:04:25 »


Biografia e shejhut tonė tė nderuar, muhadithit tė Medines, Abdulmuhsin el Abad el Bedr

(Zoti e ruajtė dhe i dhėntė shėndet)

Unė quhem Abdulmuhsin bin Hamd bin Abdulmuhsin bin Abdullah bin Hamd bin Uthman Al Bedr. Familja Al Bedr rrjedh nga familja Al Xhelas qė rrjedh nga fisi Anezeh, njė nga fiset e Adnanėve. Nėna ime ishte kushėrirė me babain tim, e bija e Sulejman bin Abdullah bin Hamd Al Bedr. Stėrgjyshi im, Abdullahi njihej me nofkėn Ab-bad, ndaj dhe disa nga pasardhėsit e tij janė afirmuar me dedikimin tek kjo nofkė.

Kam lindur pas namazit tė jacisė, natėn e dielė tė datės 3 Ramazan tė vitit 1353 h, nė qytetin Zulfij, e cila ndodhet nė veri tė kryeqytetit Rijad.

Kam mėsuar shkrimin dhe leximin tek Shkruesit1, tek mėsues tė nderuar tė cilėt janė: Abdullah bin Ahmed el Muni`, pas tij Zejd bin Muhamed el Munifij, mė pas Abdullah bin Abdurrahman el Gajth, tek i cili kam pėrfunduar leximin e Kuranit, mė pas tek Falih er-Rumij gjatė kohės qė u hap shkolla e parė fillore. Mė pas gjatė periudhės sė shkollės fillore kam mėsuar tek shejhu Hamdan bin Ahmed el Batil librin er-Rahabijeh nė lėndėn e trashėgimisė dhe librin el Axhrumijeh nė lėndėn e gjuhės.

Nė vitin 13471 h e kreva shkollėn fillore, mė pas nė vitin vijues u regjistrova nė Institutin e Dijes nė Rijad, mė pas nė fakultetin e Sheriatit po nė Rijad. Gjatė vitit tė fundit tė universitetit, u caktova mėsues nė Institutin e Dijes nė qytetin e Burejdes, mė saktė nė datė 13/5/1379 h. Nė pėrfundim tė atij viti akademik u ktheva nė Rijad pėr tė kryer provimin pėrfundimtar tė fakultetit, ku Allahu mė nderoi duke mė mundėsuar qė tė isha mė i miri i grupit tim tim prej 80 nxėnėsish, qė pėrfaqėsonin brezin e katėrt tė dalė nga fakulteti i Sheriatit, njėkohėsisht isha mė i miri i tre viteve rradhazi nė fakultet. Nė vitin 1380 h u caktova mėsues nė Institutin e Dijes nė Rijad.

Gjatė kohės sė studimit tim nė Institutin e Dijes nė Rijad dhe fakultetin e Sheriatit, mė ėshtė dhėnė mundėsia tė mėsoj nga njė numėr i madh dijetarėsh tė nderuar, ku nga mė tė njohurit e tyre ishin:

Shejhu Abdulaziz bin Abdullah bin Baz

Shejhu Muhamed el Emin Shinkiti

Shejhu Abdurrezak Afifi

Shejhu Abdurrahman el Ifrikij

Shejhu Abdullah bin Salih el Hulejfi, Allahu i mėshiroftė.

Me themelimin e universitetit Islamik nė Medine, Allahu mė nderoi duke mė mundėsuar qė tė jem ndėr ata qė zgjodhi shejhu Muhamed bin Ibrahim Ali Shejh, pėr tė punuar aty si mėsues. Fakulteti i parė i ngritur ishte fakulteti i Sheriatit, nė tė cilėn filloi mėsimdhėnia pėr herė tė parė ditėn e dielė me datė 2/6/1381 h. Ishte mirėsi prej Allahut qė unė isha i pari qė dhashė mėsim nė atė ditė tė shėnuar. Qė nga ajo datė dhe deri mė sot ( vera e vitit 1427 h) unė kam punuar si profesor dhe vazhdoj akoma, duke kaluar nė mėsimdhėnie nė Universitetin Islamik 46 vite. Nė datėn 30/7/ 1393 h, u caktova nė postin e zėvendės rektorit tė Universitetit islamik, i pėrzgjedhur nga vetė mbreti Fejsal, Allahu e mėshiroftė, ndėrmjet tre kandidaturave tė propozuara nga shejhu Abdulaziz bin Baz, i cili nė atė kohė ishte rektor i Univesitetit. Ndoshta kjo pėrzgjedhje kishte tė bėnte me faktin qė unė punoja aty nė universitet. Kėtė post e mbajta pėr gjashtė vjet, deri nė 26/10/1399, nga i cili u largova pas njė kėmbėnguljeje tė gjatė time pėr tu liruar prej tij. Nė dy vitet e para tė kėtij posti, isha pėrgjegjėsi kryesor pėr mbarėvajtjen e universitetit. Gjatė atyre gjashtė viteve nuk kam munguar asnjė herė nga mėsimdhėnia dy herė nė javė nė vitin e katėrt nė fakultetin e sheriatit. Gjatė asaj kohe, me mirėsinė e Allahut, mė pas me pėrpjekjet kėmbėngulėse tė shejhut tė nderuar Abdulaziz bin Bazit dhe tė miat, u bė e mundur tė realizohej themelimi i departamentit tė studimeve pasuniversitare nė dy shkallėt e saj magjistraturė dhe doktoraturė. Gjithashtu u themelua fakulteti i Kuranit, ai i hadithit, i gjuhės arabe dhe u ngrit shtypshkronja e universitetit.

Kam filluar mėsimdhėnien nė xhaminė profetike nė muajin Muharrem tė vitit 1406 h. Para kėtij viti jepja mėsim aty vetėm nė sezonin e haxhit pėr haxhinjtė. Qė nga ajo kohė(kur fillova mėsimdhėnien e rregullt) dhe deri nė verėn e vitit 1427 h, kam pėrfunduar sė shpjeguari Sahihun e Buhariut, Sahihun e Muslimit, Sunenin e Nesaiut, Sunenin e Ebi Daudit dhe tre tė katėrtat e Sunenit tė Tirmidhiut. Mėsimi nė xhami zhvillohet ndėrmjet akshamit dhe jacisė, gjashtė netė nė javė, ndėrsa nė periudhat e pushimeve dhe sezoneve akademike, mėsimdhėnia pezullohet pėr shkak se shumica e nxenėsve pjesėmarrės nė mėsim janė studentė tė Universitetit Islamik

Udhėtimin tim tė parė jashtė qytetit Zulfij, e kam pasur pėr haxh nė Meken e nderuar, nė vitin 1370 h, ndėrsa nė fund tė vitit vijues kam udhėtuar pėr nė Rijad nė kėrkim tė diturisė, nė Institutin e Dijes.

Unė i kam ruajtur fletorete shėnimeve tė shkollės nė tė gjitha etapat e saj, duke filluar qė nga klasa e tretė fillore. Libri i parė nė bibliotekėn time personale ka qenė, njė kopje nga libri Bulugul meram tė Hafidh Ibn Haxher el Askalanit, tė cilin ekisha blerė para se tė hyja nė shkollė fillore, nė tė cilėn ėshtė e shėnuar me shkrimin tim data 6/1/1368 h.

Mė kanė arritur fletushka tė shkruara nė internet, tė cilat pėrshkruajnė situata tė ndryshme zuhdi rreth meje, tė cilat nuk kanė bazė nė realitet, thėnėsi i atyre fjalėve ka shprehur dicka pėr tė cilėn nuk ka dituri. Allahu ėshtė Udhėzuesi nė rrugėn e drejtė.

E lus Allahun qė tė na japė sukses pėr vepra qė bėjnė tė mundur lumturinė e dunjasė dhe botės tjetėr. O Allah ma pėrmirėso fenė time qė ėshtė kapitali im, ma pėrmirėso dunjanė time nė tė cilėn unė jetoj, ma pėrmirėso pėrfundimin nė botėn tjetėr, bėje jetėn time shtim nė cdo tė mirė dhe bėje vdekjen time rehatim nga cdo e keqe.

Kėtu mbaron fjala e shejhut rreth vetes, e marrė nga parathėnia e vėllimit tė parė fq 6-9 tė pėrmbledhjes voluminoze tė librave tė shejhut.

Mėposhtė do rendisim librat e shkruar nga shejhu, tė ndarė sipas fushave:

Nė fushėn e lėndėve qė kanė tė bėjnė me Kuranin:

1) Ajatun muteshabihatu elfadhi fil Kur`ani ue kejfe et-temjizu bejneha (Ajete me fjalė tė ngjashme nė Kuran dhe si mund tė bėhet dallimi mes tyre)

2) Min kunuzil Kur`anil Kerim (Nga thesarete Kuranit fisnik)

Nė fushėn e lėndėve qė kanė tė bėjnė me hadithin:

3) Fet-hul kauijil metijn fi sherhil erbein ue tetimetil hamsijn (Suksesi nga I Plotfuqishmi pėr shpjegimin e dyzet haditheve dhe shtojcėn plotėsuese)

4) Ishrune hadithen min Sahihil Buharij, dirasetu esanijdiha ue sherhu mutuniha (Njėzet hadithe nga Sahihu i Buhariut, studimi i zinxhirėve tė transmetimit dhe shpjegimi i teksteve tė tyre)

5) Ishrune hadithen min Sahihil Muslim, dirasetu esanijdiha ue sherhu mutuniha (Njėzet hadithe nga Sahihu i Muslimit, studimi i zinxhirėve tė transmetimit dhe shpjegimi i teksteve tė tyre)

6) Sherhu hadithi Xhibril fi talijmid-din (Shpjegimi i hadithit tė Xhibrilit rreth mėsimit tė fesė, i cili gjendet i botuar nė shqip nėn titullin: Erdhi t`u mėsojė fenė tuaj)

7)Ixhtinauth-themer fi mustalahi ehlil ether (Vjeljae frutave nė lidhje me terminologjinė e pasuesve tė transmetimeve)

8) Dirasetu hadith: “ Ned-darallahu imraen semia mekaletij”, riuajeten ue diarjeh ( Studimi i hadithit: “ Allahu e hijeshoftė dhe ndricoftė atė person qė e dėgjon thėnien time”, nė aspektine transmetimit dhe kuptimit qė ai bart)

9) Kejfe nestefidu minel kutubil hadithijeti es-siteh ( Si tė pėrfitojmė nga gjashtė librat bazė tė hadithit)

Nė fushėn e akides:

10) Katful xhenad-danij sherhu mukadimeti risaleti Ibn Ebi zejd el kajrauanij ( Vjelja e frutave tė pjekura nė lidhje me shpjegimin e parathėnies tė librit tė Ibn Ebi Zejd el Kajrauanij)


11) Akidetu ehlis-suneh uel xhemah fis-sahabetil kiram (Besimi i ehlu sunetit dhe xhematit nė lidhje me sahabėt e nderuar)

12) Et-Tehdhiru min tadhimil athari gajril meshruah (Tėrheqja e vėrejtjes nga madhėrimi i gjurmėve tė popujve tė maprshėm, si dicka e paligjėruar)

13) el Hathu ala itibais-suneh uet-tehdhiru minel bidei ue bejani hatariha (Nxitja pėr pasimine Sunetit dhe tėrheqja e vėrejtjes nga bidatet dhe sqarimi i rrezikut tė tyre)

14) Mukamidetun ue talikat ala tethiril i`tikad ue sherhis-sudur lis-san`anij uesh-sheukanij ( Parathėnie dhe shėnime rreth librit: Pastrimi I besimit I San`anit dhe librit: Hapja e zemrave tė Sheukanit)

15) Akidetu ehls-suneh uel ether fil mehdijil muntedhar (Besimi I ehlu sunetit dhe there’ve nė lidhje me Mehdiun e shumėpritur)

Nė fushėn e fikhut:

16) Sherhu shurutis-salah ue arkaniha ue uaxhibatiha (Shpjegimi i kushteve tė namazit, shtyllave dhe vaxhibeve tė tij, tė shejhul islamit Muhamed bin Abduluehab)

17) Sherhu kitabi adabil meshji iles-salah (Shpjegimi i librit: Edukata e vajtjes pėr nė namaz, libėr ky i cili pėrmbledh dispozita rreth namazit, zekatit, agjėrimit, tė shejhul islamit Muhamed bin Abduluehab)

18) Menhexhu shejhil islam Muhamed bin Abduluehab fit-te`lif (Metodologjia e shul islamit Muhamed bin Abduluehab nė shkrimin e librave)

19) Ehemijetul inajeti bit-tefsiri uell hadithi uel fikh (Rėndėsia e angazhimit me studimin e tefsirit, hadithit dhe fikhut)

Nė fushėn e edukatės, kėshillave, moralit dhe biografive:

20) Min ahlakir-rasulil kerim (Nga moralet e Profetit fisnik salallahu alejhi ue selem)

21) Fadlus-salati alen-nebij ue bejani manaha ue kejfijetiha ue shej`in mima ul-life fijha (Vlera e salavateve ndaj Profetit salallahu alejhi ue selem, sqarimi I kupimit tė salavatit, formės sė tij dhe dicka rreth librave tė shkruar pėr salavatet)

22) Fadlu ehlil bejti ue mekanetuha inde ehlis-suneti uel xhemah ( Vlera e familjes profetike dhe pozita qė ata gėzojnė tek ehlu suneti dhe xhemati)

23) Thelathu kelimatin fil ihlasi uel ihsani uel iltizami bish-sheriah (Tre fjalė rreth sinqeritetit, bamirėsisė dhe pėrmbajtjes sė ndaj dispozitave tė sheriatit)

24) Etherul ibadeti fi hajatil muslim (Ndikimi qė adhurimi ka nė jetėn e muslimanit)

25) El ibratu fi shehris-saum ( Domethėnia e muajit tė Ramazanit)

26) Min fedailil haxhi ue feuaidihi ( Vlerat e haxhit dhe dobitė e tij)

27) Bedhlun-nus-hi uet-tedhkijr li bekaja el meftunijne bit-tekfijr uet-tefxhijr (Ofrimi I kėshillės dhe pėrkujtimit pėr ata tė mashtruar qė akoma vazhdojnė tė jenė tė ndikuar nga tekfirizmi dhe ideja pėr shpėrthime)

28) Min ekualil munsifijne fis-sahabijil halifeh Muauijeh ( Nga thėniet e njerėzve tė drejtė, tė paanshėm nė lidhje me sahabiun halife Muavijen radijallahu anhu)

29) Alimun xhehbedh ue melikun fedh (Njė dijetar ekspert dhe njė mbret i rrallė, shejhu Muhamed bin Ibrahim dhe mbreti Fejsal, Allahu i mėshiroftė)

30) Esh-shejhu Abdulaziz bin Baz, nemudhexhun miner-railil euuel (Shejhu Abdulaziz bin Baz – Allahu e mėshiroftė- njė shembull nga brezi i parė)

31) Esh-shejhu Muhamed bin Uthejmin, minel ulemair-rabanijin ( Shejhu MUhamed bin Uthejmini – Allahu e mėshiroftė- , njė nga dijetarėt edukatorė)

32) Esh-shejhu Umer bin Muhamed Felateh, kejfe araftuhu ( Shejhu Muhamed Umer Felateh, si e kam njohur)

33) Rifkan ehles-suneti bi ehlis-suneh (Silluni butė o ehlu suneh me ehli sunetin , kjo broshurė gjendet e pėrkthyer nė shqip)

34) Kejfel juedil muuedhafu el emaneh (Si duhet ta kryejė nėpunėsi punėn e tij me besnikėri)

35) Fadlul medineh ue adabu suknaha ue zijaratiha(Mirėsia e Medines,edukata e banimit nė t dhe e vizitės sė saj, kjo broshurė gjendet e pėrkthyer nė shqip)

36) el Adlu fish-sheriatil islamijeh ue lejset fid-demokratijetil mez`umeh (Drejtėsia e vėrtetė gjendet nė sheraitin islam dhe jo nė demokracinė epretenduar)

37) Bi eji aklin ue din jekunut-tefxhiru uet-tedmiru xhihaden, uejhakum efijku ja shebab ( Me cfarė llogjike dhe fje mund tė konsiderohet shpėrthimi dhe shkatėrrimi, xhihad?! Mjerė pėr ju!! Zgjohuni o jut ė rinj)

Nė fushėn e kundėrpėrgjigjeve:

38) ed-Difau anis-sahabij Ebi Bekrah ue meruijatihi uel istidlalu li men`in-nisa kinel uilajeh ( Mbrojtja e sahabiu Ebi Bekrah dhe transmetimeve tė tij, si dhe argumentimi pėr ndalimin e grave qė tė sundojnė)

39) el Feuaidul muntekah min Sahihil Buharij ue kutubin uhra ( Dobi tė pėrzgjedhura nga Sahihu i Buhariut dhe libra tė tjerė)

40) er-Radu ala men kedh-dhebe bil ehadithis-sahihah el uarideti fil Mehdij (Kundėrpėrgjigje ndaj atyre qė pėrgėnjeshtrojnė hadithet e sakta tė transmetuara rreth Mehdiut)

41) E guluun fib a`dil karabeh ue xhefaun fil enbija ues-sahabeh ( A po bėni teprim ekstrem nė ldhje me disa anėtarė tė familjes profetike dhe po lini mangut nė respektimin e tė drejtės sė profetėve dhe sahabėve?!)

42) er-Radu aler-Rifaij uel Butij fi kedhibihima ala ehlis-suneti ue dauetihima ilel bidei ued-dalal (Kundėrpėrgjigje ndaj Rifait dhe Butit, nė lidhje me gėnjeshtrat e tyre ndaj ehli sunetit dhe thirrjes sė tyre nė bidate dhe humbje)

43) el Intisaru lis-sahabetil ehjar fi radi ebatil Hasen el Malikij (Pėrkrahja e sahabėve nė kundėrpėrgjigjen ndaj pretendimeve tė kota tė Hasen el Malikiut)

44) el Intisaru li ehlis-suneti uel hadith fi radi ebatil Hasen el Malikij (Pėrkrahja e ehlu sunetit dhe hadithit nė kundėrpėrgjigjen ndaj pretendimeve tė kota tė Hasen el Malikiut)


Marrė nga nga parathėnia nė vėllimin e parė fq 10-11

Pėrktheu:
Shuajb Rexha

*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #28 u: Decembar 23, 2010, 16:17:42 »


Biografia e Shejh Abduselam bin Abdulkerim Berxhes

(All-llahu e mėshiroftė)

Bashkėsia e Ehlu Sunetit u trondit nga lajmi i vdekjes sė shejhut tė nderuar Abduselam bin Abdul Kerim bin Berxhes Ali Abdil Kerim, i cili ndėrroi jetė natėn e sė shtunės dt 13/2/1425 h, si pasojė e njė aksidenti tragjik tė ndodhur nė rrugėn lidhėse ndėrmjet qytetit el Ahsa dhe Rijadit
Shejhu ishte i mirėnjohur nė rrethin e diturisė dhe tek dijetarėt e kėtij vendi tė bekuar, gjė tė cilėn e vėrtetoi fakti i pjesėmarrjes sė njė numri tė madh dijetarėsh dhe shujuhėsh nė faljen e namazit tė xhenazes sė tij.

Kam dėgjuar disa nga shujuhėt dhe njerėzit e nderuar qė thoni: Dituria e tij ishte tejet e madhe nė krahasim me moshėn qė kishte. Ndėrsa dikush tha: Nėse do tė jetonte mė gjatė do kishte qenė fenomenal.

Kam parė qė shumė nga dijetarėt dhe nxėnėsit e dijes u pikėlluan shumė me vdekjen e tij, sepse ai ishte njė nga mbrojtėsit e Sunetit me mish, me shpirt dhe me laps.

Allahu mė ka nderuar mua, duke mė mundėsuar qė tė jem pranė shejhut, pavarėsisht se pėr njė kohė relativisht tė shkurtėr nė krahasim me njerėzit e ngushtė rreth tij, por megjithatė gjatė asaj kohe, sa herė qė dėgjoja diēka nė lidhje me biografinė dhe historitė e tij e shkruaja, derisa mblodha disa gjėra. Sa herė qė mė jepej mundėsia tė takohesha me tė ia kujtoja ato tė dhėna (pėr t`i pohuar nga vetė shejhu), ai mė thoshte:Unė nuk e meritoj qė tė shkruhet biografi pėr mua. Por unė sot e shoh si obligimin mė minimal kundrejt tij qė kėtė biografi ta publikoj, duke pranuar qė nė tė ka mangėsi.

Them: Ai ėshtė shejhu: Abduselam bin Abdulkerim bin Berxhes bin Nasir Ali Abdulkerim.

Familja Ali Abdulkerim, ėshtė njė nga familjet e njohura nė zonėn e el Mexhmeah, qė rrjedh nga fisi Beni Sa`d nga Beni Temim.Ka lindur nė Rijad nė vitin 1387 h, siē tregohet nė dokumentet personale identifikuese. U rrit nėn pėrkujdesin prindėror nė njė familje tė mirė fetare. Qė nė fėmijėrinė e tij tek shejhu u shfaqėn shenjat e zgjuarsisė, kėmbėnguljes dhe zellit. Ai e mėsoi Kuranin pėrmendėsh dhe filloi rrugėn e diturisė qė kur ishte 13 vjeē. Mėsuesit e tij vunė re tek ai shenjat e pjekurisė dhe mprehtėsisė ndaj i kushtuan vėmendje dhe pėrkujdesje tė veēantė.

Shejhu mėsoi tek njė numėr i madh dijetarėsh tė kėtij vendi, prej tyre pėrmendim:

1) Imami el Alameh Abdulaziz bin Baz (vdiq 1420h), pranė tė cilit qėndroi njėfarė kohe nė shpjegimin e njė sėrė librash, por veēanėrisht nė shpjegimin e librit Bulugul meram tė Ibn Haxherit dhe Tefsirit tė Ibn Kethirit.

2) Shejhu fakih dhe usulij Muhamed bin Salih el Uthejmin (vdiq 1421). Tek ai mėsoi gjatė viteve 1402-1403 gjatė periudhės sė pushimeve zyrtare dhe gjatė mėsimeve qė shejhu jepte nė Mek-keh, si dhe nė kohė tė tjera. Pėr njėfarė periudhe kohe jetonte sė bashku me shejhun.Tek ai lexoi dhe mėsoi librin e Teuhidit, Akiden Uasitije, Zadul Mustekni: fushėn e adhurimeve, Axhrumijen, Muhtesar kauaid Ibn Rexheb, gjysmėn e Sahihut tė Buhariut.

Shejh Ibn Uthejmini e vlerėsonte dhe kishte konsideratė tė mirė pėr tė, gjė tė cilėn unė e kam parė me sytė e mi.

3) Shejhu Abdullah bin Xhibrin, tek i cili ka qėndruar katėr vjet duke studiuar. Tek ai lexoi dhe mėsoi librin e Teuhidit tė Ibn Huzejmes, Nunijen e Ibnul Kajimit nga e cila mėsoi pėrmendėsh rreth njėmijė vargje,Zadul mustekni sė bashku me er-Raudul murbi`, Mearixhul Kabul tė hafidh el Hakemij.

Shejhu pėrfitoi shumė nga shejh Ibn Xhibrini

4) Shejhu Muhadithi Abdullah Duejsh (vdiq 1409 h), tek i cili ka mėsuar gjatė periudhave tė pushimeve zyrtare, nė qytetin e Burejdes, librin el Elfijeh tė el Irakij dhe njė pjesė nga Suneni i Ebi Daudit.

5) Shejhu Salih el Etram, tek i cili ka mėsuar nė Fakultetin e Sheriatit nė Universitetin Muhamed bin Su`ud, si dhe nė mėsimet e tij qė kishte nė xhami.

6) Shejh Fehd el Hamin tek i cili ka mėsuar nė fikh dhe teuhid.

7) Shejh Abdullah bin Ku`ud tek i cili ka mėsuar librin Fet-hul mexhid.

8) Shejhu fakih dhe usulij Abdullah el Gudejan, tek i cili ka mėsuar nė Institutin e Lartė tė Gjykatės.

9) Shejhu Salih el Belihi (vdiq 1410 h), tek i cli mėsoi nga libri Zadul mustekni.

10) Shejhu Abdulkerim el kHudejr, tek i cili mėsoi nga libri Nejlul Eutar tė Sheukanit dhe Elfijen tė el Irakij.

11) Shejhu Abdulmuhsin el Munif, i mirėnjohur nė lėndėn e trashėgimisė, tek i cili mėsoi librin er-Rahabijeh nė vitin 1405 h.

Kėta ishin vetėm disa nga shujuhėt tek tė cilat ka mėsuar, sidomos nė mėnyrėn tradicionale tė kėrkimit tė diturisė.

Ndėrsa formimi i tij akademik, filloi me shkollėn fillore qė e kreu nė qytetin e Rijadit, mė pas nė Instituin e diturisė qė ėshtė nė varėsi tė universitetit Muhamed bin Su`ud, mė pas nė Fakultetin e Sheriatit, nė po kėtė universitet, ku i pėrfundoi studimet nė vitin 1410 h. Mė pas u caktua mėsues nė qytezėn Kuaj`iah (170 km larg Rijadit).Mė pas filloi studimet pasuniversitare nė Institutin e Lartė tė Gjykatės, nga ku doli me titullin magjistėr.Pas kėsaj ai u caktua gjykatės pranė ministrisė sė drejtėsisė, por pas njėfarė kohe dha dorėheqjen. E caktuan nė organin e ankimimit nė qytetin e Xhid-des, por as aty nuk pranoi tė qėndronte duke dėshiruar qė tė jetė larg ngarkimit me pėrgjegjėsi pėr gjykimin mes njerėzve. U rikthye nė Rijad si ligjėrues nė Intitutin e Lartė tė Gjykatės, ku dhe ndėrkohė kreu doktoraturėn (1422 h) nėn pėrkujdesjen e muftiut Abdulaziz Ali Shejh. Mė pas punoi si profesor derisa vdiq.

Shejhu -Allahu e mėshiroftė- ishte tepėr i edukuar, modest, i mirėnjohur pėr mirėsjelljen, tė qėnurit i shoqėrueshėm, i ėmbėl, i qeshur, me ēdokėnd. Kėtė gjė e dėshmon ēdokush qė e ka njohur, ndaj dhe ata qė u prekėn nga vdekja e tij ishin tė shumtė. E lusim Allahun qė tė na bashkojė me tė nė xhenetet e Tij tė begata.

Shejhu ishte dhe poet i lindur, qė thurte poezi tejet tė bukura, tė cilat i rridhnin natyrshėm pa u sforcuar, sepse poezinė e kishte dhunti. Shejhu e kishte lapsin tė lehtė, ndaj me gjithė moshėn e tij relativisht tė re, shkroi njė sėrė librash tė dobishėm. Mė poshtė do pėrmend ato libra qė unė di, duke theksuar se cili prej tyre ėshtė i botuar dhe cili jo.

1) El kaulu mubin fi hukmil istihzai bil muminin (Gjykimi pėr atė qė tallet me besimtarėt). I botuar

2) Ijkafun-nebil ala hukmit-temthil (Gjykimi pėr teatrimin). I botuar

3) Et-temen-nij (Shpresimi). I botuar

4) Auaikut-taleb (Pengesat nė kėrkimin e diturisė). I botuar

5) el I`lamu bi ba`di ahkamis-selam (Njohje me disa nga rregullat e selamit). I botuar.

6) el Huxhexhul kauijeh ala en-ne uesailed-daueh teukifijeh (Argumentet bindėse se metodat e davetit janė tė kushtėzuara me argument). I botuar

7) Daruratul ihtimami bis-sunen (Domosdoshmėria e kushtimit tė vėmendjes praktikimit tė suneteve). I botuar

8) El Ebjat el Edebijeh el hasirah (Vargjet letrare pėrmbledhėse). I botuar

9) El Ebjat el Ilmijeh el hasirah (Vargjet akademike pėrmbledhėse). I botuar

10) el Mu`tekadu es-Sahih el uaxhibu ala kuli muslimin i`tikaduhu (Besimi i saktė i obligueshėm pėr ēdo musliman qė ta besojė). I botuar

11) Ibtalu nisbetid-diuan el mensub li shejhil islam (Rrėzimi i pretendimit qė ia dedikon Ibn Tejmijes librin ed-Diuan). I botuar.

12) Mexhmu`u shi`ri shejhil islam (Pėrmbledhja e poezive tė Ibn Tejmijes). I botuar.

13) Muameletul hukam fij dau`il Kitabi ues-Suneh (Si duhet tė sillemi me udhėheqėsit, sipas Kuranit dhe Sunetit). I botuar.

14) el Emru bi luzumi xhemeatil muslimin ue imamihim (Urdhri pėr bashkimin rreth xhematit tė muslimanėve dhe prijėsit tė tyre). I botuar.

16) et-Teuthik bil ukud fil fikhil islamij (Regjistrimi i marrėveshjeve, kontratave sipas fikhut islam). I pabotuar.

17) Kat`ul mira fi hukmid-duhuli alel umera (Dhėnia fund dyshimeve nė lidhje me gjykimin e vizitės tek prijėsit). I botuar.

18) El ehadithun-nebeuijeh fi dhem-mil unsurijeh el xhahilijeh (Hadithet profetike qė pėrcmojnė racizmin, si ves i xhahilijetit). I botuar.

19) El hijaneh, dhem-muha ue ahkamuha (Tradhtia, qortimi i saj dhe dispozita qė kanė tė bėjnė me tė). I bėrė gati pėr botim.

20) Meshruijetu hibetuth-theuab (Ligjshmėria e dhurimit tė sevapeve). I bėrė gati pėr botim.

21) el Muhadaratu fid-daueti ued-duah (Ligjėrata nė lidhje me thirrjen nė islam dhe thirrėsit).Libri pėrmban 13 ligjėrata tė shejhut, tė cilat unė dhe vėlla Mensur bin Mubarak Seferi, i kemi transkriptuar, ia kemi paraqitur shejhut i cili i rishikoi dhe tani janė gati pėr botim.

22) Sherhul muharar fil hadith (Shpjegim i librit el Muharar). Jeta e tij nuk i bėri tė mundur qė ta mbarojė librin, megjithėse e donte shumė dhe kishte dėshirė tė flaktė qė ta realizonte kėtė vepėr.

23) Teduinul akideti es-selefijeh, xhuhudu eimetil islam fi neshri akidetil islamijeh (Shkrimi pėrmbledhės i akides-selefije, pėrpjekjet e dijetarėve imamllarė pėr pėrhapjen e akides islame).Libri ishte konceptuar nė dy vėllime, nė vėllimin e parė do pėrfshihen shtatė shekujt e parė, ndėrsa nė tė dytin shtatė shekujt e tjerė, por arriti tė realizonte vetėm vėllimin e parė, i cili ėshtė gati pėr botim.

24) Kitabun fil fikh (Njė libėr rreth fikhut). Shejhu e pėrmendte shpesh qė po punonte nė tė por nuk e di deri ku ka arritur.

25) Teraxhimu ba`dil dijetarėve (Biografitė e disa dijetarėve), por nuk e di se ēfarė ėshtė bėrė me tė.

26) Bejanu meshruijeti ed-dua alel kafirine bil umum (Sqarimi i ligjshmėrisė sė lutjes kundra kafirave nė mėnyrė tė pėrgjithshme). I botuar

27) Darbul mer`ah bejne hukmish-sher`i ue uaki`in-nas (Goditja e gruas, sipas gjykimit fetar dhe realitetit tė njerėzve)

Shejhu mund tė ketė dhe libra tė tjerė qė unė nuk di rreth tyre.

Gjithashtu, shejhu ka njė numėr tė madh artikujsh tė botuara nė gazeta apo revista tė ndryshme.Po ashtu, kishte njė pėrkushtim tė vecantė ndaj verifikimit dhe recensimit tė librave tė dijetarėve tė davetit (Muhamed bin AbdulUehab dhe pasardhėsit e tij), nga tė cilat ka recensuar mbi 22 libra, si dhe pėrpiqej tė gjente dorėshkrimet e tyre qė t`i fotokopjonte apo pėrpiqej tia ofronte ato dikujt qė donte tė merrej me recensimin e tyre dhe siē mė kanė treguar vetė autorėt, janė mbi 30 libra qė ata i kanė marrė dorėshkrimet nga biblioteka e shejhut.

Po tė duam mund tė mbledhim dhe mė shumė nga lajmet e jetės sė tij por shpresojmė qė kjo tė jetė pėr njė rast tjetėr. E lus Allahun qė tė na falė neve dhe atė dhe tė na bashkojė me tė nė vendbanimin e paqes.


Shkruar nga Hani bin Salim el Husejni
Botuar nė gazetėn al Xhazirah

Pėrktheu:
Shuajb Rexha


Marrur nga:
www.Udha e Besimtareve.com
*
0
*
0
Logged

Muhamed Dolaku
Oflajn
Muško
16516
Vidi Profil WWW
« Odgovori #29 u: Decembar 23, 2010, 16:36:11 »


Shejkh ‘Ubejd el-Xhabiri

Ai ėshtė ‘Ubejd Ibn ‘Abdullah Ibn Sulejman el-Hamdani el-Xhabiri. Fisi Xhabir e ka prejardhjen nga fisi Harb nė Hixhaz.

Ai ka lindur nė fshatin Fakir pranė luginės Far’ nė qytetin e Medines, nė vitin 1357 Hixhrij. Nė vitin 1365 Hixhrij ai shkoi nė Medine dhe pėr arsye familjare u detyrua t’i ndėrpriste studimet pėr njėfarė kohe. Nė vitin 1381 Hixhrij ka ndjekur studimet nė Darul-Hadijth nė Medine dhe pastaj vazhdoi nė Me’hadul-‘Ilmi. Ai hyri nė Universitetin Islamik nė Kolegjin e Sheriatit dhe u diplomua nė vitin 1392 Hixhrij me rezultate tė shkėlqyera. Ai doli i pari nė klasėn e tij nė Medine.

Mėsuesit e tij:

Pėr sa u pėrket mėsuesve tė tij, atėherė lavdi Allahut, ata tė gjithė kanė vlerat e tyre nė edukim, kultivim dhe kuptimin e saktė tė Fesė sė Allahut. Mes mėsuesve tė tij nė Darul-Hadijth (nė Medine) pėrmendim:

Shejkh Sejfur-Rrahman Ibn Ahmed,

Shejkh ‘Ammar Ibn ‘Abdilah.

Mėsuesit e tij nė Me’hadul-‘Ilmi nė Medine:

Shejkh ‘Abdullah Ibn ‘Abdul-‘Azijz el-Khudejr,

Shejkh ‘Aude Ibn Talk el-Ahmedi,

Shejkh Dakhilullah Ibn Khalife el-Khulejti,

Shejkh ‘Abdur-Rrahman Ibn ‘Abdilah Ibn ‘Axhlan (i cili aktualisht jep mėsim nė Meke),

Shejkh Muhamed Ibn ‘Abdilah el-‘Axhlan.

Mėsuesit e tij nė Universitetin Islamik nė Medine:

Dijetari i madh, muhadithi, Hammad Ibn Muhammed el-Ensari,

Dijetari i madh, muhadithi, ‘Abdul-Muhsin el-‘Abbad,

Shejkh Ebu Bekr el-Xheza’iri.

Detyrat qė ka kryer:

Ai ka qenė Imam nė Xhaminė Sebk nė Medine qė nga viti 1387 e deri nė vitin 1392 Hixhrij.

Ka qenė mėsues nė shkollėn e mesme nė Xhidde, e quajtur Umer Ibn ‘Abdul-Azijz, qė nga viti 1392 e deri nė vitin 1396 Hixhrij.

Ka qenė thirrės nė Qendrėn e Da’ues nė Medine dhe ka mbajtur vendin e kryetarit nė kėtė qendėr qė nga viti 1396 e deri nė vitin 1404 Hixhrij.

Ka qenė mėsues nė Universitetin Islamik qė nga viti 1404 e deri mė 1 Rexheb tė vitit 1417 Hixhrij. Pastaj doli nė pesion sipas ligjit qė ishte nė fuqi. Gjatė qėndrimit tė tij atje, ai studjoi dhe mori gradėn e magjistraturės nė Tefsir.

Karakteri i tij dhe dashuria pėr Ehli-Sunetin:

Shejkhu ėshtė shumė i butė me nxėnėsat e dijes, mirėpret njerėz nga tė katėr cepat e botės dhe shtėpia e tij ėshtė e hapur pėr ata qė kanė pyetje dhe duan tė pėrfitojnė prej tij. Ai e kalon pjesėn mė tė madhe tė kohės sė tij duke dhėnė mėsim nė xhaminė e tij, nė shtėpinė e tij, duke komunikuar nėpėrmjet telefonit me studentėt nė Xhaminė e Pejgamberit ose nėpėrmjet Internetit. Ka patur raste qė Shejkhu mbante rreth pesėmbėdhjetė mėsime nė njė javė. Kujdesi dhe interesimi i tij pėr tė pėrhapur dije dhe pėr tė shpjeguar librat e Ulemave tė Ehli-Sunetit ėshtė mėse i qartė. Shejkhu udhėton pėr tė bėrė da’ue qoftė brenda ashtu edhe jashtė Arabisė Saudite, ndonėse ai ėshtė i verbėr. Ai kurrė nuk ankohet pėr humbjen e shikimit. Madje, ai ka arritur njė gradė tė lartė pasi Allahu e ka bekuar atė me dituri, kujtesė tė fortė dhe fik’hun e kėsaj Feje.

Shejkhu gjithashtu bėn edhe humor. Ai kujdeset mjaft pėr familjen e tij duke u kushtuar atyre njė pjesė tė kohės sė tij pėr t’u bėrė qejfin atyre. Ai i do shumė fėmijėt dhe luan me ta dhe i mėson.

Ai i do pasuesit e Sunetit nė veēanti dhe interesohet gjithmonė pėr dijetarėt nė Saudi dhe nė ēdo vend tjetėr. Nė vitin 1425 Hixhrij ai u takua me Shejkh Muhamed ‘Abdul-Uehab el-Benna nė Xhaminė e Shenjtė nė Mekke dhe tė dy u pėrqafuan me mall. Shejkh Muhamed el-Benna qau kur pa Shejkh ‘Ubejdin nga dashuria qė kishte pėr tė dhe e ftoi atė nė shtėpinė e tij pėr drekė.

Pozita qė ka ai tek Ulematė:

Dijetarėt e lavdėrojnė Shejkh ‘Ubejdin dhe e njohin dijen dhe fik’hun e tij. Shejkh Salih el-Feuzan ėshtė pyetur pėr Shejkh ‘Ubejd el-Xhabirin dhe ka thėnė qė tė pėrfitohet prej tij pasi ai njihet si njė ndėr dijetarėt. Madje, ai i ka dėrguar njė letėr Shejkh ‘Ubejdit ku e falenderon atė pėr kontributin qė po jep nė fushėn e da’ues.

Shejkh Salih bin Sa’d es-Suhajmi, njė nga dijetarėt e vjetėr tė Medines dhe mėsues nė Universitetin Islamik tė Medines e do shumė Shejkh ‘Ubejdin dhe e ēmon shumė dijen dhe fik’hun e tij. Shejkh Rabij' Ibn Hadi el-Medkhalij i kėshillon nxėnėsat e dijes qė tė pėrfitojnė nga dituria dhe fik’hu i tij. Ai ka thėnė para disa vjetėsh pėr Shejkh ‘Ubejdin: “Pėrfitoni prej ti sa mė shumė, sepse unė tani jam shtatėdhjetė e dy vjeē dhe nuk e di se kur do vijė ora ime (pėr t’u larguar nga kjo dynja)...”

Dijetari i madh, muhadithi, Shejkh Ahmed bin Jahja en-Nexhmi (Allahu pastė mėshirė pėr tė) kishte shumė respekt pėr Shejkh ‘Ubejdin. Shumė pak kohė pėrpara se tė vdiste, ai u pyet nga disa studentė: “Shejkh i nderuar, disa njerėz nė Perėndim mendojnė dhe pėrhapin fjalė kinse Shejkh Rabij' bin Hadi dhe Shejkh ‘Ubejd el-Xhabiri nuk janė nga dijetarėte mėdhenj, por dijetarėt e mėdhenj janė Shejkh Salih el-Feuzan dhe Komisioni i Dijetarėve tė Mėdhenj nė Arabinė Saudite. Ēfarė komenti keni ju pėr kėto fjalė?”

Dhe ai (Allahu e mėshiroftė) u pėrgjigj: “Nėse ky person (qė thotė kėto fjalė) ėshtė xhahil, atėherė atij i duhet thėnė: Ky ėshtė veēse mendimi yt. Ne i konsiderojmė ata prej dijetarėve tė mėdhenj. Kėto fjalė nuk dėmtojnė as Rabinė dhe as ‘Ubejdin. Ėshtė e natyrshme qė njerėzit tė flasin kundėr Ehli-Sunetit! Kjo nuk e dėmton Rabinė dhe ‘Ubejdin aspak.”

Ndėrsa Shejkh ‘Ubejdi ka thėnė pėr kėto zėra qė pėrhapen kundėr tij: “Mos prisni qė bidatēijtė tė vendosin lule para jush, mos u shqetėsoni pėr ato qė thonė ata. Ndiqeni kėtė rrugė, rrugėn e dijes, ngase as Pejgamberi nuk u kursye nga ofendimet.”

Me njė rast tjetėr ai ka thėnė: “Dituria pa urtėsi ėshtė shkatėrrim. Ėshtė detyrė pėr thirrėsat qė ata tė kenė dije, dhe dija vjen duke u ulur tek Dijetarėt.”

Veprat e tij:

1 - Tejsirul-Ilah bi-Sherh Edileti esh-Shurut La ilahe il-lAllah (e botuar),

2 - Tenbih Dheuil-‘Ukul es-Seleme ila Feua’id Mustembat mines-Sittetil-Usul el-‘Adhijme (e botuar nga shtėpia botuese Dar el-Bukhari),

3 - Imdadul-Karij bi-Sherh Kitabut-Tefsir min Sahihul-Bukhari (e botuar nė 4 vėllime),

4 - Sherh Munteka Ibn Xharud (e papėrfunduar),

5 - Fet’h el-‘Alijil-A’la bi-Sherh el-Kaua’idul-Muthla (e botuar),

6 - Itihaful-‘Ukul bi-Sherh Thelathetil-Usul,

7 - Kaua’idul-Fik’hije tė ‘Abdur-Rrahman es-Sa’di.

8 - Radd ‘ala ‘Ali Xhifri.

Librat qė presin tė botohen:

1 - Heijetul-Mubtedi’ bi-Sherh Mendhumatul-Kaua’idul-Fik’hije,

2 - Rasa’il el-Xhabiri fi ed-Da’uetu ila el-Xhema’atus-Selefije fij Tahdhir eth-Theura Fikrije,

3 - et-Tuhfetul-Xhabirije fij Mulakhas el-‘Akijdetis-Selefije.

Mėsimet qė ka mbatur nė Xhaminė Nefa’ Ibn ‘Amir nė Medine:

Sha’ban, 1425 Hixhrij

Sahih Sunen Ebi Davud - Kitabus-Sunneh,

Mimije tė el-Hafidh el-Hakemi.

Ramadan, 1425 Hixhrij

Bulugul-Meram - Libri i Agjėrimit,

Mexhalis Ramada tė Shejkh ‘Ibn ‘Uthejminit.

Sheual, 1425 Hixhrij

Bulugul-Meram - Libri i Pastėrtisė (pėrfundoi nė muajin Rabi’ul-Euel, 1426 Hixhrij),

Sahih Sunen Ibn Maxheh - Parathėnia e tij (pėrfundoi nė Rabi’ul-Euel, 1426 Hixhrij),

Kaua’idul-Fik’hije tė ‘Abdur-Rrahman Sa’dit (pėrfundoi nė Rabi’ul-Euel, 1426 Hixhrij).

Sefer, 1426 Hixhrij

El-Kaua’idul-Erba’ (e pėrfunduar),

Rabi’ul-Euel, 1426 Hixhrij

Usul eth-Thelathe.

Mė mbas ai ka pėrfunduar vepra tė tilla si:

Kitabut-Teuhijd tė Muhamed bin ‘Abdul-Uehab (2 herė nė katėr muaj),

Mukadimetul-Kiruanije tė Ibn Ebi Zejd el-Kiruanit.

Usulus-Sunneh tė Imam Ahmedit,

Sherh Lu’matul-I’tikad tė Ibn Kudames me shpjegim tė Shejkh Ibn ‘Uthejminit,

Lu’lu uel-Merxhan - Kitabul-Iman, et-tahera, Salat,

El-Edebul-Mufrad, 22 mexhlise,

Rijadus-Salihin, 15 kapitujt e parė,

Minhaxhus-Salikin tė Abdur-Rrahman Sa’dit - krejt kapitujt e ibadetit,

Shurut es-Salat tė Muhamed Ibn ‘Abdul-Uehabit,

Es-Sunneh tė Imam el-Meruezit,

El-‘Akijdetul-Uasitije,

Minhaxhus-Salikin - Kitabul-Buju’.

Shejkh ‘Ubejd el-Xhabiri vazhdon tė japė mėsim dhe tė ndihmojė Da’uetin Selefij brenda dhe jashtė Arabisė Saudite. Allahu e ruajt dhe e shpėrbleftė atė pėr mundin e tij tė vyer qė po jep pėr Muslimanėt anė e mbanė botės.

Burimi: SalafiTalk.net



*
0
*
0
Logged

Stranica: 1 [2] 3 4 Idi gore Printaj 
« prethodno sljedeće »
Skoci na:  

Posjetilaca: 70575874
Copyright © IslamBosna.ba
Powered by SMF 1.1.15 | SMF © 2006, Simple Machines